- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-11
- Bylos Nr.
- I-1563-609/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00366-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. S., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui S. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Klaipėdos apskrities VPK), jam priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b.l. 3-12) nurodė, jog nuo 2015-12-16 iki 2015-12-31 jis buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Neturtinės žalos atlyginimą jis kildina iš Klaipėdos apskrities VPK areštinės pareigūnų veiksmų, nesudarant galimybės gauti dietinį maitinimą, dėl sveikatos sutrikimų rekomenduotą laisvės atėmimo vietos ligoninės gydytojo bei jam skiriamo Pravieniškių pataisos namuose. Teigia, kad Klaipėdos apskrities VPK areštinėje jam nebuvo užtikrinta sveikatos priežiūra. Nurodo, jog Klaipėdos apskrities VPK areštinėje esančios bendruomenės slaugytoją jis prašė jam duoti vaistų ir tepalo nuo skausmo, tačiau juos išduoti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad tokių vaistų Klaipėdos apskrities VPK areštinėje nėra. Šiuos būtinus vaistus jam atnešė motina. Nurodo, jog jam nebuvo suteikta galimybė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, nors Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 punktas numato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ne rečiau kaip kartą per savaitę. Be to, atvykus į Klaipėdos apskrities VPK areštinę, jis nebuvo patikrintas areštinės bendruomenės slaugytojos ir nebuvo nuvestas nusiprausti, o iš karto patalpintas su kitais nuteistaisiais. Pažymi, jog skundėsi dėl gyvenimo sąlygų Klaipėdos apskrities VPK administracijai, tačiau jo skundai nebuvo užregistruoti ir į juos nebuvo reaguojama. Teigia, kad dėl minėtų atsakovo veiksmų jis patyrė didelių nepatogumų, psichologinį ir fizinį išsekimą, atsirado fobijos, patyrė dvasinį sukrėtimą, atsirado nuolatinė depresija, pablogėjo sveikata – atsirado nemiga, pasidarė dirglus, agresyvus ir uždaras, dažnai skaudą skrandį, galvą, prarado daug svorio, nusilpo imuninė sistema, pradėjo nuolat sirgti. Mano, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnis ir kiti teisės aktai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai nurodo, jog neturtinės žalos atlyginimą iš esmės kildina iš Klaipėdos apskrities VPK areštinės pareigūnų veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad jam nebuvo suteiktas dietinis maitinimas. Paaiškino, kad dietinis maitinimas jam yra paskirtas nuo 2013 metų, todėl Klaipėdos apskrities VPK jis negalėjo būti nutrauktas. Mano, kad dietinis maitinimas kiekvienoje įstaigoje turi būti skiriamas pagal indikacijas medicininėje kortelėje, kuri visada vežama su juo, o ne pagal prašymą. Pažymėjo, kad psichologinis išsekimas pasireiškė tuo, kad jis valgė tik tai, ką galėjo valgyti, todėl jautiesi alkanas, dėl ko pablogėjo jo sveikata. Teigia, kad po grįžimo iš Klaipėdos apskrities VPK, pablogėjo jo sveikata, todėl jis buvo išsiųstas į ligoninę.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, atsiliepime į skundą (b.l. 15-17) nurodyta, jog Klaipėdos apskrities VPK su skundo argumentais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, kad Klaipėdos apskrities VPK pareiškėjas buvo laikotarpiu nuo 2015-12-16 iki 2015-12-31. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), visi areštinėje laikomų asmenų prašymai, skundai, laiškai yra registruojami. Žodiniai asmenų prašymai ir skundai priimami tais atvejais, kai juos galima išnagrinėti tuoj pat, nefiksuojant jų rašytiniuose dokumentuose. Teigiama, kad nėra duomenų, kad pareiškėjo buvimo Klaipėdos apskrities VPK areštinėje metu būtų skundęsis Klaipėdos apskrities VPK areštinės administracijai dėl savo teisių pažeidimo. Vadovaujantis Taisyklių 65 punktu, ligonių, nėščių, laikomų policijos areštinėse, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Nurodoma, kad Klaipėdos apskrities VPK šiuo metu neturi galimybės gauti informacijos dėl dietinio maitinimo paskyrimo pareiškėjui, ši informacija yra pareiškėjo asmens byloje, kuri visada būna toje įstaigoje, kurioje tuo metu asmuo yra laikomas. Nurodo, jog tokių duomenų apskaita policijos areštinėse teisės aktais nėra numatyta ir Klaipėdos apskrities VPK nėra vedama. Mano, kad dietinis maitinimas pareiškėjui buvo paskirtas tik jo gydymosi metu, todėl pareiškėjui buvimo Klaipėdos apskrities VPK laikotarpiu jis negalėjo būti paskirtas. Teigiama, kad pareiškėjas dėl dietinio maitinimo raštu į Klaipėdos apskrities VPK areštinės administraciją nesikreipė. Pažymi, kad vadovaujantis Taisyklių 72.1 punktu, bendruomenės slaugytoja suimtus ir nuteistus asmenis, atvežtus iš kitos kardomojo kalinimo vietos, apžiūri tik šių asmenų pageidavimu. Teigiama, kad atvykęs į Klaipėdos apskrities VPK areštinę 2015-12-16 pareiškėjas nusiskundimų neturėjo ir į medicinos punktą nesikreipė, todėl nebuvo apžiūrėtas. Pareiškėjui paprašius kitokių, nei turi areštinė, medikamentų, bendruomenės slaugytoja 2015-12-23 priėmė pareiškėjo motinos atneštus nereceptinius vaistus ir tepalą. Pabrėžia, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims nėra numatyta galimybė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Nesutinka, kad laikymo Klaipėdos apskrities VPK areštinėje metu pareiškėjas buvo kankinamas, tyčiojamasi, žiauriai su juo elgiamasi.
Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, atstovas prašo skundą atmesti iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, jog dietinis maitinimas pareiškėjui paskirtas tik 2015-12-31, t.y. po grįžimo iš Klaipėdos apskrities VPK, o iki tol jis buvo skiriamas tik paūmėjus ligai, kuri nėra nuolatinio pobūdžio. Jo prašymas jį maitinti dietiniu racionu nebuvo patenkintas, nes jo ligos istorijoje nebuvo įrašo, kad dietinis maitinimas jam yra skirtas. Pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities VPK nepriima sprendimo skirti dietinį maitinimą- turi būti gydymo įstaigos įrašas. Pabrėžia, kad pareiškėjas neteikė savo artimiesiems prašymų dėl maisto stygiaus, tai parodo, jog jis nebuvo išsekęs ir neprivalgęs.
Žemesnės instancijos teismas
Konstatuojama
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė, kada jam būnant Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, jam nebuvo sudaryta galimybė gauti dietinį maitinimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė dideliais nepatogumais, psichologiniu ir fiziniu išsekimu, fobijų atsiradimu, dvasiniu sukrėtimu, nuolatine depresija, pablogėjusia sveikata, atsiradusia nemiga, jis pasidarė dirglus, agresyvus ir uždaras, dažnai skauda skrandį, galvą, jis prarado daug svorio, nusilpo jo imuninė sistema, jis pradėjo nuolat sirgti.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 2.1 punkte nustatyta, jog ligonių, taip pat nėščių moterų ir žindyvių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Taisyklių 59 punkte nustatyta, kad asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis. Policijos areštinės viršininkas turi imtis priemonių nustatytu laiku duoti policijos areštinėje laikomiems asmenis tinkamai paruoštą maistą, kurio kokybė ir kiekis turi atitikti mitybos ir šiuolaikinės higienos reikalavimus. Taisyklių 65 punktas nustato, jog ligonių, nėščių moterų, laikomų policijos areštinėse, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK areštinėje pareiškėjas buvo nuo 2015-12-16 iki 2015-12-31.
Nors Klaipėdos apskrities VPK Iš Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės vyriausiosios bendruomenės slaugytojos R. V. 2016-04-14 pranešime „Dėl V. S. skundo“ (b.l. 19) nurodyta, kad būdamas Klaipėdos apskrities VPK areštinėje nuo 2015-12-06 iki 2015-12-31 pareiškėjas prašymo dėl dietinio maitinimo teikimo nepateikė, teismo posėdžio metu Klaipėdos apskrities VPK atstovas nurodė, kad pareiškėjo prašymas jam teikti dietinį maitinimą Klaipėdos apskrities VPK buvo gautas, tačiau jį teikti atsisakyta. Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos 2016-06-07 rašte „Dėl informacijos apie nuteistojo sveikatos būklę“ (b.l. 27) nurodyta, kad pareiškėjui dietinis maitinimas paskirtas nuo 2015 metų ir yra teikiamas galimai su pertraukomis, nes pareiškėjas buvo keliamas iš vieno sektoriaus į kitą bei etapu vežamas iš vienos įstaigos į kitą. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2016-06-07 pažymoje (b.l. 28-29) pažymėta, jog galimai su pertraukomis, dietinis maitinimas pareiškėjui paskirtas nuo 2015 metų gegužės mėnesio. Į bylą pateiktose epikrizėse (b.l. 39-40) nurodyta, jog pareiškėjui sergant laikotarpiais nuo 2015-06-12 iki 2015-06-19 ir nuo 2016-01-07 iki 2016-01-15, kaip rekomendacijos gydymui pažymėta racionali mityba. Viename iš į bylą pateiktų įdėtinių lapų į ambulatorinę kortelę (b.l. 41) yra įrašas, patvirtinantis, kad dietinis maitinimas pareiškėjui paskirtas 2015-12-31.
LVAT praktikos nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (LVAT biuletenis Nr. 26, 2014) aptartos neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias asmuo, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pareigą pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, šiuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.
Visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015, 2015-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015).
Kadangi nepaneigta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė gauti dietinį maitinimą buvo išnykusi, konstatuojama, jog nurodyta teisė buvo pažeista.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina inter alia iš Konvencijos 3 straipsnio, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė.
Kadangi nustatytas pažeidimas laikytinas nežymiu, nes truko neilgai, byloje nesant duomenų, jog būtent dėl jo padarymo sutriko pareiškėjo sveikata, vertintina, jog nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnis nebuvo pažeistas.
Esant konstatuotai aplinkybei, jog pareiškėjui paskirto dietinio maitinimo teikimas jo buvimo Klaipėdos apskrities VPK laikotarpiu nuo 2015-12-16 iki 2015-12-31 nebuvo užtikrintas, darytina išvada, kad CK 6.271 straipsnio prasme Klaipėdos apskrities VPK areštinės administracijos pareigūnai neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai. Dėl nurodytos priežasties yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas buvo pažeista.
Vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiškėjo patirta žala vertintina pinigais. Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, LVAT praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Kadangi įrodymų apie neigiamas pasekmes, priežastiniu ryšiu susijusias su neteisėtais atsakovės atstovo veiksmais, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali būti vertinamos kaip neturtinė žala, byloje nėra, prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina ir vertintina 135 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 127 straipsniu
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 135 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų) neturtinės žalos atlyginimą V. S..
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.