Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė, sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, gynėjui advokatui Mantui Šriupšai, nukentėjusiajai V. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. ( duomenys neskelbtini)., lietuvė, LR pilietė, dirbanti UAB "(duomenys neskelbtini)" vyr. buhaltere, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), 2013-04-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str.), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2016 metų rugpjūčio 20 d. apie 12.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su artimąją giminaite – seserimi V. Ž. metu, tyčia mėtų šakelėmis sudavė ne mažiau 5 kartus sėdinčiai ant suolo nukentėjusiajai V. Ž. į veido sritį, o V. Ž. atsistojus, plastikiniu dubeniu sudavė jai vieną smūgį į galvą ir į dešinę ranką, bei vieną kartą spyrė į kairę koją, tuo sukeldama nukentėjusiajai V. Ž. fizinį skausmą bei padarydama jai odos nubrozdinimą dešinio žasto srityje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir kairėje šlaunyje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. Ž. sveikatą.

Kaltinamoji R. K. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad 2016-08-20 ji atvažiavo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ten jai priklauso ½ dalis. Ant pirties durų rankenos rado mamos ranka rašytą raštelį, kad susimokėti už vandenį. Su rašteliu ji nuėjo aiškintis pas seserį (nukentėjusiąją), kuri tuo metu prie namo lauko stalo tvarkė mėtas.. Su seserimi prasidėjo žodinis konfliktas dėl neapmokėto vandens. Ji seseriai nesudavė ir nebandė suduoti nei mėtomis, nei kokiu kitu daiktu. Prieš seserį nesmurtavo. Seseriai konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti būnant neblaiviai ir griūnant, nes ji piktnaudžiauja alkoholiu. Pasibaigus žodiniam konfliktui ji iš sodybos laikinai išvyko, kai po kelių valandų grįžo, matė, kad atvykę pareigūnai, tačiau nesidomėjo kokiu reikalu jie atvyko į sodybą. Mano, kad nukentėjusioji ją apkalba, kadangi nori ją išvaryti iš sodybos, o jos ir šeimos konfliktai tęsiasi jau dešimtmetį.

Nukentėjusioji V. Ž., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2016-08-20 buvo pas mamą kaime (duomenys neskelbtini) laikotarpyje 12.00-12.30 val. į sodybą atvažiavo kaltinamoji. Kadangi 2016-08-16 R. K. laistė savo šiltnamį ir neužsuko apsauginių kranų, išbėgo apie 31 kubą vandens, dėl to mama parašė raštelį ir paliko ant kaltinamajai priklausančios pirties durų rankenos. R. K. su rašteliu atėjo pas ją, įvyko žodinis konfliktas dėl išleisto vandens ir jo apmokėjimo. Konflikto metu R. K. mėtų šakelėmis keletą kartų jai talžė veidą, tačiau ji dengėsi rankomis, po to plastikiniu dubeniu sudavė į galvą ir dešinį žastą, o dešine koja įspyrė į kairę kirkšnį. Viso konflikto metu jos buvo dviese. Nežinodama kaip elgtis, ji paskambino seseriai D., po to kreipėsi pagalbos į BPC. Patikina teismą, kad nuolatinių konfliktų iniciatorė yra kaltinamoji.

Liudytoja J. Ž., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, buvo savaitgalis, ji namuose buvo su dukra V. Ji išėjo į daržą, prieš tai palikusi raštelį dukrai R, kad ji susimokėtų už vandenį, nes pridarė žalos. Raštelį paliko ant R priklausančios pirties durų rankenos. Grįžtant iš daržo, pakeliui, išgirdo triukšmą kieme. Pagal balsą atpažino, kad šūkauja kaltinamoji. Kieme pamatė dukteris R ir V, mėtos buvo išbarstytos, dubenys mėtėsi, kaltinamoji keikėsi. Muštynių jau nebuvo. Telefonu pasikvietė ir dukterį D, vėliau skambino į Policiją. Sužalojimai dukteriai V. pradėjo ryškėti pamažu, jie buvo matyti kairės kojos kirkšnyje ir dešinėje rankoje virš alkūnės.

Liudytoja D. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2016-08-20 apie pietus jai paskambino sesuo V, kad paklausyti kaip koliojasi sesuo R. K.. Ji barnio nesiklausė, o išsyk išvažiavo į kaimą, nes suprato, kad konfliktas galėjo kilti dėl išleisto vandens. Atvykus į sodybą, ji rado abi seseris ir mamą. Barnis buvo pasibaigęs, kibiras mėtėsi ant žemės. Sesuo V parodė sužalojimus dešinėje rankoje virš alkūnės ir kairės kojos kirkšnyje, laikui bėgant kraujosruvos ryškėjo. Iš sesers žodžių žino, kad į ranką pataikė kibiru, o į koją įspyrė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2174/2016(02), nustatoma, kad V. Ž. padaryta odos nubrozdinimas dešinio žasto srityje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-08-20, sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui, sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 t. b. l. 46).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad 2016-08-20 apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad sodyboje prie namo, prie sienos yra medinis stalas ir suolai, ant suolo yra oranžinės ir mėlynos spalvos plastmasiniai puodai. Pėdsakų, tinkančių identifikacijai nerasta (1 t. b. l. 3-6).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta CD laikmena su 2016-08-20 garso įrašu, gautu iš bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, bei padaryta telefoninio pokalbio suvestinė. Pokalbio suvestine nustatoma, kad kreiptasi į BPC ir nurodoma, kad apie 13.00 val. įvyko muštynės namuose (1 t. b.l.13-15).

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas plastikinis dubuo, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas liudytojos J. Ž.. (1 t. b. l. 69-72, 68).

2016-08-20 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, užfiksuota, kad gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini). V. Ž. patyrė smurtą nuo savo sesers R. K. (1 t. b. l. 1-4).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamoji savo kaltę neigia, tvirtindama, kad tarp jos ir sesers įvyko tik žodinis konfliktas ir ji seseriai fizinio skausmo, nežymaus sveikatos sutrikdymo nesukėlė, fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Nukentėjusioji ir liudytojos ją apkalba. Teismas konstatuoja, kad išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, apklausus liudytojus, nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusios ir liudytojų parodymais. Niekas byloje neneigia, kad šeimoje jau beveik dešimtmetį konfliktinė situacija paremta turtiniais ginčais, tačiau kaltinamosios teiginys, kad ją apkalbėdamos nukentėjusioji ir liudytojos nori ją išvaryti iš sodybos, niekuo nepagrįstas. Pati kaltinamoji teigia, kad ji yra ½ sodybos pilnateisė savininkė, tik dėl savo aplaidumo ar nenoro, nesusitvarko apskaitos už paslaugas skaitiklių dėl ko ir kyla konfliktai. Todėl išvarymo iš sodybos versija yra niekuo nepagrįsta. Be to atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimo padarymo dieną, kaltinamoji radusi mamos rašytą raštelį dėl nesumokėto vandens, aiškintis ir konfliktuoti nuėjo su seserimi. Tai patvirtina kaltinamosios menkavertę dingstį konfliktinei situacijai sudaryti ir iš to išplaukiančius padarinius.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji kreipėsi pagalbos į BPC informuodama apie sesers smurtą, o kaltinamoji po incidento iš sodybos išvyko, o grįžusi ir pamačiusi, kad atvykę pareigūnai buvo pas kaimynę. Kaltinamoji net nepasidomėjo pareigūnų atvykimo priežastimi nors tai galėjo būti susiję su jos nuosavybe, o tai tik dar kartą patikina, kad kaltinamoji neteisėtais veiksmais sukėlusi muštynes, vengė bet kokio kontakto su pareigūnais ir artimaisiais, bet nesistengė kompromiso keliu spręsti susidariusios konfliktinės situacijos.

Kad nukentėjusioji patyrė smurtą užfiksuota specialisto išvadoje Nr. G2174/2016(02), kurios pagrįstumas ir objektyvumas teismui abejonių nekelia. Kaltinamosios teiginys, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati griūdama, nes piktnaudžiauja alkoholiu, visiškai niekuo nepagrįstas, kadangi nukentėjusios neblaivumo faktas niekur neužfiksuotas, nors traumatologai ją apžiūrėjo tą pačią dieną. Ekspertas konstatavo, kad V. Ž. padaryti sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui ir sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamoji jai keletą kartų sudavė į veidą mėtų šakelėmis, nuo smūgių ji dengėsi rankomis. Byloje nenustatyti jokie sužalojimai V. Ž. veide, todėl R. K. veiksmai kvalifikuoti kaip fizinio skausmo sukėlimas. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Neabejotina, kad nukentėjusioji būtent tokius jausmus ir patyrė, t.y. jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Pagal surinktus byloje duomenis teismas mano, kad R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, t.y., kad ji tyčia mėtų šakelėmis sudavė ne mažiau 5 kartus sėdinčiai ant suolo nukentėjusiajai V. Ž. į veido sritį, o nukentėjusiajai atsistojus, plastikiniu dubeniu sudavė jai vieną smūgį į galvą ir į dešinę ranką, bei vieną kartą spyrė į kairę koją, tuo sukeldama nukentėjusiajai V. Ž. fizinį skausmą bei padarydama jai odos nubrozdinimą dešinio žasto srityje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir kairėje šlaunyje, tuo nežymiai sutrikdė V. Ž. sveikatą ir ji yra baustina.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į R. K. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikalstamo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant R. K. asmenybę, pažymėtina, kad ji praeityje buvo pripažinta kalta už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleista susitaikius su nukentėjusiuoju (1 t. b.l. 91-92), administracine tvarka bausta (1 t. b.l. 86), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė. (1 t. b.l. 83). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (1 t. b.l.81). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad R. K. baustina laisvės apribojimo bausme.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys (1 t. b.l. 51-52) dėl 12,86 Eur už nukentėjusios V. Ž. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusios V. Ž. gydymą patyrė 12,86 Eur, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamosios R. K..

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai - elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) su pranešimo garso įrašu paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos, plastmasinis dubuo grąžintinas liudytojai J. Ž..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 1 (vieniems) metams laisvės apribojimo.

Įpareigoti neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję darbu ar mokymusi.

Per bausmės atlikimo laiką nebendrauti su nukentėjusiąja V. Ž..

Per bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti R. K. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus - elektroninę laikmeną (CD kompaktinį diską) su pranešimo garso įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, plastmasinį dubenį grąžinti liudytojai J. Ž..

Priteisti iš R. K., gim. (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie SAM 12,86 Eur (dvylika eurų ir 86 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Išaiškinti R. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.