Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.25.4.1; 2.1.2.1; 2.1.4.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.15.1.2; 2.3.6.3.1; 2.3.6.4.6

2019 m. birželio 25 d.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas V. K., sekretoriaujant D. S., dalyvaujant prokurorėms G. P., R. M., kaltinamajai G. A., jos gynėjui advokatui Ž. R., nukentėjusiosios atstovei advokatei E. G., pareiškėjui dėl laidavimo V. A., nedalyvaujant nukentėjusiajai D. T. K., civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna I. G.“ atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), netekėjusi, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. 2018 m. gegužės 14 d., apie 14 val. 34 min., Panevėžyje, Klaipėdos - Žvaigždžių - Kosmonautų gatvių šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, vairuodama automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 28 punkto reikalavimus, t. y. pradėdama judėti per minėtą sankryžą nuo STOP linijos Klaipėdos gatvėje, esant leidžiamam šviesoforo signalui, privalėdama duoti kelią nespėjusiai važiuojamosios dalies pereiti pėsčiajai, kuri įžengė į perėją, esančią Klaipėdos gatvėje, esant leidžiamam šviesoforo signalui, to nepadarė bei partrenkė jai iš kairės pusės pėsčiųjų perėją bebaigiančią pereiti pėsčiąją D. T. K., kuri į važiuojamąją dalį įžengė esant leidžiamam šviesoforo signalui, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios D. T. K. sveikata - jai nustatyta dešinės čiurnos abiejų kulkšnelių atviras lūžis, odos nubrozdinimas dešinės čiurnos vidiniame paviršiuje.

Kaltinamoji G. A. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gegužės 14 d., 14 val. 30 min., važiavo automobiliu „Citroen C5“, kuris priklauso tėčiui, Klaipėdos gatve link centro ne didesniu nei 50km/h greičiu ir buvo blaivi. Vairuoja automobilį 2 metus, tai daro pastoviai. Sustojo prie draudžiamo signalo. Nukentėjusioji ėjo iš kairės pusės. Neįsivaizduoja kodėl ji jos nematė. Jos regėjimas nėra geras, tačiau eismo įvykio metu buvo su kontaktiniais lęšiais. Draudimas turėtų apmokėti žalą. Dėl bylinėjimosi išlaidų neturi nuomonės. Iki 5000 Eur neturtinės žalos turi atlyginti draudimo kompanija. Ji tokių pinigų neturi. Nežino, kokia nukentėjusiosios sveikatos būklė, taip pat nežino ar nukentėjusiosios reikalavimai yra pagrįsti. Ligoninėje atsiprašė nukentėjusiosios. Buvo slaugos namuose ir kitoje ligoninėje 3 kartus. Pajamų neturi, nes šį mėnesį išėjo iš darbo. Mokosi, tai bedarbio pašalpa nebus mokama. Civilinį ieškinį, jeigu turėtų iš ko, sutiktų mokėti dalimis. Sumos negali įvardinti. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Šie G. A. parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo paskelbti juos perskaitant. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 14 d., apie 14 val. 30 min., automobiliu „Citroen C5“, valst. Nr. , važiavo Klaipėdos gatve nuo F. V. g. link šviesoforu reguliuojamos Klaipėdos - Kosmonautų - Žvaigždžių gatvių sankryžos. Važiavo pirma eismo juosta. Kartu važiavo draugė A. L., kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Automobiliui buvo įjungtos artimosios šviesos. Diena buvo graži, kritulių nebuvo, matomumas - geras. Kai privažiavo prie minėtos šviesoforu reguliuojamos sankryžos, užsidegė raudonas šviesoforo signalas, todėl sustojo pirmoje eismo juostoje. Jai iš kairės pusės esančioje antroje eismo juostoje taip pat sustojo automobilis. Laukė, kol jai užsidegs žalias šviesoforo signalas. Automobilyje grojo radijo imtuvas, pašaliniais dalykais, tokiais kaip naudojimasis telefonu ir kt., neužsiiminėjo. Matė kaip sumirksėjo raudonas šviesoforo signalas, įspėjantis, kad tuoj užsidegs žalias signalas. Per tą laiką, kol laukė prie raudono šviesoforo signalo, nei vienas žmogus per perėją nepraėjo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, antroje eismo juostoje stovėjęs automobilis pirmasis pajudėjo iš stovėjimo vietos ir nuvažiavo per sankryžą tiesiai. Ji taip pat turėjo per sankryžą važiuoti tiesiai. Dar prieš pradėdama važiuoti atkreipė dėmesį į abi puses, nei kairėje, nei dešinėje pusėje jokių pėsčiųjų nematė. Iš stovėjimo vietos pajudėjo iš lėto, nedideliu greičiu. Pavažiavusi labai nedidelį atstumą, gal kokį 1 metrą, išgirdo kaip A. L. kažką sušuko ir tada pastebėjo, kad prie pat jos automobilio dešinės pusės priekinio kampo, panašiai tarp šoninio veidrodėlio ir priekinio sparno, yra žmogus. Matė tik bendrą žmogaus siluetą, nematė, ar tai vyras, ar moteris, nematė, kuria puse žmogus buvo pasisukęs į ją, taip pat nematė, į kurią pusę jis judėjo. Šį žmogų pastebėjo tik tada, kai sušuko A. L.. Kadangi žmogus atsirado labai netikėtai, tai po žmogaus kliudymo kol sureagavo ir nuspaudė stabdžius, automobilis pavažiavo kelis metrus. Nežino, ar žmogus ėjo pėsčiųjų perėjos ribose, ar ne, tačiau jai tuo metu pasirodė, kad pėsčioji ėjo truputį už pėsčiųjų perėjos ženklinimo linijos. Žmogus buvo kliudytas priekinio bamperio dešiniuoju kampu ir dešinės pusės priekiniu žibintu. Pro automobilio priekį nuėjo į dešinę automobilio pusę ir pamatė pagyvenusią moterį, kuri gulėjo, o netrukus atsisėdo. Paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie eismo įvykį. Automobiliui išdužo priekinis dešinės pusės žibintas, atsikabino priekinio bamperio dešinysis kampas. Automobilis priklauso tėčiui V. A.. Sutinka, kad yra kalta dėl to, kad nepastebėjo pėsčiosios, tačiau net neįsivaizduoja, kaip galėjo nepastebėti, nes visą laiką dairėsi ir stebėjo kas vyksta aplinkui. Vairavimo stažas yra 1 metai. Lankė nukentėjusiąją Respublikinėje Panevėžio ligoninėje ir slaugos ligoninėje. Nunešė nukentėjusiajai to, ko ši prašė - sauskelnių, servetėlių, vandens ir kitų reikmenų. Kadangi tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, buvo moksleivė, nedirbo, tai neturėjo savo asmeninių lėšų, kad galėtų nukentėjusiajai pasiūlyti kažkokią finansinę paramą. Be to, su nukentėjusiąja nebuvo sudarę jokios žodinės sutarties dėl žalos atlyginimo - ši jos neprašė atlyginti neturtinės žalos (t. 1, b. l. 122-123).

Nukentėjusiosios D. T. K. atstovė advokatė E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 102 Eur turtinė ir 2900 Eur neturtinė žala apmokėta draudimo kompanijos. Kaltinamoji pas nukentėjusiąją buvo atvykusi vieną kartą į ligoninę, nebuvo kalbos, kad ji ką nors atnešė. Kaltinamoji buvo su tėčiu, prisiėmė atsakomybę, bet dingo, užblokavo telefonus. Iki įvykio D. T. K. gyveno judrų gyvenimą. Po įvykio ji tapo priklausanti nuo kitų asmenų, negali pati savęs apsitarnauti. Nukentėjusioji buvo gydoma slaugos ligoninėje, sesuo išsivežė ją į Kauną. Komunaliniai mokesčiai, sumokėti sesers, yra papildomos išlaidos. Visi gyvena 3 kambarių bute, iš kurių vienas kambarys yra skirtas slaugai. Nukentėjusioji yra deklaruota šiame bute, todėl mokamas švaros mokestis, be to, padidėjo mokesčiai už vandenį, dujas, elektrą. Nukentėjusiajai buvo paimtas telefonas. Sesuo pajuto mokesčių padidėjimą ir suvartojimą. Specialūs poreikiai buvo dideli, nustatyta slauga. Nežino, ar sesuo už tai gauna pajamas. Visą laiką už nukentėjusiosios butą Panevėžyje buvo mokėti komunaliniai patarnavimai.

Pareiškėjas dėl laidavimo V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko prašymą dėl laidavimo. Dirba akcinėje bendrovėje „Panevėžio statybos trestas“ elektriku. Nebuvo teistas, baustas už greitį gal 2 kartus, baudos sumokėtos. Prieš 25 metus buvo netekęs teisės vairuoti. Yra vedęs, augina du vaikus. Šeimoje dirba jis vienas, atlyginimas yra 800 Eur „į rankas“. Prašo tvirtinti laidavimą be užstato. Materialinė padėtis yra sunki, reikia mokėti paskolą už butą. Žmona nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. G. A. gyvena kartu, su ja nesipyksta. Ji yra jauna, trūksta patirties, su ja kalbėjosi apie jos elgesį. Dukra reaguoja į jo paliepimus, prašymus. Įtaką darys patarimais. Padės atlyginti dalį žalos.

G. A. visiškai pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir davus išsamius parodymus, nustatyta, kad nusikaltimo padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorui ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

Kaltinamosios G. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta:

1. Nukentėjusiosios D. T. K. apklausos protokolais, iš kurių matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, jog 2018 m. gegužės 14 d., apie 14 val. 30 min., išėjo iš Panevėžio miesto poliklinikos, esančios Nemuno gatvėje. Išėjo iš pastato į tą pusę, kur yra Kosmonautų gatvė. Perėjo per Kosmonautų gatvę į kitą pusę ir šaligatviu nuėjo iki šviesoforu reguliuojamos Klaipėdos - Kosmonautų - Žvaigždžių gatvių sankryžos. Kai priėjo prie sankryžoje esančios pėsčiųjų perėjos, kuri eina per Klaipėdos gatvę, matė, kad jai šviečia raudonas šviesoforo signalas. Sustojusi laukė kol jai užsidegs žalias šviesoforo signalas. Belaukiant, nuo poliklinikos pusės iš Kosmonautų gatvės į dešinę pusę, į Klaipėdos gatvę, nusuko keli automobiliai, kurie pravažiavo pro ją. Prie perėjos stovėjo viena, daugiau pėsčiųjų nematė. Kai jai užsidegė žalias šviesoforo signalas, pradėjo eiti per Klaipėdos gatvę. Per perėją ėjo normaliu tempu. Kai perėjo iki gatvės vidurio, iki vidurio saugumo salelės, matė, kad jai vis dar šviečia žalias šviesoforo signalas. Ėjo toliau link šaligatvio. Eidama matė, kad Klaipėdos gatvėje jai iš dešinės pusės, prie pėsčiųjų perėjos, stovi automobiliai, kuriems švietė raudonas šviesoforo signalas. Kiek automobilių ir kuriose eismo juostose dešinėje pusėje stovėjo - nežino, nes nekreipė dėmesio. Kai jai iki šaligatvio buvo likęs tik vienas žingsnis, pamatė, kad jai šviesoforo signalas iš žalio persijungė į raudoną. Geltonas šviesoforo signalas jai užsidegęs nebuvo. Tuo pačiu metu, kai tik jai užsidegė raudonas signalas ir iki šaligatvio buvo likęs tik vienas žingsnis, pajuto smūgį ir buvo nusviesta į priekį. Net nesuprato, į kurią kūno vietą jai buvo suduotas tas smūgis, nes iš karto trumpam prarado sąmonę. Iš pradžių nesuprato, kad ją kliudė automobilis. Kai atgavo sąmonę, pagalvojo, kad pateko į avariją. Gulėjo ant gatvės pusiau sąmoninga. Prie jos buvo priėjusi mergina, suprato, kad tai buvo ją parbloškusio automobilio vairuotoja, nors paties automobilio ir nematė. Nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. yra pas seserį, kadangi būtina nuolatinė slauga, pati savarankiškai niekuo pasirūpinti negali. Ją parbloškusio automobilio vairuotoja buvo atėjusi pas ją į ligoninę tris kartus, tačiau jokios finansinės pagalbos nei karto nepasiūlė. Draudimo bendrovė pervedė neturtinę žalą - 2900 Eur, tačiau tai yra labai maža suma. Turtinės žalos dar iš viso neatlygino (t. 1, b. l. 26-29, 111-112).

2. L. V. (duomenys neskelbtini) apklausos protokolais, iš kurių matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, jog 2018 m. gegužės 14 d., apie 14 val. 30 min., su žmona D. K. priėjo prie pėsčiųjų perėjos, kuri yra Panevėžyje, Klaipėdos - Žvaigždžių gatvių sankryžoje. Buvo vakarinėje Žvaigždžių gatvės pusėje, toje sankryžos dalyje, kur yra padangų servisas. Kai priėjo prie Žvaigždžių gatvės, jiems švietė žalias šviesoforo signalas, kada jis užsidegė - nematė. Jis dar savo žmonos paklausė, ar jie spės pereiti per gatvę, nes žmonai skaudėjo koją. Nusprendę, kad spės, nesustodami prie gatvės, įžengė į perėją ir ėjo į kitą gatvės pusę. Ėjo spartesniu tempu. Kai jau beveik perėjo per gatvę ir buvo prie pat bortelio, jiems pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas. Baigę pereiti per gatvę, jie toliau link miesto centro ėjo lėtesniu tempu, nes nebebuvo kur skubėti. Nuo perėjos nuėjus apie 10 metrų, už nugaros išgirdo smūgio garsą ir iš karto atsisuko. Pamatė, kad Klaipėdos gatvėje, pirmoje eismo juostoje, prieš pat šviesoforą stovi tamsios spalvos automobilis „Citroen“, o dešinėje jo pusėje, ties priekinėmis keleivio durelėmis, gulėjo moteris. Moteris gulėjo prie pat automobilio, jos galva buvo beveik atsirėmusi į dešinės pusės priekines duris. Suprato, kad automobilis tą moterį partrenkė. Koks tuo metu sankryžoje švietė šviesoforo signalas nematė, nes į tai jau nebekreipė dėmesio. Paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Sprendžiant iš to, kad jie prieš tai per Žvaigždžių gatvę ėjo degant žaliam šviesoforo signalui, tai Klaipėdos gatvėje taip pat turėjo degti žalias šviesoforo signalas ir automobilis „Citroen“ Klaipėdos gatve į sankryžą turėjo įvažiuoti jau baigiant degti žaliam šviesoforo signalui. Prieš eismo įvykį nei automobilio „Citroen“, nei pagyvenusios moters nematė. Jo žmona eismo įvykio aplinkybių nematė. Yra įsitikinęs, kad kai ėjo per Žvaigždžių gatvę, jam švietė žalias šviesoforo signalas ir jis pradėjo mirksėti prieš pat jiems žengiant žingsnį nuo gatvės ant šaligatvio (t. 1, b. l. 35-38, 40).

3. Liudytojos A. L. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, jog 2018 m. gegužės 14 ., apie 14 val. 30 min., važiavo G. A. vairuojamu automobiliu „Citroen C5“, valst. (duomenys neskelbtini), sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. V. K. gatve nuo F. V. g. link Žvaigždžių g. pirma eismo juosta. Kai privažiavo prie šviesoforu reguliuojamos Klaipėdos - Žvaigždžių - Kosmonautų g. sankryžos, joms švietė raudonas šviesoforo signalas, kuris buvo ką tik užsidegęs. G. A. sustabdė automobilį pirmoje eismo juostoje prie STOP linijos. Matė, kad joms iš kairės pusės esančioje antroje eismo juostoje stovi automobilis. Koks šviesoforo signalas švietė pėstiesiems per Žvaigždžių gatvę nematė, nes nežiūrėjo, taip pat nematė ar per Žvaigždžių gatvę ėjo pėstieji. Kai tik joms užsidegė žalias signalas, G. A. įjungė pirmą pavarą ir pradėjo iš lėto važiuoti. Dar prieš pradedant važiuoti matė, kad joms iš dešinės pusės prie perėjos buvo tuščia, nei vieno žmogaus ten nebuvo. Antroje eismo juostoje stovėjęs automobilis iš stovėjimo vietos pajudėjo didesniu greičiu ir nuvažiavo greičiau, nei judėjo jų automobilis. Kai G. A. automobilis nuo stovėjimo vietos pavažiavo kelis metrus ir kai automobilio priekis pravažiavo pėsčiųjų perėjos ženklinimą, staiga pro priekinį automobilio stiklą dešinėje automobilio pusėje, ties dešiniuoju priekiniu kampu, pamatė pagyvenusią moterį, kuri buvo prie pat automobilio. Ji sušuko G. A. „žmogus“, kuri iš karto nuspaudė stabdžių pedalą. Gali būti, kad G. A. iki tol nematė moters, nes buvo susikoncentravus į kelią priekyje. Jų automobilis iš karto sustojo, nes greitis buvo labai nedidelis, tačiau močiutė vis tiek atsitrenkė į jų automobilio priekinį dešinės pusės kampą ir pargriuvo. Moteris nebuvo kliudyta jų automobilio priekiu, bet pati atsitrenkė į dešinį šoną. Priekinis dešinės pusės žibintas galėjo išdužti kontakto metu su moters nešta rankine. Moteris per gatvę ėjo ne pėsčiųjų perėjos ribose, gal koks sprindis už pėsčiųjų perėjos ženklinimo. Su G. A. išlipo iš automobilio, klausė močiutės kaip jos sveikata, ji sakė, kad jai lūžusi koja. Į įvykio vietą atėjo vyriškis su žmona, kuris paskambino pagalbos telefonu, sakė, kad eismo įvykio nematė, tik už nugaros girdėjo smūgį. Gali 100 procentų patvirtinti, kad jos važiavo šviečiant žaliam šviesoforo signalui, nes matė jį šviečiant šviesofore. Koks švietė šviesoforo signalas per Klaipėdos gatvę ėjusiai moteriai, nematė, tačiau logiškai mąstant, jis buvo raudonas, nes jų važiavimo kryptimi švietė žalias. Prieš eismo įvykį einančios moters, kurią kliudė jų automobilis, nematė. Ji eismo įvykio metu nenukentėjo, pretenzijų niekam neturi (t. 1, b. l. 43-44).

4. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir eismo įvykio vietos planu, iš kurių matyti, kad automobilis „Citroen C5“, valst. Nr., po eismo įvykio stovi Klaipėdos -Žvaigždžių g. sankryžoje priekiu į rytų pusę. Nuo šio automobilio dešinės pusės priekinio rato iki Klaipėdos g. pietinio šaligatvio bortelio yra 1,5 m. Nuo šio automobilio dešinės pusės galinio rato iki to paties šaligatvio bortelio yra 1,5 m. Nuo šio automobilio dešinės pusės priekinio rato iki Žvaigždžių g. vakarinio šaligatvio bortelio tiesiosios 3,3 m. Nuo automobilio dešinės pusės galinio rato iki Klaipėdos g. STOP linijos 6,7 m (t. 1, b. l. 9-11, 12).

5. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad automobiliui „Citroen C5“, valst. Nr. , įbrauktas priekinis bamperis, sudužęs priekinis dešinės pusės žibintas (t. 1, b. l. 13-20).

6. Automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. , registracijos liudijimu, iš kurio matyti, kad šio automobilio savininkas yra V. A. (t. 1, b. l. 21).

7. Techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita) Nr. 800-0273436, iš kurios matyti, kad automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. , techninė apžiūra galioja iki 2019 m. lapkričio 14 d. (t. 1, b. l. 22).

8. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu ADB „Compensa Vienna I. G.“, iš kurio matyti, kad automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. , valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galiojo iki 2018 m. gegužės 16 d. (t. 1, b. l. 23).

9. ADB „Compensa Vienna I. G.“ 2019 m. sausio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, kad nukentėjusiajai D. T. K. yra paskaičiuota 2900 Eur neturtinė žala (t. 1, b. l. 32).

10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad D. T. K. nustatyta dešinės čiurnos abiejų kulkšnelių atviras lūžis, odos nubrozdinimas dešinės čiurnos vidiniame paviršiuje, paveikus kietais bukais daiktais. Nustatytas dešinės čiurnos abiejų kulkšnelių atviras lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 50-51).

11. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gruodžio 21 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad tikėtina, kelio pločio atžvilgiu pėsčioji D. T. K. buvo kliudyta apie 1,5 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, žiūrint automobilio „Citroen C5“ važiavimo kryptimi. Nustatyti, kurioje vietoje kelio ilgio atžvilgiu įvykio pėsčiosios partrenkimas, negalima. Jeigu automobilis „Citroen C5“ pajudėjo iš vietos nuo STOP linijos ir pėsčiąją kliudė pėsčiųjų perėjos ribose, partrenkimo metu automobilio orientacinis greitis buvo apie 12,5 - 19,0 km/h. Kilus grėsmei eismo saugumui, pėsčiajai nespėjus pereiti gatvės ir jai užsidegus raudonam šviesoforui, automobilio „Citroen C5“ vairuotoja, jai tuo metu užsidegus žaliam signalui, privalėjo nepradėti judėti į priekį nuo STOP linijos, o leisti pėsčiajai pabaigti eiti per gatvę, degant raudonam signalui. Nustatyti, ar pėsčioji D. T. K. prieš kontaktą su automobiliu „Citroen C5“ ėjo pėsčiųjų perėjos ribose, negalima. Pėsčioji iki partrenkimo vietos nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto įveikė apie 18,9 m atstumą. Jeigu pėsčioji D. T. K. į Klaipėdos g. važiuojamąją dalį įėjo užsidegus žaliam signalui, tai ji eidama ramiu žingsniu per 22 s įveikė apie 17,7+21,4 m atstumą. Automobilio „Citroen C5“ vairuotoja G. A., jai užsidegus žaliam signalui, nepradėjusi judėti į priekį nuo STOP linijos, o leidusi pėsčiajai D. T. K. pabaigti eiti per gatvę, degant raudonam signalui, tikėtina, būtų turėjusi techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Tikėtina, automobilio „Citroen C5“ vairuotojos G. A. veiksmai - jai užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pradėjo judėti į priekį nuo STOP linijos ir tokiu būdu neleido pėsčiajai D. T. K. pabaigti eiti per gatvę, jai užsidegus raudonam signalui - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (t. 1, b. l. 60-63).

12. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gruodžio 20 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad tikėtina, kontakto metu su automobiliu „Citroen C5“ pėsčioji D. T. K. buvo vertikalioje arba tokiai artimoje padėtyje dešiniu šonu pasisukusi į automobilį „Citroen C5“, kojos buvo žingsnio pozoje - dešine atramine koja, o kaire koja į priekį. Tikėtina, kad automobilis „Citroen C5“, judėdamas sąlyginai nedideliu greičiu, priekinio bamperio dešiniu kampu trenkė nukentėjusiajai D. T. K. į dešinę blauzdą iš kūno dešinio šono, dėl to dešinės kojos čiurna pakrypo į vidų ir buvo padarytas jos abiejų kulkšnelių lūžis, čiurnos vidinis paviršius buvo nubrozdintas kontaktuojant su kelio danga. Tikėtina, pėsčioji D. T. K. judėjo kryptimi iš kairės į dešinę automobilio „Citroen C5“ atžvilgiu (t. 1, b. l. 64-66).

13. Uždarosios akcinės bendrovės „Eismo valdymo sistemos“ 2018 m. birželio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 2018 m. gegužės 14 d. šviesoforų ir su jais susijusių įrenginių ties Klaipėdos – Žvaigždžių - Kosmonautų gatvių sankryža Panevėžio mieste darbo režimo sutrikimų ir (arba) šviesoforų bei su jais susijusių įrenginių gedimų „Gedimų, trikčių (įvykių) registravimo žurnale“ (F29/PR1) registruota nebuvo. Šviesoforai ir su jais susiję įrenginiai ties Klaipėdos – Žvaigždžių - Kosmonautų gatvių sankryža Panevėžio mieste yra įjungti į Panevėžio miesto šviesoforų ir su jais susijusių įrenginių nuotolinio stebėjimo bei valdymo sistemą (EVC), kuri darbo režimo sutrikimų ir (arba) šviesoforų bei su jais susijusių įrenginių gedimų nurodytu laiku nefiksavo. Vaizdo kamera ties minima sankryža nėra įrengta (t. 1, b. l. 69-70).

14. Vairuotojo pažymėjimo kopija, iš kurios matyti, kad teise vairuoti B kategorijos transporto priemones G. A. įgijo 2017 m. gegužės 12 d. (t. 1, b. l. 75).

15. ADB „Compensa Vienna I. G.“ rašytiniais paaiškinimais, iš kurių matyti, kad Valstybinei ligonių kasai civilinė atsakovė 2019 m. vasario 28 d. pervedė 5794,76 Eur už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 178).

BK 281 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Pagal minėtą straipsnį baudžiamoji atsakomybė už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiančius veiksmus kyla tada, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais, t. y. nesunkiu kito žmogaus sveikatos sutrikdymu. Šis nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis konstatuojamas tuo atveju, kai vairuotojo padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą. Darant išvadas dėl priežastinio ryšio būtina nustatyti, ar eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina, lemiama padarinių kilimo sąlyga.

Nagrinėjamu atveju, remdamasis teisminio nagrinėjimo metu surinktais bei ištirtais įrodymais, teismas laiko įrodyta, kad G. A. kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, vairuodama V. A. priklausantį automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 28 punkto reikalavimus, t. y. reguliuojamoje sankryžoje, kai šviesoforo signalas leido važiuoti, nedavė kelio nespėjusiai pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajai D. T. K., kuri įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai buvo padaryta dešinės čiurnos abiejų kulkšnelių atviras lūžis, odos nubrozdinimas dešinės čiurnos vidiniame paviršiuje – nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Ties teismo posėdžio metu, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą kaltinamoji G. A. visiškai prisipažino kalta padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad užsidegus raudonam šviesoforo signalui sustojo prie pirmoje eismo juostoje, per tą laiką nei vienas žmogus nepraėjo per perėją. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjo važiuoti tiesiai, važiavo nedideliu greičiu, jokių pėsčiųjų nematė. Pavažiavus nedidelį atstumą kartu automobilyje važiavusi A. L. kažką sušuko ir tik tuomet pamatė, kad prie automobilio dešinės pusės priekinio kampo yra žmogus, kurį kliudė automobilio priekinio bamperio dešiniuoju kampu ir dešinės pusės priekiniu žibintu. Išlipusi iš automobilio pamatė gulinčią pagyvenusią moterį, kuri vėliau atsisėdo. Šie kaltinamosios parodymai esminėmis aplinkybėmis sutampa su nukentėjusiosios D. T. K., liudytojų V. K. ir A. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji patvirtino, jog kai jai užsidegė žalias šviesoforo signalas, ėjo per perėją. Kai iki šaligatvio buvo likęs vienas žingsnis, šviesoforo signalas persijungė į raudoną ir tuomet pajuto smūgį, po kurio trumpam prarado sąmonę. Liudytoja A. L. taip pat patvirtino, jog kai jai ir G. A. užsidegė žalias šviesoforo signalas, kaltinamoji įjungė pirmą pavarą ir pradėjo važiuoti. Automobilio priekiui pravažiavus pėsčiųjų perėjos ženklinimą, ties dešiniuoju priekiniu automobilio kampu pamatė pagyvenusią moterį ir apie tai garsiai sušuko, po ko G. A. nuspaudė stabdžių pedalą. Liudytoja patvirtino, jog automobilis priekiniu dešinės pusės kampu atsitrenkė į moterį, kuri nuo smūgio pargriuvo. L. V. K. taip pat patvirtino, jog nuėjęs nuo perėjos 10 metų išgirdo smūgio gardą ir atsisukęs pamatė, kad Klaipėdos gatvėje, pirmoje eismo juostoje, stovi automobilis, o dešinėje jo pusėje, ties priekinėmis keleivio durelėmis, guli moteris. Suprato, kad automobilis partrenkė šią moterį. Taigi, aptarti parodymai neabejotinai patvirtina, jog G. A., važiuodama Klaipėdos gatve, esant leidžiamam šviesoforo signalui, nedavė kelio nespėjusiai važiuojamosios dalies pereiti pėsčiajai D. T. K., kuri įžengė į perėją esant leidžiamam šviesoforo signalui, bei dešiniuoju priekiniu automobilio kampu kliudė nukentėjusiąją, kuri nuo smūgio nugriuvo ant žemės. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados taip pat patvirtina, jog D. T. K. buvo kliudyta apie 1,5 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, žiūrint automobilio „Citroen C5“ važiavimo kryptimi. Kilus grėsmei eismo saugumui, pėsčiajai nespėjus pereiti gatvės ir jai užsidegus raudonam šviesoforui, automobilio „Citroen C5“ vairuotoja, jai tuo metu užsidegus žaliam signalui, privalėjo nepradėti judėti į priekį nuo STOP linijos, o leisti pėsčiajai pabaigti eiti per gatvę, degant raudonam signalui. Automobilio „Citroen C5“ vairuotoja G. A., jai užsidegus žaliam signalui, nepradėjusi judėti į priekį nuo STOP linijos, o leidusi pėsčiajai D. T. K. pabaigti eiti per gatvę, degant raudonam signalui, būtų turėjusi techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Taigi, byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog G. A. veiksmai pažeidžiant KET 28 punkto reikalavimus turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindinė priežastis šio eismo įvykio kilimui. Dėl minėto kaltinamosios padaryto KET pažeidimo atsirado padariniai, t. y. D. T. K. padaryta dešinės čiurnos abiejų kulkšnelių atviras lūžis, odos nubrozdinimas dešinės čiurnos vidiniame paviršiuje. Nustatytas dešinės čiurnos abiejų kulkšnelių atviras lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas nesunkiu.

Pagal BK 16 straipsnio 3 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, jog G. A. būtų norėjusi BK 281 straipsnyje numatytų bet kokių alternatyvių padarinių ar juos numačiusi. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, jog kaltinamoji nenumatė, kad dėl jos veikos gali atsirasti padariniai, numatyti BK 281 straipsnio 1 dalyje, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti, kadangi turi įgijusi teisę vairuoti transporto priemones ir KET jai yra žinomos. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismas konstatuoja, jog kaltinamoji veikė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Nagrinėjamu atveju yra gautas kaltinamosios tėvo V. A. prašymas dėl G. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kaltininkės perdavimo jo atsakomybei pagal laidavimą (t. 2, b. l. 6-7). Pareiškėjas dėl laidavimo V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko prašymą dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, patvirtino, jog galės daryti teigiamą įtaką G. A. elgesiui, kadangi dukra gyvena pas jį, su ja palaiko artimus santykius.

Kaltinamoji padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamoji G. A. praeityje nė sykio neteista, nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą (t. 1, b. l. 83). Tiek teismo posėdžio metu, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą ji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką. Teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad yra registruota Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 34), mokosi, aplankė nukentėjusiąją ligoninėje, todėl teismas laiko, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog G. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog egzistuoja visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Papildomai pažymėtina, jog eismo įvykio metu kaltinamosios vairuota transporto priemonė buvo drausta privalomuoju draudimu, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog draudimo bendrovė atlygins nusikaltimu nukentėjusiajai padarytą žalą.

Kaip jau minėta, kaltinamosios tėvas V. A. yra pateikęs prašymą būti G. A. laiduotoju. Teismas, priimdamas sprendimą, ar šis asmuo gali daryti teigiamą įtaką kaltininkei, atsižvelgia į tai, kad V. A. kritiškai vertina dukros elgesį. Bylos duomenys patvirtina ir tą, jog V. A. yra neteistas (t. 2, b. l. 13), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 14-16), yra dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 36). Teismo posėdžio metu jis pažadėjo daryti teigiamą įtaką G. A. elgesiui. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad V. A. pagal savo asmenines savybes gali būti laiduotoju, jis turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkei.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, esant visoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytoms sąlygoms, G. A. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojo V. A. atsakomybei, nustatant laidavimo terminą 2 metams, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Įvertinus tai, kad G. A. po sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas žmogus, padarė dar tris KET pažeidimus, už kuriuos jai buvo paskirtos administracinės nuobaudos: 2018 m. gruodžio 14 d. vairavo automobilį neturėdama 2 metų vairavimo stažo, kuris nebuvo paženklintas ženklu „Klevo lapas“; (t. 1, b. l. 84-87), 2018 m. gruodžio 27 d. vairavo automobilį viršydama maksimalų leistiną greitį 15 km/h; 2019 m. sausio 5 d. vairavo automobilį neturėdama 2 metų vairavimo stažo, kuris nebuvo paženklintas kelio ženklu „Klevo lapas“, ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas laiko tikslinga G. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Nukentėjusioji D. T. K. pareiškė civilinį ieškinį nusikalstama veika padarytai 536,24 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šias sumas nukentėjusioji prašo priteisti solidariai iš kaltinamosios ir civilinės atsakovės draudimo kompanijos (t. 1, b. l. 180-199). Ieškinyje nukentėjusioji nurodė ir teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė paaiškino, jog D. T. K. po eismo įvykio ilgą laiką buvo gydoma, t. y. nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. gydėsi VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Anot nukentėjusiosios, ją nuolat kankina bendras silpnumas, dešinės kojos skausmai, prasta rega, kuri susilpnėjo po eismo įvykio, galvos skausmai, be kitų asmenų pagalbos negali savęs apsitarnauti, nuolat reikalinga kitų asmenų pagalba. Gyvenant pas seserį susidarė komunaliniai mokesčiai, kuriems buvo išleista 434,24 Eur, be to, eismo įvykio metu buvo suplėšyti rūbai, kurių vertė – 102 Eur. Ieškinyje taip pat nurodoma, jog sveikatos sutrikdymas D. T. K. sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą. Po įvykio buvo operuota, turi nuolat vartoti medikamentus, mažinančius skausmą, raminamuosius vaistus, išnyko judėjimo galimybės, jaučiasi nesaugiai, laukia ilgas gydymas, kurio baigtis neaiški. Draudimo kompanijos sumokėti 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimui yra per maža pinigų suma.

ADB „Compensa Vienna I. G.“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad netrukus išmokės 102 Eur sumą už eismo įvykio metu sugadintus nukentėjusiosios rūbus bei pridėjo išmokos aktą (t. 2, b. l. 21). Atsižvelgiant į tai, ieškinys dalyje dėl 102 Eur turtinės žalos atlyginimo už eismo įvykio metu sugadintus nukentėjusiosios rūbus atmetamas.

Teismas laiko nepagrįstu reikalavimą dėl 434,24 Eur turtinės žalos atlyginimo už komunalines paslaugas, susidariusias nukentėjusiajai gyvenant pas seserį Kaune. Bylos duomenimis nustatyta, jog D. T. K. nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki šiol gyvena pas seserį Kaune, tačiau, priešingai nei nurodė nukentėjusiosios atstovė, gyvenamąją vietą ji yra deklaravusi adresu Kniaudiškių g. 15-6, Panevėžys, nuosavame bute. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, kad D. T. K. pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota, ji vis tiek būtų turėjusi mokėti komunalinius mokesčius už elektrą, dujas, vandenį bei už mobiliojo ryšio paslaugas ir gyvendama Panevėžyje. Šios paslaugos yra būtinosios, kasdieninės, taigi, nepriklausomai nuo miesto, kuriame gyvena nukentėjusioji, ji vis vien šiomis paslaugomis naudotųsi ir mokėtų už tai mokesčius ir tuo atveju, jei eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tuo tarpu prašymas priteisti švaros mokestį ir būsto valdos mokestį taip pat negali būti laikomas pagrįstu, nes, kaip jau minėta, D. T. K. gyvenamąją vietą yra deklaravusi ne Kaune, o Panevėžyje, todėl šie mokesčiai Kaune jai nėra skaičiuojami. Kartu su ieškiniu nėra pateikiami jokie rašytiniai įrodymai, iš kurių būtų matyti, jog nukentėjusiosios seseriai minėti mokesčiai padidėjo, o jei padidėjo – kad tai įvyko dėl to, kad nukentėjusioji gyvena pas ją. Taigi, reikalavimas dėl 434,24 Eur turtinės žalos už komunalinius mokesčius laikytinas nepagrįstu, todėl atmetamas.

Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, jog asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar įmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju specialisto išvados ir kiti byloje ištirti bei įvertinti įrodymai patvirtina, kad D. T. K. nusikalstama veika padaryta dešinės čiurnos abiejų kulkšnelių atviras lūžis, odos nubrozdinimas dešinės čiurnos vidiniame paviršiuje. Nustatytas dešinės čiurnos abiejų kulkšnelių atviras lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusioji taip pat civiliniame ieškinyje nurodė, kad ją nuolat kankina bendras silpnumas, dešinės kojos skausmai, prasta rega, kuri susilpnėjo po eismo įvykio, galvos skausmai, jaučia psichologinį diskomfortą. Taigi, nukentėjusios reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo bendrąja prasme yra pagrįstas.

Visgi, spręsdamas dėl priteistinos sumos dydžio, teismas vertina tai, kad D. T. K. galimai ėjo per Klaipėdos gatvę ne pėsčiųjų perėjos ribose, o arčiau Klaipėdos gatvėje sustojusių automobilių. Nors Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gruodžio 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog be abejonės nustatyti, ar pėsčioji D. T. K. prieš kontaktą su automobiliu „Citroen C5“ ėjo pėsčiųjų perėjos ribose, negalima, tačiau iš pačios nukentėjusiosios parodymų matyt, jog ji eidama per pėsčiųjų perėją matė, kad Klaipėdos gatvėje stovintiems automobiliams švietė raudonas šviesoforo signalas. Čia pažymėtina, jog einant per Klaipėdos gatvę Klaipėdos – Žvaigždžių g. sankryžoje (vakarų pusės pėsčiųjų perėja) pėstiesiems skiriamoje juostoje yra padarytas pėstiesiems patogus praėjimas ir aiškios perėjos ribos, ir jeigu laikytis pažymėtos pėsčiųjų perėjos juostų ribų, negalima matyti automobiliams šviečiančio šviesoforo signalų (1 tomas, 19 b.l.). Kad matyti signalus skirtus automobiliams, kurie stovi 3 metrų atstumu prieš perėją (Eismo įvykio vietos planas, 1 t., 12 b.l.), reikia eiti ne pėsčiųjų perėjos ribose, o šalia prie STOP linijos sustojusių automobilių. Tą tvirtina ir kaltinamoji G. A. bei kartu su ja važiavusi liudytoja A. L. savo parodymuose, kad nukentėjusioji ėjo ne pėsčiųjų perėjos ribose. Be to, iš liudytojo V. K. apklausos protokolų matyti, jog pėsčioji buvo partrenkta dar prieš šviesoforą (šviesoforas įrengtas šiek tiek prieš pėsčiųjų perėjos ženklinimo linijų ribą). Kelių eismo taisyklių 42punkte nurodoma, jog į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Ši teismo padaryta išvada, vertinant tiek Lietuvos teismo ekspertizės specialistų išvadas, tiek visą surinktą bylos medžiagą, nekeičia jau teismo padarytos išvados, jog G. A. buvo šio autoįvykio kaltininkė, tačiau sprendžiant dėl civilinių ieškinių dydžio, paminėta teismo padaryta išvada yra pakankamai svarbi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau CK 6.282 straipsnyje nurodyta, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Be to, D. T. K. po eismo nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. toliau buvo gydoma VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje bei šiuo metu negali savęs apsitarnauti ne tik dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog pagrindinė nukentėjusiosios diagnozė, dėl kurio ji buvo gydyta Vidaus ligų II skyriuje, yra 120.8 – kitos krūtinės anginos formos. Epikrizėje nurodoma ir tai, kad D. T. K. diagnozuotos ir gretutinės ligos – pirminė atviro kampo glaukoma, kitos patikslintos smegenų kraujagyslių ligos, stazinis širdies nepakankamumas (t. 1, b. l. 186-188). Laikytina, jog dabartinę nukentėjusiosios būklę sąlygojo ne vien eismo įvykio metu patirti sužalojimai, o daugiausia prieš eismo įvykį išsivysčiusios ligos. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad D. T. K. sveikata sutrikdyta dėl neatsargaus nusikaltimo, nukentėjusioji yra bedarbė, neturi pajamų. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad vertinant visas bylos aplinkybes bei teisminę praktiką baudžiamosiose bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo autoįvykių bylose, 3500 Eur neturtinės žalos priteisimas atitiktų protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui. Kadangi draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino 2900 Eur padarytos neturtinės žalos, iš šios draudimo bendrovės nukentėjusiajai priteistina 600 Eur suma nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti, nes kaltinamosios vairuota transporto priemonė buvo drausta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (1 tomas, 23 b.l.) ir draudimo bendrovė turi prievolę atlyginti už kaltininką padarytą žalą įstatymu nustatytose ribose. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad valstybės patirtos išlaidos, atstovaujant D. T. K., sudaro 462,75 Eur (t. 2, b. l. 33). (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, bylos apimtį ir sudėtingumą, vykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiosios atstovės darbo ir laiko sąnaudas bei suteiktų paslaugų apimtį, laikytina, kad prašoma priteisti pinigų suma nėra aiškiai per didelė, ji yra proporcinga advokatės E. G. įdėtam darbui atstovaujant nukentėjusiąją todėl ši suma priteistina iš kaltinamosios G. A.. G. A. su pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019-06-11 pažyma Nr. NTP-7-3554 buvo supažindinta ir savo nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė 11,40 Eur už procesinių dokumentų siuntimą ir įteikimą (t. 2, b. l. 3). Šios išlaidos priteistinos iš G. A. valstybės naudai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. A., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti ją laiduotojo V. A. atsakomybėn, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš dalies tenkinti D. T. K. civilinį ieškinį ir priteisti iš civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna I. G.“, kodas 304080146, D. T. K. 600 Eur (šešis šimtus eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš G. A. valstybės naudai 462,75 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt du eurus 75 ct) išlaidų, patirtų atstovaujant D. T. K., įpareigojant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą viename iš surenkamųjų sąskaitų.

Priteisti iš G. A. valstybės naudai 11,40 Eur (vienuolika eurų 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

V. A. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

G. A. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėjas V. K.