Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Raščiuvienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduota laiduotojo V. A. atsakomybėn, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. A. nuteista už tai, kad ji, 2018 m. gegužės 14 d., apie 14 val. 34 min., Panevėžyje, Klaipėdos - Žvaigždžių - Kosmonautų gatvių šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, vairuodama automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 28 punkto reikalavimus, t. y. pradėdama judėti per minėtą sankryžą nuo STOP linijos Klaipėdos gatvėje, esant leidžiamam šviesoforo signalui, privalėdama duoti kelią nespėjusiai važiuojamosios dalies pereiti pėsčiajai, kuri įžengė į perėją, esančią Klaipėdos gatvėje, esant leidžiamam šviesoforo signalui, to nepadarė bei partrenkė jai iš kairės pusės pėsčiųjų perėją bebaigiančią pereiti pėsčiąją D. T. K., kuri į važiuojamąją dalį įžengė esant leidžiamam šviesoforo signalui, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios D. T. K. sveikata - jai nustatyta dešinės čiurnos abiejų kulkšnelių atviras lūžis, odos nubrozdinimas dešinės čiurnos vidiniame paviršiuje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Apeliaciniu skundu G. A., kuri nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą, ir jos gynėjas prašo panaikinti apylinkės teismo jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 1 (vienerius) metus vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks prašymas yra nepagrįstas.

8. Pažymėtina, kad teigiamas kaltininkės asmenybės įvertinimas buvo pagrindas priimti sprendimą atleisti G. A. nuo baudžiamosios atsakomybės ir su ja susijusių padarinių - teistumo ir bausmės. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Būtent šiuos tikslus užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės, kurios pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, nes jos atlieka nubaudimo ir prevencinę funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako, kad priimant sprendimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (kasacinė nutartis Nr. 2K-136-699/2018). Apylinkės teismas baudžiamojo poveikio priemonę būtent ir paskyrė nubaudimo ir tuo pačiu prevenciniams tikslams pasiekti (atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, užtikrinti visuomenės saugumą).

9. BK 67 straipsnio 1 dalis numato, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET. Kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. A. pagal laidavimą buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už KET pažeidimą, sukeliant eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nustatytas laidavimo terminas – 1 (vieneri) metai. Atleisdamas G. A. pagal laidavimą ir parinkdamas jai baudžiamojo poveikio priemonę pirmosios instancijos teismas nurodė, kad G. A. pirmą kartą padarė neatsargią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, yra registruota Užimtumo tarnyboje, mokosi, aplankė nukentėjusiąją ligoninėje, todėl sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog G. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinęs tai, kad G. A. po sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas žmogus, padarė dar tris KET pažeidimus, už kuriuos jai buvo paskirtos administracinės nuobaudos, bei atsižvelgdamas į tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemonę (esminė šios poveikio priemonės taikymo sąlyga, numatyta BK 68 straipsnio 1 dalyje), prevenciniams tikslams (užtikrinti visuomenės saugumą) pasiekti, vadovaudamasis 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, apylinkės teismas jai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones minimaliam – 1 (vienerių) metų terminui. Apylinkės teismas, parinkdamas šią poveikio priemonę, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

11. Iš baudžiamojoje byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo (2 t., b. l. 74-78) nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. G. A. buvo septynis kartus administracine tvarka bausta už įvairius pažeidimus, iš jų – net keturis kartus už KET pažeidimus, kuriuos padarė jau po eismo įvykio, dėl kurio buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Būtent G. A. naujų KET pažeidimų padarymas po jos sukelto eismo įvykio, kurio metu kilo pakankamai sunkūs padariniai – buvo sužalota pėsčioji, turėjo lemiamą reikšmę pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą dėl būtinumo ir tikslingumo apeliantės atžvilgiu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad G. A. net tris kartus buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad, neturėdama dvejų metų vairavimo stažo, vairavo pradedančio vairuotojo skiriamuoju ženklu „Klevo lapas“ nepaženklintą automobilį. Nors apeliaciniame skunde tokie G. A. KET reikalavimų pažeidimai apibūdinami kaip menkaverčiai ir iš esmės įtakoti kitų šeimos narių elgesio, teisėjų kolegija atmeta tokį skundo argumentą kaip deklaratyvų ir nepagrįstą bei šiuo atveju G. A. elgesyje įžvelgia sistemingo KET pažeidinėjimo požymį kaip vieną iš baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindų. Nors reikalavimo pažymėti vairuojamą automobilį skiriamuoju ženklu „Klevo lapas“ nesilaikymas pats savaime nesukelia pavojingų padarinių, tačiau teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorės išsakytai pozicijai, kad KET pažeidimas, susijęs su tokio reikalavimo nesilaikymu, negali būti vertinamas kaip menkavertis, kadangi toks ženklas įspėja kitus eismo dalyvius apie pažymėtą automobilį vairuojančio asmens nepatyrimą ir tokiu būdu atlieka prevencinį vaidmenį kelių transporto eismo saugumo srityje. Be to, bet kurių KET taisyklių reguliarus pažeidinėjimas, nepriklausomai nuo subjektyvaus jas pažeidžiančio asmens tokių pažeidimų vertinimo, parodo neatsakingą vairuotojo požiūrį į teisės aktų reikalavimus ir polinkį juos ignoruoti, sukeliant pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pirmiau paminėti G. A. padaryti trys analogiški KET pažeidimai bei administracinis nusižengimas viršijant leistiną greitį, padarytas po skaudžias pasekmes sukėlusio eismo įvykio, rodo, kad apeliantė nėra pakankamai pasiruošusi atsakingai ir saugiai dalyvauti viešajame eisme, todėl teisėjų kolegija be išlygų pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl būtinumo jos atžvilgiu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

12. Apeliantė nurodo, kad ji, netekusi teisės vairuoti, per uždraudimo naudotis specialia teise laikotarpį patirs papildomas problemas – praras jau įgytus vairavimo įgūdžius ir patirtį. Pažymėtina, jog tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde įvardijami nuogąstavimai dėl G. A. vairavimo įgūdžių praradimo nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios būtų priežastis neskirti specialios teisės atėmimo. Byloje taip pat nenustatyta ir jokių kitų išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima vertinti G. A. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, kaip akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą.

13. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo G. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones šiuo atveju yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir pagrįstai paskirta atsižvelgus į atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį charakterizuojančius duomenis bei būtina BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Priešingai, nagrinėjamu atveju nepaskyrus ginčijamos baudžiamojo poveikio priemonės nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėjų kolegijai nekelia abejonių dėl teismo pagrindinės funkcijos įvykdymo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. A. ir jos gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą atmesti.