- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-150/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Dalia Vasarienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RVGL“
- Kategorijos
- 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Dalios Vasarienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „RVGL“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-861-513/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vaidovaidis“ administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „RVGL“, tretiesiems asmenims – V. J. ir R. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Vaidovaidis“ administratorius pateikė ieškinį atsakovui UAB „RVGL“ ir prašė teismo pripažinti negaliojančiomis šalių 2009-01-09–2009-12-14 sudarytas aštuonių transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyti restituciją, nes beveik visas finansinius sunkumus patiriančios UAB „Vaidovaidis“ turtas buvo perleistas su ieškovu susijusiam atsakovui siekiant perkelti bendrovės veiklą į naujai įsteigtą bendrovę, taip buvo pažeistos ieškovo kreditorių teisės. Administratoriaus teigimu ieškovas sandorių sudaryti neprivalėjo, sandoriai buvo priešingi įmonės tikslams ir padarė įtaką įmonės nemokumui, kadangi transporto priemonės buvo perleistos sumažintomis kainomis ieškovo buvusio direktoriaus V. J. sutuoktinės R. J. įsteigtai UAB „RVGL“, ji dirbo UAB „Vaidovaidis“ direktoriaus pavaduotoja, atsakovo UAB „RVGL“ vadovas R. B. – buvęs ieškovo vairuotojas, į atsakovo įmonę perėjo dirbti dalis buvusių ieškovo darbuotojų.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „RVGL“ bei tretieji asmenys V. J. ir R. J. su ieškiniu nesutinka, nes neįrodytas nesąžiningumas. Buvęs ieškovo vadovas V. J. teigia, kad verslą nutarė parduoti dėl pablogėjusios sveikatos, sutuoktiniai susitarė, kad nutraukus santuoką R. J. bus perduotas transporto priemonių verslas, transporto priemonės buvo nupirktos teisėtai ir rinkos kainomis.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas M. Z. prašo ieškinį patenkinti, reikalavimus grindžia ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 ir 14 p., CK 1.2 str., 1.137 str.1 d., 6.66 str., 6.67 str. 4 d., ieškinį įrodinėja rašytinais įrodymais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino UAB „Vaidovaidis“ ir UAB „RVGL“ transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis ir jas panaikino bei nusprendė šias transporto priemones grąžinti bankrutuojančiai UAB „Vaidovaidis“. Teismas taip pat nusprendė priteisti iš UAB „RVGL“ 3716 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Sprendime nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-09-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – UAB „RVGL“ turto (transporto priemonių) areštas – galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas nurodė, jog remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2010-05-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Vaidovaidis“ iškelta bankroto byla, iš įmonės 2009-12-31 balanso teismas nustatė, kad įmonė nemoki: įmonė turėjo 133533 Lt turto, mokėtinų skolų ir įsipareigojimų – 336361 Lt (per vienerius metus – 68400 Lt), įmonė turėjo 596467 Lt nuostolių. Iš 2008 metų balanso matyti, kad UAB „Vaidovaidis“ turėjo 1337436 Lt turto, mokėtinų skolų ir įsipareigojimų – 943799 Lt (per vienerius metus – 325576 Lt). 2009-01-13 R. J., UAB „Vaidovaidis“ akcininko ir vadovo V. J. sutuoktinė dirbusi UAB „Vaidovaidis“ direktoriaus pavaduotoja, įsteigė UAB „RVGL“, o direktoriumi buvo paskirtas R. B., prieš tai dirbęs UAB „Vaidovaidis“ vairuotoju. 2009-07-30 R. J. 60 UAB „RVGL“ akcijų perleido R. B.. 2010-03-03 V. J. už 1 Lt pardavė UAB „Vaidovaidis“ akcijas A. Č., tačiau pastarasis, gavęs įmonės dokumentus, veiklos vykdyti nepradėjo.
UAB „Vaidovaidis“ įvertino ir 2009-04-17–2009-07-11 pardavė atsakovui UAB „RVGL“ aštuonias transporto priemones (kainos nurodytos be PVM): 44807,05 Lt likutinės vertės puspriekabę už 11764,71 Lt; 68989,48 Lt likutinės vertės automašiną–betono maišyklę, įvertintą 33000 Lt, – už 27731,22 Lt; 86853,40 Lt likutinės vertės „Mercedes–Benz 2534“, įvertintą 41700 Lt, – už 41 700 Lt; 528,66 Lt likutinės vertės „Mercedes–Benz 2422“, įvertintą 12000 Lt, – už 700 Lt; 16000 Lt likutinės vertės „Man 25-372“, įvertintą 18800 Lt, – už 16000 Lt; 1 646,25 Lt likutinės vertės „Man 24-272“, įvertintą 10400 Lt, – už 7395 Lt; 118058,70 Lt likutinės vertės miškovežį, įvertintą 19600 Lt, – už 16470,66 Lt; 8310,15 Lt likutinės vertės miškovežio priekabą – už 1680,68 Lt, pasirašytos pirkimo–pardavimo sutartys, išrašytos PVM sąskaitos faktūros. 2009-07-11 UAB „RVGL“ išnuomojo UAB „Vaidovaidis“ tą pačią dieną nupirktą puspriekabę už 100 Lt per mėnesį.
UAB „RVGL“ pirko transporto paslaugas iš UAB „Vaidovaidis“ pagal 2009-02-02 transporto paslaugų teikimo sutartį Nr. 04. 2009-09-28 atsakovo UAB „RGVL“ vadovas R. B. įnešė į UAB „Vaidovaidis“ kasą už automašinas 93500 Lt; 2009-10-30, 2009-11-03 ir 2010-01-23 UAB „RVGL“ įnešė už automašinas 67020 Lt. Pagal ieškovo apskaičiavimus, atsakovas liko skolinga už automobilius 72728,01 Lt, iš karto po gavimo pinigai buvo pasiimti paskolai grąžinti ir avansui.
UAB „RVGL“ 2009-08-03, 2009-08-15, 2009-08-19 ir 2009-08-28 sumokėjo UAB „Vaidovaidis“ už paslaugas 16580 Lt, 2009-08-31 UAB „Vaidovaidis“ 1500 Lt grąžino.
Atsakovo pateikti 2009-04-03 5 000 Lt kasos pajamų orderis JV Nr. 176 ir 2009-04-08 20 551,99 Lt kasos pajamų orderis JV Nr. 177 išrašyti anksčiau nei sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys, tačiau 2009-04-08 20551,99 Lt kasos pajamų orderio kvite JV Nr. 177 nurodyta, kad ūkinė operacija atliekama pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0280789, išrašytą 2009-04-17 21 600 Lt už miškovežį ir priekabą. UAB „RVGL“ vadovas R. B. 2009-07-25–2009-11-15 pasiskolino iš fizinių asmenų 250000 Lt.
Teismas pasisakydamas dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nurodė, kad byloje įrodyta, jog buvęs UAB „Vaidovaidis“ direktorius V. J., pardavė savo sutuoktinės R. J. įsteigtai UAB „RVGL“ transporto priemones tuo metu, kai UAB „Vaidovaidis“ buvo nemoki, t. y. neatsiskaitinėjo su kreditoriais ir faktiškai nevykdė veiklos. Byloje neįrodyta, kad už transporto priemones gautos lėšos būtų panaudotos įmonės kreditiniams įsiskolinimams mažinti. Taip buvo pažeistos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės, nes ginčijami sandoriai dar labiau padidino įmonės nemokumą. Kadangi skolininko steigėjas ir vadovas sudarė sandorį su asmeniu, kurį įsteigė jo šeimos narys, anksčiau dirbęs skolininko vadovo pavaduotoju, kreditorių interesus pažeidusių sandorių šalių nesąžiningumas preziumuojamas. Ginčijamų sandorių sudarymą teismas vertino kaip juridinių asmenų piktnaudžiavimą sutarties laisvės principu, kaip prisidėjimą prie įmonės bankroto, bandymą išvengti išieškojimo nukreipimo į įmonės turtą bankroto byloje, kreditorių teisių pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad puspriekabės nebuvo įvertintos, parduotos 3,8 ir 4,9 kartų pigiau nei jų likutinė vertė, keturios transporto priemonės buvo parduotos keliais tūkstančiais litų pigiau nei įvertintos specialisto. Nurodytų argumentų pagrindu transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys teismo buvo pripažintos negaliojančiomis ir panaikintos.
Teismas sprendė, kad atsakovas UAB „RVGL“ privalo grąžinti bankrutuojančiai UAB „Vaidovaidis“ transporto priemones, kurias gavo pagal naikintinas pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.145 str. 1 d., 6.146 str.). UAB „Vaidovaidis“ pareiga grąžinti UAB „RVGL“ už transporto priemones įmokėtas lėšas teismo sprendimu nenustatyta, nes byloje nepateikta įrodymų, kad už transporto priemones gautos lėšos buvo faktiškai panaudotos UAB „Vaidovaidis“ veiklai vykdyti, dalis lėšų sumokėta iki sandorių sudarymo, dalis lėšų sumokėta ne už transporto priemones, o už paslaugas, dalį lėšų sumokėjo UAB „RVGL“ akcininkas ir vadovas R. B., todėl UAB „RVGL“ ir R. B. atgręžtiniai reikalavimai, susiję su sandorių panaikinimu, spręstini UAB „Vaidovaidis“ bankroto byloje Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „RVGL“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2011 m. balandžio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas dėl esminių procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 185 str., 270 str. Pagal šių straipsnių nuostatas teismas privalėjo nurodyti ne tik įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir argumentus, dėl kurių vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė.
2. Teismas rėmėsi tik pateiktais paskaičiavimo lentelės duomenimis, nepagrįstais jokiais kitais įrodymais, kad UAB „Vaidovaidis“ pardavė UAB „RVGL“ 8 transporto priemones sumažintomis kainomis. Teismas neatsižvelgė, kad transporto priemonės buvo parduotos kainomis, kurias pagrindė nepriklausomų ekspertų biuro UAB „Klasera“ kelių transporto priemonių įvertinimas, kuris buvo atliktas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.
3. Pagal Civilinio kodekso 6.66 str. 2 d. skolininko sudaryto dvišalio atlygintino sandorio pripažinimo negaliojančiu galimybė siejama su kitos sandorio šalies nesąžiningumu. Todėl pripažinti atlygintiną sandorį negaliojančiu galima tik kai ir skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi, t.y. sudarydami sandorį jie žino ar turi žinoti, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas konstatavo, kad UAB „Vaidovaidis“ pardavė UAB „RVGL“ transporto priemones tuo metu, kai UAB „Vaidovaidis“ buvo nemoki, t.y. neatsiskaitinėjo su kreditoriais ir faktiškai nevykdė veiklos. Tokia išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes pagal bylos medžiagą bankroto byla UAB „Vaidovaidis“ buvo iškelta tik 2010-05-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Kadangi UAB „Vaidovaidis“ ir UAB „RVGL“ transporto priemonių pirkimo- pardavimo sandoriai įvyko nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad transporto priemonių pirkimo laikotarpiu UAB „Vaidovaidis“ įmonė jau buvo nemoki ir dirbo nuostolingai, nes tokių duomenų byloje nėra.
5. Teismas, nustatydamas UAB „RVGL“ nesąžiningumą, nurodė, kad UAB „Vaidovaidis“ UAB „RVGL“ perleido beveik visą ilgalaikį turtą su tikslu perkelti bendrovės veiklą į naujai įsteigtą įmonę. Ši išvada nepagrįsta jokiais įrodymais, o tik vieninteliu faktu, jog naują UAB „RVGL“ įsteigė UAB „Vaidovaidis“ direktoriaus V. J. žmona R. J..
6. Teismas taip pat vienapusiškai įvertino V. J. ir jo žmonos R. J. skyrybų procesą. Nuo 2009 m. pradžios prasidėjęs santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo sustabdytas iki sutuoktinių kreditinių įsipareigojimų išsprendimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Vaidovaidis“ bankroto administratorius prašo atmesti apeliacinį skundą dėl 2011-04-19 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo ir skundžiamą teismo sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko apeliacinis skundas turi būti atmestas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytus sandorius.
Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiame įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administratorius, įgyvendindamas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatytą pareigą ginti visų kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir actio Pauliana instituto, reglamentuoto CK 6.66 straipsnyje, pagrindu.
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana instituto tikslas - užkirsti kelią skolininko piktnaudžiavimui teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas.
CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vinukas“ v. UAB „LCL“, Danske bank A/S, bylos 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „B. M.“ v. UAB „Sigema“, bylos Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-25/2012; kt.).
Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu gali būti pažeistos kreditoriaus teisės: jeigu dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi būti vertinama pagal konkrečias bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi UAB „Vaidovaidis“ iškėlė bankroto bylą. Kaip matyti iš byloje pateikto UAB „Vaidovaidis“ 2008 metų balanso, įmonė turto turėjo už 1337436 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 943799 Lt (124 b.l., t. 1). Tuo tarpu 2009 m. balanse įmonė turto nurodė turinti už 133533 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 336361 Lt (125 b.l., t. 1).
Byloje yra nustatyta, kad UAB „Vaidovaidis“ akcininko ir vadovo V. J. sutuoktinė R. J., dirbusi UAB „Vaidovaidis“ direktoriaus pavaduotoja, 2009 m. sausio 13 d. įsteigė UAB „RVGL“, o direktoriumi buvo paskirtas R. B., kuris prieš tai dirbo UAB „Vaidovaidis“ vairuotoju. Bylos duomenimis laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 17 iki 2009 m. liepos 11 d. UAB „Vaidovaidis“ pardavė atsakovui UAB „RVGL“ aštuonias transporto priemones. Taigi, paduodamas transporto priemones UAB „Vaidovaidis“ buvo nemokus.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 185 str., 270 str. ir privalėjo nurodyti ne tik įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir argumentus, dėl kurių vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Su šiuo apelianto argumentu sutikti negalima, nes pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi ir vertino byloje pateiktų įrodymų visumą. Pažymėtina, kad pardavimo nuostolius ir skaičiavimus byloje patvirtina transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys, PVM sąskaitos-faktūros, ilgalaikio turto apskaitos kortelės, kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos, pagal kurias suvesti duomenys lentelėje apie turto vertinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų pagrindu pagrįstai nustatė, kad puspriekabės nebuvo įvertintos, transporto priemonės parduotos kelis kartus pigiau nei jų likutinė vertė, keturios transporto priemonės buvo parduotos pigiau nei buvo įvertintos.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Vaidovaidis“ ginčijamų sandorių sudarymo momentu buvo nemokus. Kaip matyti iš UAB „Vaidovaidis“ 2008 ir 2009 metų balansų, įmonės finansinė padėtis nuolat blogėjo. Byloje esanti pelno (nuostolių) ataskaita už 2009 metus patvirtina, kad įmonė turėjo 596467 Lt nuostolio (126 b.l., t. 1). Tai, kad įmonei buvo bankroto byla buvo iškelta 2010 m. gegužės 11 d. neįrodo, jog sandorių sudarymo metu ji buvo moki. Teisėjų kolegijos vertinimu įmonės vadovybė suprato, kad turto perleidimo sandoriai veda įmonę prie bankroto, o taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeis kreditorių teises.
Teisėjų kolegija taip pat laiko, kad Klaipėdos apygardos teismas tinkamai įvertino įrodymus dėl UAB „RVGL“ nesąžiningumo.
Sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai numato įstatymas (CK 6.158 str. 1 d.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jeigu sandoris atlygintinis (CK 6.66 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą ir pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, yra nurodęs, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. T. S., A. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; ir kt.).
Byloje esantis Juridinių asmenų registro išrašas (117 b.l., t. 1) patvirtina, kad R. J. (UAB „Vaidovaidis“ buvusio direktoriaus V. J. sutuoktinė), yra UAB „RVGL“ akcininke nuo 2009 m. sausio 13 d. Pažymėtina, jog R. B. prieš tapdamas UAB „RVGL“ direktoriumi dirbo UAB „Vaidovaidis“ vairuotoju,o tuo tarpu R. J. dirbo UAB „Vaidovaidis“ direktoriaus pavaduotoja. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta darytina išvada, kad tiek buvęs ieškovo direktorius V. J., tiek jo sutuoktinė, buvusi direktoriaus pavaduotoja, bei UAB „RVGL“ direktorius R. B. priš tampant direktoriumi dirbęs UAB „Vaidovaidis“ žinojo arba turėjo žinoti, kad ginčo sandorių sudarymo metu bendrovė buvo nemoki, ir, kad ginčijamais sandoriais pažeidžiamos kreditorių teisės ir interesai. Už transporto priemones gautomis lėšomis UAB „Vaidovaidis“ neatsiskaitė su kreditoriais ir šios lėšos nebuvo panaudotos kreditinių reikalavimų mažinimui. Ginčą sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovo nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovo nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio teko pačiam atsakovui.
Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino V. J. ir jo žmonos R. J. skyrybų procesą, tačiau byloje esanti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis patvirtina, kad pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo paliktas nenagrinėtas, todėl jų santuoka yra galiojanti.
Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo spendimas yra pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.