Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo R. B. 2019 m. spalio 23 d. skundas, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2019 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. 13.12.-70, kuriuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra paliko galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 4-CB2-42, kuriuo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

2019 m. lapkričio 13 d. buvo gautas suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsiliepimas į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl prokuroro nutarimo nepagrįstas, o pareiškėjo išdėstyti argumentai bei aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog skundžiamas nutarimas, kuriuo buvo paliktas galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 4-CB2-42, atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nutarimuose išsamiai, detaliai ir motyvuotai prokurorai ištyrė visas pareiškimo nagrinėjimui būtinas ir aktualias faktines aplinkybes bei padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, o pareiškėjas R. B. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad prokurorai, nagrinėdami jo prašymą bei skundą padarė kokių nors proceso teisė normų pažeidimų, nėra teisinio pagrindo naikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2019 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 13.12.-70.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 ir 133 straipsniuose nustatyta tvarka.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyti prokurorų įgaliojimai ginant viešąjį interesą. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalį, prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Kasacinio teismo praktika nagrinėjant skundus dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra aiški ir nesikeitė. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, neturi teisės spręsti, buvo ar ne galimai pažeistas viešasis interesas ir pagrindas galimai pažeistam interesui ginti. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016), bylos nagrinėjimo ribos siekia prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą patikrinimą (tik) proceso aspektu. Teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. teismas patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y., ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Aukštesniojo prokuroro nutarimas palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones taip pat gali būti peržiūrimas tik dėl procedūrinių tyrimo klausimų (tyrimo terminų, apimties, galutinį sprendimą priėmusio subjekto įgaliojimų ir pan.).

Teismų praktikoje yra nurodyta, jog apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne prokuroro pareiga, o jo teisė. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų, o būtent iš Klaipėdos apygardos prokuratūros pateiktos tyrimo medžiagos nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo gautas pareiškėjo R. B. pareiškimas, kuriame pareiškėjas prašė atlikti tyrimą dėl nepilnamečių vaikų interesų gynimo, panaikinti pirkimo – pardavimo sutartį ir gražinti vaikams jų paveldėtą nekilnojamąjį turtą (butą). Minėtame pareiškime pareiškėjas R. B. nurodė, kad vaikų teises ginti turinti tarnyba per aplaidumą leido, kad vaikų motina, pasinaudojus įstatymo spraga ir apgaulės būdu pardavė vaikams priklausančią turto (duomenys neskelbtini) dalį, tuo paliekant vaikus be buto, kurio dalį jie buvo paveldėję nuosavybės teise, po (duomenys neskelbtini).

Tiriant pareiškėjo nurodytas pareiškime aplinkybes, Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius buvo išreikalavęs iš VĮ „Registrų centras“ (Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo skyrio Klaipėdos padaliniaus), buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius taip pat buvo išreikalavęs duomenis iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui buvo pateikta (duomenys neskelbtini), kuria buvo patenkintas pareiškėjos L. B. prašymas išduoti teismo leidimą parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklausė pareiškėjai L. B. ir jos nepilnamečiams vaikams, bei (duomenys neskelbtini), kuria buvo patenkintas pareiškėjos L. B. prašymas išduoti teismo leidimą įkeisti pareiškėjai L. B. ir jos nepilnamečiams vaikams nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą ir pastatą – (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Be jau minėtų rašytinių duomenų, Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui buvo pateikti ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus buvo tiriami 2019 m. liepos 15 d. pareiškėjo R. B. papildomi paaiškinimai ir prašymai, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl bendravimo su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl bendravimo su (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 31 d. Klaipėdos (duomenys neskelbtini) pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl informacijos pateikimo, 2019 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos (duomenys neskelbtini) pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl informacijos pateikimo, 2019 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybės grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybės grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (numeris prastai įskaitomas).

2019 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Sigitas Lečas, išnagrinėjęs pareiškėjo R. B. 2019 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimą dėl nepilnamečių interesų gynimo, priėmė nutarimą Nr. 4-CB2-42, kuriuo atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal pareiškėjo pareiškimą. Minėtame nutarime Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Sigitas Lečas nurodė, kad įvertinęs surinktus įrodymus tyrimu metu, nustatė, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, ir perkamo namo su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandoriai buvo sudaryti laikantis CK 3.188 straipsnyje nurodytų reikalavimų, t. y. tik gavus teismo leidimus, todėl teigtina, jog nebuvo padaryti teisės aktų pažeidimai.

2019 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nutarimu Nr. 13.12.-70, pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. gautą pareiškėjo R. B. skundą, paliko galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Sigito Lečaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 4-CB2-42, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras pagrįstai nusprendė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kadangi nebuvo padaryti teisės aktų pažeidimai, bei nenustatyta, jog nepilnamečių vaikų motina netinkamai vykdytų tėvų pareigas.

Pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2019 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. 13.12.-70, kuriuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra paliko galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 4-CB2-42, kuriuo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pagrindinė pareiškėjo R. B. nesutikimo priežastis su minėtu nutarimu yra ta, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra į pareiškėjo skunde išdėstytus paaiškinimus nesigilino. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Iš pateiktos tyrimo medžiagos nustatyta, kad nagrinėjant pareiškėjo pareiškimus, prokurorai rinko faktinius duomenis, susijusius su prašymo dalyku ir pagrindu, juos analizavo, vertino ir skundžiamą nutarimą, kuria buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, argumentuotai pagrindė. Pažymėtina, kad skųsdamas teismui aukščiau nurodytus prokurorų nutarimus, pareiškėjas pakartojo savo pareiškimo prokurorams argumentus. Teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad Klaipėdos apygardos prokuroras Sigitas Lečas atlikdamas tyrimą, o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Sigita Vasiliauskienė, vertindama Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, padarė proceso normų pažeidimus. Taip pat nebuvo nustatyta ir pareiškėjas nenurodė procedūrų, kurių prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo pareiškimą, neatliko ir/ar galėjo atlikti. Pareiškėjas skunde nenurodė nei vieno naujo ar papildomo procesinio veiksmo, kurį atlikus, būtų pagrindas persvarstyti sprendimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo.

Sutiktina su suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pozicija, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti vaikams priklausiusio turto pardavimo sandorį ir grąžinti vaikams turtą, negali būti nagrinėjamas, kadangi šiuo metu byla yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka dėl prokuroro nutarimo teisėtumo.

Įvertinus pareiškėjo argumentus ir byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad skunde nurodytos aplinkybes yra nepagrįstos ir nesudarančios pagrindo panaikinti 2019 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro nutarimo Nr. 13.12.-70.

Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog prokurorai, priimdami sprendimus dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, padarė proceso teisės normų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, pareiškėjo skundas dėl 2019 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro nutarimo Nr. 13.12.-70, atmestinas. Kiti byloje esantys argumentai ir rašytiniai įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Papildomai pažymėtina, kad kiti pareiškėjo nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo R. B. skundą dėl 2019 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro nutarimo Nr. 13.12.-70, kuriuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra paliko galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 4-CB2-42, kuriuo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.