Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal darbo sutartį, vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), anksčiau keturis kartus teistas Lietuvos Respublikoje, iš kurių paskutinius:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį (2 veikos) – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 259 straipsnio 2 dalį – 34 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus (2023 m. gegužės 22 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro),

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. neteisėtai disponavo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent:

jis, 2024 m. kovo 11 d. 20.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 3,78 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), 0,032 g psichotropinės medžiagos – ?9tetrahidrokanabinolio, 0,506 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 66,297 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), atvykus policijos pareigūnams dalį narkotinės medžiagos – 58,516 g kanapių (antžeminių dalių) ir 1,539 g kanapių (antžeminių dalių) – išmetė pro balkoną, iki kol ji buvo surasta lauke prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 11 d. apie 20.50 val. atvykus, suradus ir paėmus policijos pareigūnams šias draudžiamas medžiagas.

Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis D. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad maždaug 2024 m. kovo 5 d. įsigijo 10 g žolės prie Vilniaus autobusų stoties. Žolę visada perka per „Telegram“ programėlę, savo prisijungimo nepamena. Taip pat negali atsakyti, iš kokio žmogaus pirko, jo vardo nežino, neatsimena, kaip šis užsivadinęs „Telegram“ programėlėje. Už 10 g sumokėjo apie 80 Eur. Perkant daugiau, padaro nuolaidą, įprastai 1 g kainuoja 10 Eur. Dažniausiai moka grynaisiais, taip sumokėjo ir šį kartą. Žolę perka tada, kai surūko, neturi nustatyto laiko, kada eiti ir pirkti. Dažniausiai eina atsiimti narkotinės medžiagos iš žmogaus, gal tik keletą kartų darė pavedimą ir atsiiminėjo narkotikus pagal nuotrauką. Dažniausiai žolę perka iš skirtingų žmonių, tie patys nepasitaiko. 2024 m. kovo 11 d. šventė draugo T. D. gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus, kiek išgėrė, nepamena, tačiau buvo tikrai apsvaigę. Apie 21 val. išgirdo beldimą į duris, durų neatidarė, nes žinojo, kad namie turi žolės. Jam atidarius duris, policijos pareigūnai surado narkotinių medžiagų balkone, tačiau ne visos buvo jo. Jo buvo „Rimi“ maiše buvę du užspaudžiami maišeliai su narkotine medžiaga – žole ir suktinė, buvusi peleninėje. Cigarečių pakelyje „Terea“ buvusios narkotinės medžiagos jam nepriklauso, kieno jos, atsakyti negali, nežino. Apie buvusias narkotines medžiagas po jo balkonu nieko nežinojo, iki kol jam tyrėja neperskaitė įtarimo. Didelis polietileninis maišas, buvęs po balkonu, ir mažas užspaudžiamas maišelis, buvęs po balkonu, jam nepriklauso. Jis nežino, kieno jie, pats iš buto į lauką neišmetė. Draugai, buvę pas jį, jam atrodo, rūkė žolę, nepamena. Žolę jis perka savo vartojimui, jos neplatina ir nepardavinėja.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis D. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. kovo 5 d. prie Vilniaus autobusų stoties, adresu Sodų g. 22, Vilniuje, iš nepažįstamo asmens įsigijo narkotines medžiagas. Pirko kanapes. Tikrai neatsimena, kokį kiekį tada įsigijo ir kiek sumokėjo. Įgytas narkotines medžiagas laikė savo nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 11 d. vakaro metu į svečius pakvietė pažįstamą T. D. Sėdėjo kartu, vartojo alkoholį. Kiek pamena, gėrė degtinę. T. D. klausė, ar gali pasikviesti draugų. Jis sutiko. T. D. kažkam paskambino ar pamatė kažką per balkoną, tiksliai neatsimena. Į jo gyvenamąjį butą atėjo J., pavardės nepamena, pažįsta šį iš matymo. Po to kažkaip bute atsirado ir R., pavardės nežino, T. J. bei pirmą kartą matytas vyrukas S., pavardės nežino. Visi kartu vartojo alkoholį, bendravo. Kažkur 20.50 val. į jo gyvenamojo buto duris kažkas paskambino. Matė pro durų akutę, kad tai policijos pareigūnai. Pagalvojo, kad jų neįleis, nes bute buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, pabijojo, kad pareigūnai jas gali rasti ir jis turės daug nemalonumų. Pareigūnai daužė į duris. Po to pastebėjo atvykusius gaisrininkus, kurie ruošėsi išlaužti buto duris. Jam neliko nieko kito, kaip jas atidaryti. Pareigūnai nurodė, kad atvyko dėl triukšmo. Jis prisiminė, kad balkone, matomoje vietoje turi žolės, todėl kol pareigūnai bendravo su kitais bute buvusiais asmenimis, greitai, nepastebimai nuėjo į balkoną ir tą žolę išmetė pro balkono langą, kiek pamena, išmetė du polietileninius maišelius. Pareigūnai jo klausė, ar turi bute draudžiamų medžiagų. Atsakė, kad nieko neturi. Bute buvo atlikta krata. Pareigūnai kratos metu virtuvėje už radiatoriaus rado psichotropinę medžiagą, vadinamą „kristalais“, ji buvo sutraiškyta. Kartoninėje dėžutėje buvo rasti polietileniniai užspaudžiami maišeliai. Likusias narkotines bei psichotropines medžiagas, įvardintas pranešime apie įtarimą, rado buto balkone. Ten pagrinde buvo žolė. Minėtą dieną visos bute ir lauke rastos narkotinės bei psichotropinės medžiagos priklauso jam. Jas buvo įgijęs savo vartojimui. Nė vienas iš bute buvusių asmenų nežinojo, kad jis savo gyvenamajame bute turi kokių nors narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Apie tai niekam nebuvo užsiminęs, niekas jų nematė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jame nurodytų veikų padarymo.

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2238220-24, be kita ko, nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje iš viso yra 3,78 g psichotropinės medžiagos – 3chlormetkatinono, 0,032 g psichotropinės medžiagos – ?9-tetrahidrokanabinolio, 66,297 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 0,506 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

3-chlormetkaninonas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 80 punktą, o ?9-tetrahidrokanabinolis į 131 punktą kaip psichotropinės medžiagos; kanapės (antžeminės dalys) yra įrašytos į minėto sąrašo 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 20 punktą, o kanapių derva į 21 punktą kaip narkotinės medžiagos. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, 120 punktą nagrinėjamu atveju 3,78 g 3-chlormetkatinono viršija nedidelio kiekio, t. y. 0,2 g, ribą, bet neviršija didelio kiekio, t. y. 20 g, ribos; pagal 168 punktą 0,032 g ?9tetrahidrokanabinolio nesiekia nedidelio kiekio, t. y. 0,5 g, ribos; pagal 25 punktą 66,297 g kanapių (antžeminių dalių) viršija nedidelio kiekio, t. y. 5 g, ribą, bet neviršija didelio kiekio, t. y. 500 g, ribos; pagal 26 punktą 0,506 g kanapių dervos viršija nedidelio kiekio, t. y. 0,25 g, ribą, bet neviršija didelio kiekio, t. y. 25 g, ribos.

Be D. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojų P. S., R. L., S. Š. (S. Š.), J. R., T. D. parodymais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. kovo 12 d. tarnybiniu pranešimu, 2024 m. kovo 11-12 d. kratos protokolu, 2024 m. kovo 11-12 d. įvykio vietos apžiūros protokolais, 2024 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2238220-24, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad D. K. 2024 m. kovo 11 d. 20.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 3,78 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), 0,032 g psichotropinės medžiagos – ?9-tetrahidrokanabinolio, 0,506 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 66,297 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), atvykus policijos pareigūnams dalį narkotinės medžiagos – 58,516 g kanapių (antžeminių dalių) ir 1,539 g kanapių (antžeminių dalių) – išmetė pro balkoną, iki kol ji buvo surasta lauke prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 11 d. apie 20.50 val. atvykus, suradus ir paėmus policijos pareigūnams šias draudžiamas medžiagas. Atsižvelgiant į tai, jo tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam D. K. buvo pareikštas kaltinimas ir dėl to, kad jis 2024 m. kovo 5 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie Vilniaus autobusų stoties, adresu Sodų g. 22, Vilniuje, tiksli vieta nenustatyta, iš nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo 3,78 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), 0,032 g psichotropinės medžiagos – ?9-tetrahidrokanabinolio, 0,506 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 66,297 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamųjų kaltę. Nagrinėjamoje byloje, išskyrus kaltinamojo parodymus, nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kaip kaltinamasis įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, o vien tik dėl to, jog byloje konstatuotas neteisėtas draudžiamų medžiagų laikymas, šių medžiagų neteisėtas įgijimas negali būti preziumuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-202/2016). Dėl šios priežasties teismas pašalino šią aplinkybę.

Paskelbus D. K. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka, prašo nustatyti 6 mėnesių terminą baudos sumokėjimui.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę D. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę D. K., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. K. – neteistas (teistumas išnykęs), anksčiau teistas Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse, be kita, ko, už analogiško pobūdžio veikos įvykdymą, per paskutinius vienerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už tai, kad 2024 m. liepos 18 d. paliko stovėti automobilį pažeidžiant kelio ženklo reikalavimus, paskirta bauda sumokėta 2024 m. rugpjūčio 16 d., dirbantis pagal darbo sutartį ir vykdantis individualią veiklą, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą baudos, nustatytos už nesunkų nusikaltimą, minimumui.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. kovo 11 d. 20.50 val. iki 2024 m. kovo 12 d. 15.29 val., t. y. viena diena, kuri, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 1) kartoninė dėžutė su tuščiais polietileniniais užspaudžiamais maišeliais, po tyrimo likę objektai, medžiaga su 3-chlormetkatinonu, kanapės (antžeminės dalys), augalinės kilmės mišinys ir kanapių derva, supakuoti į devynis užspaudžiamus, plastikinius maišelius, sudėtus į voką (2024 m. rugpjūčio 19 d. perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktas Nr. 5-A3-1223/2024), perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Liepyno g. 7, Vilniuje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini; 2) vaizdo įrašai, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL, 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 36 MGL, t. y. 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti D. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. kovo 11 d. 20.50 val. iki 2024 m. kovo 12 d. 15.29 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti D. K. galutinį baudos dydį – 34 MGL, t. y. 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų).

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 1) kartoninę dėžutę su tuščiais polietileniniais užspaudžiamais maišeliais, po tyrimo likusius objektus, medžiagą su 3-chlormetkatinonu, kanapes (antžemines dalis), augalinės kilmės mišinį ir kanapių dervą, supakuotus į devynis užspaudžiamus, plastikinius maišelius, sudėtus į voką (2024 m. rugpjūčio 19 d. perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktas Nr. 5-A3-1223/2024), perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Liepyno g. 7, Vilniuje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti; 2) vaizdo įrašus, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

1. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.