Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant R. M., dalyvaujant ieškovo atstovei A. J., atsakovei R. M., trečiajam asmeniui A. M., jų atstovui adv. L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei R. M., trečiajam asmeniui A. M. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovė prašo priteisti iš atsakovės 4709,22 € žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško jo įvykdymo ir paaiškino, kad 2014-04-18 d., apie 10 val. nustatyta, kad atsakovė R. M. savavališkai, neturėdama Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nupjovė 55 gluosnius. Tokiais veiksmais ji pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Želdynų įstatymo 14 str. 2 d., aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87 9 p., Palangos m. savivaldybės Tarybos 2008-07-10 sprendimu Nr. T2-159 2 p. patvirtinto sąrašo 3.1. p. bei tuo padarė 16 260,00 Lt žalą aplinkai. Už tai ji 2014-05-13 nutarimu nubausta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalį 450 Lt bauda. Žala paskaičiuota pagal aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika bei vadovaujantis želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. Dl-343. Atsakovė nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje neskundė, su pažeidimais sutiko, baudą sumokėjo. 2014-05-13 d. atsakovei buvo pateikta pretenzija bei pasiūlyta geranoriškai atlyginti padarytą žalą, tačiau ji to nepadarė.

Atsakovė ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti ir paaiškino, kad jokios žalos ji nepadarė, tiesiog įvykdė Palangos miesto savivaldybės administracijos rašte nurodytą įpareigojimą sutvarkyti jai priklausančius žemės sklypus. Ji tai padarė kaip numato Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-31 patvirtintos Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, kurių 7.10 punkte nurodyta, kad asmenys privalo tvarkyti ir prižiūrėti žemės sklypus taip, kad žemės sklypo naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą nekilnojamojo turto kadastre. Dauguma nupjautų medžių buvo pažeisti stiebo ir šaknų puvinių ir apipulti vabzdžių kenkėjų ir grybinių ligų, kurie iš viso neturi jokios vertės. Abu nuosavybės teise jai priklausantys žemės sklypai yra privačios namų valdos, jokių saugotinų augalų juose nėra, nes apie juos nėra jokių įrašų nuosavybės dokumentuose.

Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašuose nurodyta, kad žemės sklype saugotinų augalų nėra. Jei būtų saugotini augalai, tai atkuriant nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus ar nustatant patikslintus žemės sklypų kadastrinius duomenis, jie būtų buvę įrašyti nuosavybės atkūrimo dokumentuose bei nekilnojamojo turto registravimo dokumentuose. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad žemės sklypuose yra tik viena specialioji žemės naudojimo sąlyga - kurortų apsaugos zona. Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 "Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sąrašo” 3.1. punktas numato, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie atitinka bent vieną iš 13 nurodytų kriterijų, tame tarpe - auga kurortų apsaugos zonoje, išskyrus privačius namų valdos žemės sklypus bei individualius sodo sklypus ir deklaruotus laukus.

Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos, t.y. pagal įstatymą visi želdiniai turi būti inventorizuoti. Jos žemės sklypuose esantys želdiniai nėra inventorizuoti, nėra užfiksuoti kaip saugotini želdiniai. Taip pat nurodo, kad Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto "Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo" 12.1 punktas numato, kad saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, kai šios tvarkos 4 punkte nustatytais atvejais darbus atlieka žemės savininkas. Iš ieškinio ir pridėtų dokumentų matyti, kad tik 8 nukirstų medžių būklė buvo gera, visus kitus medžius buvo galima kirsti bet kokiu atveju.

Trečiasis asmuo ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti ir paaiškino, kad jokia žala gamtai nepadaryta. Visi medžiai ir krūmai turėjo būti nukirsti, kadangi sklypai yra skirti namų valdai, gyvenamųjų namų statybai.

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. balandžio 18 d. ieškovo darbuotojai nustatė, kad R. M. savo žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nukirto 55 gluosnius. Ieškovas nurodo, kad atsakovė medžius nukirto savavališkai, neturėdama Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams. Tuo ji pažeidė LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Želdynų įstatymo 14 str. 2 d., Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87 9 p., Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtinto sąrašo 3.1. p. ir Palangos m. sav. Tarybos 2008-07-10 sprendimo Nr. T2-159 2 p. patvirtinto sąrašo 3.1. p.

Su ieškovo nurodytais argumentais negalima sutikti. Atsakovė iš esmės nurodo tokius nesutikimo su reikalavimu motyvus: 1. nuosavybės teise valdomuose sklypuose medžius ir krūmus ji iškirto vykdydama Palangos miesto savivaldybės administracijos rašte nurodytą įpareigojimą sutvarkyti jai priklausančius žemės sklypus; 2. jokių saugotinų augalų sklypuose nėra, nes apie juos nėra jokių įrašų nuosavybės dokumentuose; 3. nukirsti sklypuose augusius medžius nereikia jokio leidimo, kadangi nėra tokio teisės akto, kuris įpareigotų leidimą gauti; 4. didžioji dauguma medžių buvo pažeisti ligų, kenkėjų, todėl jokios vertės jie nebeturėjo.

Iš 2013-05-17 Palangos miesto savivaldybės administracijos rašto (b.l. 36) matyti, kad R. M. nurodyta sutvarkyti jai priklausančius žemės sklypus, kaip numato Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-31 patvirtintos Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės. Šių taisyklių 7.10 punktas numato, kad asmenys privalo tvarkyti ir prižiūrėti žemės sklypus taip, kad žemės sklypo naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą nekilnojamojo turto kadastre. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b.l. 31-34) matyti, kad žemės sklypų savininkė nuo 2011-09-27 yra atsakovė. Sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis yra „kita“, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Išrašo 9 p. – „specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“, nurodyta: „XVI. Kurortų apsaugos zonos“. Duomenų apie saugotinų augalų buvimą, išraše nėra. Nuosavybės teisės dokumentuose: 2000-03-14 Klaipėdos apskrities sprendime Nr. 317, 2009-08-18 Klaipėdos apskrities viršininko įsakyme Nr. 4-5162, taip pat nėra jokių duomenų apie medžių ar krūmų buvimą sklypuose. Pagal LR Želdynų įstatymą, želdiniai – žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės žemės sklypuose esantys želdiniai yra inventorizuoti, t.y. kokiu nors būdu užfiksuoti kaip esantys saugotini želdiniai.

Ieškovas grindžia savo reikalavimą Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1‑87. Šis aprašas nustato saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką. Aprašo 9 p. numatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui (toliau – Leidimas) (1 priedas) ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206, kuriuo patvirtintas kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas. Šio sąrašo 3 punktas numato, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie atitinka bent vieną iš 13 nurodytų kriterijų, tame tarpe - auga kurortų apsaugos zonoje, išskyrus privačius namų valdos žemės sklypus bei individualius sodo sklypus ir deklaruotus laukus (3.1. p.).

Iš šių teisės normų matyti, kad atsakovės nukirsti medžiai nepriskiriami saugotiniems, nes jie augo privačioje namų valdoje. Vadinasi atsakovei nekilo pareiga medžių kirtimui gauti leidimą, atlyginti nukirstų medžių vertę ir kita. Atsakovės veiksmuose nėra neteisėtumo, nes nukirsdama medžius savo sklypuose, ji nepažeidė jokio teisės akto. Todėl ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei ir valstybei (CPK 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento R. M. naudai 875 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento valstybės naudai 3,54 € pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.