Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei R. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. M.,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 4 709,22 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško jo įvykdymo. Paaiškino, kad 2014-04-18 d. apie 10 val. atsakovė R. M. savavališkai, neturėdama Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nupjovė 55 gluosnius. Tokiais veiksmais ji pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Želdynų įstatymo 14 str. 2 d., aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87 9 p., Palangos m. savivaldybės Tarybos 2008-07-10 sprendimu Nr. T2-159 2 p. patvirtinto sąrašo 3.1. p. bei tuo padarė 16 260,00 Lt žalą aplinkai.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi konstatavo, kad želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės žemės sklypuose esantys želdiniai yra inventorizuoti, t.y. kokiu nors būdu užfiksuoti kaip saugotini želdiniai. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovės nukirsti medžiai nepriskiriami saugotiniems, nes jie augo privačioje namų valdoje. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovei nekilo pareiga medžių kirtimui gauti leidimą ir atlyginti nukirstų medžių vertę. Teismas konstatavo, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, nes nukirsdama medžius savo sklypuose ji nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują, – jos ieškinį tenkinti. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 buvo patvirtintas kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas. Pasak apelianto, atsakovės iškirsti medžiai pateko į saugotinų objektų sąrašą. Dėl to atsakovei be leidimo iškirtus medžius buvo padaryta žala gamtai, pasireiškianti neigiamu gamtos elementų pokyčiu. Apelianto vertinimu, aplinkybė, kad saugotini želdiniai nebuvo inventorizuoti ar nebuvo įrašyti į nekilnojamojo turto registrą, nepanaikina jų statuso. Apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei priklausantys žemės sklypai, kuriuose buvo iškirsti medžiai, yra privati namų valda. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas sutapatino sąvokas privati namų valda ir privatus žemės sklypas. Apeliantas nurodo, kad Registrų centre žemės sklypai, kuriuose buvo iškirsti medžiai, nėra įregistruoti kaip namų valda. Be to, Žemės reformos įstatyme ir Statybos techniniuose reglamentuose numatyta, jog namų valda yra privatus žemės plotas, kurį užima gyvenamasis namas ir jo priklausiniai. Šios aplinkybės, apelianto vertinimu, lemia, kad medžiai, kuriuos iškirto atsakovė, pateko į saugotinų objektų sąrašą. Ieškovas taip pat nesutiko su iš jo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos neatitinka teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijose patvirtintų dydžių. Apelianto vertinimu, didžioji išlaidų dalis yra panašaus pobūdžio, todėl apskaičiuotos nepagrįstai.

Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsakovė teigia, kad sklypai, kuriuose buvo iškirsti medžiai, yra gyvenamosios paskirties. Atsakovė nurodo, kad gamta žalai nepadaryta, nes medžiai augo jai privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl jie nėra priskirtini saugotiniems objektams. Be to, atsakovės vertinimu, jeigu ir būtų padaryta žala gamtai pagal Želdinių įstatymo 29 straipsnį, ji turėtų būti atlyginama natūra, t. y. atstatant iki pažeidimo buvusią būklę. Atsakovė nurodo, kad ji iškirto 55 gluosnius, kurie priskirtini savaime augantiems augalams ir šiuo metu jie yra vėl ataugę.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovės iškirsti medžiai priskirtini prie saugotinų, kurių kirtimui buvo būtinas leidimas. Iš esmės nuo to priklauso, ar atsakovei taikytina civilinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog medžiai, kuriuos iškirto atsakovė, nebuvo priskirtini prie saugotinų, dėl to ieškinį atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieškovo ieškinį sutinka ir pripažįsta jį pagrįstu. Pagal Želdynų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 8 punktą medžius ir krūmus prie saugotinų priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 (Valstybės žinios 2007, Nr. 80-3215) nustatė kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems. Ieškovas nurodo, kad pagal esamą situaciją atsakovės iškirsti medžiai priskirtini saugotiniems pagal 3.1 ir 3.9 punktus, nes medžiai augo ne namų valdos žemės sklype. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka. Nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus nulėmė sąvokos namų valda netinkamas interpretavimas. Pažymėtina, jog ieškovas namų valdą susieja su žemės sklype pastatytu namu ir jo priklausiniais. Šią pozicija jis grindžia Žemės reformos įstatymu ir Statybos techniniais reglamentais. Pažymėtina, jog namų valdos sąvokos turinys turi būti atskleistas vadovaujantis teisės aktu, kuriame jis įtvirtintas. Tuo atveju, kai teisės akte, kuriame numatyta sąvoka namų valda neatskleista, ji turi būti nustatoma pagal panašius teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus (CK. 1.8 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad statybos techniniai reglamentai yra panašius teisinius santykius reglamentuojantys aktai. Pastaraisiais reglamentuojami techniniai statybos reikalavimai, o ne žemės sklypo priskyrimo atitinkamai kategorijai klausimai. Panašius santykius reglamentuojantis teisės aktas nagrinėjamu atveju būtų Žemės įstatymas. Ir nors šiame teisės akte nepateikiamas namų valdos sąvokos apibrėžimas, tačiau šio norminio teisės akto 12 straipsnio turinys leidžia teigti, kad namų valdos žemės sklypas nėra siejamas su pastatytais statiniais. Teisėjų kolegijos nuomone, namų valda siejama su sklype ne tik pastatytais statiniais, bet ir galimybe juos statyti. Šią aplinkybę lemia žemės paskirtis. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, atsakovė medžius iškirto (svyruoklinius gluosnius) žemės sklype, kurio paskirtis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei priklausančius žemės sklypus priskyrė namų valdai, o juose iškirstus medžius pripažino nesaugotinais. Priešingas aiškinimas ir namų valdos interpretavimas pagal apelianto poziciją sukurtų teisiškai nepagrįstą ir ydingą situaciją, kai žemės sklype, kuriame yra statinys, iškirsti medžiai būtų priskirti nesaugomiems, tačiau nesant statinių, nors ir galinčių pagal žemės paskirtį būti, arba atsiradusiems tuoj pat po iškirtimo, jau saugotinais. Nagrinėjamu atveju turi būti vertinama teisės akto visuma ir siekiami tikslai, o ne formalūs atskiri elementai. Priešingų išvadų, nei nurodytos šiame procesiniame sprendime, neleidžia daryti ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 10 sprendimas Nr. T2-159, kuriame taip pat patvirtintas kriterijų sąrašas, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems. Šis teisės aktas iš esmės atkartoja minėto Lietuvos Vyriausybės nutarimo nuostatas, tik sprendimo 3.9 punkte numatyta, kad prie saugotinų priskirtini medžiai ir krūmai, kurie auga deklaruotuose laukuose, konkrečiai numatant jų rūšis - ąžuolai, uosiai, klevai, pušys ir liepos, didesnio kaip 20 centimetrų skersmens (1,3 m aukštyje). Svarbu pažymėti, kad šis punktas netaikytinas nei pagal faktines aplinkybes, nei pagal medžių rūšį. Tuo tarpu kitiems punktams esant identiškiems, kaip ir Vyriausybės nutarime, ir nenumačius medžių rūšies, kuriuos iškirto atsakovė, prie saugotinų, nėra pagrindo pripažinti atsakovę atlikus neteisėtus veiksmus ir taip padarius žalą gamtai. Nagrinėjamu atveju taip pat akcentuotina, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra nurodyta, kad sklype auga saugotini medžiai ar krūmai.

Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinius teisinius santykius reglamentuojančias normas. Dėl to keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.