Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas D. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 24S245202 (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo), 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 24S258655(toliau – ir Sprendimas dėl draudimo atvykti) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiant laikinąją apsaugą; priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Atsakovas priėmė Sprendimą dėl leidimo, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Be to, Migracijos departamentas Sprendimu dėl draudimo atvykti nusprendė uždrausti pareiškėjui atvyti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2027 m. lapkričio 14 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi (užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gal kelti grėsmę viešajai tvarkai).

2.2. Ginčijami sprendimai grindžiami tapačiais teisiniais bei faktiniais pagrindais, t. y. išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, kuri padaryta įvertinus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) pateiktą 2024 m. gegužės 20 d. išvadą Nr. 5- S-17631 (toliau – ir Išvada), kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes asmuo ne Lietuvoje yra įtariamas įvykdęs nusikalstamą veiką, kvalifikuojamą kaip labai sunkus nusikaltimas, už kurią yra numatyta laisvės atėmimo bausmė.

2.3. Skundžiami sprendimai buvo priimti formaliai, neįvertinus individualios pareiškėjo situacijos, individualiai nepagrindus jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, neatsižvelgus į atsakovui pateiktus paaiškinimus, kad jis nepalaiko Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, dėl ko jam kyla reali grėsmė. Atsakovas neįvertino pareiškėjo 2023 m. kovo 28 d. kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktų išsamių paaiškinimų dėl pareiškėjo gyvenimo Ukrainoje, atvykimo į Lietuvą, dėl jo asmens dokumento galiojimo (pareiškėjui išduoto Rusijos Federacijos paso galiojimas yra pasibaigęs, pareiškėjui buvo išduotas Ukrainos kelionės pasas (laikinas dokumentas)).

2.4. Migracijos departamentas, Sprendime dėl leidimo nustatydamas esminę faktinę aplinkybę, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, neatliko individualaus vertinimo ir iš esmės sprendimą priėmė vadovaudamasis tik Išvada. Vienas iš pagrindų išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, suteikiant laikinąją apsaugą, buvo nurodytas aktyvus pareiškėjo persekiojimas Rusijoje dėl jo reiškiamos pozicijos, susijusios su Rusijos invazija į Ukrainą. Policijos departamento pateikta Išvada kaip tik liudija realų valstybės institucijų vykdomą persekiojimą pareiškėjo atžvilgiu, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kurių pareiškėjas niekad nevykdė, tačiau savo Sprendime dėl leidimo Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjo teiginiai dėl vykdomo persekiojimo yra bendro pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais.

2.5. Ginčijami Migracijos departamento sprendimai yra nepagrįsti, todėl neteisėti. Atsakovas padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas yra įtariamas nusikaltimo padarymu. Baltarusijos ir Rusijos persekiojimas daugiau kaip 90 procentų pasireiškia būtent baudžiamojo persekiojimo įrankiais, t. y. dirbtinai sukuriant bylą, įtarimus, paieškas ir kaltinimus, taip siekiant susigrąžinti pabėgusį asmenį į Rusiją. Be to, nėra viešai paskelbtos duomenų bazės, kurioje yra sąrašas asmenų, kuriuos valstybė persekioja dėl jų pažiūrų ar kitų valstybei nepatogių procesų. Pareiškėjas Rusijoje jis yra persekiojimas dėl to, kad jis yra gimęs Ukrainoje, jo brolis yra ukrainietis, dirbantis ir gyvenantis Lietuvoje, tėvas taip pat yra ukrainietis, kuris dirbo ir gyveno Lietuvoje. Pareiškėjas Rusijoje viešai reiškė savo nuomonę dėl Rusijos agresijos Ukrainos atžvilgiu, vėliau pabėgo į Ukrainą, kurioje jį vėliau taip pradėjo persekioti dėl to, kad jis yra iš Rusijos. Nagrinėjamu atveju asmuo bėga nuo abiejų kariaujančių valstybių ir prašo Lietuvos apsaugos, nes jis negali grįžti į Rusiją ar į Ukrainą, be to, nei viena iš šių šalių neišduos pareiškėjui asmens tapatybės dokumento.

2.6. Pareiškėjas teikė Migracijos departamentui įrodymus, kad jis kreipėsi į Ukrainos konsulinį skyrių dėl asmens tapatybės dokumentų išdavimo, tačiau Ukrainos konsulinė tarnyba ignoravo šį prašymą, o vėliau išdavė laikiną kelionės dokumentą, kurį pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui.

2.7. Pagal byloje esančią Policijos departamento pateiktą Išvadą pareiškėjas nėra padaręs jokio sunkaus nusikaltimo, o jam yra galimai pateikti įtarimai, todėl skundžiami sprendimai, priimti Išvados pagrindu, yra nepagrįsti, neproporcingi, neigiantys nekaltumo prezumpciją.

3. Pareiškėjas 2025 m. sausio 7 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė:

3.1. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu nutarė priimti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį; pareiškėjui išduotas Užsieniečio registracijos pažymėjimas, sprendžiamas klausimas netaikyti pareiškėjui sulaikymo.

3.2. Atsakovas, vertindamas Policijos departamento pateiktą Išvadą, turėjo atsižvelgti į aplinkybes, kad Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika baudžiamųjų bylų inicijavimu bei skelbiamomis paieškomis vykdo asmenų persekiojimą. Policijos departamentas duomenims iš Rusijos Federacijos taiko dvigubus standartus, kadangi vienus duomenis priskiria nepatikimiems duomenims, o kitus duomenis vertina kaip tikslius ir patikimus. Iš pareiškėjo asmens byloje esančio „Interpolo generalinio sekretoriato DB“ išrašo, kuriame, ties grafomis „Veiksmai“ nurodyta „pradžia: 2022-04-03“, „Pabaiga: 2022-04-04“, galima daryti prielaidą, kad galima D. N. paieška buvo pradėta 2022 m. balandžio 3 d. ir baigta 2022 m. balandžio 4 d., tačiau šie duomenys nebuvo analizuoti, nenurodyta, ar įvykdytas minimame išraše nurodytas tikslas – „Sulaikyti asmenį, apie jo sulaikymą informuokite Lietuvos SIRENE / INTERPOLO biurą“.

3.3. Rusijos Federacijoje gyvenanti pareiškėjo mama kreipėsi į advokatą J. J. R., kuris dalyvavo baudžiamojoje byloje kaip D. N. gynėjas. Advokato teigimu, ikiteisminio tyrimo byla yra sustabdyta, jokie veiksmai byloje nėra atliekami, advokatui pateiktos 2022 m. balandžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir 2022 m. balandžio 6 d. nutarimo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo kopijos, iš kurių matyti, kad: 2022 m. balandžio 5 d. Rusijos VRM Kaliningrado valdybos Narkotikų kontrolės valdybos 1 skyrius, gavęs Rusijos VRM Kaliningrado srities valdybos budinčios dalies kvotos skyriaus 2022 m. balandžio 5 d. pranešimą, atvyko adresu: Kaliningrado m. (duomenys neskelbtini) ir atliko įvykio vietos apžiūrą dalyvaujant V. A. V. ir N. D. S., bei rado paketą su „miltelių pavidalo medžiaga viduje“; 2022 m. balandžio 6 d. Rusijos Kaliningrado m. skyriaus Leningrado rajono TS tardytojas, justicijos leitenantas N.I. R., išnagrinėjęs patikrinimo medžiagą, gautą iš Rusijos VRM Kaliningrado srities valdybos Narkotikų kontrolės valdybos, nustatė: N. D. S., veikiantis grupėje asmenų, iš anksto susitarę su tyrimo nenustatytu asmeniu, 2022 m. balandžio 5 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo, turėdamas tikslą vėliau neteisėtai realizuoti, narkotinę medžiagą – mišinį (preparatą), kurio sudėtyje yra narkotinės medžiagos: kokainas ir medžiaga a-pirrolidinovalerofenas (a-PVP), kuri yra narkotinės medžiagos N-metilefedronas pagrindas, ir yra narkotinė medžiaga, sverianti 0,82 gramus, o tai yra didelis kiekis, kurią sąmoningai, neteisėtai, turėdamas tikslą vėliau neteisėtai realizuoti, saugojo savo gyvenamojoje vietoje bei atsižvelgiant į tai, kad yra nusikaltimo, numatyto Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso (toliau – ir RF BK) 30 straipsnio 3 dalyje ir 228.1 straipsnio 3 dalyje, požymiai, vadovaujantis RF BPK 140, 145, 146 (147) straipsniais ir 156 straipsnio 1 dalimi nusprendė iškelti baudžiamąją bylą Nr. 12201270013000029 pagal požymius nusikaltimo, numatyto RF BK 30 straipsnio 1 dalyje ir 228.1 straipsnio 3 dalyje.

3.4. Pareiškėjas nurodė, kad paminėtuose dokumentuose nurodytos aplinkybės kelia daug klausimų dėl techninių vaizdo ir garso įrašymo priemonių atliekant įvykio vietos apžiūrą nenaudojimo, dėl to, kad per vieną dieną buvo nustatyta rastų miltelių sudėtis (kokaino ir metilefedrono (kitaip Mefedrono) mišinys), ir tai kelia abejonių dėl Rusijos Federacijos pateiktų duomenų patikimumo.

3.5. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 27 d. apklausos metu atsakovui nurodė, kad jis 2020-2022 metais aktyviai dalyvavo Rusijos Federacijos opozicijos lyderio A. N. štabo rengiamuose renginiuose ar jo palaikymui vykusiose demonstracijose ir protestuose ir kitose politinėse akcijose prieš karą Ukrainoje. Šiuo laikotarpiu buvo sulaikyti dešimtys tūkstančių Rusijos piliečių, daugelio atžvilgiu pradėtos įvairiausios bylos ir kiti persekiojimai, taip pat pradėtas pareiškėjo, gimusio ir augusio Ukrainoje, persekiojimas Rusijoje. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad 2024 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Lietuvos ir Rusijos sutarties dėl teisinės pagalbos bei teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose denonsavimui.