Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 vasario 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-172-528/2024 pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – DNSB (duomenys neskelbtini) arba Bendrija) 2023 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. T. 840,45 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad daugiabučiame name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovui priklauso butas Nr. 23, bendro naudojimo objektų valdymui yra įsiteigta Bendrija. Atsakovas turi pareigą mokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, priežiūros išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas proporcingai jam tenkančiai bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Tačiau jau ilgą laiką sistemingai nemoka dalies Bendrijos sąskaitose nurodytų priskaičiuotų mokesčių, dėl ko yra susidaręs 840,45 Eur dydžio įsiskolinimas.

3. Atsakovas V. T. su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog jis nesutinka mokėti po 8,00 Eur pirmininkės darbo užmokesčiui ir kaupiamosioms lėšoms. Atsakovas tvirtino, kad Bendrija pasamdė UAB „Santermita“, todėl Bendrija turi būti panaikinta, kas reiškia, kad lėšos Bendrijos pirmininkės darbo užmokesčiui renkamos nepagrįstai. Be to, jis neprivalo mokėti ir kaupiamųjų lėšų, nes yra pensininkas, socialiai remtinas ir nuo 2019 m. sausio 1 d. gauna kompensaciją karštam vandeniui. Atsakovo įsitikinimu, kaupiamosios lėšos yra skirtos namo modernizavimui, atnaujinimui ir tai yra tas pat kaip renovacijos išlaidos, o nuo pastarųjų mokėjimo jis yra atleistas. Atsakovas pats apskaičiuoja kiek turi mokėti mokesčių ir sumoka 10,00–11,00 Eur per mėnesį, t. y. jis apmoka už bendrą elektrą, taip pat mokėjo už stogo renovaciją, laiptinės ir kt. namo konstrukcijos dalių remontą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį visiškai patenkino, t. y. priteisė iš atsakovo V. T. ieškovei DNSB (duomenys neskelbtini) 840,45 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gegužės 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 787,94 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis nėra namo bendraturtis, nes VĮ Registrų centre įregistruota tik jo asmeninės nuosavybės teisė į butą, bet ne į ginčo namo dalį. Teismas išaiškino, kad pagal 4.82 straipsnio 1, 7 dalį, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSB įstatymas) 2 straipsnio 15 dalį, būdamas vieno iš butų ginčo name savininku, atsakovas yra ir ginčo namo objektų bendraturtis, o jam priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir ginčo namo naudingojo ploto santykiui. Anot teismo, ši bendrosios dalinės nuosavybės proporcija yra reglamentuota įstatyme, ji visuotinai žinoma ir ji nėra registruojama viešame registre.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovo, kaip ginčo name esančio buto savininko, pareiga dalyvauti išlaikant ginčo namą, mokėti kaupiamąsias lėšas ginčo namo atnaujinimui (modernizavimui) ir mokestį Bendrijos pirmininko atlyginimui kyla iš įstatymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš jo ieškinyje nurodytą įsiskolinimą yra teisiškai pagrįstas. O nustatęs, kad atsakovo 840,45 Eur skola susidarė už laikotarpį nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2023 m. kovo 31 d., atsakovo sumokamomis sumomis buvo dengiami seniausi įsiskolinimai, atsakovui ieškovės priskaičiuotų sumų dydžio ir paties skolos dydžio neginčijant, teismas padarė išvadą, kad skolos dydis paskaičiuotas teisingai ir šią skolą priteisė iš atsakovo.

7. Teismas pažymėjo, kad išlaidos bendrijos pirmininko darbo užmokesčiui mokėti yra priskiriamos prie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytų išlaidų, skirtų bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti. Tuo tarpu butų ir kitų patalpų savininkų pareiga reguliariai kaupti lėšas, skiriamas namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus įtvirtinta CK 4.82 straipsnio 4 dalyje. Sprendimas mokėti Bendrijos pirmininkei 150,00 Eur „į rankas“ atlyginimą buvo priimtas Bendrijos savininkų ir Bendrijos narių 2022 m. birželio 9 d. susirinkimo metu, o kaupiamųjų lėšų dydis yra patvirtintas 2018 m. kovo 23 d. Bendrijos savininkų ir Bendrijos narių visuotiniame susirinkime (nustatytas kaupiamųjų lėšų tarifas 0,20 Eur / kv. m per mėnesį). Todėl, pareigai mokėti šiuos mokesčius kylant iš įstatymo ir nesant nuginčytiems minėtiems susirinkimų metu priimtiems sprendimams, teismo vertinimu, atsakovas privalo mokėti ne tik jo nuomone pagrįstus, bet ir Bendrijos pirmininkės atlyginimui skirtą mokesčių dalį bei kaupiamąsias lėšas.

8. Teismas atsakovo teiginius, kad jis yra atleistas nuo kaupiamųjų lėšų mokėjimo, nes yra socialiai remtinas, gauna kompensaciją karštam vandeniui, laikė nepagrįstais. Pirmiausia teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas šių savo argumentų nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Kita vertus, tokie įrodymai neturėtų teisinės reikšmės, nes Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas numato galimybę nepasiturinčio gyventojo statusą turinčiam buto savininkui gauti piniginę socialinę paramą kredito ir palūkanų įmokoms kredito sutartyje nustatytu kredito grąžinimo laikotarpiu, kai gyvenamajame name, kuriame yra tokį statusą turinčio gyventojo butas, įgyvendinamas valstybės ir (ar) savivaldybės remiamas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas. Tačiau pagal šį įstatymą nėra apmokamos CK nustatytos kaupiamosios lėšos už nepasiturinčio gyventojo statusą turintį asmenį ir šis įstatymas neatleidžia nepasiturinčio gyventojo statusą turinčio asmens (buto savininko) nuo CK ir DNSB įstatyme numatytų lėšų namo atnaujinimui (modernizavimui) kaupimo. Taigi, namo bendraturčiai, neišskiriant turinčių nepasiturinčio gyventojo statusą, vis tiek privalo kaupti lėšas, skirtas namo atnaujinimui (modernizavimui).

9. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad Bendrija ginčo namui nereikalinga, nes yra sudaryta sutartis su UAB „Santermita“. Teismas nurodė, kad sprendimą dėl ginčo namo bendro naudojimo objektų valdymo formos (gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar pasirinktas administratorius) gali priimti tik ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkai balsavimo būdu. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad kiti savininkai sutinka su Bendrijos likvidavimu ar yra priėmę sprendimą kitaip valdyti ginčo namo bendro naudojimo objektus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo name yra įsteigta Bendrija, kuri savo veiklos nenutraukė, tik dalį savo pareigų rašytinės sutarties pagrindu perdavė šias pareigas sutikusiai atlikti bendrovei. Tačiau, anot teismo, tai nereiškia, kad UAB „Santermita“ tapo ginčo namo administratore pagal CK 4.84 straipsnyje nustatytą reglamentavimą. UAB „Santermita“ teikia paslaugas ginčo namui sutarties su Bendrija pagrindu, o likvidavus Bendriją, minėta sutartis su UAB „Santermita“ nutrūktų, nelikus vienos iš sutartį sudariusių šalių. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pagal įstatymų reikalavimus, kai kurias paslaugas ginčo namui atlikti gali tik atitinkamą kvalifikaciją bei atestatą turintys kvalifikuoti specialistai (šilumos punkto priežiūra, kt.), o kitų darbuotojų (buhalterio, teritorijos ar laiptinių valytojo) paslaugos, juos samdant pačiai Bendrovei, gali kainuoti brangiau, nei gaunat paslaugas iš UAB „Santermita“, todėl minėta sutartis galimai yra naudingiausias pasirinkimas ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkams.

10. Teismas taip pat laikė, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir atlyginti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios, teismo vertinimu, atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas V. T. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė šiuos argumentus:

11.1. Pirmosios instancijos teismas padarė civilinio proceso pažeidimus, pažeidė rungimosi principą, nes išsakė išankstinę vertinimo nuostatą ginčo klausimu, atsisakė priimti atsakovo dokumentus, nors jie buvo susiję su ginču, įrodinėtinomis aplinkybėmis, atitiko leistinumo, sąsajumo reikalavimus;

11.2. Apeliantas sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto pirkimo ir šiuo metu jo nuosavybės teisės išviešintos Nekilnojamojo turto registre tik į butą, kurio Nr. 23, bet ne į jokias kitas patalpas. Taip pat pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodytos jokios kitos bendro naudojimo patalpos su kitais savininkais ir /ar naudotojais. Butus pardavus be bendro naudojimo patalpų ir įregistravus nuosavybę tik į butus, nėra susiklosčiusių jokių bendrosios nuosavybės teisinių santykių. Bendrija taip pat įsteigta iš atskirų savininkų, o ne iš bendraturčių, daugiabučiai namai suformuoti atskirais turtiniais vienetais, o ne bendrosios dalinės nuosavybės objektais. Todėl sprendžiant šią bylą atsakovui, kaip atskiro buto savininkui, negali būti taikomi bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojantys įstatymai;

11.3. 2016 m. sausio 8 d. sutartis su UAB ,,Santermita“ reiškia, kad Bendrija perdavė savo, kaip administratoriaus įgaliojimus, prižiūrėti pastatą UAB ,,Santermita“, nors pati Bendrija iki šiol nėra išregistruota iš registro;

11.4. Apeliantas neišreiškė sutikimo ir nesutinka teikti lėšas nežinia kokios bendrosios nuosavybės remontui, taip pat nesutinka šiuo metu mokėti atlyginimą Bendrijos pirmininkei, nes ji funkcijas yra delegavusi UAB „Santermita“;

11.5. Šioje byloje yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos konstitucinį teismą, nes iš teismo sprendimo akivaizdu, kad buto savininko atžvilgiu taikomi bendrosios nuosavybės įstatymai, nors nėra įregistruotos jokios nekilnojamojo turto bendrosios nuosavybės teisės nei atsakovui, nei Bendrijai;

11.6. Pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, nes 1 787,94 Eur suma yra labai didelė vertinant ne tik apelianto turtinę padėtį, bet ir bylos sudėtingumą. Apelianto nuomone, ieškinio parengimas nereikalavo daug laiko, specialių žinių ar kompleksiškų paslaugų, nereikėjo vykti į kitą miestą, byla nesudėtinga ir mažos apimties. Be to, nors rekomendacijos nurodo, kad reikia atsižvelgti į ginčo sumą, tačiau šiuo atveju priteista išlaidų du kartus daugiau nei ieškinio suma. Šioje byloje vykusių teismo posėdžių trukmė (5 val. 22 min.), taip pat neleidžia spręsti, kad byla buvo užsitęsusi, kad procesas buvo labai ilgas ir sudėtinga, o ir atsakovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nenustatytas. Teismas turėjo pagrindą nepriteisti išlaidų, kurios neatitinka bylos sudėtingumo, sugaišto laiko ir atsakovo statuso, nes jis yra socialiai remtinas asmuo, gaunantis kompensavimą dėl buto šildymo.

12. Atsiliepime ieškovė DNSB (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir priteisti apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas teisinių paslaugų išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

12.1. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo teikiami įrodymai tariamai buvo susiję su ginču, įrodinėtomis aplinkybėmis, tariamai atitiko leistinumo, sąsajumo reikalavimus, todėl turėjo būti priimti, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas, naudodamasis teise teikti įrodymus, teismui teikė teisės aktų tekstus, informacinius lapelius ir straipsnio iš interneto ištraukas. Atsakovo teikiami tekstai buvo pribraukyti, ant jų prirašyta atsakovo komentarų ir pastabų. Pirmosios instancijos teismas atsisakė šios tekstus priimti, išsamiai paaiškindamas to priežastis. Visus kitus atsakovo pateiktus ir su nagrinėjama byla susijusius įrodymus teismas priėmė (DOK-149730), nors ir šie iš esmės buvo pateikti netinkamos formos (pribraukyti ir aprašyti atsakovo komentarais);

12.2. Bylos medžiaga patvirtina, kad Bendrija yra įsteigta, registruota Juridinių asmenų registre, vykdanti veiklą, įgyvendinanti įstatuose nustatytas teises ir pareigas. Nėra jokių duomenų, kad Bendrija būtų pripažinta neteisėtai įsteigta ar likviduota, todėl apelianto argumentai, kvestionuojantys Bendrijos įsteigimą, nepagrįsti;

12.3. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su CK 4.82–4.85 straipsnių taikymo negalimumu šiam ginčui, prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir neatitinka kasacinio teismo išaiškinimų tiek gausioje praktikoje, tiek Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje;

12.4. Teisės aktais yra įtvirtinta pareiga kaupti lėšas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui pagal privalomuosius reikalavimus, taip pat detaliai reglamentuota kaupiamųjų lėšų surinkimo, panaudojimo ir apskaitos tvarka. Imperatyvas yra aiškiai įtvirtintas CK 4.82 straipsnio 4 dalyje. Įstatymas nenumato galimybės šių lėšų nekaupti, ar daryti išimtis kuriems nors butų savininkams, priešingai – nustato, kad ši pareiga visiems butų savininkams taikoma vienodai. Kaupiamosios lėšos, priešingai nei teigia atsakovas, nėra susijusios su statinio renovacija (modernizavimu), kuri vykdoma pagal specialiąsias valstybės remiamas programas. Kaupiamųjų lėšų rinkimas taip pat visiškai nesusijęs su butų šildymu ar vandens tiekimu, todėl teisiškai nėra reikšminga, kad atsakovas teigia iš valstybės gaunantis šildymo ar kitas lengvatas;

12.5. Bendrijos pirmininkė, priešingai nei teigia atsakovas, nėra delegavusi visų savo funkcijų UAB „Santermita“, t. y. sutartimi su UAB „Santermita“ yra sulygta dėl sutartinių administravimo, techninės priežiūros (eksploatavimo) ir komunalinių paslaugų teikimo. UAB „Santermita“ sutartimi įsipareigojo atlikti veiksmus, kurių Bendrijos pirmininkė pati asmeniškai net neturi galimybės atlikti, pavyzdžiui: vykdyti daugiabučio namo inžinerinių sistemų priežiūros ir remonto darbus (4.1.2.1–4.1.2.2 punktai), vykdyti pastato konstrukcijų techninę priežiūrą (4.1.2.3 punktas), teikti buhalterinės apskaitos paslaugas (4.1.2.4 punktas), teikti avarinės tarnybos paslaugas visą parą (4.1.2.5 punktas). Nurodytų paslaugų teikimui yra reikalingos specialiosios žinios ir/arba kvalifikacijos atestatai, kurių Bendrijos pirmininkė neturi ir neprivalo turėti, todėl šių paslaugų teikėją pasitelkia sutartiniu pagrindu. Tokią teisę Bendrijos pirmininkei suteikia DNSB įstatymas ir Bendrijos įstatai;

12.6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, analizavo pateiktus įrodymus apie nagrinėjamoje byloje ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtų išlaidų dydį įvertino pagal Rekomendacijas, atsižvelgė į Rekomendacijose nustatytus kriterijus. Ieškovė taip pat akcentuoja, kad vertinant priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad:

- su atsakovu bendrauti itin sudėtinga. Atsakovas aktyviais veiksmais siekia sutrukdyti Bendrijos pirmininkei vykdyti savo funkcijas, į raginimus sumokėti skolas nereaguoja, elgiasi agresyviai. Atsakovas užpuolė ir sužalojo Bendrijos pirmininkę, dėl ko baudžiamojo proceso tvarka buvo nuteistas. Kadangi kitais būdais iš atsakovo išsireikalauti skolą nebuvo įmanoma, Bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo;

- pirmosios instancijos teismas tris ar daugiau kartų ragino atsakovą pasitelkti atstovą – advokatą, išaiškino apie galimybę kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos, tačiau atsakovas atsisakė pasinaudoti šia teise. Atsakovas pareiškė nepagrįstą nušalinimą teismui, dėl ko 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo įspėtas, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jam gali būti paskirta bauda. Pareiškus nepagrįstą nušalinimą, teismo posėdis dėl atsakovo kaltės buvo atidėtas. Dėl atsakovo pareiškimo, kad jis nepasirengęs bylos nagrinėjimui, teismo posėdis buvo atidėtas dar kartą. Teismo posėdyje atsakovas elgėsi netinkamai, demonstravo nepagarbą teismui ir proceso dalyviams, šaukė, trukdė pasisakyti kitai šaliai, dėl ko teismas atsakovo atžvilgiu turėjo imtis CPK numatytų priemonių. Atsakovo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu lėmė tai, kad proceso eiga buvo trikdoma, o bylos nagrinėjimas užtruko;

- atsakovas teismo posėdyje buvo įspėtas, kad bylos nagrinėjimas kainuoja, tačiau atsakovas nurodė, kad jam nerūpi, jog Bendrija patiria išlaidas. Atsakovas savo interesui nepagrįstai bylinėtis suteikė prioritetą prieš Bendrijos ir daugiabučio namo butų savininkų interesą tinkamai pasirūpinti namo bendrojo naudojimo objektais ir sklandžia Bendrijos veikla, tuo tikslu surenkant visas butų savininkų mokėtinas įmokas;

- bylinėjimosi išlaidos yra apmokamos daugiabučio namo butų savininkų lėšomis. Kiti butų savininkai neturėtų patirti papildomų išlaidų vien dėl to, kad atsakovas, vadovaudamasis savo asmeniniais įsitikinimais, atsisako mokėti dalį jam Bendrijos priskaitytų įmokų. Kitų bendraturčių atžvilgiu atsakovas elgiasi nesąžiningai, kadangi nemoka dalies įmokų, nemoka kaupiamųjų lėšų, kurios reikalingos skubiems bendrojo naudojimo objektų remonto darbams pagal privalomuosius reikalavimus vykdyti. Bylinėjimosi išlaidų našta neturi tekti kitiems bendraturčiams (butų savininkams), kurie elgiasi sąžiningai ir laiku moka visus mokesčius ir įmokas;

- Bendrijos pirmininkės prašymu, atsižvelgiant į daugiabučio namo butų savininkų, o tuo pačiu ir paties atsakovo, interesus, teisinių paslaugų kaina buvo iš dalies sumažinta. Ši aplinkybė užfiksuota teismui pateiktuose įrodymuose apie Bendrijos patirtas bylinėjimosi išlaidas (paslaugų detalizacijoje).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinis skundas atmetamas.

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Atsakovas (apeliantas) po apeliacinio skundo pateikimo (2024 m. kovo 26 d.) į bylą papildomai pateikė : 1) 2024 m. balandžio 17 d. prašymą su priedais (jo kreipimaisi į LR Seimą); 2) 2024 m. birželio 6 d. pateikė raštą pavadintą „Kreipimasis prie bylos“, kuriame aprašo bylos aplinkybes, kvestionuodamas teismo sprendimą; 3) 2024 m. birželio 7 d. prašymą, kuriuo prašo pridėti prie bylos įstatymų kopijas.

16. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. CPK 306 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje ir motyvai, <...>.

18. CPK 323 straipsnyje numatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

19. Nagrinėjamu atveju apeliantas su apeliaciniu skundu neteikė jokių įrodymų, todėl vien tai yra pagrindas nepriimti apelianto dokumentų, teikiamų po apeliacinio skundo pateikimo ir termino jam pateikti pasibaigimo. Apelianto teikiami paaiškinimai dėl ginčo negali būti priimti, nes tą draudžia minėtos CPK 323 straipsnio nuostatos. Pažymėtina, kad apeliantas negali po apeliacinio skundo pateikimo, teikti naujus įrodymus, pildyti apeliacinį skundą, nes tą draudžia įstatymai bei tai nesuderinama su šalių lygiateisiškumo, bylos koncentruotumo ir ekonomiškumo principais.

20. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto pateikti dokumentai (susirašinėjimas su LR Seimu, apelianto raštas, įstatymų kopijos) nėra reikšmingi sprendžiant šalių ginčą, nes juose arba nėra reikšmingos bylai informacijos, arba ji teismui yra žinoma bei prieinama (pvz.: įstatymai).

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

21. Byloje nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas) gyventojai yra įsteigę Bendriją bendro naudojimo objektų valdymui, naudojimui, priežiūrai ir atnaujinimui. Apeliantui asmeninės nuosavybės teise nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. priklauso 43,32 kv. m. ploto butas Kaune, (duomenys neskelbtini)–23, kuris yra Bendrijos (ieškovės) administruojamame ginčo name. 2016 m. sausio 8 d. Bendrija sudarė su UAB „Santermita“ sutartį Nr. ADM16-01-08/01-KAD.1 dėl administravimo, eksploatavimo bei kitų komunalinių paslaugų teikimo ginčo namui.

22. 2018 m. kovo 23 d. Bendrijos savininkų ir bendrijos narių visuotiniame susirinkime, kuriama buvo sprendžiama dėl kaupiamųjų lėšų dydžio (protokolas Nr. 18-1), nuspręsta kaupiamųjų lėšų tarifą padidinti iki 0,20 Eur už 1 kv. m.

23. 2022 m. birželio 9 d. Bendrijos savininkų ir bendrijos narių susirinkime, kuriame buvo sprendžiama dėl bendrijos pirmininkės atlyginimo dydžio (protokolas Nr. 22-1), nuspręsta Bendrijos pirmininkei mokėti 150 Eur „į rankas“.

Dėl ginčo esmės

24. Apeliantas savo nesutikimą su teismo sprendimu grindžia šiais esminiais argumentais: 1) apeliantui, kaip atskiro buto savininkui, negali būti taikomi bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojantys įstatymai, nes Registrų centre nėra įregistruota jokia dalinė nuosavybė (tik butas); 2) jis nedavė sutikimo ir nesutinka šiuo metu mokėti atlyginimą bendrijos pirmininkei, nes ji funkcijas yra delegavusi UAB “Santermita“; 3) priteista per didelė (1 787,94 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma, nes byla nėra sudėtinga, ieškinio suma dvigubai mažesnė (840,45 Eur).

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.

26. Nustatyta, kad apelianto butas yra daugiabučiame name, t. y. apeliantas turi butą, kuris yra bendrame su kitais butų savininkais, name. Tokio objekto savininko nuosavybės teises, priešingai nei teikia apeliantas, reguliuoja būtent CK 4.82 straipsnis.

27. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Taigi, šiame straipsnyje aiškiai pasakyta, kad asmeniu turinčiam butą name priklauso ir namo bendro naudojimo patalpos, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės dalis apeliantui priklauso pagal įstatymą (daiktinė teisė nustatyta pagal įstatymą). Tokia apeliantui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis nėra registruojama VĮ Registrų centre, nes pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą (šiuo metu galiojanti redakcija) registro objektai yra daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, išskyrus įstatymų nustatytas daiktines teises (redakcija galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d. taip pat numatė, kad Nekilnojamojo turto registre neregistruojamos įstatymų nustatytos daiktinės teisės – 11 straipsnis 2 dalis).

28. Be to, tai, kad asmeniui priklausanti nuosavybės teisė nėra įregistruota VĮ Registrų centre (nekilnojamojo turto registre), nepašalina šio asmens kaip savininko statuso, t. y. ne daikto įregistravimas sukuria nuosavybės teises, o CK 4.47 straipsnyje nurodyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai (sandoriai; <...>; kiti įstatymo nustatyti pagrindai). Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia apeliantas, nuosavybės teisės įregistravimas nekilnojamojo turto registre nėra privalomas ir atlieka tik išviešinimo funkciją, bet nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Taigi, net ir tuo atveju, kai asmens nuosavybės teisės nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre, turto savininkas privalo rūpintis turtu ir jį išlaikyti (mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas).

29. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Kaip matyti, šios įstatymo nuostatos įpareigoja buto savininką mokėti įvairias įmokas, nesiejant to su turėjimu/neturėjimu bendrosios dalinės nuosavybės, ar buto įregistravimu nekilnojamojo turto registre.

30. Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino apelianto pareigą mokėti jam tenkančią dalį tiek nustatyto atlygio Bendrijos pirmininkei, tiek nustatytą kaupiamąjį mokestį, skiriamą namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

31. Apelianto atsisakymas mokėti atlyginimą Bendrijos pirmininkei (nes ši funkcijas yra delegavusi UAB “Santermita“), laikytinas nepagrįstu. Nustatyta, kad Bendrija nėra likviduota, yra veikianti, Bendrijos pirmininkė dirba (vyksta susirinkimai, sprendžiami Bendrijai aktualūs klausimai – „šlagbaumo“ statymas, žemės nuomos ir kt.), UAB „Santermita“ nėra paskirta namo bendro naudojimo objektų administratoriumi, o veikia sutarties su Bendrija pagrindu ir joje numatytų įsipareigojimų ribose. Pažymėtina, kad Bendrijai nėra draudžiama sudarinėti sutartis su kitais asmenimis, kaip ir kiekvienam asmeniui (CK 6.156 straipsnis). 2022 m. birželio 9 d. Bendrijos savininkų ir bendrijos narių susirinkime, nuspręsta Bendrijos pirmininkei mokėti 150 Eur „į rankas“, šis nutarimas galiojantis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas nepagrįstai atsisako mokėti įmokas, skirtas Bendrijos pirmininkės atlyginimui.

32. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tuo, kad ieškovei iš apelianto priteista per didelė (1787,94 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma už suteiktas teisines paslaugas.

33. Kaip matyti iš PVM sąskaitų faktūrų, kuriose aprašytas teisinių paslaugų suteikimas, ieškovei buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: ieškinio parengimas (698,94 Eur), pasirengimas 3 (trims) teismo posėdžiams (5 val.), atstovavimas teisme – bendrai 5 val. 22 min.

34. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos 2015 m. kovo 20 d. redakcijos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio; toliau – Rekomendacijos).

35. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nors ieškinio suma yra nedidelė (840,45 Eur), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas tęsėsi devynis mėnesius, įvyko 4 teismo posėdžiai (bendras laikas – 5 val. 22 min.), apeliantas teikė įvairius nesutikimo su ieškiniu argumentus, teikė įvairius dokumentus, su kuriais ieškovei reikėjo susipažinti ir pasiruošti atsakyti, į tai, kad prašomos priteisti išlaidos yra žymiai mažesnės, negu Rekomendacijose nustatyti maksimalūs jų dydžiai (pvz.: už ieškinio surašymą maksimalus užmokestis buvo 4 750 Eur, už pasirengimą teismo posėdžiui arba atstovavimą teisme - apie 200 Eur), - pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovės prašomas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

37. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto (atsakovo) priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžių, t. y. 816,75 Eur (2024 m. balandžio 30 d. pateikta PVM sąskaita faktūra) (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei DNSB (duomenys neskelbtini), j. a. k. 3000620495, 816,75 Eur (aštuonis šimtus šešiolika eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.