Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, 8 klasių išsilavinimo, našlės, senatvės pensininkės, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistos, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2016-01-15 apie 14.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje sukėlė konfliktą, o būtent: mažametį A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir jo motiną R. S., gim. (duomenys neskelbtini), pavadino „glušais“, grasino su šluota, tokiu būdu sukėlė mažamečiui išgąstį, neigiamas emocijas ir psichologinį nepatogumą. A. M. konfliktuoja nuolat. Tokiais veiksmais A. M. pažeidė vaiko teisę į saugią aplinką, kas yra draudžiama pagal 1996-03-14 Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 8 str., 43 str. 2 d., tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 181³ str. 1 d.

A. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016-01-05, tikslaus laiko neatsimena, norėjo nuvalyti prie durų esantį kilimėlį, buvo atidariusi savo buto duris, tačiau į koridorių išėjusi nebuvo. A. S. atėjo iš kiemo. Paprašė, kad jis uždarytų laiptinės duris, nes labai pūtė vėjas, buvo šalta. A. S. nieko nepasakė, išbėgo į kiemą, su juo nekalbėjo. Ji laiptais nelipo ir vaiko nepastūmė. Buvo ką tik grįžusi iš sanatorijos, vaikščiojo su dviem ramentais. Po kurio laiko A. S. atėjo su motina R. S., kuri pradėjo ją užgaulioti visokiais žodžiais. A. S. ir R. S. „glušais“ nevadino, su šluota negrasino, šluotos neturėjo.

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad A. M. gyvena pirmame namo aukšte, jis – antrame aukšte. Mama parvežė jį iš mokyklos ir paprašė, kad nueitų į parduotuvę ir nupirktų elementus. Grįžtant į namus, įeidamas į laiptinę, pamatė kaimynę A. M., kuri buvo išėjusi į laiptinę, turėjo šluotą, buvo be ramento. Ką A. M. darė su šluota, nežino, gal ir norėjo nuvalyti kilimėlį. Kaimynė liepė uždaryti duris. Laiptinėje labai smirdėjo, todėl durų neuždarė. Palipo kelis laiptelius. Kaimynė ranka pastūmė jį nuo laiptų. Pastūmė nestipriai, nuo laiptų nenugriuvo, susilaikė. Jei nebūtų susilaikęs, būtų nugriuvęs. Jo koja neseniai buvo išimta iš įtvaro, galėjo iš naujo sulūžti. Išsigando, išėjo į kiemą ir paskambino mamai, kad ji nusileistų. Mama nulipo į apačią ir pasikvietė. Kai su mama laiptinėje lipo laiptais, kaimynė jam grasino su grindims plauti skirta šluota ir vadino „glušu, durniumi“, mamai sakė: „Tu glušė ir tavo sūnus glušas“. Mama pradėjo su kaimyne bartis, o jis nuėjo į namus. Kitų žmonių laiptinėje nebuvo. Visada bijo grįžti į namus, kad neužpultų. Kaimynė nuolat konfliktuoja, gąsdina su šunimi, vedžioja šunį be antsnukio. Būna, kad kaimynė atsistoja prie durų, būna baisu praeiti.

Nukentėjusioji R. S. parodė, kad A. M. yra jos kaimynė. 2016-01-05 apie 14.00 val. pasiėmė sūnų A.S. iš mokyklos, grįžo su juo į namus. Sūnaus paprašė, kad nueitų į name esančią elektros prekių parduotuvę ir nupirktų elementus. Po kurio laiko sūnus paskambino, paprašė, kad ateitų jo pasiimti, nes kaimynė neleidžia užlipti į viršų. Įsijungė telefono vaizdo kamerą, laiptais nulipo žemyn. A. M. stovėjo su geltonos spalvos gumine šluota. Priėjo prie A.S., pasakė, kad jis eitų į namus ir nebijotų, įsijungtų telefono vaizdo kamerą ir filmuotų, nes konfliktai vyksta nuolat. Su sūnumi ėjo į namus. Neatsimena, ar laiptinėje tvyrojo blogas kvapas. Pasakė kaimynei, kad ji atstotų. Kaimynė pasakė, kad reikia darinėti duris. Jai atsakė, kad laiptinės duris uždarys, kai jos bus sutvarkytos, nes jas išdraskė kaimynas V. J., A. M. dukters vyras. A. M. pasakė: „Glušė tu ir tavo vaikas glušas“. Su sūnumi palipo laipteliais į viršų, A. M. pakėlė šluotą ir norėjo trenkti. Kaimynė pradėjo gąsdinti, kad skųsis savivaldybei. Pasakė, kad A. M. gali daryti, ką nori, tačiau tegul nesikabinėja prie vaiko. A. M. pasakė: „Pamatysi, tau dar atsirūgs“. Šis konfliktas kilo dėl to, kad sūnus neuždarė laiptinės durų. Tai ne pirmas kartas, kai kyla konfliktas su A. M.. Sūnui yra pasakiusi su kaimyne nekalbėti, kad nekiltų konfliktai. Ne vieną kartą nukentėjo vaikas. Sūnus nuolat jaučia psichologinę baimę. Gyvena keturių butų name. Pirmame aukšte gyvena A. M., kitame bute – A. M. dukra, antrame aukšte gyvena ji su šeima ir A. M. anūkė. Iš pradžių gyveno normaliai. Konfliktai prasidėjo dėl šuns. Buvo kilęs konfliktas, kai A. M. šuo, būdamas be antsnukio, ją užpuolė. Tuo metu buvo penktą mėnesį nėščia, pateko į ligoninę. Šio įvykio metu vyras prieš A. M. jokio fizinio smurto nenaudojo, įspyrė šuniui, kai šis bėgo į ją, nes bijojo, kad neužpultų. Jos vyras A. M. nėra pastūmęs ar skriaudęs. Dėl šuns kreipėsi į Viešosios tvarkos skyrių. A. M. neturi leidimo laikyti šunį, už šuns nepriežiūrą gavo ne vieną baudą.

Analizuojant Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. normos turinį, matyti, kad pagal šio straipsnio nuostatas administracinė atsakomybė asmeniui kyla už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Iš šios teisės normos analizės matyti, jog ji yra blanketinė, t.y. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublik?s vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – Įstatymas), vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (Įstatymo 8 str. 1 d. 1 p.). Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (Įstatymo 4 str. 1 d. 7 p.), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (Įstatymo 43 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo prieš pačius vaikus, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-93-628/2015).

Nors ir administracinėn atsakomybėn traukiama A. M. savo kaltės nepripažino, parodė, kad A. S. jos prašymu neuždarius laiptinės durų, ji vaiko nepastūmė, A. S. ir jo motinos R. S. „glušais“ nevadino, su šluota negrasino, tačiau jos kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d., įrodyta byloje esančia medžiaga – tai nukentėjusiųjų parodymais, rašytine bylos medžiaga. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus teismas atmeta kaip prieštaraujančius nukentėjusiųjų parodymams, rašytinei bylos medžiagai ir juos vertina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamos A. M. siekį išvengti administracinės atsakomybės. Jog administracinėn atsakomybėn traukiama A. M. nukentėjusiuosius A. S. ir R. S. pavadino „glušais“, grasino su šluota patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusiojo A. S. parodymai yra nuoseklūs, logiški, vieni kitiems neprieštaraujantys, jis tiek įvykio aplinkybių patikslinime (b.l. 10), tiek apklaustas bylą nagrinėjant teisme parodė, kad jam grįžtant į namus, namo laiptinėje kaimynė A. M. liepė uždaryti laiptinės duris, tačiau laiptinėje labai smirdėjo, todėl durų neuždarė. A. M. buvo laiptinėje, turėjo šluotą. Jis palipo kelis laiptelius, o kaimynė ranka jį pastūmė nuo laiptų. Pastūmė nestipriai, nuo laiptų nenugriuvo. Išsigando, išėjo į kiemą ir paskambino mamai, kad ji nusileistų į kiemą. Mama nulipo į apačią ir jį pasikvietė. Kai kartu su mama laiptinėje lipo laiptais, kaimynė jam grasino su šluota, vadino „glušu, durniumi“, mamai sakė: „Tu glušė ir tavo sūnus glušas“. Mama pradėjo su kaimyne bartis, o jis nuėjo į namus. Šiuos nukentėjusiojo A. S. parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios R. S. parodymai. R. S. tiek įvykio aplinkybių patikslinime (b.l. 11), tiek apklausta bylą nagrinėjant teisme parodė, kad jai paskambino sūnus, paprašė, kad ji ateitų jo pasiimti, nes kaimynė neleidžia užlipti į viršų. Ji laiptais nulipo žemyn. A. M. stovėjo su geltonos spalvos gumine šluota. Priėjo prie sūnaus, pasakė, kad jis eitų į namus. Su A.S. ėjo į namus. Pasakė kaimynei, kad ji atstotų. Kaimynė pasakė, kad reikia darinėti duris. Jai atsakė, kad laiptinės duris uždarys, kai jos bus sutvarkytos. A. M. pasakė: „Glušė tu ir tavo vaikas glušas“. Kai su sūnumi palipo laipteliais į viršų, A. M. pakėlė šluotą ir norėjo trenkti, pradėjo gąsdinti, kad skųsis savivaldybei. A. M. pasakė, kad ji gali daryti, ką nori, tačiau tegul nesikabinėja prie vaiko. Konfliktas kilo dėl to, kad sūnus neuždarė laiptinės durų. Šiais nukentėjusiųjų parodymais teismas vadovaujasi, pažymi, kad šie parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, nesikeitė viso bylos nagrinėjimo metu, juolab, kad šiuos parodymus patvirtina ir rašytinė byloje esanti medžiaga, tai yra: 2016-02-25 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 45P-52436049-16 (b.l. 5-6), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 7-8), R. S. prašymas (b.l. 9), įvykio aplinkybių patikslinimai (b.l. 10, 11). Visi šie įrodymai, nukentėjusiųjų parodymai, rašytiniai bylos įrodymai sutampa, papildo vienas kitą, atitinka bylos faktines aplinkybes, teismas jais netikėti neturi pagrindo. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis A. S. išsigando tokio A. M. elgesio, prašė mamos, kad ji ateitų į kiemą ir jį parsivestų į namus, nes vienas bijojo eiti. Bylos duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad A. M. veiksmai buvo tiesiogiai nukreipti į nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Taigi išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma administracinėn atsakomybėn traukiamos A. M. kaltė neginčijamai įrodyta, teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad A. M. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje sukėlė konfliktą, mažametį A. S. ir jo motiną R. S. pavadino „glušais“, grasino su šluota, elgėsi agresyviai, taip išgąsdindama vaiką ir pažeisdama jo teises į saugią aplinką ir normalias gyvenimo sąlygas, kurios būtinos vaiko protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Tai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos 181³ str. 1 d., sudėtį, todėl A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal šią įstatymo normą surašytas pagrįstai, pažeidėjos kaltė įrodyta visiškai, todėl ji baustina.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjai, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo motyvus, pažeidėjos asmenybę – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista, nebausta administracine tvarka (b.l. 13), į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į konkrečias bylos aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti A. M. už Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 23 str., 181³ str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutaria:

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme arba tiesiogiai Panevėžio apygardos teismui.