Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiškėjo advokatui Raimondui Pakščiui, atsakovo atstovei J. M. – M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Emsi“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. veikos padarymas buvo nulemtas provokacijos. Provokacija neteisėta, ja buvo sukurta dirbtinė situacija, atlikta suktybė, pasireiškusi neetišku, amoraliu provokatorių elgesiu pasitelkiant suaugusiųjų primokytą nepilnametį J. T.. Provokatoriai aktyviai siekė - provokavo, - kad A. V. ir kitų degalinių pardavėjai neišlaikytų atidumo testo ir padaryti klaidą, vertindami perkančiojo J. T. amžių. Neteisėta A. V. veika, be provokacijos nebūtų padaryta.

Remdamasis teismų praktika pareiškėjas teigia, kad negalima skatinti nusikalstamų veikų. Iš video medžiagos matyti, kad pardavėjui nekilo abejonių dėl pirkėjo pilnametystės, todėl jis neprivalėjo reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Pareiškėjo darbuotojas buvo suklaidintas provokatorių. Nepilnametis vizualiai atrodė vyresnis.

Teigia, kad yra praleistas terminas pareiškėjui skirti ekonominę sankciją, nes policija galėjo nubausti Pareiškėją, o medžiagą persiuntė Departamentui, dėl to byla turėtų būti nutraukta.

Departamentas nemotyvavo skundžiamo nutarimo ir nesurinko objektyvių įrodymų priimdamas sprendimą.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. draudžia parduoti alkoholinius gėrimus asmenims jaunesniems kaip 18 metų. To paties straipsnio 5 d. numatyta, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus. Pareiškėjas numatyto reikalavimo nesilaikė, todėl pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatą. Pareiškėjas skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui neginčija paties alkoholinių gėrimų pardavimo nepilnamečiui fakto, tačiau jo nepripažįsta kaip AKĮ 18 str. 4 d. 3 p. pažeidimo.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p., 5 p. nuostatose aiškiai įtvirtinta ir atskleidžiama ūkio subjekto pareiga laikytis minėtų nuostatų. Jaunas pirkėjo amžius pardavėjui privalo suponuoti pareigą kiekvieną kartą reikalauti asmens dokumento, kuris yra vienintelis juridinis, asmens amžių liudijantis, dokumentas. Kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas šia įstatymo suteikta teise ir pareiga nepasinaudojo, nors ir paprašė asmens dokumento, tačiau veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, kadangi alkoholiniai gėrimai net ir nepateikus asmens dokumento ir neįsitikinus pirkėjo pilnametyste buvo parduoti nepilnamečiui.

Pažymi, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-7914-754/2015 A. V. buvo pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, atsakomybė už kurį numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 str. 3 d. (Prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytas kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimas), padarymo. Pareiškėjo atstovo A. V. atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs nutarimas, t. y. jame nurodytos faktinės aplinkybės, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti nepilnamečiui, yra neginčytinai nustatytos.

Pagal AKĮ nuostatas, už šio įstatymo pažeidimą atsako juridinis asmuo. Alkoholiniai gėrimai buvo parduoti nepilnamečiui asmeniui pareiškėjo vardu ir interesais. Tą patvirtina byloje esantys duomenys pardavimo fakto neginčija ir pats pareiškėjas, todėl pareiškėjas tinkamas subjektas, kuriam taikoma ekonominė sankcija už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d 3 p pažeidimą. Alkoholinių gėrimų pardavimas nepilnamečiui asmeniui buvo pareiškėjo diskrecija.

AKĮ 18 str. 4 d. 3 p. dispozicijoje įtvirtina formali pažeidimo sudėtis, todėl juridinio asmens atsakomybei atsirasti užtenka, kad alkoholiniai gėrimai juridinio asmens būtų paduoti nepilnamečiui. Nutarime nurodyti dokumentai ir bylos medžiaga patvirtina, kad alkoholiniai gėrimai nepilnamečiui buvo parduoti, todėl pareiškėjo valioje buvo identifikuoti tokį asmenį kaip nepilnametį, ypač kai pareiškėjas turi teisę reikalauti pateikti amžių įrodantį dokumentą.

Pareiškėjo argumentai dėl pažeidimo išprovokavimo nepagrįsti. Šiuo atveju nei policija, nei kitos institucijos neskatino ir neprovokavo pareiškėjo padaryti AKĮ 18 str. 4 d. 3 p. pažeidimą, dėl ko priimtas Nutarimas galimai taptų neteisėtai ir nepagrįstai priimtu.

Dviejų mėnesių terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija turi būti skaičiuojamas nuo 2015-08-14, kai pareiškėjui aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad jis pardavė alkoholini gėrimą nepilnamečiui. Kadangi nutarimas priimtas 2015-09-24, Pareiškėjo argumentai dėl praleisto termino atmestini kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2015-09-24 nutarimo Nr. ATK2-113/15, kuriuo Pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. reikalavimų pažeidimą skirta 289 EUR bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja V. M. 2015-05-14 pareiškėjo darbuotojui A. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.12P-30645088-15, dėl to, jog 2015-04-18 apie 14.11 val., A. V., dirbdamas operatoriumi degalinėje EMSI, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavė nepilnamečiui alkoholinį gėrimą – alų (b.l. 19). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2015-05-19 raštu Nr.10-S-129366 „Dėl ekonominių sankcijų taikymo“ Departamentui buvo pateikta medžiaga apie pareiškėjo kasininko operatoriaus A. V. padarytą ATPK 164 str. 3 d. numatytą pažeidimą (b.l. 81). 2015-05-29 raštu atsakovas kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrių prašydamas papildomų prekybos vietoje įrengtų vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotų duomenų (b.l. 93-94). 2015-06-22 raštu ir 2015-08-14 atsakovui buvo pateikti papildomi duomenys (b.l. 95-97,98-100). Pagal pateiktą, o taip pat atsakovo papildomai surinktą, medžiagą, atsakovas 2015-08-14 pareiškėjui surašė protokolą Nr. ATK2-137 dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. numatyto pažeidimo padarymo, pažymėdamas, kad nustatė, jog pareiškėjo valdomoje parduotuvėje degalinėje, kurios adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (Licencija verstis prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. 30 P, išduota 2003-05-21), parduodami alkoholiniai gėrimai asmenims jaunesniems negu 18 metų; Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pareigūnų ir Departamento surinktoje medžiagoje nustatyta, kad 2015-04-18, apie 14.11 val., Įmonės valdomoje minėtoje parduotuvėje degalinėje, Įmonės darbuotojas A. V., veikdamas Įmonės naudai ir Įmonės interesams, nepilnamečiui J. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) už 1,00 Eur pardavė alkoholinį gėrimą – vieną 0,5 l talpos skardinę alaus „Utenos Auksinis“, kurio alkoholio koncentracija 5,0 tūrio procentai (b.l. 21). 2015-09-24 Departamentas priėmė byloje ginčijamą nutarimą Nr. ATK2-113/15, kuriuo Pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. pažeidimą skirta 289 Eur bauda (b.l. 13-17).

Pažymėtina, jog minėtų faktinių aplinkybių – pareiškėjo UAB „Emsi“ valdomoje degalinėje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2015-04-18 apie 14.11 val., pareiškėjo darbuotojas A. V. nepilnamečiui J. T. pardavė alkoholinį gėrimą – Pareiškėjas skunde neginčija. Iš Pareiškėjo teismui pateikto skundo matyti, kad nesutikimas su Departamento 2015-09-24 nutarimu grindžiamas tuo, jog pardavėjui nekilo abejonių dėl pirkėjo pilnametystės, todėl jis neprivalėjo reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą; darbuotojas buvo suklaidintas provokatorių, buvo siekiama nukreipti jo dėmesį, nepilnametis vizualiai atrodė vyresnis; praleistas terminas pareiškėjui skirti ekonominę sankciją, nes policija medžiagą persiuntė Departamentui, nors pati galėjo nubausti Pareiškėją.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 4 d. (bylai aktuali 2014-11-06 įstatymo Nr. XII-1308 redakcija) numato, kad už šio įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 5 d. (bylai aktuali 2011-12-23 įstatymo Nr. XI-1911 redakcija) numatyta, jog alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu nurodyta šio straipsnio 4 d. 3 p., privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo amžių liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus.

Nagrinėjamo ginčo atveju yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikti išaiškinimai, nagrinėjant analogiško ir panašaus pobūdžio (pvz. dėl pažeidimų pagal Tabako kontrolės įstatymą) bylas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. analogiškas Tabako kontrolės įstatymo nuostatas nurodė, jog „šiuo teisniu reguliavimu yra nustatyta, kad tabako gaminius (nagrinėjamu atveju alkoholinius gėrimus) parduodantis pardavėjas turi pareigą reikalauti pirkėjo pateikti amžių patvirtinantį dokumentą, bet kurio asmens ar jis yra sukaukęs 18 metų ar nėra jo sulaukęs. Nustatytas kriterijus - kai kyla abejonių - reiškia tokią pareigą pardavėjui, esant bent kuriai abejonei reikalauti asmens amžių patvirtinančio dokumento ir iš asmens turinčio jau 18 metų. Šiuo atveju nėra reikšmingas pardavėjo subjektyvus vertinimas ar pirkėjas yra sulaukęs 18 metų amžiaus. Įstatymų leidėjas suteikė pardavėjui tam tikras teises reikalauti asmens amžių patvirtinančių dokumentų , o kartu ir numatė draudimą parduoti tabako gaminius (nagrinėjamu atveju alkoholinius gėrimus) asmenims iki 18 metų. Tokiu būdu pardavėjas – įmonė, prekiaujanti tabako gaminiais, privalo pasirinkti savo nuožiūra atitinkamą elgesio modelį, kad tabako gaminiai (nagrinėjamu atveju alkoholiniai gėrimai) nebūtų parduoti asmenims iki 18 metų“(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1099/2009).

Nesutikdamas su atsakovo nutarimu Pareiškėjas nurodo, jog jo darbuotojas buvo suklaidintas jį provokavusių asmenų, buvo siekiama nukreipti jo dėmesį, jam nekilo abejonių dėl pirkėjo pilnametystės, todėl jis neprivalėjo reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą.

Peržiūrėjus prie administracinės bylos pridėtą vaizdo medžiagą matyti, kad tamsią striukę apsivilkęs jaunuolis paima skardinę alaus, vienas prieina prie kasos ir padeda pirkinį (alaus skardinę) ant prekystalio. Kitas kartu buvęs asmuo tuo metu randasi toliau ir tik vėliau, J. T. atsiskaitant, priartėja (administracinės bylos priedas kompiuterinė laikmena). Nors Pareiškėjas teigia, jog nepilnametis atvyko automobiliu, atrodė kaip pilnametis, todėl darbuotojas buvo įsitikinęs, jog alų parduoda pilnamečiam, tačiau iš vaizdo medžiagos yra akivaizdu, jog vaikinas buvo jauno amžiaus ir vien ši aplinkybė sudarė pareigą pardavėjui reikalauti asmens dokumento. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog pardavėjas buvo sąmoningai klaidinamas, nėra pagrįsta, nes iš vaizdo įrašo matoma, jog darbuotojas atsako į parduotuvėje buvusio asmens klausimą, o tokia situacija parduotuvės veikloje nėra neįprasta ar išskirtinė. Byloje nėra ginčo, jog nepilnamečiam asmeniui alkoholiniais gėrimai (alaus skardinė) buvo parduoti. Pareiškėjo teiginiai, jog nepilnametis atvyko automobiliu nėra pagrįsti, nes vaizdo įrašu, A. M., S. D., J. N. ir J. T. paaiškinimais (b.l. 86,87,88,89) nustatyta, jog automobilį vairavo A. M.. Jis, kaip ir J. N., į degalinę nebuvo užėję, o liko laukti prie parduotuvės lango stovinčiame automobilyje. Iš atsakovo surinktos bylos medžiagos (2015-06-03 rašto „Dėl vaizdo įrašo pateikimo“, b.l. 96, 2015-06-04 atsakovo atsakymo, b.l. 97) matyti, jog Pareiškėjas prekybos vietoje vykdė vaizdo stebėjimą, kas taip pat leidžia spręsti, jog pareiškėjo darbuotojas turėjo galimybes įsitikinti, kokiu būdu alų pirkęs asmuo atvyko į degalinę.

Skunde taip pat nurodoma, jog pareiškėjo darbuotojas nesuprato, kad alkoholinius gėrimus parduoda nepilnamečiui asmeniui, todėl neprivalėjo reikalauti asmens dokumento. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, nagrinėjant administracines bylas, inter alia dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo, taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės, kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės bei Tabako kontrolės įstatymų požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-07nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011; 2009-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-678/2009). Nagrinėjamu atveju alkoholinį gėrimą nepilnamečiui pardavė pareiškėjo darbuotojas (operatorius) vykdydamas darbo sutartyje numatytas funkcijas (b.l. 126-128). Įvertinus minėtus išaiškinimus konstatuotina, kad Pareiškėjo darbuotojo padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. pažeidimas laikytinas Pareiškėjo padarytu pažeidimu. Šis pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties, kas reiškia, kad tiek pareiškėjo, tiek ir jo darbuotojo, pažeidimo kvalifikavimui neturi įtakos konkreti kaltės išraiška. Pareiškėjui, kaip alkoholio produktais prekiaujančiam asmeniui, keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, kad būtų užtikrinta įstatymo nuostata - alkoholinius gėrimus parduoti tik pilnamečiams asmenims. Pažymėtina, kad Pareiškėjo darbuotojo pažeidimas yra konstatuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-08 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-7914-754/2015 (b.l. 101).

Skunde taip pat nurodoma, jog nutarimas turi būti panaikintas dar ir dėl to, jog Pareiškėjas buvo išprovokuotas parduoti alkoholinį gėrimą nepilnamečiui. Pareiškėjas nurodo, jog J. T. ir kiti asmenys alkoholinius gėrimus pirko ne įprastam vartojimui, o iš anksto susimokę, kas savaime rodo jų siekį išprovokuoti pareiškėją paduoti J. T. alkoholinius gėrimus. Pareiškėjo skundo teiginiai apie J. T. ir kitų asmenų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes niekaip neįtakoja pareiškėjo darbuotojo veiksmų ir jo apsisprendimo parduoti alkoholinį gėrimą jaunai atrodančiam asmeniui nepaprašius asmens dokumento. Vaizdo medžiaga nustatyta, kad J. T. su pareiškėjo darbuotoju pirkimo metu bendravo vienas. Vien ta aplinkybė, jog S. D. uždavė klausimą pardavėjui, nesudaro pagrindo išvadai, jog tai provokacija. Pareiškėjo darbuotojo valioje buvo identifikuoti pareiškėją kaip nepilnametį ir atsisakyti parduoti alkoholinius gėrimus, jei jis nepateiktų jo amžių liudijančio dokumento. Tokius išorinius požymius, kaip jaunas šio asmens amžius, pareiškėjo darbuotojas privalėjo pastebėti.

Pareiškėjo skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamos veikos imitavimo modelio, nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju minėti asmenys veikė su institucijos žinia pagal suderintą veikos imitavimo modelį. Byloje nėra duomenų, jog tai atsakovo vykdyta akcija.

Pareiškėjas nesutikdamas su nutarimu taip pat nurodo, jog praleistas terminas pareiškėjui skirti ekonominę sankciją, nes policija medžiagą persiuntė Departamentui, nors pati galėjo nubausti Pareiškėją. Su šiais Pareiškėjo teiginiais nėra pagrindo sutikti.

Alkoholio kontrolės įstatymo 35 str. 1 d. numatyta, jog kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio Įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Minėto straipsnio 2 d. numato, jog institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Aiškindamas sąvoką „pažeidimo nustatymo diena“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog pažeidimo nustatymo diena, tai yra momentas, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Tokie duomenys yra pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės bei nustatymas traukiamo asmens atsakomybėn bei jo duomenys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1565/2013 m., 2009-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-926-09). Administracinių teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose visuotinai laikomasi taisyklės, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino pradžios skaičiavimo momentas (pažeidimo nustatymo diena) yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-492-2209/2013, A-525-1565/2013, A-444-1727/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad protokolą dėl padaryto pažeidimo atsakovas surašė 2015-08-14, t.y. tą pačią dieną, kai 2015-08-14 elektroniniu laišku iš policijos įstaigos buvo gauta paskutinė atsakovo prašyta medžiaga. Kadangi nutarimas priimtas 2015-09-24, Pareiškėjo argumentai dėl praleisto termino atmestini kaip nepagrįsti.

Ekonominių sankcijų už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus dydį reglamentuoja minėto įstatymo 34 str. Už įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonėms numatyta bauda nuo 289 Eur iki 868 Eur. Atsakovas ginčijamu nutarimu pareiškėjui skyrė minimalią baudą, nustatęs, jog pareiškėjas tyrimui nekliudė, kas laikytina lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjas skundžiamu Departamento nutarimu paskirtos baudos griežtumo iš esmės ir neginčijo, teismui jokių įrodymų, kuriuos vertinant galima būtų teigti, jog paskirtoji bauda yra aiškiai per didelė, nepateikė.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad ginčijame Departamento 2015-09-24 nutarimo Nr. ATK2-113/15 faktinės aplinkybės vertintos ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos taikytos tinkamai, minėtas sprendimas (nutarimas) pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėja

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Emsi“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.