Alytaus apylinkės teismo nutartis

susipažino su pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Druskininkų miesto apylinkės teisme 2017 m. vasario 9 d. gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. Ž. administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą R. Ž. paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį, pripažinti VMI nukentėjusiuoju ir priteisti iš R. Ž. 30 827,54 Eur dydžio nuostolių atlyginimą. Pareiškime nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI 2017 m. vasario 7 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 75 138,07 Eur. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 29 d. iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo bylą, nutartis įsiteisėjo 2016 m. kovo 8 d. VMI kreditorinis reikalavimas yra 44 310,53 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo planas patvirtintas 2016 m. spalio 26 d. Siekiant nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2016 m. lapkričio 21 d. pradėtas operatyvus patikrinimas, kurio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka sudarė 79 654,66 Eur. Atlikus patikrinimą 2016 m. gruodžio 20 d. surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)FR1042-8620, kurioje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymus atliko tiekėjams ir kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje dėl kreditorių teisių pažeidimų administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad dėl specifinio mokesčių mokėjimo teisinio reguliavimo, valstybė negali teisės pažeidimo išaiškinti mokesčio nesumokėjimo dieną. Pažeidimą galima nustatyti tik padarius ir baigus mokestinį įmonės patikrinimą, t. y., būtent tada paaiškėja administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 1 d. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. e2AT-30-696/2016). Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas baigtas 2016 m. gruodžio 19 d. surašius operatyvaus patikrinimą pažymą Nr. (23.30-08)FR1042-8620, todėl būtent 2016 m. gruodžio 19 d. laikytina galimo administracinio nusižengimo paaiškėjimo diena. Nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) su visais pakeitimais ir papildymais neteko galios (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnis). Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Atsižvelgiant į tai, kad R. Ž. inkriminuojamas administracinis nusižengimas galimai padarytas iki ANK įsigaliojimo, o pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo surašytas po 2017 m. sausio 1 d., nagrinėjamu atveju teisena vyksta pagal ANK.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Pagal ANK 120 straipsnį administracinių nusižengimų teisena pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Dėl šio nusižengimo galimo padarymo administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti (ANK 590 straipsnio 4 dalis). Nors ANK 590 straipsnis detaliai nereglamentuoja institucijos, besikreipiančios į teismą, surašyto pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų bei surašymo tvarkos, tačiau sistemiškai aiškinant šio teisės akto nuostatas darytina išvada, kad tokiu atveju turėtų būti taikomos ANK nuostatos, atitinkamai reglamentuojančios administracinio nusižengimo protokolo surašymo tvarką, jo turiniui keliamus reikalavimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. VMI pareiškimas iškelti administracinio nusižengimo bylą R. Ž. yra kaltinimą atitinkantis oficialus dokumentas, kuriuo remiantis teismas sprendžia ar yra pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir esant pagrindui priima nutarimą iškelti administracinio nusižengimo bylą, kartu ir vienas iš dokumentų, kuris nustato administracinio nusižengimo teisenos ribas, todėl tokio pareiškimo turinys turėtų atitikti administracinio nusižengimo protokolui keliamus reikalavimus, numatytus ANK 609 straipsnio 1 dalyje. Be to, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti aiškus ir konkretus. Nesant aiškaus kaltinimo asmens teisė į gynybą būtų pažeista. Pareiškėjas pateikdamas pareiškimą dėl administracinio teisės nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį turi pateikti visus duomenis, iš kurių galima būtų spęsti apie administracinio nusižengimo padarymą. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas atlikti kitų institucijų funkcijų, t. y., šiuo atveju pareiškimą pateikusios VMI. Teismo aktyvumas pasireiškia byloje kylančių neaiškumo pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu, tačiau teismo pareiga būti aktyviam neatleidžia VMI nuo pareigos teikiant pareiškimą teismui dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo surinkti būtiną medžiagą reikalingą sprendžiant klausimą ar yra pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, teisenos pradėjimo būtina, jog pareiškėjas būtų nurodęs ar pateikęs duomenis apie jo kaip kreditoriaus galimus teisių pažeidimus, šiuo atveju, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. Ž. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad išanalizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos išrašą, nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. Ž. 2016 m. rugsėjo 1 d. išmokėjo 865,55 Eur, 2016 m. rugsėjo 12 d. – 951,45 Eur, 2016 m. rugsėjo 22 d. – 4 540,87 Eur, 2016 m. rugsėjo 30 d. – 2 406,94 Eur, 2016 m. spalio 18 d. – 1 614,13 Eur, 2016 m. spalio 31 d. – 2 027,74 Eur, nors tomis dienomis turėjo nesumokėtą mokestinę prievolę valstybės biudžetui, todėl pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsikaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta restruktūrizavimo byla. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. kovo 8 d. Pagal CK 6.930¹ straipsnio 3 dalį atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus restruktūrizavimo bylą atsiskaitymų eiliškumą reglamentuoja ne CK nuostatos, bet Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ), kurio 13 straipsnis nustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką įmonės restruktūrizavimo metu. Pažymėtina, kad pagal ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktą restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas, kurias sudaro visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, t. y., Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius ir įmokas (ĮRĮ 2 straipsnio 8, 9 dalys). Pareiškėja pareiškime nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. Ž. nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d., t. y., įmonės restruktūrizavimo metu, žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, atsiskaitė su kitais bendrovės kreditoriais, taip nesilaikydamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidė pareiškėjos interesus. ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas); reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai sumokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją bei įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, neviršijantys įkeisto, restruktūrizavimo metu neparduodamo, turto vertės. Antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus kreditorių reikalavimus, tarp jų reikalavimai dėl privalomųjų įmokų ir paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės garantija, ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, reikalavimai dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų, ir likusieji iš lėšų, gautų už parduotą įkeistą turtą, nepatenkinti ir viršijantys restruktūrizavimo metu neparduodamo įkeisto turto vertę, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, o trečiąją eile tenkinami restruktūrizuojamos įmonės dalyvių, iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo tapusių įmonės kreditoriais, kurie vieni ar su kitais dalyviais kontroliuoja restruktūrizuojamą įmonę (tapusių įmonės kreditoriais tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai per patronuojančias arba dukterines įmones ar per kitų teisinių formų juridinius asmenis, kurių dalyvių susirinkimo sprendimų priėmimui jie gali daryti įtaką (toliau – patronuojančios arba dukterinės įmonės), reikalavimai, nesusiję su darbo santykiais (ĮRĮ 13 straipsnio 4, 6 dalys). Taigi, pagal ĮRĮ 13 straipsnio nuostatas pareiškėjos finansiniai reikalavimai gali būti tenkinami pirmąją eile (jei reikalavimas susijęs su gyventojų pajamų mokesčiu) bei antrąja eile su kitais kreditoriais. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. iš kasos išmokėjo 12 406,68 Eur įmonės direktoriui R. Ž. atsiskaityti su įmonės paslaugų tiekėjais bei kitais bendrovės kreditoriais. Iš prie pareiškimo pridėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos matyti, kad R. Ž. 2016 m. rugsėjo 1 d., 2016 m. rugsėjo 12 d., 2016 m. rugsėjo 22 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. spalio 18 d. ir 2016 m. spalio 31 d. jam išmokėtus pinigus panaudojo atsiskaitymams, tačiau iš pareiškimo turinio bei priedų prie jo neaišku, ar nurodytomis datomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sumokėjusi gyventojų pajamų mokesčio, kokiems atsiskaitymams bei kuriems kreditoriams (pirmosios, antrosios ar trečiosios eilės) R. Ž. išmokėjo gautus pinigus, todėl teismas neturi galimybės spręsti ar yra pagrindas pradėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. Ž. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje (ar administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje), teiseną bei ar nėra aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarimu R. Ž. nubaustas už ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nutarimas 2016 m. kovo 22 d. įsiteisėjo, tačiau pareiškėja prašo R. Ž. iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nevertindama galimo administracinio nusižengimo pakartotinumo, numatyto ANK 120 straipsnio 2 dalyje (ANK 40 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad prie pareiškėjos pareiškimo pridedamas R. Ž. paaiškinimas dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo yra neįskaitomas, kas neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad ANK nenumato pareiškimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, nustatytų trūkumų šalinimo instituto, kreditorius pateikdamas pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pagal ANK 120 straipsnio 1 ar 2 dalį turi pateikti visus duomenis, iš kurių būtų galimą spręsti apie galimą administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, pareiškėjos pareiškimą atsisakytina priimti (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-131-380/2016).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. Ž. ir nuobaudos paskyrimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.