Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K., D. N., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. K. sutuoktinio J. K. motina E. K. (toliau ir – palikėja). Mirties dieną palikėja turėjo du įpėdinius – sūnų P. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir sūnų J. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Nė vienas iš įpėdinių palikėjos palikimo neatsisakė. Palikėja testamento nesudarė. Po palikėjos mirties nė vienas iš įpėdinių nesikreipė į notarų biurą dėl palikėjos turto paveldėjimo. Nė vienas iš palikėjos įpėdinių nesikreipė į teismą dėl palikėjos palikimo priėmimo fakto nustatymo. To priežastis – palikėjos mirties dieną jokio materialaus paveldimo turto nebuvo. Mirus palikėjos įpėdiniui J. K., jo palikimą priėmė pareiškėja bei pareiškėjos ir J. K. vaikai A. K., D. N. Po palikėjos mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimo priėmimo procedūros nebuvo pradėtos, nes palikėja nepaliko jokio materialaus turto, tačiau palikėjos mirties dieną egzistavo ir liko nepaveldėta turtinė teisė į 0,105 ha (2009 m., atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo plotas buvo patikslintas ir šiuo metu sudaro 0,0832 ha) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB (duomenys neskelbtini) (toliau ir – žemės sklypas), išpirkimą iš valstybės bei jo privatizavimą. Po palikėjos mirties jos įpėdinis J. K., pradėjęs faktiškai valdyti, naudoti ir tvarkyti žemės sklypą, kaip savo nuosavybę, faktiškai priėmė palikėjos palikimą, t. y. palikėjos turtinę teisę privatizuoti jai paskirtą naudotis žemės sklypą. Palikėja nuo 1989 m. lapkričio 11 d. buvo SB (duomenys neskelbtini) narė, jos nario bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas 1990 m. spalio 4 d. Jai 1989 m. nustatyta tvarka buvo paskirtas naudotis žemės sklypas SB (duomenys neskelbtini) teritorijoje. 1992 m. palikėja nustatyta tvarka pradėjo šio žemės sklypo privatizavimo procedūras, atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, tačiau ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių žemės sklypo privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta. Žemės sklypo SB (duomenys neskelbtini) teritorijoje privatizavimo procedūros pradėjimas patvirtina aplinkybę, kad dar 1992 m. palikėja išreiškė valią įgyvendinti jai teisės aktais suteiktą turtinę teisę privatizuoti žemės sklypą. Nors palikėja šios turtinės teisės ne dėl savo kaltės iki galo neįgyvendino, pastaroji aplinkybė (privalomų veiksmų atlikimas) leidžia pagrįstai teigti, kad palikėjos iki galo neįgyvendinta turtinė teisė išpirkti (privatizuoti) žemės sklypą egzistavo, nes buvo realiai įgyvendinama ir sutinkamai su palikėjos mirties dieną galiojusių teisės aktų nuostatomis buvo jos palikimo dalyku, todėl galėjo būti paveldima ir buvo paveldėta.

3. Kaip nurodyta pareiškime, žemės sklypo privatizavimo procedūros buvo pradėtos 1992 m. spalio mėn., taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau – Nutarimas) ir juo patvirtintų „Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių“ (toliau – Taisyklės) nuostatas. Nutarimo (1992 m. birželio 1 d. redakcija) 2.1, 2.6, 7.8, 10.6.2, 10.6.5 punktuose nustatyta, kad jo nuostatos taikomos ir žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijose pardavimui (privatizavimui). Sutinkamai su Nutarimo 1, 1.1 ir 1.1.1 punktų nuostatomis palikėja turėjo teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn naudojamą sodo žemės sklypą. Su pareiškimu pateiktas Vilniaus rajono valdybos 1992 m. spalio 7 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame nurodyta, kad Vilniaus rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) yra leista žemės sklypo naudotojai E. K. įsigyti privatinėn nuosavybėn 1050 kv. m žemės sklypą SB (duomenys neskelbtini) už 630 talonų arba investicinių čekių. Šis dokumentas įrodo, kad: 1) palikėja pasinaudojo jai teisės aktais suteikta teise ir kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldos instituciją (Vilniaus rajono valdybą) su prašymu įsigyti privatinėn nuosavybėn jos naudojamą žemės sklypą bei pateikė visus reikiamus dokumentus; 2) Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyba surašė sklypo įkainojimo aktą ir jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą bei supažindino palikėją su šiais dokumentais, o palikėja savo parašu patvirtino, kad sutinka su sklypo įkainojimu ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis; 3) Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyba pateikė šiuos dokumentus Vilniaus rajono valdybai, o Vilniaus rajono valdyba savo potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino leidimą palikėjai įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teisėmis; 4) talonai Lietuvos Respublikoje vienintele teisėta atsiskaitymo priemone tapo nuo 1992 m. spalio 1 d. (minėto potvarkio priėmimo data yra 1992 m. spalio 7 d.). Taigi palikėja atliko visus teisinę reikšmę ir pasekmes sukeliančius veiksmus, būtinus jai įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teisėmis. Tai patvirtina Vilniaus rajono valdybos 1992 m. spalio 7 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kadangi minėtas dokumentas galėjo atsirasti tik palikėjai ir Vilniaus rajono valdybai bei jos žemėtvarkos tarnybai tinkamai atlikus visus be išimties veiksmus, nurodytus Taisyklių 4-8 punktuose. Po palikėjos kreipimosi į žemėtvarkos instituciją su prašymu parduoti jos naudojamą žemės sklypą tolesnis šios teisės įgyvendinimas priklausė tik nuo viešojo administravimo institucijų veiksmų. Tolimesnius veiksmus (išsiųsti palikėjai pranešimą, nurodant sumą, kurią palikėja privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką) privalėjo atlikti Vilniaus rajono valdyba. Sutinkamai su Taisyklių 10 punktu sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą palikėja galėjo tik gavusi atitinkamą mokėjimo pranešimą iš Vilniaus rajono valdybos. Tokio pranešimo palikėja negavo, tačiau jos kaltės dėl to nėra. Žemės sklypo privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta ir palikėjos turtinė teisė privatizuoti naudojamą žemės sklypą nebuvo realizuota ne dėl jos kaltės. Palikėja įgijo ir išsaugojo jai suteiktą turtinę teisę į žemės sklypo išpirkimą (privatizavimą) ne aukciono būdu, o pastaroji ne dėl palikėjos kaltės iki galo nebuvo įgyvendinta ir, palikėjai mirus, tapo paveldima. Palikėja laiku kreipėsi dėl žemės sklypo pardavimo, sutiko su sklypo įkainojimu ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis, t. y. pradėjo žemės sklypo išpirkimo procedūrą, tačiau ne dėl savo, o dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybos darbuotojų kaltės negalėjo užbaigti sklypo išpirkimo procedūros. Pagal teisės galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę asmens veiksmų teisiniam kvalifikavimui yra taikomos tos materialinės teisės nuostatos, kurios galioja atitinkamų veiksmų atlikimo metu. Galiojanti materialinio pobūdžio teisės norma yra prielaida asmens subjektinei teisei įgyti. Jeigu asmuo įstatymo galiojimo laiku atlieka teisės normoje nurodytus veiksmus ar jų dalį, jis įgyvendina arba pradeda įgyvendinti savo teisę ir turi teisę į teisminę jos gynybą.

4. Pareiškime taip pat nurodyta, kad gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB (duomenys neskelbtini), naudotoju nuo 1989 m. (o privatizavus – savininku) buvo palikėjos sūnus J. K., kuris taip pat buvo SB (duomenys neskelbtini) narys (nario bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)). Po Palikėjos mirties J. K. nedelsdamas perėmė palikėjos valdyto žemės sklypo valdymą ir naudojimą, nepertraukiamai mokėjo už šį sklypą visus sodininkų bendrijos nustatytus mokesčius, kartu su pareiškėja sklypą nepertraukiamai naudojo žemės ūkio produktams auginti, daržininkystei, pasodino vaiskrūmius, o vėliau, jau sulaukus pensinio amžiaus, naudojo poilsiui ir rekreacijai. Taigi po palikėjos mirties J. K. faktiškai pradėjo valdyti žemės sklypą, kuris nuo 1992 m. buvo paskirtas naudoti ir valdyti palikėjai. 2009 m. liepos 29 d. buvo atliekami žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, kuriuos atlikus paaiškėjo, kad žemės sklypo plotas yra 852 kv. m (0,0852 ha), o palikėjos turtinė teisė privatizuoti žemės sklypą iki galo neįgyvendinta, žemės sklypas neprivatizuotas, todėl neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kaip minėta, po palikėjos mirties J. K. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą su pareiškimu dėl palikėjos palikimo priėmimo, tačiau palikėjos palikimą (turtinę teisę į aptariamo žemės sklypo išpirkimą (privatizavimą)) priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti palikėjos valdytą turtą (žemės sklypą). Palikimo priėmimo fakto nustatymas būtinas, kadangi tik teismo sprendimu galima nustatyti aplinkybę (juridinę reikšmę turintį faktą), kad pareiškėjos sutuoktinis J. K. priėmė savo motinos E. K. palikimą (turtinę teisę privatizuoti žemės sklypą), t. y. palikimo priėmimo fakto nustatymas yra būtinas palikėjos turtinės teisės išpirkti iš valstybės žemės sklypą be aukciono paveldėjimui. Šio fakto nustatymas suteiktų galimybę: 1) įgyvendinti pareiškėjos mirusio sutuoktinio J. K. kaip palikėjos įstatyminio įpėdinio turtines teises; 2) teismo sprendimu pripažinus juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. paveldėjo palikėjos iki galo neįgyvendintą turtinę teisę į žemės sklypo išpirkimą (privatizavimą) ne aukciono tvarka, reiškia, jog ši teisė taip pat buvo paveldėjimo dalyku ir ją, mirus J. K., nustatyta tvarka paveldėjo pareiškėja bei J. K. vaikai A. K. ir D. N. Pripažinus juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. paveldėjo palikėjos iki galo neįgyvendintą turtinę teisę, šią teisę paveldėtų pareiškėja bei J. K. vaikai, kurie galėtų kreiptis į suinteresuotą asmenį dėl aptariamo žemės sklypo išpirkimo (privatizavimo) ne aukciono tvarka procedūrų užbaigimo. Kitokia tvarka gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, galimybės nėra, kadangi palikimo priėmimas, pradėjus faktiškai jį valdyti, nebuvo ir nėra registravimo objektu. Pareiškėja neturi duomenų apie kitus asmenis, kurių interesai gali būti susiję su pareiškimu.

8. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

9. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio (duomenys neskelbtini) d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

10. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti.

11. Palikėja E. K. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 1964 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant CK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgoje nurodyta, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dieną paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusiomis CK (1964) normomis.

12. Pagal CK (1964) 587 straipsnį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko.

13. Pagal teismų praktiką ir CK (2000) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis, kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių, ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

14. Iš byloje esančios Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. balandžio 11 d. pažymos apie asmens duomenis, mirties liudijimų ir mirties įrašų nustatyta, kad E. K. (toliau – palikėja) mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle. Palikėjos vaikai – J. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir P. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini).

15. Remiantis palikėjai išduoto Sodininkų bendrijos nario bilieto ir SB (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 29 d. pažymos duomenimis, nustatyta, kad pagal SB (duomenys neskelbtini) dokumentus palikėjai 1989 m. buvo paskirtas naudotis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis SB (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. rugsėjo 22 d. rašto dėl prašymo nagrinėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus rajono valdybos 1998 m. spalio 7 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) priedėlio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas SB (duomenys neskelbtini) parduodamų sodų sklypų sąrašas, matyti, kad palikėja turėjo teisę išsipirkti (privatizuoti) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB (duomenys neskelbtini).

16. Pagal valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2023 m. liepos 18 d. išrašą palikėjos vardu įregistruotų testamentų ar įregistruotų jos palikimo priėmimo faktų nėra.

17. SB (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 29 d. pažyma patvirtina, kad po palikėjos mirties (duomenys neskelbtini) jos sūnus J. K. valdė ir naudojo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB (duomenys neskelbtini), mokėjo už jį sodų bendrijos nustatytus mokesčius. Kadangi J. K. rūpinosi žemės sklypu, kaip savo, darytina išvada, kad jis išreiškė valią perimti palikėjai priklausiusią teisę išpirkti (privatizuoti) žemės sklypą. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad J. K. palikimą, atsiradusį po palikėjos mirties, priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad J. K. priėmė palikimą po motinos E. K. mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK (1964) 587 straipsnis).

18. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja prašo nustatyti ne tik juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. K. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos E. K. mirties, faktiniu valdymu, bet ir nustatyti, kad J. K. paveldėjo E. K. turtinę teisę išpirkti (privatizuoti) ne aukciono tvarka žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, pareiškime nurodyta paveldimo turto apimtis reikšmės neturi, nes teismas sprendžia, ar patenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį viso palikimo priėmimo faktą, ar tokį pareiškimą atmesti, t. y. šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą, palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to ar pareiškėjas buvo, ar nebuvo nurodęs pareiškime tikslios palikimo sudėties (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1069-601/2017, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-402-623/2011). Taigi teismas bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, nenustatinėja palikimo sudėties ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, palikimo sudėties klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po motinos E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.