- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-05
- Bylos Nr.
- I-2248-244/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00499-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas nurodo, kad drausmės grupės kameros Nr. 16 sąlygos buvo nepatenkinamos. Teigia, kad kamerose ventiliacija nebuvo įjungta, turėjo būti vėdinama tik per langus, be to, buvo drėgna ir tamsu. Langas uždengtas dvejomis grotomis, taigi šitai trukdė natūraliai ventiliuoti patalpas. Nebuvo užtikrintas natūralios šviesos patekimas, o dirbtinis apšvietimas buvo per silpnas, be to, lempos buvo be apsauginių gaubtų, dėl šios priežasties lemputės iškrenta ir sudūžta. Dėl šių veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamus ilgalaikius išgyvenimus ir dėl to turėtų būti atlyginama neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 7–11) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus PN nurodo, kad pareiškėjas jam paskirtą nuobaudą atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 16K, kurios plotas 14,46 kv. m ir yra įrengtos 3 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui tenkantis plotas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vilniaus PN pastatai buvo renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Visose kamerų tipo patalpose yra įrengti atskiri sanitariniai mazgai. Sanitariniai mazgai turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Patalpose įrengtos inžinerinės ventiliacijos sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas šioje byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 4 d. iki 2019 m. vasario 4 d.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punktą, teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-554-1063/2019 pagal pareiškėjo V. A. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina taip pat dėl analogiškų reikalavimų, kaip ir šioje administracinėje byloje, t. y. kad kamerose nebuvo ventiliacijos bei netinkamas natūralus bei dirbtinis apšvietimas, ant langų buvo uždėtos grotos, taip pat dėl to, kad lempos buvo be apsauginio gaubto. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. paliekamas nenagrinėtu.
Konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo toliau bus nagrinėjamas tik už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. vasario 4 d.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje V. A. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos –Vilniaus PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad buvo netinkama ventiliacija, taip pat buvo drėgna ir tamsu, lempos buvo be gaubtų, o natūraliai išvėdinti pro langą trukdė įrengtos grotos.
Higienos norma 134:2015 įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val (15 punktas) Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Toliau – ir Taisyklės) 14.3 įtvirtinta, kad kameroje turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Taisyklių 14. 1 papunktyje įtvirtinta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.
Įrodinėjimo specifika tokio pobūdžio bylose pasižymi tuo, jog kalinčiam asmeniui pakanka pakankamai detaliai nurodyti jo patiriamus teisės aktų pažeidimus, tuo tarpu įkalinimo įstaigai tenka įrodinėjimo pareiga paneigti pareiškėjo teiginius. Šiuo atveju darytina išvada, kad pareiškėjas pakankamai išsamiai bei detaliai nurodė, kad drausmės grupės kameroje Nr. 16K buvo per silpnos lemputės, kurios buvo 36 W galingumo, taip pat šios lemputės buvo be apsauginio gaubto. Pareiškėjas nurodė, kad sąlygos kameroje higienos normų reikalavimų neatitiko taip pat ir tuo aspektu, kad jose buvo drėgna bei netinkama ventiliacija, kuri nebuvo įjungiama. Pareiškėjo teiginius pagrindžia byloje esantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2018 m. gruodžio 19 d. patikrinimo aktas Nr. (10-12 4.80)2-55610 (b. l. 27), kuriame nustatyta, kad kameroje Nr. 16 pakabintas šviestuvas, kurio konstrukcija numato apsauginį gaubtą, tačiau kontrolės metu apsauginio gaubto nebuvo. Išmatuota bendra dirbtinė apšvieta buvo 134 lx–174 lx, tai neatitiko higienos normos reikalavimo, pagal kurį apšvieta turi siekti 200 lx. Tuo pačiu pažymėtina, kad, atlikus patikrinimą, pažeidimų, susijusių su oro temperatūra, drėgme, oro vėdinimu per langą nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad Vilniaus PN nepateikė pareiškėjo teiginius dėl higienos normų pažeidimo paneigiančių įrodymų, nenurodė, kad drausmės kameroje Nr. 16 ant lempų buvo uždėti gaubtai, ar kad būtų buvęs užtikrintas tinkamas apšvietimas, dėl šių aplinkybių, atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo higienos normų užtikrinimo laikytini nustatytais. Pažymėtina, kad patikrinimo akte nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, susijusių su oro temperatūra, drėgme, oro vėdinimu per langą, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Apibendrinant darytina išvada, kad Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN nesilaikė Higienos normos 134:2015 12 punkte įtvirtintos pareigos, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, bei 14 punkto reikalavimo dėl apšvietimo normos, taigi neužtikrino pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. vasario 4 d., iš viso 168 paras, tinkamų gyvenimo sąlygų, taigi atliko neteisėtus veiksmus.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Įvertinęs aukščiau nustatytą pažeidimą, o būtent, kad pareiškėjui 168 paras nebuvo užtikrinta teisė kalėti higienos normas atitinkančioje aplinkoje, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui priteistina 100 Eur suma ir tokia suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, taip pat tokia priteistina suma atitinka naujausią LVAT praktiką. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, taip pat nenustatyta, kad Vilniaus PN būtų piktybiškai nesilaikę teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo prašoma 800 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. A. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl higienos normų neatitikimo Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. palikti nenagrinėtą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.