- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-27
- Bylos Nr.
- I-554-1063/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02797-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. A. kreipėsi su skundu (b. l. 1–5) į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, nes pataisos namuose laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., kuomet jis buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas, nebuvo užtikrintas ploto, vienam asmeniui, reikalavimas. Kamerose nebuvo ventiliacijos, o ant langų buvo uždėtos grotos, kurios riboja šviesos patekimą. Taip pat nurodė, kad kamerose nėra pareigūnų iškvietimo mygtuko, todėl jam teko pareigūnus kviesti daužant į kameros duris.
Pažymėjo, jog dėl šių Vilniaus PN veiksmų patyrė žalą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą, nuolat jautė baimę, apatija, prasidėjo depresija.
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimo (b. l. 13–18) argumentais prašė skundą atmesti.
Paaiškino, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. atliko jam paskirtas nuobaudas už režimo reikalavimų pažeidimus kamerų tipo patalpose Nr. 2K, Nr. 16K, Nr. 19K bei drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 1D ir pateikė teismui Vilniaus PN direktoriaus nutarimų „Dėl nuteistųjų nubaudimo kopijas.
Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas minėtose kamerose nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimo, t. y. kamerų tipo patalpos Nr. 2K plotas – 14,35 m², įrengtos 3 miegamos vietos; kamerų tipo patalpos Nr. 16K plotas – 14,46 m², įrengtos 3 miegamos vietos; kamerų tipo patalpos Nr. 19K plotas – 14,30 m², įrengtos 3 miegamos vietos; drausmės grupės patalpos Nr. 1D plotas – 12,69 m², įrengtos 3 miegamos vietos.
Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Apšvietimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vilniaus PN pastatas atitinka visus statiniui keliamus gaisrinės saugos reikalavimus.
Dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nurodė, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 13.10. ir 16.11. punktais drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Pabrėžė, kad visose drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos. Šiems savo argumentams pagrįsti pateikė fotonuotraukas.
Dėl prašomos priteisti žalos nurodė, jog pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos Vilniaus PN.
2. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
3. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).
4. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. atliko jam paskirtas nuobaudas už režimo reikalavimų pažeidimus kamerų tipo patalpose (Nr. 2K, Nr. 16K, Nr. 19K) bei drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 1D.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Taisyklės) 11¹ punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) (11¹.1. punktas); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2. punktas). Vilniaus pataisos namai nurodė, kad neįmanoma nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma kamerų bei drausmės tipo patalpose, nes tokie duomenys įstaigoje nėra kaupiami. Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomi trys asmenys, įskaitant ir pareiškėją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPN pabrėžė, kad kamerų tipo ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose visiems be išimties yra suteikiama atskira miegamoji vieta. Nesant tikslių duomenų, kiek ginčo laikotarpiu minėtose patalpose buvo asmenų, visos abejonės yra vertinamos pareiškėjo naudai.
Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerų tipo patalpos Nr. 2K plotas – 14,35 m², įrengtos 3 miegamos vietos; kamerų tipo patalpos Nr. 16K plotas – 14,46 m², įrengtos 3 miegamos vietos; kamerų tipo patalpos Nr. 19K plotas – 14,30 m², įrengtos 3 miegamos vietos; drausmės grupės patalpos Nr. 1D plotas – 12,69 m², įrengtos 3 miegamos vietos. Taigi, vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo šiuo aspektu skunde išdėstyti argumentai, kad gyvenamojoje patalpoje trūko gyvenamojo ploto, vertintini kaip nepagrįsti.
5. Pagal Įrengimo taisyklių 16.10 papunktį, kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN kamerose įrengti atsidarantys skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą bei galimybę vėdinti kamerų patalpas. Pabrėžė, kad patalpose įrengtos inžinierinės ventiliavimo sistemos. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, kad neveikė inžinierinė ventiliavimo sistema, taip pat nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu Vilniaus PN administracijai jis reiškė pretenzijas dėl laikymo sąlygų (b. l. 36). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl ventiliacijos, apšvietos ir temperatūros nebūvimo taip pat vertintini kaip nepagrįsti.
6. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose nebuvo pavojaus mygtukų iškviesti pareigūnams. VPN atsiliepime nurodė, kad visose drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos ir šiems savo argumentams pagrįsti pateikė fotonuotraukas (b. l. 37, 38), kurios patvirtina, jog prižiūrėtojų iškvietimo sistema yra įrengta. Taip pat svarbu paminėti, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie kilusias pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu VPN vertė pasinaudoti iškvietimo sistemos mygtuku. Todėl, teismo vertinimu, šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimas nekonstatuotinas.
7. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas visas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. A. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.