Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-133-487/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-12
Bylos Nr.: 1A-133-487/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Justas Namavičius, Algimantas Valantinas
Nuteistasis: A., B.
Advokatai: Kęstutis Dobilas, Anatolijus Svila

Kategorijos

1.2.7.1.2.3Mažamečio išžaginimas (BK 149 str. 4 d.)
1.2.7.2.2.3Mažamečio seksualinis prievartavimas (BK 150 str. 4 d.)
1.2.4.4.2.1Nesunkus mažamečio sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 1 p.)
1.2.4.4.2.2Nesunkus bejėgiškos būklės žmogaus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 2 p.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-133-487/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48718-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.7.1.2.3; 1.2.7.2.2.3; 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.2; 2.4.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Justo Namavičiaus ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,nuteistajam A., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nuteistajam B., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,

neviešame teismo posėdyje vaizdo konferenciniu būdu apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. ir B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus ir nuteistas:

- pagal BK 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams,

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausmė subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu: prie griežtesnės bausmės – 7 metų laisvės atėmimo pridėta dalis paskirtos švelnesnės bausmės (5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo) ir paskirta subendrinta 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri apėmimo būdu subendrinta su 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrina bausme, taip pat pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 b) punktu, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityta 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir A. atlikta laisvės apribojimo bausmė, ją pakeitus laisvės atėmimu, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

B. pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus ir, remiantis BK 91 straipsniu, nuteistas:

- pagal BK 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta apėmimo būdu su 2020 m. rugpjūčio 5 d. teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – areštu 10 (dešimčiai) parų ir 34 MGL (1700 Eur) bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Iš A. priteista 5000 Eur (penki tūkstančiai eurų) X. neturtinei žalai atlyginti, šių lėšų tvarkytoja paskiriant jos atstovę pagal įstatymą nukentėjusiosios mamą C..

Iš B. priteisti 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) X. neturtinei žalai atlyginti, šių lėšų tvarkytoja paskiriant jos atstovę pagal įstatymą nukentėjusiosios mamą C..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:

1.1. Jis, laikotarpiu nuo 2016 m. pradžios iki 2018 m. rugsėjo 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apleistuose ūkinės paskirties pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, žinodamas, jog nukentėjusioji X., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas nukentėjusios bejėgiška būkle dėl mažametystės ir lengvo protinio atsilikimo, dėl ko nukentėjusioji negalėjo visiškai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės bei tiems veiksmams pasipriešinti, tyčia prieš mažametės bejėgiškos būklės X. valią, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų lytiškai santykiavo bei kišo savo lytinį organą mažametei X. į išeinamąją angą ir į burną, tokiu būdu tyčia ją išžagino ir tenkino savo lytinę aistrą analiniu bei oraliniu būdu su mažamete X., pasinaudodamas bejėgiška jos būkle.

1.2. Be to, jis nesunkiai sutrikdė mažametės bejėgiškos būklės nukentėjusiosios X. sveikatą, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. pradžios iki 2018 m. rugsėjo 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apleistuose ūkinės paskirties pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, išžagindamas ir seksualiai prievartaudamas mažametę nukentėjusiąją X., gim. (duomenys neskelbtini), dėl mažametystės ir lengvo protinio atsilikimo esančią bejėgiškos būklės, tokiais savo tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė mažametės bejėgiškos būklės nukentėjusiosios sveikatą, kadangi X. buvo konstatuoti kiti specifiniai elgesio ir emocijų sutrikimai, dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su mažametės X. išžaginimu ir seksualiniu prievartavimu.

2. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:

2.1. Jis, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog nukentėjusioji X., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė ir negali visiškai teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų reikšmės bei adekvačiai ir aktyviai šiems veiksmams pasipriešinti, pasinaudodamas nukentėjusios bejėgiška būkle dėl mažametystės ir lengvo protinio atsilikimo, dėl ko nukentėjusioji taip pat negalėjo visiškai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės bei tiems veiksmams pasipriešinti, tyčia įvedė savo varpą nukentėjusiajai į makštį ir lytiškai santykiavo, tokiu būdu išžagino mažametę bejėgiškos būklės X.

2.2. Be to, jis nesunkiai sutrikdė mažametės bejėgiškos būklės nukentėjusiosios X. sveikatą, o būtent: laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje esančiame (duomenys neskelbtini), išžagindamas mažametę nukentėjusiąją X, gim. (duomenys neskelbtini), dėl mažametystės ir lengvo protinio atsilikimo esančią bejėgiškos būklės, tokiais savo tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė mažametės bejėgiškos būklės nukentėjusiosios sveikatą, kadangi X. buvo konstatuoti kiti specifiniai elgesio ir emocijų sutrikimai, dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su mažametės X. išžaginimu.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistojo A. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį, kuriuo jis, A., nuteistas, ir jį išteisinti.

3.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nes, jo teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis, A., būtų išžaginęs ir seksualiai prievartavęs mažametę X. bei padaręs jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis jokių lytinių santykių su mažamete X. neturėjo, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas jo sutuoktinės D., kuri ne kartą, supykusi dėl jo reiklumo, smurto pavartojimo jos atžvilgiu, alkoholinių gėrimų vartojimo, yra grasinusi, kad jį pasodins, iniciatyva.

3.3. Taip pat skunde pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje teismas jį kaltinančiu įrodymu laikė nukentėjusiosios mažametės X. mamos C. parodymus. Tačiau C. parodė, jog, jai pasiteiravus dukters, ar ši turėjo lytinių santykių su A., pastaroji atsakė, kad santykių nebuvo; tiriamuoju laikotarpiu jokių pakitimų dukters elgesyje ji nepastebėjo. Taip pat C. nurodė, kad nebuvo mačiusi, jog jos duktė su A. susitikinėtų ar kur nors kartu eitų. Apeliantas teigia, kad jis pats nukentėjusiosios motinai C. nurodė, jog X. jam rašinėja žinutes, todėl tuo atveju, jei jis būtų seksualiai prievartavęs ar žaginęs mažametę X, jo elgesys – pasakyti nukentėjusiosios motinai C. apie nukentėjusiosios X. jam rašytas žinutes, būtų nelogiškas. Nurodoma ir tai, kad dar ikiteisminio tyrimo metu C. buvo parodžiusi, jog 2018 m. rugsėjo 23 d. atėjusi D. prašė X. parodyti telefone susirašinėjimą su jos sutuoktiniu A., tačiau telefone jokių žinučių nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų apie minimų žinučių buvimą, tą paliudijo ir tyrėja V. K.. X. anketoje (duomenys neskelbtini) taip pat nebuvo nustatytas joks susirašinėjimas su juo, A. ir / ar su B..

3.4. Apeliantas atkreipia dėmesį į liudytojo E. parodymus – pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, E. juos patvirtino, tačiau paaiškino, jog, teisme pasakodamas apie jam žinomas įvykio aplinkybes, bandė pakeisti parodymus, t. y. pameluoti, nes norėjo padėti tėvui. Todėl kyla klausimas dėl šio liudytojo parodymų, kaip prieštaringų, patikimumo. Kartu apeliantas atkreipia dėmesį ir į šio liudytojo nurodytą aplinkybę, kad X. jam buvo sakiusi, jog tėvas – apeliantas A. ją vežė iki karjerų, nors A. tuo metu buvo namuose, iš ko liudytojas E. teigė, supratęs, kad X. meluoja.

3.5. Pasisakydamas dėl liudytojos D. parodymų, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog teisme ši atsisakė duoti parodymus (kaltinamasis jos sutuoktinis), nors tuo pačiu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė jai žinomas aplinkybes. Tokiu būdu, anot apelianto, kyla pagrįstos abejonės ir dėl D. parodymų patikimumo.

3.6. Liudytojos N. parodymais buvo nustatyta, kad D. norėjo jį, A. pasodinti, nes jai trūko laisvės. Taip pat iš liudytojos parodymų seka, kad D. jai pasakojo apie susirašinėjimą, iš kurio ši supratusi, kad tarp X. ir jos sutuoktinio kažkas vyksta. Todėl, pasak apelianto, peršasi išvada, kad pati D. nežinojo, kokie santykiai tarp jų buvo.

3.7. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad duomenis apie byloje minimas žinutes pateikė D., kuri ikiteisminio tyrimo metu galėjo tiksliai pažodžiui nurodyti žinučių turinį, nors šios žinutės, kaip nurodė ji pati, buvo ištrintos dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo; kiti liudytojai apie žinutes ir jų turinį bei kitas įvykio aplinkybes sužinojo iš jos. Skundžiamame nuosprendyje kaip jo kaltę patvirtinantys nurodyti parodymai liudytojų, kurie nurodė tik tai, ką jiems pasakojo pati D., nors jos pačios parodymai kelia pagrįstas abejones. Apelianto nuomone, D. parodymų patikimumo aspektu yra būtina įvertinti ir jo, A., ir D. tarpusavio santykius dėl jo patraukimo atsakomybėn už fizinio smurto prieš pastarąją panaudojimą.

3.8. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad liudytojų G., F. parodymais bei mokyklos direktoriaus, kurioje mokėsi X., charakteristika nustatytas X. polinkis seksualiniams veiksmams, tai, apelianto manymu, kelia pagrįstų abejonių dėl byloje atliktos ekspertizės išvados objektyvumo. Apelianto nuomone, X. nurodytos aplinkybės galėjo turėti įtakos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadai. Apelianto įsitikinimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauta objektyvių, pagrįstų ir neginčytinų duomenų apie tai, kad jis, A. būtų išžaginęs ar seksualiai prievartavęs X. ir šiais veiksmais jai padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymą.

4. Nuteistojo B. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį, kuriuo jis, B., nuteistas ir jį išteisinti, nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti.

4.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kaip nepagrįstu ir neteisėtu. Pasak apelianto, teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir baudžiamojo proceso įstatymą, išvadas darė tik iš kaltinimą pagrindžiančių ir prieštaringų įrodymų. Apelianto tvirtinimu, jo kaltės nėra, jis su mažamete X. nebendravo, niekada nebuvo likę vieni, lytinių santykių neturėjo ir prie kaltinime nurodyto (duomenys neskelbtini) jis nėra buvęs. Jis buvo apkalbėtas, galimai jam tokiu būdu yra kerštaujama, nes jis neatsakė į X. jam rodytą dėmesį. Pastaroji rašinėjo jam žinutes, į kurias jis nė karto neatsakė. 2015 metais jis gyveno pas močiutę, todėl kaltinime nurodytu laikotarpiu retai lankydavosi pas savo tėvus, juo labiau likdavo nakvoti.

4.2. Anot apelianto, teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios X. parodymais, kaip nekeliančiais abejonių, jau vien dėl jos psichinės sveikatos būklės. Ji, apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pirmiausia nurodė, kad apie lytinius santykius sužinojo iš peržiūrėtų pornografinių filmų dar iki jam, B., inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Nukentėjusioji nebuvo nuosekli, atsakydama į klausimą apie jos pačios pirmus lytinius santykius – iš pradžių nurodė, kad jie buvo su A., vėliau – kad su juo, B.. Apklausiama apie lytinių santykių su juo, B., aplinkybes, X. teigė, kad iki tol ji nežinojo, kas tai yra seksas, kad santykiavo savo noru ir kad jų metu jai neskaudėjo. Tačiau liudytoja C. nurodė, jog matė „Messenger“ programėlėje dukters X. rašytą žinutę jam, B., apie tai, kad jai labai skaudėjo, klausiant, ar negalėjo švelniau, ir neva jo, B., parašytą atsakymą, kad bus galima tą patį pakartot. Šios aplinkybės, apelianto manymu, patvirtina X. parodymų prieštaringumą.

4.3. Apelianto tvirtinimu, jis visiškai nebendravo ir neturėjo jokių reikalų su X., tačiau pirmosios instancijos teismas padarė priešingas išvadas. Teismo minimi liudytojos C. parodymai, kad jis, B. buvo atėjęs prie jų namų paprašyti cigaretės, taip pat kad, eidami kartu su broliu grybauti, jie klausė X., ar nenori eiti kartu, neduoda pagrindo vertinti, kad jis ieškojo santykių su X. Jis pats neatsimena atvejo, kad būtų kvietęs X. eiti kartu, o iš liudytojos C. žodžių negalima spręsti, kuris iš jų – jis ar jo brolis, kvietė jos dukrą grybauti.

4.4. Aplinkybė, kad jis, B., nebendravo ir neieškojo santykių su X., byloje patvirtinta ir apklaustų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu liudytojų parodymais. Liudytojas Z. nurodė, kad apie X. santykius su juo, B., niekas nepasakojo, iš D. jis sužinojo tik apie dukters santykius su A. Apie tai, kad jis neturėjo jokių santykių su pastarąja, patvirtino ir jo paties mama D.. Liudytoja N. parodė, kad jai neteko matyti, jog jis kada būtų buvęs likęs vienas su X., kad iš jo, B. būtų ką girdėjusi apie pastarąją; pati nukentėjusioji X. taip pat nieko apie jį nebuvo minėjusi. Liudytoja I. (M.) parodė, kad X. ateidavo pas juos į namus, bendraudavo, žaisdavo su visa jų kompanija, tačiau jokių įtartinų santykių tarp nukentėjusiosios ir A.ar jo, B., liudytoja nepastebėjo. Liudytoja F. parodė apie atvejį 2018 metais, kuomet X. buvo pareiškusi, kad ji, neva, yra nėščia, tačiau ši aplinkybė nepasitvirtino. Ši liudytoja nurodė ir tai, kad X. iš išvaizdos atrodė subrendusi ne pagal savo amžių, su tėvais nebuvo atvira, o su kitais laisvai dalindavosi įspūdžiais, iš to sprendė, kad X. linkusi išsigalvoti nebūtus dalykus. Liudytoja Š. nurodė, kad X. jai pasakojusi apie susirašinėjimą su kažkokiu vyru, tarp jų buvusius nevienkartinius lytinius santykius, X. buvo susirūpinusi dėl to, kad minėtas vyras turėjo šeimą ir vaikų, todėl bijojo, kad apie jų santykius sužinos jo žmona. Anot apelianto, išdėstytos aplinkybės nepatvirtina, jog jis, B. bendravo ar siekė bendrauti su X. Nors nukentėjusiosios mama C. nurodė priešingai, jos parodymais dėl aukščiau aptartų prieštaravimų teismas negalėjo besąlygiškai vadovautis, grįsdamas jo kaltę, padarius nusikalstamą veiką.

4.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadas, kuriomis teismas grindė skundžiamą nuosprendį. Apeliantas pažymi, kad su nukentėjusiąja ekspertas bendravo 2019 m. gegužės 2 d., t. y. praėjus beveik 6 mėnesiams po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nukentėjusioji tyrimo metu papasakojo tokias pačias lytinių santykių su juo, B., aplinkybes, kaip ir C. bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, nurodė tą pačią įvykio vietą, būdą. Dėl tokių įvykių tikrumo ekspertėms abejonių nekilo. Galima įtaka nukentėjusiajai nebuvo nustatyta. Ekspertė psichologė S. ekspertinio tyrimo išvadas patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Teismas padarė išvadą, kad X., duodama parodymus, rėmėsi asmenine patirtimi, jos parodymai nekelia abejonių dėl papasakotų įvykių tikrumo, patikimumo. Tačiau teismas, pasak apelianto, neatsižvelgė į kitus, tos pačios teismo psichiatrijos, psichologinės ekspertizės duomenis, surašytus tų pačių eksperčių, o būtent:

4.5.1. Kad nukentėjusiajai X. buvo nustatytas labai menkas tiriamosios informacijos kiekis, sunkumai apibendrinant, nustatant objektų bei reiškinių ryšius. Bloga dėmesio koncentracija. Neatsparus dėmesys, silpna atmintis, apsunkintas įsiminimo procesas. Labai žemas supratingumo lygis. Loginio mąstymo stoka, negebėjimas nustatyti loginio mąstymo sekos. Žymios suvokimo problemos. Lėta orientacija. Seksualizuotas elgesys. Domėjimasi seksualiniais dalykais, apžiūrinėjant nuogą brolį, fotografuojant, žiūrint pornografinius filmukus internetu. 12 metų amžiaus čiulpė savo brolio lytinį organą, mobilaus ryšio telefonu atsisiuntė vaizdus, kai moterys lytiškai santykiauja su gyvūnais. Vyrauja neadekvatus realios situacijos suvokimas, stebimas padidintas įtaigumas (neatspari klaidingai nukreipiamiems klausimams, priima klaidingai nurodytas aplinkybes, kaip realiai buvusias ir remdamasi jomis prikuria daugiau nebūtų aplinkybių) (t. 3, b. l. 26–30).

4.6. Apelianto aiškinimu, jis pripažintas kaltu ir nuteistas vien tik remiantis nukentėjusiosios parodymais ir teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės akto išvadomis, kurios pagrįstos tiktai išvestiniais duomenimis. Išskyrus nukentėjusiosios X. parodymus, byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių bent vieną esminę kaltinimo aplinkybę. Apibendrinant apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio išvados dėl jo kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kelia pagrįstų abejonių.

5. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų A. ir B. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Nuteistieji A. ir B. ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodydami, kad A. dėl mažametės bejėgiškos būklės X. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bei šiais veiksmais nesukaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo, o B. dėl pastarosios išžaginimo bei šiais veiksmais nesukaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo – nuteisti nepagrįstai. Nuteistųjų teigimu, jų kaltė nebuvo įrodyta, iš esmės pagrįsta tik nukentėjusiosios parodymais, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą paduotų apeliacinių skundų ribose, šiuos nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir nustatė tiek nuteistojo A., tiek nuteistojo B. nusikalstamų veiksmų faktines aplinkybes bei teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas tinkamai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, jų visetą, bei atsižvelgus į jų tarpusavio santykį, padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų padarytų konkrečių veiksmų, jų teisinio vertinimo. Baudžiamojoje byloje esminių BPK pažeidimų, vertinant įrodymus bei taikant baudžiamąjį įstatymą, nenustatyta. Visos aplinkybės, reikšmingos padarytų veikų įrodytumui, buvo nustatytos ir įvertintos teisingai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes, atskleidžiančias nuteistųjų nukentėjusiosios X. atžvilgiu padarytas veikas ir todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistųjų A. ir B. apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, pagrindo nėra.

Dėl A. apeliacinio skundo argumentų

8. Nuteistasis A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kurio pagrindu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus. Apeliaciniame skunde aiškina, kad teismo nustatytos aplinkybės nebuvo pagrįstos pakankamais baudžiamojo proceso metu surinktais įrodymais ar, kad vadovautasi netinkamai ir, ar netinkamais įrodymais byloje, dėl ko padarytos nepagrįstos išvados. Teisėjų kolegija su šiais nuteistojo argumentais nesutinka. Patikrinus pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų analizės, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės baudžiamosios bylos duomenų kontekste, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei padarė neteisingas išvadas. A. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų veikų.

9. A. neigia žaginęs ir seksualiai prievartavęs mažametį (jaunesnį negu keturiolikos metų) bejėgiškos būklės asmenį – X., taip pat nesunkiai sutrikdęs jo sveikatą. Nuteistasis A. nurodo, kad su mažamete nukentėjusiąja X. jis lytiškai nesantykiavo, lytinės aistros netenkino, atkreipdamas dėmesį į tai, kad procesas pradėtas jo sutuoktinės D., kuri siekė jį nubausti dėl smurtinių veiksmų prieš ją, reiklumo, alkoholinių gėrimų vartojimo, iniciatyva. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas A. parodymais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino ar paneigė kiti byloje esantys duomenys, šių duomenų analizės metu padarydamas atitinkamas išvadas. Išvadas dėl A .kaltės, jo veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, nustatant veikų kvalifikavimui reikšmingas faktines aplinkybes, teismas grindė visuma bylos duomenų, gautų išsamiai išanalizavus ir įvertinus ne tik paties nuteistojo A., bet ir nukentėjusiosios mažametės X., liudytojų C., Z., D., E., N., I. (buvusi (duomenys neskelbtini)), F., Š., N., J., G. parodymus, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas išvadas, ekspertų L. ir S. paaiškinimus, kitus rašytinius bylos duomenis.

10. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo pozicija, jog baudžiamosios bylos ikiteisminis tyrimas pradėtas išimtinai jo sutuoktinės iniciatyva, siekiant jį nubausti dėl jo elgesio su ja. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl mažametės X. galimo seksualinio išnaudojimo buvo pradėtas pagal socialinės darbuotojos F. pranešimą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, darbuotojai atitinkamą informaciją sužinojus iš (duomenys neskelbtini) gyventojos (kaip nustatyta bylos tyrimo metu – D.) (t. 1, b. l. 1–3). Tikslinant pranešime nurodytas aplinkybes, 2018 m. spalio 4 d. nukentėjusioji X. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK Veiklos skyriaus vyriausiąja tyrėjai R. Š. nurodė turėjusi nevienkartinius lytinius santykius su A.(t. 1, b. l. 6–7). A. pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 4 dalyje, įteiktas 2018 m. spalio 23 d. (t. 3, b. l. 98). Galutinis įtarimas dėl mažametės bejėgiškos būklės išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. įteiktas 2019 m. rugsėjo 5 d. (t. 3, b. l. 108–109). Todėl akivaizdu, kad tyrimo procesas A. atžvilgiu buvo pradėtas socialinės darbuotojos pareiškimo pagrindu, įtarimas bei kaltinimas dėl mažametės seksualinio išnaudojimo pareikštas, patikrinus tokio pareiškimo pagrįstumą. Šios aplinkybės paneigia nuteistojo poziciją, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo inicijuotas sutuoktinės – D., turint tikslą A. pakenkti.

11. Apeliacinio skundo teiginiai, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta A. kaltės įrodymų, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia ištirtų bylos įrodymų, kurių turinys papildo vienas kitą, visuma nustatytos aplinkybės.

11.1. Nukentėjusioji X., 2018 m. lapkričio 12 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, dalyvaujant psichologei, parodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. pradžios iki 2018 m. rugsėjo 23 d. įvairiose vietose, tarp jų ir apleistuose ūkinės paskirties pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), taip pat A. automobilyje, ji lytiškai, o taip pat oraliniu bei analiniu būdu santykiavo su A.. Kaip nurodė nukentėjusioji, pirmas kartas su A. buvo, kai jis lietė jos koją, lytinį organą. Kitą kartą, pagalbinėse patalpose, A. savo lytiniu organu lietė jos makštį, kišo jį jai į išangę. A. automobilyje X. jį tenkino oraliniu būdu, taip pat jis savo lytinį organą jai kišo į išangę (ekspertizės metu parodė, jog į makštį). (duomenys neskelbtini) ji A. aistrą tenkino oraliniu būdu (t. 1, b. l. 91–99). Pažymėtina, jog nukentėjusiosios parodymų teisingumas buvo vertinamas bylos įrodymų visumos– ekspertizės išvadų, specialisto išvados, eksperto ir specialisto paaiškinimų, liudytojų parodymų, kitų įrodymų, kuriuose užfiksuota informacija apie X. patirtus seksualinio pobūdžio veiksmus, kontekste.

11.2. Iš baudžiamosios bylos seka, kad nukentėjusioji apie minėtus A. seksualinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu, susitikimų su A. vietas nurodė ir teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusioms ekspertėms. Įvertinus mažametės būklę, psichologinius, elgsenos ypatumus, ekspertizės metu buvo konstatuota, kad X., duodama parodymus, rėmėsi asmenine patirtimi. Nenustatyta duomenų, jog nukentėjusioji būtų išsigalvojusi (fantazavusi) jos paminėtas aplinkybes, taip pat nenustatyta, kad jos paaiškinimams apie nurodytas aplinkybes įtaką galėjo turėti kitų asmenų poveikis s (t. 3, b. l. 26–36; ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šias išvadas patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė S. (t. 4, b. l. 125–128). Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai X. (būnant 14 metų amžiaus) buvo konstatuoti seni mergystės plėvės plyšimai, kurie padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti sustandėjusi vyro lytine varpa (t. 2, b. l. 188–189). Nors išskyrus seną mergystės plėvės plyšimą, jokių kitų būdingų sužalojimų (išangės nubrozdinimai, įtrūkimai, plyšimai) nebuvo nustatyta, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, atsižvelgus į praėjusį laiko tarpą nuo įvykio iki medicininės apžiūros, šis duomuo nepaneigia nukentėjusiosios parodymų apie turėtus lytinius santykius. Nukentėjusiosios parodymų tikrumui patvirtinti reikšminga ir ta aplinkybė, kad, kaip nustatyta byloje apklaustų liudytojų parodymais bei tyrimo veiksmų (apžiūrų) atlikimo metu, X. nurodė seksualinio pobūdžio veiksmų atlikimo vietas, kurios egzistuoja, yra apžiūrėtos ir atitinka jos nurodytas veiksmų atlikimo aplinkybes (t. 1, b. l. 24–31; 35–45).

11.3. Baudžiamojoje byloje nustatyta ir tai, kad nukentėjusioji X. šias aplinkybes papasakojo savo tėvams – C. ir Z. liudytojams – D., N., E., Š.. Nukentėjusiosios tėvų parodymais nustatyta, kad pasiteiravus X., ji patvirtino lytinių santykių su A. faktą. Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė C. taip pat parodė, kad ji kartu su dukra ir sūnumi buvo nuėjusi į apleistas (duomenys neskelbtini), kur X. jai parodė, kurioje vietoje buvo uždarytas jos brolis su šuniu, kai ji viršuje A. tenkino oraliniu būdu (t. 4, b. l. 97–101). Iš liudytojos – apelianto sutuoktinės D. parodymų, teismo posėdyje ištirtų BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, jai atsisakius duoti parodymus, ir kuriuos ji teisme patvirtino matyti, kad ji 2018 m. liepos mėnesį iš dukros N. ir sūnaus E. sužinojo, kad nukentėjusioji X. jiems pasakojusi, jog jų tėvas – A. ją vežėsi prie karjero, kur jie turėjo lytinių santykių. 2018 m. rugsėjo 16 d. ji pasikvietė X., klausė, ar ji turėjo intymių santykių su A., pastaroji pripažino, kad jie lytinių santykių turėjo, jų iniciatorius buvo A.(t. 1, b. l. 181–184; t. 4, b. l. 96, 180–183). Liudytojai N. ir E. patvirtino, kad 2018 m. vasarą X. jiems papasakojo, jog A. ją vežėsi prie karjero. Taip pat liudytojos N. parodymais nustatyta, kad X. jai dažnai pasakojo, kad su A. susitinka (duomenys neskelbtini), rodė A. automobilyje ant galinės sėdynės uždėtus laikraščius, sakydama, kad taip paslėpta A. sperma, bei paaiškino, kad jis buvo X. paguldęs ant galinės sėdynės ir jie santykiavo (t. 1, b. l. 190–192; t. 2, b. l. 19–23, t. 4, b. l. 93–95). Liudytoja Š. parodė, jog X. jai pasakojo apie nevienkartinius lytinius santykius su vyresniu vyru, kuris turi šeimą ir vaikų, ir ji bijo, kad apie jų santykius gali sužinoti vyro žmona (t. 2, b. l. 34–36; t. 4, b. l. 129). Byloje nebuvo nustatyta jokių reikšmingų duomenų, kad visi minėti asmenys, nurodydami minėtas aplinkybes, būtų suinteresuoti jas iškraipyti, nurodyti neteisingai.

Žemesnės instancijos teismas

11.4. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir kitus bylos duomenis, kuriais buvo nustatytos reikšmingos aplinkybės. Liudytoja G. parodė, kad Š., su kuria X. gyveno viename kambaryje, minėjo, kad X. kažkas buvo negerai su kaimynu, jog jie susirašinėdavo, susitikdavo. Iš pasakojimo ji suprato, kad prie X. buvo seksualiai priekabiauta (t. 4, b. l. 110–112). Iš liudytojo E. teisme patvirtintų BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaitytų jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis, naršydamas X. telefone esančioje „Messenger“ programėlėje, aptiko savo tėvo – A. ir nukentėjusiosios X. susirašinėjimą. Matė nukentėjusiajai tėvo rašytas žinutes, kuriose buvo nurodoma kur eiti, klausiama, ką jie veiks (duomenys neskelbtini) prie vaiko, kam jį atsivedė. Taip pat matė nukentėjusiosios X. rašytą prisipažinimą meilėje. Šį susirašinėjimą jis parodė mamai D., persiuntęs jai į telefoną. Liudytojas buvo pastebėjęs, kad tuo metu, kai X. vaikščiodavo kaime, eidavo link (duomenys neskelbtini), pradingdavo ir A.(t. 1, b. l. 190–192, t. 4, b. l. 93–95). D. prisiminė atvejį, kuomet vakare (apie 21.00-21.30 val.) X. rado sėdinčią ant (duomenys neskelbtini) laiptų, liepė jai eiti namo ir pati eidama link savo namų pamatė prie kelio, kuris buvo tik už kelių žingsnių nuo (duomenys neskelbtini), stovintį sutuoktinį A., kuris sakė, jog buvo susitikęs su draugu. D. patvirtino mačiusi susirašinėjimą tarp jos sutuoktinio A. ir nukentėjusiosios X., kurį jai parodė ir jos prašymu į jos telefoną persiuntė jos sūnus E.. Liudytoja parodė, kad vienoje iš žinučių A. rašė X., kad ji neitų į (duomenys neskelbtini), o eitų į (duomenys neskelbtini), kadangi ji (D.) įtaria, į ką nukentėjusioji atsakė „ok“; A. žinutę „jei būtume ką nors darę“ ir X. atsakymą „jis niekam nieko nesakys“, į ką A. parašė, jog nujaučia, kad gali pasakyti, o X. atsakė, kad tikrai niekam nieko nesakys; taip pat vienoje iš žinučių A. klausė nukentėjusiosios: „ką jie veiks prie vaiko?“. D. nurodė, kad šių žinučių nebeturi, nes jas ištrynė A., tačiau dar iki to X. tėvams pasakė apie šį jų susirašinėjimą bei C. parodė telefone tuo metu turėtą susirašinėjimo kopiją (t. 1, b. l. 181–184; t. 4, b. l. 96, 180–183). Liudytojos D. nurodytų aplinkybių nepaneigė ir nukentėjusiosios įstatyminė atstovė C., kuri patvirtino, jog D. savo telefone parodė jai susirašinėjimo kopiją. Ji matė X. rašytą žinutę A., jog ji yra (duomenys neskelbtini) su broliu, jog šis niekam nieko nesakys ir A. klausimą, ar jis niekam neprasitars ir ką jie veiks prie vaiko. X. tuo metu susirašinėjimą savo telefone jau buvo ištrynusi (t. 4, b. l. 91–101). Liudytoja nepilnametė N., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, nurodė apie X. ir jos tėvo A. bendravimą per „Messenger“ programėlę, kad jų susirašinėjimą brolis E. buvo persiuntęs į motinos D. telefoną, vienoje iš žinučių A. klausė, ką jie veiks prie vaiko. Ši liudytoja parodė ir tai, kad socialiniame tinkle X. draugų tarpe buvo A., ji buvo pastebėjusi, jog X. rašo A. žinutes, be to, X. yra pati jai sakiusi, kad liudytojos tėvas (A.) jai rašo žinutes, jie susitinka, jog ji į susitikimus prie (duomenys neskelbtini) atsivesdavo ir savo brolį (t. 2, b. l. 19–23). Liudytoja apklausta I. (buvusi (duomenys neskelbtini)) parodė, kad 2018 m. vasarą, stovėdama tėvui A. už nugaros, matė, jog jis per „Messenger“ programėlę susirašinėja su X. Ji nurodė mačiusi vieną X. žinutę, kurioje buvo prarašyta „ateik“. Taip pat ne kartą girdėjo iš tėvo, kai jis būdavo neblaivus, kad X. jį tenkino oraliniu būdu (t. 4, b. l. 96–97). Liudytoja J. taip pat parodė girdėjusi bei mačiusi, o liudytojos N. ir F. – girdėjusios iš D. apie A. ir X. artimą bendravimą, tarpusavio susirašinėjimą. Liudytojos J. parodymais nustatyta, kad D. įtarė, jog A. tvirkina X., rodė jų susirašinėjimą, matė A. žinutę X. – „ar važiuosim į (duomenys neskelbtini)“ (pavėsinė (duomenys neskelbtini) miške). Liudytoja parodė ir tai, kad maždaug tuo pat metu darželyje K. paklausus apie įdrėskimą jam prie akies, jis papasakojo, jog su X. ir krikšto tėvu (A.) buvo (duomenys neskelbtini), kur buvo paliktas vienas su šuniuku ir šis jį apdraskė (t. 4, b. l. 114–116). Tokį K. pasakojimą nurodė girdėjusi ir pati D., kai su K. aiškinosi situaciją (t. 1, b. l. 181–184; t. 4, b. l. 96, 180–183). Liudytoja N. parodė, kad D. pasakojo aptikusi susirašinėjimą „Messenger“ programėlėje tarp jos sutuoktinio ir X., bei iš to supratusi, jog kažkas tarp jų vyksta, abu susitinka kažkur prie (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 112–114). Liudytojos F. parodymais nustatyta, kad D. jai pasakojo, X. telefone perskaičiusi susirašinėjimą su jos sutuoktiniu, dalį tokio susirašinėjimo persisiuntusi į savo telefoną bei parodžiusi A. Pastarasis neigė turėjęs lytinių santykių ir, nutaikęs momentą, šias žinutes iš jos telefono ištrynė. Kaip pasakojo D., žinutėse buvo užsimenama apie tai, kad X. ateitų be brolio, klausiama, ką jie ten veiks, jeigu jis (K.) bus. Taip pat D. pasakojo, kad, pasiteiravus pačios X. apie bendravimą su A., ji patvirtino, jog jie tarpusavyje bendrauja, susitinka (duomenys neskelbtini), intymiai santykiauja (t. 4, b. l. 130–133).

12. Nurodyti bylos duomenys pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, jie tarpusavyje sudaro nuoseklią grandinę, nustatant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes bei pagrindžiant nuteistojo A. kaltę atlikus seksualinės prievartos (išžaginimo ir seksualinio prievartavimo) veiksmus prieš mažametę bejėgiškos būklės X. Objektyvių duomenų kitokiai išvadai dėl nagrinėjamo atvejo faktinių aplinkybių vertinimo, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas, nenustatyta. Nuteistojo pozicija, jog nepakanka pagrįstų ir neginčytinų jo kaltės įrodymų, paneigta ištirtų įrodymų visuma.

13. Nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojami nukentėjusiosios X. įstatyminės atstovės C. parodymai, jog, pasiteiravus dukters X. dėl intymių santykių su A., ši atsakė, kad jų nebuvo, nagrinėjamu laikotarpiu ji dukters elgesyje jokių pakitimų nepastebėjo, neduoda pagrindo kitokiai išvadai dėl A. kaltės, įvykdžius nusikalstamas veikas, įrodymų pakankamumo. Akivaizdu, kad apeliantas, pasiremdamas nukentėjusios įstatyminės atstovės selektyviai atrinktais parodymų fragmentais, pateikia vienpusišką, neobjektyvų jų vertinimą. Akcentuojant nukentėjusiosios įstatyminės atstovės parodymų teisme dalį, neminima, jog juose C. kalba apie dukters atsakymą į klausimą, ar ji su A. turėjo pirmuosius savo lytinius santykius – X. pasakė, kad jos pirmieji lytiniai santykiai buvo ne su šiuo asmeniu. Todėl nėra jokio pagrindo šią parodymų dalį vertinti taip, kaip akcentuoja apeliantas A.– kaip paneigiančią bendrai nukentėjusiosios santykių su A. faktą. Nukentėjusiosios ekspertinio tyrimo duomenimis bei ekspertės S. paaiškinimais nustatyta, kad vaikai, turintys protinę negalią, dažniausiai atsako į klausimus, ko yra klausiami; nukentėjusioji pagal savo negalią (jai nustatytą lengvą protinį atsilikimą), gebėjimus ir supratimą, ne tik sugeba atsakyti į klausimus, bet, atsakydama į konkrečius klausimus, gali nurodyti konkrečias aplinkybes (įvykio dalyvius, jų veiksmus ir vietą). Nors nukentėjusioji gali painioti atskirų įvykių ar veiksmų eiliškumą, negali nurodyti tikslaus įvykio laiko, intervalų tarp įvykių, netikslų jų kiekį ar nusakyti seksualinius veiksmus, tačiau ji galėjo atgaminti atskirų jai emociškai reikšmingų įvykių atskiras aplinkybes, nusakyti atskirų scenų momentus, trumpą veiksmų seką. Pabrėžtina, jog baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ne tik atsakė į konkrečius klausimus, bet ir jos pasakojimas apie seksualinio pobūdžio veiksmus esminėse detalėse buvo nuoseklus, nekito tiek procesinių tyrimo veiksmų atlikimo metu, tiek pasakojant kitiems asmenims apie konkrečius įvykio dalyvius ir vietas. Aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios X. elgesiu, t. y. nepastebėti elgesio pakitimai, minėtų duomenų nepaneigia ir logiškai paaiškinamos ne tik nukentėjusiosios tėvų žinių, socialinių įgūdžių ir orientavimosi socialiniame gyvenime stoka, kuri akivaizdi iš jų reakcijos, sužinojus apie galimą dukros seksualinį išnaudojimą. Tam turi reikšmės ir pačios nukentėjusiosios X. individualūs amžiaus, sveikatos būklės, gyvenimiškos patirties ir intelekto ypatumai. Kaip matyti iš ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų, įvertinus mažametės būklę, psichologinius, elgsenos ypatumus, nustatyta, kad X. nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės, nesuprato, kad tokiose situacijose turėtų priešintis, kviestis pagalbos ar po įvykių pranešti apie šiuos veiksmus tėvams ar institucijoms. Dėl atsparumo kitų valiai stokos įvykių metu ji buvo labiau pažeidžiama, paklusniai vykdanti nurodymus. Tokį patį paaiškinimą teisme pateikė ir ekspertė S., pabrėždama, kad nukentėjusioji nesuprato seksualinių santykių niuansų, pasekmių, kas įvyko, kad kiti padarė kažką blogo. Taigi, nukentėjusiosios mažametės būklė, psichologiniai ir elgsenos ypatumai suponavo jos elgesio, patyrus seksualinį išnaudojimą, išraišką.

14. Nors motina tvirtino, nepastebėjusi, kad nukentėjusiosios elgesys būtų pasikeitęs, ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad X. 11 metų amžiuje buvo nustatytas pasikartojantis seksualizuotas elgesys su savo mažu broliu (kaip nustatyta ir liudytojų parodymais), ji taip pat ne kartą pastabėta žiūrint pornografinio turinio filmus, o šių nukentėjusiosios elgesio pakitimų atsiradimas sutampa su byloje nagrinėjamų įvykių laikotarpiu. Iš teisme ekspertės duotų paaiškinimų seka, kad seksualizuotas elgesys yra pasekmė neigiamų seksualinių patirčių, kai vaikas patiria seksualinius veiksmus savo atžvilgiu, nelabai supranta, kas įvyko, pradeda pats tai atkartoti su kitais, ar mažesniais, ar su žaislais, t. y. žaisti tas situacijas, kurios sukėlė daug jausmų, tačiau pats teisingai nesuprato, nei kas tai buvo, nei ką tai reiškia, visa tai kartodamas. Vaikų domėjimasis kito vaiko lytiniais organais yra natūralus mažame amžiuje, vaikas, gavęs iš suaugusių žinutę, kad taip elgtis negražu, tai priima ir nustoja taip daryti. Tačiau vaikai, kurie yra patyrę seksualinę prievartą, tai daro įkyriai, nors buvo pasakyta, kad taip elgtis negalima. Matyti, jog X. atveju buvo pastebėtas jos perdėtas domėjimasis seksualiniais dalykais (nevienkartinis pornografinio turinio filmų žiūrėjimas), kai formuojasi netinkami seksualinio elgesio modeliai, kurio vienas iš požymių buvo pasikartojantis seksualizuotas elgesys su savo jaunesniu broliu. Nors jai buvo sakoma, jog taip elgtis negalima, tačiau ji vis tiek tai darė. Teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotina, jog nukentėjusiosios seksualizuotas elgesys yra tiesiogiai susijęs su šioje byloje nagrinėjamais įvykiais. Akivaizdu, kad vaikas, neturėdamas žinių apie lytiškumą ir jo reikšmę, nebūdamas niekad anksčiau susidūręs su netinkamu seksualiniu suaugusiojo elgesiu, pats tokių dalykų ne tik kad nesugalvotų, bet ir jo elgesyje nesiformuotų netinkamos seksualinio elgesio modelio pasekmės (pasikartojantis seksualizuotas elgesys). Kaip minėta, teisme ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusioji pasakojo apie realiai jos patirtus dalykus ir tas pasakojimas nėra siejamas su X. būkle, psichologiniais ar elgsenos ypatumais.

15. Nuteistojo A. argumentai, kad niekas, o taip pat ir nukentėjusiosios motina nėra matę, X. su juo kur nors būtų ėjusi ar susitikinėjusi, kad jis pats pasakė C., jog X. jam rašinėja žinutes, nekeičia pirmosios instancijos teismo atlikto faktinių aplinkybių vertinimo ir nesudaro pagrindo paneigti kitais tinkamais bei pakankamais įrodymais byloje nustatyto mažametės seksualinio išnaudojimo fakto.

16. Nepagrįstai teigiama ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie susirašinėjimą tarp A. ir nukentėjusiosios X. Nors nei nukentėjusiosios, nei nuteistojo telefone, o taip pat ir socialinio tinklo svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ X. paskyroje jų tarpusavio susirašinėjimas nebuvo rastas, šį faktą patvirtino ne tik nukentėjusioji X., nurodžiusi, kad susirašinėjo su A. per „Messenger“ programėlę, bet ir pirmiau aptarti liudytojai savo parodymuose. Šios aplinkybės konstatavimas byloje neprieštarauja ir paties nuteistojo A., kurio pozicija nesutampa su liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, parodymams. Nors susirašinėjimo tarp nuteistojo ir nukentėjusios turinys nėra išlikęs, dalis jo byloje buvo nustatyta liudytojų E., D., C., N., I., F., N. ir F. parodymais. Šie parodymai apie jų pačių matytas ar girdėtas aplinkybes, susijusias su A. ir X. bendravimu, tarpusavio susirašinėjimą, sutampa tarpusavyje, o taip pat atskirose detalėse patvirtinti kitais byloje ištirtais įrodymais. Kaip minėta, pirmiau išdėstytais liudytojo E. parodymais, A. nukentėjusiajai X. siųstose žinutėse buvo nurodoma, kur jai eiti, klausiama, ką jie veiks prie vaiko (duomenys neskelbtini), kam jis buvo atsivestas. Šį susirašinėjimą jis rodė ir persiuntė savo motinai D. į telefoną. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja D., parodydama, kad A. X. siųstose žinutėse buvo nurodoma dėl susitikimo vietos, galimus jos (D.) įtarimus, nuogąstavimus, jog gali prasitarti, klausimus, ką jie veiks prie vaiko, ir X. atsakymus – sutikimą ateiti į nurodytą vietą, tvirtinimą, jog niekas neprasitars.

Žemesnės instancijos teismas

16.1. Apeliaciniame skunde abejojama šių liudytojų parodymų patikimumu, nes liudytojas E. teisme paaiškino apie bandymą keisti savo parodymus, o liudytoja D., kaip teigia apeliantas, turi tikslą A. pakenkti. Su šiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Teismas išvadas dėl liudytojų parodymų įrodomosios reikšmės daro, įvertinęs ne tik jų gavimo šaltinį, būdą, nuoseklumą, logiškumą, bet ir lyginant juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Be to, vertinamos ne atskiros apklausų metu nurodytos aplinkybės (kaip akcentuoja apeliantas), bet jų visuma.

16.2. Baudžiamojoje byloje pasisakant dėl liudytojo E. parodymų turinio, atžvelgtina į aplinkybes, lėmusias E. parodymų kitimą baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Bylos duomenimis nustatyta, jog apklausiamas teisme liudytojas, priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jokio susirašinėjimo tarp jo tėvo A. ir X. jis nematė, apie jų santykius nieko nežino. Teisme perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, E. juos, kaip teisingus, patvirtino, nurodė, kad tokios žinutės buvo, bei paaiškino, kad teisme bandė pameluoti, nes norėjo padėti tėvui (t. 4, b. l. 94–95). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti tokiu E. paaiškinimu, o taip pat motyvo, dėl ko šis norėtų apkalbėti tėvą A. Tokių duomenų byloje nebuvo surinkta, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Įvertinęs liudytojo parodymus skirtingose proceso stadijose, išanalizavęs jų turinį, palyginęs juos su kitais bylos įrodymais, taip pat atsižvelgęs į nustatytas parodymų kitimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados vadovautis teisminio bylos metu ištirtais ir patvirtintais parodymais apie jo surastą ir matytą A. bei X. susirašinėjimo žinutėmis turinį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Pirmosios instancijos teismo ištirti liudytojo parodymai, jų kitimo analizė duoda pagrindą išvadai, kad E. parodymų pasikeitimą lėmė natūralus žmogiškasis faktorius – baimė dėl galimų pasekmių A., kuris, kaip liudytojo tėvas, yra reikšmingas asmuo jo gyvenime. Kitų aplinkybių, duomenų dėl galimos įtakos liudytojo parodymų turiniui byloje nėra nustatyta. Todėl apeliaciniame skunde akcentuojamos liudytojo E. parodymų teisme davimo aplinkybės nesudaro pagrindo paneigti jo duotų parodymų prieš A., kuriais pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas, patikimumą. Pažymėtina ir tai, kad A. kaltė buvo grindžiama ne vien tik šio liudytojo parodymų dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas rėmėsi.

Žemesnės instancijos teismas

16.3. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto pozicija dėl liudytojos D. parodymų vertinimo. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo sutuoktinės, liudytojos D. parodymai turi būti vertinami ypatingai atidžiai, nes pastaroji, atsižvelgus į jų tarpusavio santykius, yra suinteresuota jo nuteisimu, ką patvirtina ir jos procesinis elgesys – atsisakiusi duoti parodymus teisme (BPK 82 straipsnio 2 dalis), tuo pačiu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaip teisingus, su šia nuteistojo pozicija sutikti nėra pagrindo, ji nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Nustatyta, kad liudytojos parodymai skundžiamame nuosprendyje buvo analizuojami byloje ištirtų įrodymų visumoje, jų vertinimą nulėmė tai, kiek jie patvirtino ar paneigė byloje nustatytas svarbias aplinkybes. Ištirti bylos duomenys, jų vertinimo analizė, kuri patikrinta apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, neduoda pagrindo išvadai, jog liudytoja, nurodydama aplinkybes dėl rasto nukentėjusiosios ir nuteistojo susirašinėjimo, jo turinio, būtų sakiusi netiesą. Akcentuojamas liudytojos ir nuteistojo, kaip sutuoktinių, tarpusavio santykis savaime nepagrindžia išvados, kad liudytoja siekė melagingai nuteistąjį apkaltinti ir jos parodymais teismas negalėjo remtis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino visų įrodymų kontekste ir jais rėmėsi tiek, kiek vienu ar kitu aspektu juos patvirtino kitais byloje surinktais įrodymais nustatyti faktiniai duomenys.

16.4. Liudytojos D. parodymų prieštaringumo nepagrindžia ir apeliaciniame skunde akcentuojamas jos procesinis elgesys. Bylos duomenys patvirtina, kad teisme D. pasinaudojo savo teise neatsakinėti į atskirus klausimus, ypač susijusius su sūnumi nuteistuoju B., tačiau ji sutiko paaiškinti tam tikras aplinkybes, patvirtindama, jog ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai apie susirašinėjimą tarp jos sutuoktinio bei nukentėjusiosios buvo teisingi. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad liudytoja kalbų apie A. seksualinio pobūdžio santykius su X. iš pradžių nesureikšmino, žinodama X. psichinės būklės ypatumus, nemanė, jog tai galėtų būti tiesa. Tačiau pamačiusi susirašinėjimą ir pabendravusi su X., kuri patvirtino santykių su A. aplinkybę, ji įsitikino, jog tai yra tiesa, todėl ėmėsi priemonių šiuos sutuoktinio veiksmus nutraukti – nors pati į teisėsaugos instituciją dėl to nesikreipė, apie tai papasakojo nukentėjusiosios įstatyminei atstovei ir dar keliems asmenims, vėliau, pradėjus ikiteisminį tyrimą, iškviesta į apklausą apie šias aplinkybes davė parodymus tyrimo veiksmus atliekančiam pareigūnui. Pabrėžtina ir tai, kad byloje parodymus liudytoja davė laisva valia, o jos parodymai dėl susirašinėjimo turinio atitiko ne tik nukentėjusiosios X. nurodytas aplinkybes, bet patvirtinti ir kitų liudytojų. Šios aplinkybės paneigia nuteistojo A. argumentą, kad byla prieš A. inicijuota, pasiremiant D. asmeniškumais, tinkamai nepatikrinus apeliantui reiškiamų kaltinimų pagrįstumo. Liudytojos D. parodymai visumoje buvo nuoseklūs, esminėmis detalėmis sutapo, patvirtino ir papildė vienas ar kitas šioje byloje nustatytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo pripažinti juos nepatikimais, grindžiant apkaltinamojo nuosprendžio išvadas.

16.5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtų liudytojų parodymai apie bylai reikšmingas aplinkybes, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliaciniame skunde apeliantas pernelyg sureikšmina liudytojų parodymų davimo aplinkybes, siekdamas išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikti paties nuteistojo parodymams ir jo paties pateikiamam atskirų bylos įrodymų vertinimui. Tačiau išvados byloje daromos visumos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų, juos gretinant ir lyginant tarpusavyje, patikrinant nurodomas faktines aplinkybes, pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu šių asmenų parodymų turinio vertinimu ir jo įrodomąja reikšme, nustatant A. įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes.

17. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, jog liudytoja D., sužinojusi apie jos sutuoktinio A. susirašinėjimą su X., apie tai papasakojo bei susirašinėjimą parodė ir kitiems asmenims. Nukentėjusios įstatyminė atstovė C. ir liudytoja J. patvirtino ne tik iš D. girdėjusios apie tokį susirašinėjimą, bet ir skaičiusios šias žinutes. C. davė parodymus apie skaitytų žinučių turinį – kad jose A. klausė, ką jie veiks prie vaiko (X. brolio), ar jis nieko nepasakos, kai X. rašė, (duomenys neskelbtini) esanti kartu su broliu, bei patvirtino, kad jis nieko nesakys. Liudytoja J. parodė, jog jos matytame susirašinėjime A. su X. tarėsi dėl važiavimo į konkrečią vietą. Iš liudytojų N. ir F. parodymų seka, jog apie susirašinėjimą, jo pobūdį ir turinį liudytoja D. papasakojo ir joms, manė, jog kažkas vyksta tarp jos sutuoktinio ir X., nes jie vyksta kažkur prie (duomenys neskelbtini), rašoma ateiti be vaiko, abejojama, ką X. ir A. veiks, jeigu šalia bus vaikas. Tokio pobūdžio susirašinėjimą patvirtino mačiusi ir liudytoja N.. Kad toks susirašinėjimo turinys atitinka buvusius įvykius, patvirtino ir C., kuriai dukra X. parodė apleistą (duomenys neskelbtini), vietą, kurioje buvo paliktas brolis su šuniu, ir vietą, kurioje ji tenkino A. lytinę aistrą oraliniu būdu. Kaip nurodė J., buvimo (duomenys neskelbtini) kartu su seserimi X. ir A. faktą jai patvirtino mažametis nukentėjusiosios brolis K. Tokį K. pasakojimą nurodė K. namuose girdėjusi ir pati D.. Liudytoja I. patvirtino mačiusi, jog X. siuntė žinutes A., vienoje jos matytų žinučių pastaroji kvietė jos tėvą ateiti.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek nuteistojo šeimos narių, apklaustų pagal liudytojų apklausos taisykles, parodymai, tiek kitų, aukščiau paminėtų liudytojų parodymai, vertinant juos kaip visumą, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl pirmosios instancijos teismo teisingai buvo pripažinti patikimais įrodymais apkaltinamojo nuosprendžio išvadoms pagrįsti. Kitaip vertinti nustatytą susirašinėjimo turinį kitų surinktų įrodymų kontekste nėra jokio pagrindo, jis atitinka byloje nustatytą įvykių seką, nukentėjusiosios ir nuteistojo veiksmus.

19. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl menkesnės atskirų liudytojų, tame tarpe nukentėjusiosios įstatyminės atstovės, parodymų įrodomosios reikšmės dėl jų išvestinio pobūdžio – dalis jų papasakotų aplinkybių jiems buvo žinomos iš D. pasakojimo ar parodytos pastarosios. Galima sutikti su tuo, kad liudytojų parodymai yra išvestiniai, tačiau vien ši aplinkybė nemenkina jų įrodomosios reikšmės. Atsižvelgtina į tai, kad kiekvienas jų su D. bendravo skirtingu metu, jų nurodytos aplinkybės palygintos ir sugretintos tarpusavyje ir įvertintos, nustatant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kurie pagrindinėse detalėse sutampa, yra nuoseklūs viso proceso metu, nenustatyta. Duomenų, kurie leistų abejoti tokių parodymų tikrumu ir objektyvumu, t. y. kad juos davę asmenys būtų buvęs suinteresuoti apkalbėti, iškraipyti nurodomas aplinkybes, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas. Pažymėtina, kad nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Įrodymu gali būti pripažįstami ne tik duomenys, tiesiogiai be tarpinių grandžių susiję su įrodinėjimo dalyku ir patvirtinantys arba paneigiantys reikšmingą aplinkybę (tiesioginiai įrodymai), bet ir duomenys, iš pradžių padedantys nustatyti, pagrindžiantys tarpinius faktus, o per juos – patikrinti kitus įrodymus, įrodinėtinas aplinkybes, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Todėl, nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad tam tikrų liudytojų parodytos aplinkybės buvo papasakotos ar parodytos D., įrodymų vertinimo taisyklių analizuojant ir vertinant šiuos parodymus, nenustatyta, parodymai teisingai buvo vertinti šioje byloje nustatytų duomenų visumoje ir kartu su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais kitais įrodymais sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų seką, pagrindusią išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.

20. Apeliaciniame skunde keliama abejonė dėl ekspertinio tyrimo išvadų (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) objektyvumo, atkreipiant dėmesį į liudytojų G. ir F. nurodytą ir X. charakteristikoje minimą nukentėjusiosios seksualizuotą elgesį. Pabrėžtina, kad ekspertizės išvadų, kaip įrodymo, vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Nesutikimas su ekspertinio tyrimo išvada nesudaro pagrindo pripažinti, kad toks ekspertinio tyrimo rezultatų vertinimas neatitiko BPK reikalavimų. Byloje atlikus ekspertinį psichiatrinį– psichologinį nukentėjusiosios tyrimą, pateiktas ekspertizės aktas yra išsamus, motyvuotas, jame atsakyta į visus pateiktus klausimus, tyrimas atliktas išanalizavus tiek pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, tarp kurių buvo ir apelianto nurodyti duomenys (liudytojų parodymai, nukentėjusiosios charakteristika ir kt.), medicininius dokumentus, tiek pokalbio su nukentėjusiąja X. metu gautą informaciją. Teismui nebuvo jokio pagrindo nesiremti ekspertizės akto išvadomis, nes jos nekėlė jokių abejonių savo išsamumu ir teisėtumu. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ekspertė S. buvo apklausta ekspertizės išvadoms paaiškinti. Ji patvirtino ekspertizės akte konstatuotas išvadas ir savo kompetencijos ribose atsakė į proceso dalyvių klausimus, tame tarpe ir dėl nukentėjusiosios seksualizuoto elgesio pasireiškimo ir priežasčių. Kaip minėta, ekspertinio tyrimo metu buvo nustatyti nukentėjusiajai X. esant 11 metų amžiuje atsiradę pakitimai jos elgesyje, kurie eksperčių įvertinti kaip seksualizuotas elgesys (pasikartojantis seksualizuotas elgesys su savo jaunesniu broliu, pornografinio turinio filmų žiūrėjimas), kuris sutapo su nagrinėjamų įvykių laikotarpiu. Padaryta išvada, jog nukentėjusiosios seksualizuotas elgesys nesiejamas su jos būkle, psichologiniais ir elgsenos ypatumais, o yra neigiamų seksualinių patirčių pasekmė. Taip pat ekspertės ištirtų duomenų pagrindu nustatė, jog X., pasakodama apie seksualinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu, remiasi asmenine patirtimi. Nenustatyta, kad nukentėjusioji tokias aplinkybes būtų nurodžiusi (papasakojus) paveikta pašalinio asmens ar asmenų, būtų įtikinta apkalbėti A. Jai nebūdingas patologinis fantazavimas. Nesiremti šiomis išvadomis pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi abejonių nei dėl ekspertinį tyrimą atlikusių eksperčių kompetencijos, jų taikytos tyrimo metodikos, nei dėl pateiktų išvadų pagrįstumo ir teisingumo. Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka jam keliamus įstatymuose numatytus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo rėmėsi, kaip leistinu įrodymu byloje. Vien apelianto keliamos abejonės neduoda pagrindo paneigti jame nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu padarytų išvadų.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės, įvertinus jas kartu su jau pirmiau paminėtomis, paneigia nuteistojo teiginius, jog jis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 4 dalyje ir BK 150 straipsnio 4 dalyje, padarymo buvo nuteistas nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pagrįstai rėmėsi byloje ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visuma nustatytais duomenimis, o A. parodymus, kad jis prieš mažametę bejėgiškos būklės X. seksualinės prievartos veiksmų neatliko, pagrįstai atmetė, kaip paneigtus teismo ištirtų įrodymų visuma.

22. Nenustatyta pagrindo apeliacinio skundo argumentais paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, pripažįstant A. kaltu dėl mažametės bejėgiškos būklės X. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo. Lytinis aistros tenkinimas (lytiškai santykiaujant ar kitaip tenkinant lytinę aistrą) su mažamečiu asmeniu teismų praktikoje paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės neatitinka tokio išskirtinio atvejo situacijos. Kaip matyti iš atliktos teismo psichiatrinės–psichologinės ekspertizės išvados, X., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus, labai žemus intelekto sugebėjimus, individualius psichologinius ypatumus, jos turimas žinias, negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, jiems pasipriešinti. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad X. konstatuojami kiti specifiniai elgesio ir emocijų sutrikimai, dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje ((duomenys neskelbtini)), kurių išsivystymą lėmė byloje tiriamos veikos, sukėlusios trumpalaikes (įvykių metu jautė baimę, fizinį skausmą) bei ilgalaikes (priešlaikinis domėjimasis lytiniais santykiais, seksualizuotas elgesys) pasekmes ir išliekančias neigiamas emocines reakcijas, atgaminant įvykius, turinčius ir turėsiančius reikšmingos įtakos nukentėjusiosios kokybiškų tarpasmeninių santykių kūrimui. Todėl, įvertinus šioje byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas psichikos sutrikimas, atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su šioje byloje nagrinėjamais įvykiais (seksualinės prievartos veiksmais), taip pat yra teisinga ir pagrįsta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo A. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus.

23. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. už atskiras nusikalstamas veikas parinktos bausmės (rūšis ir nustatytas jų dydis) paskirtos baudžiamųjų įstatymų, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribose, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų. Tiek atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtosios bausmės, tiek nuteistajam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, nelaikytina aiškiai per griežta. Parenkant A. paskirtų bausmių bendrinimo būdus, bendrinant tiek nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje, tiek su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bei nustatant galutinę subendrintą bausmę, įstatymo taikymo klaidų nebuvo padaryta. Skundžiamame nuosprendyje nurodytas bausmių subendrinimo, galutinės bausmės nustatymo, įskaitant atliktosios bausmės dalį, išdėstymas atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Dėl B. apeliacinio skundo argumentų

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, teismo ištirtus įrodymus ir patikrinusi skundžiamą nuosprendį nuteistojo B. paduoto apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad byloje surinktų duomenų visuma pagrindžia nuteistojo B. kaltę dėl mažametės bejėgiškos būklės nukentėjusiosios X. išžaginimo bei šiais veiksmais jai padaryto nesukaus sveikatos sutrikdymo. Nuteistasis B., nesutikdamas teismo išvada, nepagrįstai kelia mažametės nukentėjusiosios parodymų patikimumo klausimą, taip pat teigia, jog nebuvo tinkamai atsižvelgta į nukentėjusiajai atliktos teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės metu gautus duomenis.

25. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad pagrindinis B. kaltės dėl mažametės bejėgiškos būklės X. išžaginimo, šaltinis yra nukentėjusiosios X. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai 2018 m. lapkričio 12 d. Šioje apklausoje nukentėjusioji, dalyvaujant psichologei, be kitų aplinkybių nurodė ir tai, jog lytinius santykius turėjo ir su B.. Tuomet B. buvo apie 17 metų, o jai 11 metų. Jie susitiko prie (duomenys neskelbtini), kur seniau buvo (duomenys neskelbtini). Ten B. pasikvietė ją į (duomenys neskelbtini), paklausė, ar ji nori su juo daryti seksą. Tuomet ji dar nežinojo, kas tai yra. B. paprašė nusimauti kelnaites, pakėlė jos suknelę ir įkišo savo lytinį organą jai į makštį. Ji nurodė, daugiau su pastaruoju lytinių santykių neturėjusi, apie tai niekam nepasakojusi (t. 1, b. l. 91–99).

26. Atlikęs šių nukentėjusiosios parodymų analizę (įvertinęs X. parodymus, duotus apie įvykį su B., o taip pat apie A. veiksmus jos atžvilgiu), atsižvelgęs į baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti ir laikyti nukentėjusiosios parodymus nepatikimais. Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją apie BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymą, davė pakankamai detalius paaiškinimus, nurodydama asmenį, vietą, veiksmus, šie jos paaiškinimai atliekamų su ja procesinių tyrimo veiksmų metu nekito. Nors B. kaltė dėl mažametės bejėgiškos būklės išžaginimo yra pagrįsta iš esmės šiuo vieninteliu tiesioginiu įrodymu šaltiniu, t. y. X. parodymais, toks įrodymas BPK 301 straipsnio prasme yra leistinas, tuo labiau, kad šių nukentėjusios parodymų turinys ir įrodomoji reikšmė buvo įvertinta ir kitų bylos duomenų kontekste. Ekspertinio nukentėjusiosios tyrimo metu konstatuota, jog nukentėjusioji nelinkusi patologiškai fantazuoti, kad galėtų išsigalvoti pakankamai detalias aplinkybes apie pirmuosius lytinius santykius su B., ką patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė S. (t. 3, b. l. 26–36; t. 4, b. l. 125–128). Baudžiamojoje byloje pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad, nukentėjusiajai X. būnant 14 metų amžiaus, jai buvo nustatyti seni mergystės plėvės plyšimai, kurie padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti sustandėjusi vyro lytinė varpa (t. 2, b. l. 188–189). Ši aplinkybė atitinka nukentėjusiosios parodymus apie turėtus lytinius santykius, jų pobūdį ir laikotarpį. X. įvardinta įvykio vieta, kur ji su B. turėjo lytinius santykius, apžiūrėta ir nustatyta, kad ji atitinka jos apibūdintą parodymuose (t. 1, b. l. 35–45). Nukentėjusiosios motinos C. parodymais taip pat buvo nustatytos aplinkybės, susijusios su šia nusikalstama veika. Nors ji nebuvo tiesioginė šio įvykio liudininkė, jos parodymai apie aplinkybes, sužinotas ne tik iš nukentėjusiosios X. žodžių, bet ir pačios nukentėjusiosios parodytos, yra netiesioginis įrodymas, kuris yra svarbus įrodymų vertinimo procese teismo vidinio įsitikinimo formavimui. Iš nukentėjusiosios įstatyminės atstovės parodymų seka, jog, jai pasiteiravus dukters X. apie jos pirmuosius lytinius santykius, ji pasakė, kad pirmus lytinius santykius turėjo su B. (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančiame (duomenys neskelbtini). D. pasiteiravus, ar toks įvykis buvo žaidžiant, nukentėjusioji atsakė teigiamai. Liudytoja apklausta D. neneigė bendravimo su X. apie B. fakto, nors teisme atsisakė duoti parodymus apie jo pobūdį, nes B. yra jos sūnus (BPK 82 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė parodė ir tai, kad dar iki šio pokalbio su dukra „Messenger“ programėlėje buvo radusi X. susirašinėjimą su B., kur X. rašė, kad „jai skaudėjo, ar jis negalėjo švelniau“, ir B. atsakymą, kad „galės tą patį pakartoti rytoj“. C. taip pat nurodė, kad B. porą kartų buvo atėjęs į jų namus – vieną kartą būdamas neblaivus, neva, paprašyti cigaretės, kitą kartą kartu su broliu –kviesti X. grybauti. C. taip pat patvirtino, jog X. turėjo rožinę suknelę, kurią, kaip nurodė ji pati, vilkėjo lytinio akto su B. metu (t. 4, b. l. 97– 101). Byloje nenustatytas pagrindas netikėti šiais nukentėjusiosios motinos C. parodymais. Apklausiama ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nenustatyta duomenų, kad ji būtų siekusi apkalbėti nuteistąjį. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie duomenys, tame tarpe ir mažametės nukentėjusiosios parodymai, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti įrodymais, yra reikšmingi, sprendžiant B. atsakomybės klausimą, t. y. atsižvelgus į jų tarpusavio sąsajumą, padarytos pagrįstos išvados dėl byloje surinktų duomenų pakankamumo B. kaltei patvirtinti ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

27. Apeliaciniame skunde nesutikdamas su byloje atliktu įrodymų vertinimu, nuteistasis B. akcentuoja nukentėjusiosios būklę, jos parodymų apie lytinius santykius, pirmųjų lytinių santykių metu patirtą skausmą prieštaringumą, Teisėjų kolegijos vertina, kad, atsižvelgus į baudžiamojoje byloje ištirtų duomenų visumą, šie teiginiai nemenkina nukentėjusiosios parodymų įrodomosios reikšmės, jų nepaneigia ir neduoda pagrindo nukentėjusiosios parodymus vertinti kitaip, nei juos vertino pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji, nurodydama iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes, papasakojo apie nuteistojo B. prieš ją atliktų veiksmų pobūdį, vietą, kitas aplinkybes savo motinai C., 2018 m. lapkričio 12 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir ekspertėms, atlikusioms teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertinį tyrimą ir pateikusioms ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nukentėjusiosios parodymus patikimais ir tokią išvadą tinkamai motyvavo.

28. Iš dalies sutiktina su nuteistojo B. akcentuojama nukentėjusiosios X. psichinės sveikatos būkle – jos pasakojimas apie šią prieš ją padarytą nusikalstamą veiką stokoja nuoseklumo, jos pačios intelekto sugebėjimai labai žemi (ji turi labai žymių pažintinių sunkumų, jai nustatytas lengvas protinis atsilikimas), tačiau tai savaime nereiškia, kad ji pagrindinius dalykus (įvykius, veikėjus, veiksmus, vietas) atgamina neteisingai. Šioje byloje ištirtais duomenimis nustatyta, jog pagrindines faktines aplinkybes ji prisiminė ir apie tai papasakojo. Iš teismo ekspertizės išvadų ir teisme apklaustos ekspertės paaiškinimų, įvertinus nukentėjusiosios būklę, psichologinius, elgsenos ypatumus, padaryta išvada, jog X., duodama parodymus, rėmėsi asmenine patirtimi, jai nebūdingas patologinis fantazavimas. Ji gali painioti atskirų įvykių ar scenų eiliškumą, negali nurodyti tikslaus įvykio laiko, intervalų tarp jų, netiksliai įvardina jų kiekį ar nusako seksualinių veiksmų pobūdį, tačiau ji teisingai supranta pagrindines faktines aplinkybes ir gali iš atminties jas atgaminti, galėjo atgaminti kai kurių jai emociškai reikšmingų įvykių kai kurias aplinkybes, nusakyti atskirų scenų momentus, trumpą veiksmų seką. Duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį jos ekspertizės metu pateikiamoms aplinkybėms nebuvo gauta. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtino netiesioginių įrodymų, palygintų tarpusavyje ir susietų į logišką grandinę, visuma, kurios vertinimas pagrindė išvadas dėl B. kaltės.

29. Remiantis ekspertinio nukentėjusiosios tyrimo duomenimis ir ekspertės S. duotais paaiškinimais motyvuotai paaiškinta ir apelianto akcentuojama aplinkybė dėl vėlesnio X. parodymų apie pirmuosius lytinius santykius su B. laiko. Bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji apie lytinius santykius su B. niekam nebuvo pasakojusi prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, priešingai nei apie jos santykius su A. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, dar prieš nukentėjusiosios apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, C. X. užklausus apie jos pirmuosius lytinius santykius, pastaroji pasakė, kad jie buvo su B., t. y. dar prieš jos santykius su A. Vėliau šią aplinkybę ji pakartojo, apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos, ir pasakė ekspertėms, atlikusioms ekspertinį tyrimą. Teisme ekspertė S. pabrėžė, jog vaikai su protine negalia, dažniausiai atsako į klausimus, ko jie yra klausiami, todėl jie aiškina apie tas aplinkybes, apie kurias yra klausinėjami. Tokia situacija, anot ekspertės, susidarė ir nagrinėjamoje byloje. Įvertinus X. būklę, elgsenos ir supratimo ypatumus, natūralu, kad pradžioje nukentėjusioji kalbėjo tik apie A. seksualinės prievartos veiksmus, nes iš pradžių ji buvo klausinėjama tik dėl šio asmens. Kilus klausimams apie pirmąją jos seksualinę patirtį, X. papasakojo ir apie santykius su B.. Kaip jau minėta, ekspertinio tyrimo metu nustatyta, jog nukentėjusiosios pasakojimas yra apie jos realiai patirtus dalykus, kas nėra siejama su X. būkle, psichologiniais ir elgsenos ypatumais; ji sugeba teisingai suprasti pagrindines faktines aplinkybes ir iš atminties jas atgaminti, atsakydama į konkrečius jai užduodamus klausimus.

30. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su nukentėjusiosios parodymais dėl susižinojimo apie lytinius santykius, jų metu patirtą ar nepatirtą skausmą, nesudaro pagrindo atmesti X. parodymus, kaip prieštaringus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigiama skunde, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusiosios parodymai, kad iki lytinių santykių su B. ji nežinojo, kas yra seksas, o apie tai sužinojo iš peržiūrėtų pornografinių filmų, neprieštarauja vieni kitiems, atitinka byloje nustatytą chronologinę įvykių seką ir nukentėjusiosios elgesį. Kaip minėta, ekspertiniu tyrimu pakitimai nukentėjusiosios X. elgesyje (pasikartojantis seksualizuotas elgesys su jaunesniu broliu, pornografinio turinio filmų žiūrėjimas) nustatyti, jai esant 11 metų amžiuje, kas atitinka nagrinėjamo įvykio laikotarpį. Iš ekspertės S. paaiškinimų seka, jog toks nukentėjusiosios elgesys yra jos neigiamų seksualinių patirčių pasekmė. Tokiu būdu, vertinant atskiras nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, o jų visumą, X. elgesio analizė leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog pirmų lytinių santykių B. patirtis bei vėliau sekusios patirtys akivaizdžiai sąlygojo jos elgesio pokyčius, kilusį susidomėjimą lytiniais santykiais ir informacijos apie juos ieškojimą, žiūrint pornografinius filmus. Pabrėžtina, kad vaiko, neturėjusio žinių apie lytinius santykius, niekad anksčiau nesusidūrusio su kito asmens netinkamu seksualiniu elgesiu, elgesyje netinkamos seksualinio elgesio modelio pasekmės nėra projektuojamos. Nors vaikų domėjimasis lytiškumu yra natūralus jų raidos dalykas, gavę pastabą dėl netinkamo tokio pobūdžio elgesio, jie tokio elgesio nebekartoja, tačiau vaikai, patyrę seksualinę prievartą, elgiasi priešingai, jiems pasireiškia seksualizuotas elgesys. Bylos duomenimis, X. buvo nevienkartinai pastebėta žiūrinti pornografinio turinio filmus, kam neabejotinai turėjo įtakos jos įgyta prievartinė seksualinė patirtis. Prieštaravimai dėl nukentėjusiosios parodymų dalies apie neva lytinių santykių metu patirtą ar nepatirtą skausmą laikytini neesminiais, skunde pernelyg sureikšminamais, sietinais su X. būkle, psichologiniais ypatumais. Kaip nustatyta, jos gebėjimai įvardinti emocijas, kas susiję su jos patirtimi (tuo pačiu ir skausmu), yra pernelyg menki, todėl tai turi būti ir yra vertinama remiantis paprastais faktiniais duomenimis. Apibendrinant, B. apeliaciniame skunde akcentuojami nukentėjusiosios parodymų aspektai nesudaro pagrindo paneigti jos parodymų visa apimtimi patikimumą.

31. Apeliantas teigia, kad apklausti liudytojai nepatvirtino jo bendravimo su X. fakto, pažymint ir tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu jis gyveno pas močiutę, tėvų namuose lankydavosi retai, juo labiau likdavo juose nakvoti, į nukentėjusiosios jam rodomą dėmesį ir rašytas žinutes neatsakinėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės pačios savaime taip pat nesudaro pagrindo paneigti tinkamais ir pakankamais įrodymais nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Nuteistojo parodymus, jog jis visiškai nebendravo ir neieškojo kontaktų su nukentėjusiąja, paneigia C. parodymai, kuriais netikėti, kaip jau nurodyta, teismas neturėjo jokio pagrindo. Iš šių parodymų seka, kad B. kelis kartus buvo atėjęs į jų namus – vieną kartą būdamas neblaivus neva prašyti cigaretės, kitą kartą su broliu kvietė X. grybauti, kas sukėlė liudytojos nuostabą. Aukščiau aptarti C. parodymai apie „Messenger“ programėlėje rastą dukros susirašinėjimą su B. bei jo turinį, kurio ji iš pradžių nesureikšmino, kol nepaaiškėjo aplinkybės apie dukros patirtą seksualinę prievartą. Atkreiptinas dėmesys ir į liudytoja apklaustos nuteistojo motinos D. parodymus, kad sūnus B. nagrinėjamo įvykio laikotarpiu jau naudojosi išmaniuoju telefonu, o taip pat turėjo galimybę naudotis „Messenger“ programėle. Nors apeliantas teigia, kad įvykio laikotarpiu jis kartu su tėvais negyveno, bet, kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo, dažnai atvykdavo jų aplankyti, kartais nakvodavo, ko neneigė ir jis pats. Todėl ši aplinkybė taip pat vienareikšmiškai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų dėl B. elgesio su ja.

32. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ekspertinio tyrimo rezultatų – nukentėjusiajai X. nustatytų labai žemų gebėjimų, dėmesio neatsparumo, atminties silpnumo, apsunkinto įsiminimo proceso, žemo supratimo lygio, domėjimosi seksualiniais dalykais, pačios seksualizuoto elgesio su jaunesniu broliu, vyraujančio neadekvataus situacijos suvokimo, stebimo padidinto įtaigumo, neatsparumo klaidingai nukreipiamiems klausimams, priimant aplinkybes kaip realiai buvusias ir remiantis jomis prikuriant daugiau nebūtų aplinkybių, netinkamo vertinimo. Pasak apelianto, minėti rezultatai kelia pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiosios nurodomų aplinkybių teisingumo. Tačiau su tokia apelianto pozicija sutikti nėra pagrindo. Apelianto skunde pateikiamas fragmentiškai išdėstytų nukentėjusiosios ekspertinio tyrimo rezultatų vertinimas yra vienpusiškas ir neobjektyvus, selektyviai akcentuojamos atskiros aplinkybės, nutylint apeliantui nenaudingą visumą, todėl laikytinas neteisingu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad X., nors negali detaliai papasakoti jai reikšmingų dalykų, juos ji gali suvokti ir įvardinti; ji pilnai (vietoje, laike, savyje) orientuota; mąstymo turinio, suvokimo (kliedesių, haliucinacijų) sutrikimų neišryškėja. Dėl nukentėjusiajai nustatyto seksualizuoto elgesio su jaunesniu broliu, domėjimosi seksualiniais dalykais, jau buvo minėta, kad šie X. nustatyti elgesio pakitimai pripažinti pasekme jos neigiamų seksualinių patirčių, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su byloje nagrinėjamais įvykiais, tačiau nenulemtų jos būklės, psichologinių ir elgsenos ypatumų. Nors jos pasakojimas stokoja nuoseklumo, tačiau ji supranta konkrečias pagrindines faktines aplinkybes (įvykio dalyviai, jų veiksmai, vieta), gali jas įsiminti ir iš atminties atgaminti. Pasakodama nukentėjusioji atgamina tik realiai scenose buvusias aplinkybes. Ji teisingai supranta paprastus klausimus ir į juos prasmingai atsako.

33. Iš ekspertinio tyrimo ir ekspertės paaiškinimo seka ir tai, kad, nors stebimas padidintas nukentėjusiosios įtaigumas, tai priklauso nuo pateikiamų klausimų (kai klausiant panaudojamos aplinkybės, nukentėjusioji gali tas aplinkybes priimti kaip realiai buvusias). Tačiau nežiūrint į tai, kaip nustatyta, pagrindinius dalykus, veikėjus, jų veiksmus, nukentėjusioji atgamina teisingai. Teisėjų kolegija, vertindama mažametės nukentėjusiosios apklausą, atliktą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ekspertinio tyrimo rezultatus, sprendžia, kad, atsižvelgiant į vaikų, ypač mažamečių, galimai nukentėjusių nuo seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, apklausos ypatumus ir tai, kad apklausa vyko dalyvaujant specialistei, t. y. psichologei, nukentėjusiosios apklausa atitiko jai keliamus reikalavimus, nukentėjusiajai pateikiami klausimai buvo formuluojami tinkamai, nepateikti iš anksto lemiantys atsakymą, keliantys įtaigumą klausimai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencija, jų taikytomis tyrimo metodikomis, pateiktų išvadų teisingumu. Nukentėjusiosios parodymai, atsakant į užduodamus klausimus, vykdant užduotis, priešingai nei teigiama skunde, nerodo jos polinkio fantazuoti, o atskleidžia nukentėjusiosios žinias ir patirtį, kuri, kaip vėliau pagrįstai buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo, atitinka jos brandą ir jos, kaip nukentėjusios nuo seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, asmeninę patirtį.

34. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad, priešingai nei teigiama nuteistojo B. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ištyrė mažametės nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių apie B. prieš ją atliktą seksualinio pobūdžio veiksmą nuoseklumą, pagrįstai pripažino jos parodymus, 2018 m. lapkričio 12 d. apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjai, taip pat teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės (ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)) rezultatus patikimais. Nukentėjusiosios X. parodymų leistinumo ir patikimumo vertinimas nagrinėjamoje byloje trūkumų, kurie gali būti pripažinti esminiais, neturi. Pirmosios instancijos teismas, apkaltinamąjį nuosprendį grįsdamas, mažametės nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjai, bei duomenimis, gautais teismo ekspertizės metu, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

35. Įvertinus išdėstytus duomenis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip patikimus įrodymus, o jų visuma nustatė faktines B. nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, konstatuotina, kad šių įrodymų visuma paneigta B. pozicija, jog jis prieš mažametę bejėgiškos būklės X. seksualinės prievartos veiksmų neatliko. Teismas pagrįstai ją vertino, kaip siekimą išvengti atsakomybės už atliktus nusikalstamus veiksmus ir jais sukeltas pasekmes. Minėta, kad lytinis santykiavimas su mažamečiu asmeniu teismų praktikoje paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės neatitinka tokio išskirtinio atvejo situacijos. Iš ekspertinio tyrimo rezultato matyti ir, kad X. taip pat buvo konstatuoti kiti specifiniai elgesio ir emocijų sutrikimai, dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje ((duomenys neskelbtini)), kurių išsivystymą lėmė byloje tiriamos veikos (tarp jų ir B. veiksmai), sukėlusios trumpalaikes (įvykių metu jautė baimę, fizinį skausmą) bei ilgalaikes pasekmes (priešlaikinis domėjimasis lytiniais santykiais, seksualizuotas elgesys) ir išliekančias neigiamas emocines reakcijas, atgaminant įvykius, turinčius ir turėsiančius reikšmingos įtakos nukentėjusiosios kokybiškų tarpasmeninių santykių kūrimui. Apeliacinės instancijos teisme buvo keliamas klausimas dėl nukentėjusiajai konstatuoto psichikos sutrikimo, atitinkančio nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrįstumo, atsižvelgiant į nukentėjusios elgesį, kai ji pagal jai būdingus amžiaus, labai žemus intelekto gebėjimus, individualius psichologinius ypatumus, jos turimas žinias, nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės, tų visų seksualinių santykių niuansų, pasekmių, kas įvyko, kad kiti kažką blogo padarė. Su šia apelianto pozicija sutikti nėra pagrindo. Nukentėjusiosios mažametės būklė, psichologiniai ir elgsenos ypatumai yra viena priežasčių, lėmusių ir jos elgesio išraišką patyrus seksualinį išnaudojimą. Tačiau vien tai nemenkina nuteistojo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, B. pagrįstai pripažintas kaltu dėl mažametės bejėgiškos būklės X. išžaginimo ir šiais veiksmais jai padaryto nesukaus sveikatos sutrikdymo (BK 149 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam parinktos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos baudžiamųjų įstatymų, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribose, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų. Tiek atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką, tiek paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta.

Dėl proceso išlaidų

36. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 322 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartimi nuteistajam B. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Kęstutis Dobilas. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. sausio 11 d. pažyma Nr. (12.33Mr) PT-177 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nuteistajam B. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 36 Eur ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei.

2. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Šios taisyklės taikomos, ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-41-697/2021 ir kt.). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis B., tačiau apeliacinės instancijos teisme jis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartimi nuteistajam B. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas K. Dobilas. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo turi būti išieškotos.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų A. ir B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo B. 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėJustas NamavičiusAlgimantas Valantinas