- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-21
- Bylos Nr.
- AS-642-815/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01381-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus profesinio rengimo centro, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus profesinio rengimo centro, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus profesinio rengimo centro (toliau – ir atsakovas), priteisti 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nepriskirtiną apygardos administracinio teismo kompetencijai.
Teismas pažymėjo, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis.
Teismas nustatė, kad tarp šalių 2021 m. rugpjūčio 13 d. sudaryta Profesinio mokymo sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo per 9 mėnesius išdėstyti visą programą ir suteikti suvirintojo specialybę. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo skundą grindė aplinkybėmis, kad Sutartis nutrūko 2022 m. gegužės 13 d., pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė laikyti teorijos ir praktikos egzamino, todėl dėl atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė žalą; mokantis Alytaus profesinio rengimo centre pareiškėjui taip pat nebuvo mokama stipendija, nebuvo vykdomos kitos programos, atsakovas niekada nebuvo nurodęs, kad pareiškėjas mokosi tęstinėje programoje, o ne pirminėje, nepaaiškino, kokiu atveju mokamos stipendijos; nuteistieji negalėjo dalyvauti mainų programoje, konkursuose ir kituose renginiuose, nors nebuvo jokio pagrindo pareiškėją traktuoti kitaip, nei kitus mokinius.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.154 straipsnio 1 dalies, 6.716 straipsnio 1 dalies, 6.718 straipsnio 1 dalies nuostatomis, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalių sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis.
Teismas, įvertinęs Sutarties turinį, konstatavo, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį, įsipareigojo suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o kita šalis – pareiškėjas (paslaugos gavėjas, klientas) įsipareigojo mokytis pagal mokymo planą ir Sutarties 1 skyriuje nurodyto profesinio mokymo programos ir jos modulio (-ių) reikalavimus; laikytis Profesinio mokymo tiekėjo saugos, sveikatos, priešgaisrinių ir higienos reikalavimų; laikytis Profesinio mokymo tiekėjo įstaigos vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų <...>; gerbti mokytojus ir kitus tiekėjo bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų ir kt. (CK 6.716 straipsnio 1, 2 dalys).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundą ir jo priedus, padarė išvadą, jog tarp pareiškėjo ir Alytaus profesinio rengimo centro susiklostė privatinės teisės reguliuojami civiliniai teisiniai, o ne viešo administravimo santykiai. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus dėl jam atsakovo netinkamai suteiktų paslaugų, padarė išvadą, kad pareiškėjas iš esmės kvestionuoja tam tikras Sutarties sąlygas ir Alytaus profesinio rengimo centro veiksmus vykdant Sutartį bei įgyvendinant Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ir atsakovas yra lygiaverčiai sutartinių teisinių santykių subjektai, jų nesieja jokie subordinaciniai, pavaldumu grįsti santykiai, Alytaus profesinio rengimo centras šiuose santykiuose nėra viešojo administravimo subjektas, turintis kokių nors administracinių įgalinimų pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjo skunde nekeliami jokie klausimai, susiję su viešojo administravimo procedūrų vykdymu ir jų teisėtumu.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, kuriuose Alytaus profesinio rengimo centras veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, todėl toks ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl paslaugų kokybės ar kitų Sutarties pažeidimų bendrosios kompetencijos teisme pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, t. y. Alytaus apylinkės teismui.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti 2022 m. liepos 7 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad jis su atsakovu Alytaus profesinio mokymo rengimo centru 2021 m. rugpjūčio 13 d. sudarė Profesinio mokymo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo 9 mėnesius išdėstyti visą programą ir suteikti suvirintojo specialybę, tačiau to neįvykdė.
Pareiškėjas nurodo, kad minėtos Sutarties 9 punkte nustatyta, kad ginčai dėl Sutarties sąlygų ir šalių įsipareigojimų sprendžiami derybų būdu, o šalims nepavykus išspręsti ginčo derybomis, jis sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.
Nagrinėjamu atveju keliamas bylos rūšinio teismingumo klausimas, t. y. kuris teismas – bendrosios kompetencijos ar administracinis – turi nagrinėti ginčą. Sprendžiant šį klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių – privatinių ar administracinių – pareiškėjas kelia savo reikalavimus.
Kaip matyti, pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovo veiksmų, susijusių su Sutarties vykdymu (netinkamu vykdymu).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis viešąjį administravimą apibūdina kaip teisės aktais reglamentuotą viešojo administravimo subjektų veiklą, skirtą teisės aktams įgyvendinti: administracinį reglamentavimą, administracinių sprendimų priėmimą, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūrą, administracinių paslaugų teikimą, viešųjų paslaugų teikimo administravimą. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.
Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad profesinio mokymo įstaiga – mokykla ar kita įstaiga, kurios pagrindinė veikla – profesinis mokymas. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinio mokymo įstaigas gali steigti fiziniai ar juridiniai asmenys ar kitos juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos, o 2 dalyje – kad valstybinė ar savivaldybės profesinio mokymo įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga (išskyrus pataisos pareigūnų ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjus), kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija arba įstaiga, ar savivaldybė. Valstybinės ar savivaldybės profesinio mokymo įstaigos dalininkais gali būti fiziniai asmenys ir kiti negu Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybė juridiniai asmenys. Pagal šio straipsnio 3 dalį profesinio mokymo įstaigos reorganizuojamos, likviduojamos ir pertvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas, kurios reorganizuojamos, likviduojamos ir pertvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 19 dalis nustato, kad viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda.
Pažymėtina, jog specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad pagrindinė mokyklų veikla yra viešųjų paslaugų teikimas, o pati mokykla nelaikytina viešojo administravimo subjektu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-21/2016; 2017 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-23/2017, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-95/2018).
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į viešojo administravimo srities ginčų kategoriją, todėl šiuo atveju pareiškėjo reikalavimai kildinami ne iš administracinių, o iš privatinių teisinių santykių, kurie, pagal Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalį, priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nesprendžia <...> bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).
Alytaus profesinio mokymo rengimo centro ir jos mokinių teisiniai santykiai yra grindžiami Profesinio mokymo sutartimis, o pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra susijęs su sutartiniais atsakovo įsipareigojimais, profesinio mokymo paslaugų netinkamu teikimu, t. y. kyla iš civilinių teisinių santykių, ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Tokios išvados nekeičia ir Sutartyje numatyta ginčų dėl Sutarties sprendimo tvarka (pagal ABTĮ nuostatas).
Esant aptartoms aplinkybėms, skundą atsisakytina priimti pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, o pirmosios instancijos teismo pateikti argumentai atitinka šį atsisakymo priimti skundą pagrindą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.