Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1032-431/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-24
Bylos Nr.
2A-1032-431/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42170-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
Atsakovas
L. T.
Ieškovas
"Vilniaus energija"
Kategorijos
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1032-431/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42170-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1.; 45.5.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei L. T. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2.405,38 Lt skolos, 159,55 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d., metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2004 m. gruodžio 23 d. sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas tiekė atsakovei šilumą ir karštą vandenį buitinėms reikmėms atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui. Atsakovė nesumokėjo ieškovui už suteiktas paslaugas nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. Sutartimi nustatyta, kad jeigu vartotojas nesumoka jam priklausančių mokėti mokėjimų, už kiekvieną pavėluotą dieną, šilumos tiekėjas apskaičiuoja 0,04 procentų nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius.

Atsakovė nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog namo gyventojai šildymo sezono metu deklaruoja jų turimų šilumos skaitiklių parodymus, pagal kuriuos ieškovas išrašo sąskaitą už sunaudotą šilumos energiją. Pagal šalių 2004 m. gruodžio 23 d. sutartį ir Šilumos paskirstymo metodą Nr.3 už butų šildymą mokestis apskaičiuojamas pagal namą administruojančios įmonės pateikiamas ataskaitas, kuriose yra nurodomi kiekvieno buto šilumos skaitiklio rodmenys. Vartotojui nedeklaravus šilumos skaitiklio rodmenų, jam yra taikomas tolygaus šildymo koeficientas 0,7 už bendro naudojimo patalpų šildymą. Sąskaitose nurodyta „šilumos energija“ reiškia mokestį už šilumos energiją pagal deklaruotą skaitiklių rodmenį, o „šildymas“ apskaičiuojamas kaip skirtumas, gautas nuo įvadinio šilumos skaitiklio į daugiabutį namą atėmus visų gyventojų deklaruotą suvartotą šilumos energiją ir minėtą skirtumą išdalijus visiems gyventojams. Kai ne visi gyventojai deklaruoja savo šilumos skaitiklių rodmenis, ieškovas tą nedeklaruotą skirtumą išdalija visiems kitiems gyventojams, be to papildomai nedeklaravusiems rodmenų gyventojams priskaičiuoja tolygaus šildymo koeficientą 0,7. Namo bendro naudojimo patalpose šilumos prietaisų nėra, todėl neaišku, kokiu būdu, kokiu pagrindu, vadovaujantis kokiais rodmenimis ir už ką yra skaičiuojama „šiluma bendrosioms reikmėms“. Iki 2012 m. lapkričio 1 d. atsakovė buvo išvykusi iš Lietuvos, todėl spalio mėnesį šildymas atsakovės bute nebuvo įjungtas, radiatoriai buvo užsukti, šilumos skaitiklio duomenys buvo lygūs nuliui. Kadangi minėtu laikotarpiu atsakovė nesinaudojo ieškovo paslaugomis, nesutiko sumokėti už šildymą, taip pat nebuvo pagrindo taikyti 0,7 koeficiento, kadangi faktinį sunaudotos šilumos kiekį deklaravo kitais mėnesiais. Mokestį už atsakovės bute sunaudotos šilumos energijos deklaruotą kiekį ieškovas gali apskaičiuoti pagal per visą šildymo sezoną pateiktus skaitiklio duomenis nuo sezono pradžios iki pabaigos. Atsakovė negali įvykdyti ieškovo nurodymo patikslinti kiekvieno mėnesio šilumos skaitiklio rodmenis, kadangi kai kuriais mėnesiais šilumos skaitiklio parodymų nebuvo deklaravusi ir negali nurodyti išgalvotų duomenų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovės 2.405,38 Lt skolos, 159,55 Lt delspinigių ir 458,15 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovui iš atsakovės metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 2.564,93 Lt sumą nuo 2014 m. sausio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Grąžino ieškovui 6,00 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad gyvenamojo namo šilumos vartotojams mokestis už šilumą ir karštą vandenį apskaičiuojamas pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr.3, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr.O3-19, atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus paskirstymo prietaisus. Per atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o pastato naudingojo ploto šildymui suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal butuose, patalpose ar laiptinėse įrengtų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui sudaromas šilumos balansas – pastate suvartotas bei įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis susideda iš šilumos kiekių sumos: naudingojo ploto šildymui, šalto vandens pašildymui, karšto vandens temperatūros palaikymui bei bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Pagal šį metodą šilumos kiekis šildymui išskiriamas į individualiai apskaitytą pagal individualių šilumos skaitiklių rodmenis ir į individualiai neapskaitomą, bendrosioms reikmėms priskirtą šilumos kiekį, kurį sudaro skirtumas tarp name faktiškai suvartoto ir deklaruoto šilumos kiekio ir kuris padalinamas proporcingai butų (patalpų) naudingam plotui.

Šilumos kiekis pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui, kai laikomasi visų butų ir patalpų tolygaus šildymo sąlygos, skaičiuojamas iš pastato įvade išmatuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį naudingojo ploto šildymui, šalto vandens pašildymui bei cirkuliacijai. O kai nesilaikoma visų butų ir patalpų tolygaus šildymo sąlygos, apskaičiuojant šilumos kiekį pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui, iš pastato įvade išmatuoto šilumos kiekio atimamas ne tik šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui, šalto vandens pašildymui ir cirkuliacijai, bet taip pat atimama šilumos kiekio suma dėl tolygaus šildymo sąlygos nesilaikymo apskaičiuotą vartotojui, nesilaikančiam visų patalpų tolygaus šildymo sąlygos, kai tokiam vartotojui priskiriamas papildomas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, apskaičiuojamas naudojant tolygaus šildymo koeficientą lygų 0,7 (Šilumos paskirstymo metodo Nr.3 3.4, 9, 10 punktai). Taigi, yra akivaizdžiai neteisingi atsakovės teiginiai, kad per ataskaitinį laikotarpį namo gyventojų sunaudotas nedeklaruotas šilumos kiekis (įeinantis į visą name suvartotą šilumos kiekį per ataskaitinį laikotarpį) apmokestinamas dvigubai, kai per ataskaitinį laikotarpį apskaitomas kaip bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotas bei kai vėliau (per kitus ataskaitinius laikotarpius) deklaruojamas kaip namo butų (patalpų) naudingojo ploto šildymui suvartotas, kadangi pagal Šilumos paskirstymo metodo Nr.3 taisykles visas per ataskaitinį laikotarpį namo bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotas šilumos kiekis mažinamas šilumos kiekiu, apskaičiuojamu taikant tolygaus šildymo 0,7 koeficientą vartotojams, nedeklaravusiems šilumos, tai yra nesilaikantiems visų patalpų tolygaus šildymo. Akivaizdu, kad negalima nustatyti, kokia butuose (patalpose) sunaudotos, bet nedeklaruotos per ataskaitinį laikotarpį šilumos dalis yra apmokama taikant tolygaus šildymo koeficientą, nes per ataskaitinį laikotarpį nedeklaravus bute (patalpose) sunaudotos šilumos, nėra jokios kitos galimybės nustatyti per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį sunaudotą šilumos kiekį, jeigu šiluma buvo naudojama. Pati atsakovė nurodo, kad tam tikrais laikotarpiais šilumos bute nenaudoja, kas tik patvirtina tolygaus šildymo koeficiento taikymo atsakovei pagrįstumą. Nepagrįstos atsakovės pretenzijos ieškovui dėl mokesčių neperskaičiavimo, kai atsakovė nenurodo ir suprantama, kad negali nurodyti atitinkamais ataskaitiniais laikotarpiais sunaudotą šilumos kiekį. Sunaudotos šilumos kiekio apskaičiavimas yra detaliai reglamentuotas naudojamame šilumos paskirstymo metode. Atsakovė nenurodė konkrečių ieškovo neteisingai taikytų ar taikomų Šilumos paskirstymo metodo Nr.3 nuostatų, o jos siūlomas mokesčių perskaičiavimas (atsakovės bute sunaudotos šilumos kiekį paskaičiuoti pagal per visą šildymo sezoną pateiktus skaitiklio duomenis) yra akivaizdžiai neatitinkantis Šilumos paskirstymo metodo Nr.3 reikalavimų.

Aplinkybę, kad namo šilumos vartotojams mokėtinos sumos už šilumos energiją yra apskaičiuojamos pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr.3 taip pat nustatė ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1889-599/2012. Teismas nustatė, kad mokestis už šilumą apskaičiuojamas pagal namą administruojančios įmonės pateiktas sąskaitas, kuriose yra nurodomi kiekvieno buto šilumos skaitiklio rodmenys, o vartotojui nesilaikančiam tolygaus šildymo sąlygos, yra priskiriamas papildomas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, todėl atsakovei teisėtai ir pagrįstai taikytas tolygaus šildymo koeficientas lygus 0,7, nes atsakovė nedeklaravo savo apskaitos rodmenų. Šalių ginčą dėl apmokėjimo už šilumą nagrinėjo ir apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas pagrįstai atsakovės atžvilgiu taikė tolygaus šildymo koeficientą, pažymėdamas atsakovės pareigą kas mėnesį pateikti teisingus šilumos skaitiklių parodymus, taip pat tai, kad atsakovė, nevykdydama pareigos kas mėnesį deklaruoti skaitiklių rodmenis, prisiėmė visas pasekmes, kilsiančias dėl šios pareigos nevykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad atsakovės argumentai, kad taikomas šilumos energijos apskaičiavimas yra nesąžiningas ir neprotingas, nes jokie kiti komunaliniai mokesčiai, tarp jų už šaltą vandenį, tokiu būdu nėra skaičiuojami, yra nepagrįsti. Teismai taip pat pažymėjo rekomendacinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. gegužės 28 d. rašto pobūdį. Nagrinėjamojoje byloje atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindžia iš esmės motyvais ir argumentais, kuriais grindė savo nesutikimą su ieškiniu jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Nagrinėjamojoje byloje atsakovė nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie leistų priešingai, nei nustatė teismai išnagrinėtoje byloje, konstatuoti atsakovės pretenzijų šilumos tiekėjui dėl mokesčių už šilumą apskaičiavimo pagrįstumą. Šilumos paskirstymo metodo Nr.3 taikymo pagrįstumo nustatymas išeina už nagrinėjamo ginčo ribų, o ir pati atsakovė nenurodo, kad turėtų būti taikomas kitoks šilumos apskaičiavimo metodas. Duomenų, kad ieškovas, apskaičiuodamas mokesčius už šilumą, netinkamai pritaiko taikomo metodo reikalavimus, nėra. Atsakovei yra žinoma jos pareiga reguliariai kas mėnesį deklaruoti bute sunaudotos šilumos kiekį. Atsakovės teiginiai, kad ji nėra skolinga ieškovui neįrodyti. Atsakovės prašymu į bylą išreikalauti rašytiniai įrodymai niekaip nepagrindžia atsakovės teiginių apie ieškovo nesąžiningumą ir apie atsakovės įsiskolinimo ieškovui nebuvimą. Neturi jokios reikšmės byloje atsakovės nurodyta aplinkybė, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektuose nėra įrengta šildymo prietaisų, nes ši aplinkybė nereiškia, jog namo bendrojo naudojimo objektai (bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos ir kt.) nėra šildomi. Neįrodinėtina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuose nėra įrengta šildymo prietaisų, šilumą gauna iš namo šildomų patalpų. Taip pat ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto nešildomos patalpos, kai atsakovė nenaudoja savo bute šilumos, šilumą gauna iš gretimų namo šildomų patalpų. Yra nepagrįsta teigti, kad daugiabučio namo buto savininkui, nenaudojančiam šilumos savo bute per bute įrengtus šilumos prietaisus, nepriklauso pareiga mokėti už name sunaudotą šilumą. Yra visiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, kad dėl to, kad ji iki 2012 m. lapkričio 1 d. buvo išvykusi iš Lietuvos ir 2012 m. spalio mėnesį bute šildymas nebuvo įjungtas, ji nesinaudojo ieškovo paslaugomis ir todėl neturi mokėti už šilumą ir nėra pagrindo taikyti 0,7 koeficientą. Nagrinėjant šalių ginčą svarbi yra ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Šią pareigą atsakovė taip pat pripažino ir patvirtino su ieškovu sudaryta sutartimi. Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovė nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. nesinaudojo ieškovo paslaugomis. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės teiginius apie ieškovo nepagrįstai prašomą priteisti 2.405,38 Lt skolą. Nenustatyta, kad ieškovas yra be pagrindo įgijęs kokį nors atsakovės turtą, kurio negalėjo ir neturėjo gauti ir kurį privalėtų atsakovei grąžinti.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovė L. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:

1) Namo gyventojai už sunaudotą šilumos energiją moka pagal jų butuose įrengtus šilumos skaitiklių parodymus. Jokių kitų radiatorių (ar) šilumos prietaisų bendrosiose patalpose nėra, todėl neaišku, kokiu pagrindu ir už ką yra skaičiuojama „šiluma bendrosioms reikmėms“. Nuo pat 2009 metų su ieškovu vyksta ginčai dėl išrašytų sąskaitų už suvartotą šilumos energiją. 2012-2013 m. šildymo sezono metu gautose sąskaitose už suteiktas paslaugas nurodytos ir išvardintos ieškovo suteiktos paslaugos – šiluma karšto vandens temperatūrai palaikyti, buto (patalpų) šildymas bei šiluma bendrosioms reikmėms. Tiek buto šildymo, tiek ir šilumos bendrosioms reikmėms sumos kiekvieną mėnesį skyrėsi, kai kuriais mėnesiais šiluma bendrosioms reikmėms net neskaičiuota. Ieškovo sąskaitose-faktūrose yra nurodyti mokesčiai už „šilumos energija“ ir atskirai mokestis už „šildymą“. „Šilumos energija“ reiškia mokestį už šilumos energiją pagal deklaruotą skaitiklių rodmenį, o „šildymas“ apskaičiuojamas kaip skirtumas, gautas nuo įvadinio šilumos skaitiklio į daugiabutį namą atėmus visų gyventojų deklaruotą suvartotą šilumos energiją ir minėtą skirtumą išdalijus visiems gyventojams. Taigi susidaro situacija, kada nurodytu laiku ne visi gyventojai deklaruoja savo šilumos skaitiklių rodmenis, taigi jiems nedeklaravus, ieškovas tą nedeklaruotą skirtumą išdalija visiems kitiems gyventojams. Be to, papildomai nedeklaravusiems rodmenų gyventojams priskaičiuoja tolygaus šildymo koeficientą 0,7, o vėliau gyventojams, kurie nedeklaravo, deklaravus skaitiklių parodymus, jokie perskaičiavimai neatliekami, sumokėtos sumos neįskaitomos ir apskaičiuojama dar kartą už faktiškai sunaudotą kiekį. Taigi už tą mėnesį, kada nedeklaruotas šilumos skaitiklio rodmuo, išrašoma sąskaita už šilumos energiją netaikant skaitiklių parodymų, o pritaikius tolygaus šildymo koeficientą 0,7, bet tuo pačiu apskaičiuojama ir sąskaitoje nurodoma papildoma mokėtina suma, gauta nedeklaruotą kiekį išdalijus visiems gyventojams. Vėliau, kitą mėnesį, gyventojams deklaravus savo skaitiklių parodymus, ieškovas už visą deklaruotą šilumos energijos kiekį, kuris apima ir praeito mėnesio šilumos energijos kiekį, už kurį jau buvo apskaičiuotas tolygaus šildymo koeficientas ir papildomai priskaičiuota išdalinta nedeklaruota šilumos energija, kuri išdalinta visiems gyventojams ir jų sumokėta, išrašo sąskaitą faktūrą. Todėl už tą dalį suvartotos šilumos energijos, kurios rodmenys vieną mėnesį nebuvo deklaruoti yra sumokama 2 kartus, tai yra pritaikius tolygaus šildymo koeficientą 0,7, sumokant už išdalintą visiems gyventojams kitų gyventojų nedeklaruotą šilumos energiją, ir dar kartą sumokama gyventojo jau deklaravus visą suvartotą šilumos energijos kiekį. Tai prieštarauja bet kokiam protingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių ir ekonomiškumo principams.

2) Nepagrįsta yra teismo išvada, jog gyventojas turi prisiimti atsakomybę už laiku nedeklaruotą šilumos energiją. Tokiu atveju susidaro situacija, jog tokiu būdu gyventojui yra taikoma sankcija už laiku nedeklaruotą šilumos kiekį. Sankcijos dydis yra 0,7 koeficientas bei, neperskaičiavus deklaruotus šilumos kiekius, sumokėjimas už šilumos energiją vėliau deklaravus šilumos skaitiklio rodmenis, nors jau už nedeklaruotą mėnesį buvo priskaičiuotas 0,7 koeficientas. Tačiau tokia sankcija yra neprotingai ir neproporcingai didelė ir neadekvati pačiam pažeidimui. Aukščiau minėtuose teisės aktuose nėra reglamentuota, kaip sprendžiamas klausimas ir skaičiuojama kaina už laiku nedeklaruotus šilumos skaitiklių parodymus, to nenumato ir sutartis, todėl tokiu atveju yra taikomos bendros Civilinio kodekso nuostatos. Kadangi atsakovė šiuo atveju yra ir vartotoja, valstybės politika dėl šilumos energijos suvartojimo ir šildymo kainų mažinimo taip pat orientuota į šilumos kainų mažinimą. Todėl visi sutarties sudarymo neaiškumai turi būti aiškinami atsakovės naudai. Kadangi sutartis laikytina vartojimo sutartimi, turi būti ginami vartotojo, kaip silpnesniosios šalies interesai. Civilinio kodekso 6.237 straipsnis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo įpareigojusi neatlygintinai perskaičiuoti neteisėtai priskaičiuotas sumas, tačiau iki šios dienos ieškovas šio įpareigojimo neįvykdė. Pati ieškovė 2013 m. rugpjūčio 13 d. raštu pripažino aukščiau minėtas aplinkybes ir nurodė, jog patikslinus kiekvieno mėnesio buvo šilumos skaitiklio rodmenis, perskaičiuotų mokėtinas sumas už papildomą atlygį. Tačiau tokia ieškovo pozicija yra negalima. Gyvenamajame name yra įmontuoti šilumos skaitikliai ir reguliuojami radiatoriai, kurie suteikia galimybę padidinti, sumažinti šilumos energiją, taip reguliuojant temperatūrą bute ir, taupant savo asmenines lėšas, kontroliuoti suvartojamą šilumos energiją. Todėl esant suvartojimui, kuris lygus 0, nes visi radiatoriai buvo užsukti, atsakovė šilumos energijos nevartojo. Taigi ji neturi ir pareigos sumokėti už tai, kas negauta.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad tarp tų pačių šalių priimti teismų sprendimai kitose bylose bylos šalims turi prejudicinę galią, todėl atsakovė neturėjo teisės ginčyti teismų kitose bylose nustatytų aplinkybių nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucija įpareigoja teismus paisyti savo pačių ir aukštesnės instancijos teismų priimtų sprendimų bei formuoti vienodą (nuoseklią ir neprieštaringą) bendrosios kompetencijos teismų praktiką. Teismas privalėjo paisyti savo paties bei Vilniaus apygardos teismo priimtų sprendimų analogiškose bylose, todėl pagrįstai tenkino ieškovo pareikšta ieškinį, o atsakovės reiškiamus reikalavimus bei argumentus atmetė kaip nepagristus. Ieškovas mokesčius už tiekiamas šilumos energijos paslaugas apskaičiuoja (bei privalo apskaičiuoti), vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis bei kompetentingų valstybinių institucijų patvirtintomis, atitinkamų mokesčių apskaičiavimą reglamentuojančiomis tvarkomis bei formulėmis. Mokesčių už ieškovo atsakovei tiekiamas paslaugas apskaičiavimo tvarką reglamentuoja VKEKK patvirtintas bei atsakovės daugiabučiam namui taikomas (daugiabučio namo charakteristikas, šilumos tiekimo sistemą bei naudojamus apskaitos prietaisus atitinkantis) Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3, patvirtintas VKEKK komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19. Metodas nustato, jog pastate suvartotas bei šilumos įvade atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis susideda iš šilumos kiekių sumos: 1) naudingojo ploto šildymui, 2) karšto vandens paruošimui, 3) karšto vandens temperatūros palaikymui, 4) kitų negyvenamųjų patalpų šildymui bei 5) bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Metodas taip pat įtvirtina, jog tuo atveju, kai nesilaikoma visų butų ir patalpų tolygaus šildymo sąlygos (kai nesuvartojamas ir (ar) nedeklaruojamas nutarime nustatyto dydžio šilumos energijos kiekis), šilumos kiekis pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui yra apskaičiuojamas iš šilumos įvade išmatuoto šilumos kiekio (viso pastate suvartoto šilumos kiekio) atimant patalpų savininkams priskirtą šilumos kiekių sumą dėl tolygaus šildymo sąlygos nesilaikymo. Atsakovės ginčijamos aplinkybės, tai yra šilumos kiekio priskyrimas pagal tolygaus šildymo koeficientą, kai patalpų savininkas nesilaiko tolygaus šildymo sąlygos, yra nulemtos pačios atsakovės atlikto sutarties pažeidimo, tai yra karšto vandens skaitiklių rodmenų ataskaitos (deklaracijos) nepateikimo, bei su tuo susijusių pasekmių. VKEKK patvirtinto Metodo pagrįstumas ir (ar) teisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Metodas yra galiojantis, todėl privalomas ginčo šalims. Vilniaus miesto savivaldybės raštas jau buvo ištirtas ginčą tarp tų pačių šalių nagrinėjusių Vilniaus miesto 1 apylinkės bei Vilniaus apygardos teismų. Be to, šio Vilniaus miesto savivaldybės rašto nėra nagrinėjamoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti už teikiamą šilumos energiją, sunaudoto šilumos kiekio nustatymo ir kainos apskaičiavimo pagrįstumo bei teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, kuris yra šildomas centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų, bute įrengtas komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas (b.l. 8-9; 33; 34). Atsakovė su ieškovu 2004 m. gruodžio 23 d. sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2543554 su buitiniu šilumos vartotoju, pagal kurios 10.1 ir 10.5 punktus atsakovė įsipareigojo laiku atsiskaityti už patiektą šilumą ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei kas mėnesį pateikti ieškovui bute įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenų ataskaitą (deklaraciją) (b.l. 4-16). Sutarties 11 punkte buvo nurodyta, kad šilumos kaina nustatoma ir keičiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal sutarties 14 punktą šalys susitarė, kad laikinai iki Valstybinė kainų ir energetikos komisija patvirtins šilumos paskirstymo buitiniams šilumos vartotojams metodus, visas suvartotas per ataskaitinį mėnesį šilumos kiekis, nustatytas pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, paskirstomas (išdalinamas) pastato butų ir kitų patalpų savininkams – buitiniams šilumos vartotojams pagal Vilniaus miesto valdybos 2003 m. kovo 29 sprendimu Nr. 535V patvirtintą Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarką. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtino Komisijos rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus. Gyvenamajam namui, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, teikiamos šilumos ir karšto vandens mokestis apskaičiuojamas pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 3 (b.l. 53).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1889-599/2012 ir Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1902-560/2013 išnagrinėjo ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos už patiektą šilumos energiją nuo 2010 m. sausio 2 d. iki 2011 m. liepos 31 d. priteisimo. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismas minėtose bylose nustatė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja skolos iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad ieškovas pagrįstai atsakovės atžvilgiu taiko tolygaus šildymo koeficientą, lygų 0,7 dydžiui, ir toks suvartotos šilumos energijos kiekio nustatymas nepripažintinas nesąžiningu ar neprotingu. Nagrinėjamoje byloje atsakovė apeliaciniame skunde faktiškai nurodo tokius pačius argumentus kaip ir dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1889-599/2012. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad į šiuos atsakovės argumentus jau buvo kartą atsakyta. Taip pat, skundžiamame teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendime buvo teisingai konstatuota, kad atsakovės teiginiai, jog per ataskaitinį laikotarpį namo gyventojų sunaudotas nedeklaruotas šilumos kiekis (įeinantis į visą name suvartotą šilumos kiekį per ataskaitinį laikotarpį) apmokestinamas dvigubai, yra nepagrįstas. Atsakovė nei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, galinčių patvirtinti, kad ieškovas netinkamai taiko Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 3 taisykles.

Pirmos instancijos teismas teisingai išaiškino atsakovei jos pareigą mokėti už šilumos energiją ir tada, kad ji bute negyvena ir nesinaudoja ieškovo teikiama šilumos energija, kadangi net ir faktiškai nešildomas butas šilumą gauna iš gretimų namo šildomų patalpų. Pažymėtina, kad norint išlaikyti tolygią ir pakankamą šilumą visame gyvenamajame name, kai tam tikruose butuose šildymo prietaisai yra išjungti, kitų butų savininkai turi sunaudoti daugiau šilumos energijos, negu tuo atveju, kai visuose butuose yra veikiantys šildymo prietaisai. Todėl nesutiktina, kad iš atsakovės reikalaujamas mokestis už šilumos energiją prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo reikalavimams.

Atsakovės apeliaciniame skunde minimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus 2010 m. gegužės 28 d. rašto (b.l. 74) teisinė ir įrodomoji reikšmė taip pat buvo aptarta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendime. Šiuo raštu įpareigojimas kreiptis į ieškovą dėl mokesčių už šildymą atsakovės butui perskaičiavimo buvo nustatytas gyvenamojo namo administratoriui UAB „Šilėja“. Be to, minėtas raštas buvo parengtas 2010 m. gegužės 28 d., tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sąskaitos yra pateiktos už šilumos energiją, suteiktą nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. Pažymėtina, kad pats ieškovas atsakovei išaiškino, jog dėl šilumos skaitiklio rodmenų patikslinimo už 2012/2013 m. šildymo sezoną ji turėtų kreiptis į administratorių, kuris ieškovui pateiktų prašymą dėl mokesčių perskaičiavimo pagal patikslintus kiekvieno mėnesio buto šilumos skaitiklio rodmenis bei garantinį raštą dėl apmokėjimo už perskaičiavimą (b.l. 53). Atsakovė nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ji kreipėsi į UAB „Šilėja“ dėl mokesčio už sunaudotą šilumos energiją perskaičiavimo, kartu pateikdama patikslintus skaitiklių rodmenis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šilumos kiekio perskaičiavimo mokestis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Remdamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus 2010 m. gegužės 28 d. rašte suformuluotu prašymu ieškovui išimties tvarka netaikyti nustatyto mokesčio už mokesčių perskaičiavimą, atsakovė turi teisę tartis su ieškovu bei UAB „Šilėja“ dėl perskaičiavimo mokesčio nemokėjimo. Tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į gyvenamojo namo administratorių dėl suvartotos šilumos energijos kainos perskaičiavimo bei mokesčio už perskaičiavimą netaikymo. Kadangi byloje nėra duomenų apie atliktą sunaudotos šilumos energijos perskaičiavimą, šis perskaičiavimas nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, pripažintina, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad ieškovas būtų be pagrindo įgijęs kokį nors atsakovės turtą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovas sumokėjo 605,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus 1500,00 Lt dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Tačiau nagrinėta byla nepripažintina teisiniu požiūriu sudėtinga, be to apeliaciniame skunde buvo nurodyti iš esmės tokie patys motyvai ir argumentai, kaip ir ankstesniame apeliaciniame procese, todėl priteistina suma lygi ketvirtadaliui nurodomo Rekomendacijose, tai yra 375,00 Lt (108,60 €).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Vilniaus energija“, j.a.k. 111760831, 108,60 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

TeisėjaiLaima GerasičkinienėDainius RinkevičiusJūratė Varanauskaitė