Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1902-560/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-09-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-18
Bylos Nr.
2A-1902-560/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-14839-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Atsakovas
L. T.
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1902-560/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14839-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4.; 45.5.; 121.18 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei L. T. dėl įsiskolinimo išieškojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės L. T. 738,80 Lt įsiskolinimą, 52,06 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme – 2011-09-26 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-12-23 ieškovas sudarė su atsakove šilumos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2543554, kurios pagrindu ieškovas tiekė centralizuotą šilumos energiją atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo ieškovui atsikaityti už patiektą šilumą bei apmokėti ieškovo išrašytas PVM sąskaitas–faktūras. Ieškovas nurodė, jog atsakovė už ieškovo suteiktas paslaugas nemokėjo, todėl per laikotarpį nuo 2010-01-02 iki 2011-07-31 (imtinai) susidarė 738,80 Lt įsiskolinimas.

Atsiliepimas

Atsakovė L. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad iš ieškovo pateiktų paskaičiavimo lentelių matyti, jog 713,11 Lt įsiskolinimas susidarė dar iki 2010 m. sausio mėn., nors atsakovė nuolat apmokėdavo ieškovo pateiktas sąskaitas–faktūras, be to, atsakovei deklaravus suvartotą šilumos energiją, ieškovas, atlikęs paskaičiavimus, neatskaičiavo atsakovės pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas–faktūras jau sumokėtos pinigų sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-22 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės L. T. 738,80 Lt įsiskolinimą, 52,06 Lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme – 2011-09-26 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 70 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad ieškovas pilnai įrodė visas aplinkybes, pagrindžiančias pateiktą ieškinį (t. y. dėl atsakovės skolos dydžio bei jos paskaičiavimo teisėtumo, pagrįstumo bei apskaičiavimo tvarkos). Pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), butams mokėtinos sumos už šilumos energiją yra apskaičiuojamos pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 3, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19, t. y. už butų šildymą mokestis apskaičiuojamas pagal namą administruojančios įmonės pateikiamas ataskaitas, kuriose yra nurodomi kiekvieno buto šilumos skaitiklio rodmenys, o vartotojui, nesilaikančiam tolygaus šildymo sąlygos, yra priskiriamas papildomas šilumos kiekis bendrojo naudojamojo patalpoms šildyti. Atsižvelgiant į tai, atsakovei teisėtai ir pagrįstai buvo pritaikytas tolygaus šildymo koeficientas, lygus 0,7 dydžiui, kadangi atsakovė nustatytą laikotarpį nepateikė ir nedeklaravo savo apskaitos rodmenų. Be to, nurodė, kad iš ieškovo į šią civilinę bylą pateiktų paskaičiavimo lentelių turinio matyti, jog ieškovas tinkamai skaičiavo atsakovei ginčo mokesčius, t. y. juos atitinkamu periodu perskaičiuodamas, kai atsakovė jau pateikdavo bei deklaruodavo savo apskaitos rodmenis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus 2010-05-28 raštą Nr. A63-644 (41070)-(3.2.1-BR4) teismas vertino tik kaip rekomendacinio pobūdžio, o ne kaip tiesioginį rašytinį įrodymą, pagrindžiantį tą aplinkybę, kad ieškovas būtent netinkamai paskaičiavo atsakovei už ginčo laikotarpį ginčo įsiskolinimą, todėl konstatavo, kad atsakovės argumentai šioje dalyje yra nepagrįsti, neįrodyti bei atmestini.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė L. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju susidaro situacija, kai nurodytu laiku ne visi gyventojai deklaruoja savo šilumos skaitliukų rodmenis, taigi jiems nedeklaravus, ieškovas tą nedeklaruotą skirtumą išdalija visiems gyventojams, be to, papildomai nedeklaravusiems rodmenų gyventojams priskaičiuoja tolygaus šildymo koeficientą 0,7. Nurodo, kad jokie kiti komunaliniai ir eksploataciniai mokesčiai nėra taip skaičiuojami, pvz., už šaltą vandenį. Pažymėjo, kad tokiu atveju, kai nedeklaruotas suvartotos energijos kiekis išdalijamas visiems gyventojams, o kitą mėnesį šiems gyventojams deklaravus skaitliukų parodymus ir gavus už suvartotą energiją sąskaitą, gyventojai sumoka už tą patį du kartus, dėl to visos sumokėtos sumos turėtų būti perskaičiuojamos ir įskaitomos laikantis CK nustatytų įmokų paskirstymo taisyklių. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo įpareigojusi ieškovą perskaičiuoti mokėtinas sumas, bet šis šio įsipareigojimo neįvykdė. Nurodė, kad ieškovas sutiko atlikti perskaičiavimus tuo atveju, jei atsakovė pateiks šilumos parodymų duomenis už kiekvieną nedeklaruotą mėnesį, tuo pripažindamas, kad yra pagrindas perskaičiuoti minėtas sumas, tačiau atsakovė tokių duomenų pateikti negali, nes nežino, kokie duomenys buvo tuo metu, kadangi buvo išvykusi. Be to, 2010 m. balandžio mėn. atsakovė visiškai nesuvartojo šilumos energijos, dėl to jai nekyla pareiga mokėti už tai, kas nesuvartota. Pažymėjo, kad nuo skolos susidarymo pradžios iki pabaigos skaitiklio parodymų skirtumas yra 4 739, dėl to tik už tokį kiekį suvartotos energijos atsakovė turėtų mokėti. Mano, kad šiuo atveju taikytinos CK nuostatos, kurios turi viršenybę prieš kitus įstatymus ir poįstatyminius aktus.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-22 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovei skola paskaičiuota taikant Šilumos paskirstymo metodo Nr. 3 10 p. numatytą tolygaus šildymo sąlygą, kurios nesilaikant vartotojui priskiriamas papildomas šilumos kiekis bendrojo naudojamojo patalpoms šildyti. Kadangi, kaip kad teigia pati atsakovė, 2010 m. balandžio mėn. (ir kitais mėnesiais, kuriais skaitiklių parodymai deklaruoti nebuvo) jos suvartotos šilumos energijos kiekis buvo lygus 0, dėl to atsakovei pagrįstai buvo pritaikyta tolygaus šildymo sąlyga, kuri reiškia, kad visi šilumos vartotojai turi tolygiai šildyti jiems priklausančias patalpas, nes priešingu atveju vienų vartotojų patalpos gali būti šildomos kitų vartotojų sąskaita. Ieškovas nesutinka su atsakovės argumentu, kad šiuo atveju taikytinos CK nuostatos, nes nagrinėjamu atveju taikytinos tiek bendrosios normos, skirtos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams reguliuoti, tiek specialiosios, t. y. šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos. Šiuo atveju taikytinas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3, kadangi tik šis metodas numato šilumos energijos paskirstymą, kai atskiruose butuose įrengti šilumos apskaitos prietaisai, o atsakovė šio metodo taikymo neginčijo. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašte nenurodytas joks įpareigojimas ieškovui perskaičiuoti mokesčius atsakovei, dėl to šis raštas negali būti vertinamas kaip tiesioginis įrodymas, pagrindžiantis aplinkybę, jog ieškovas netinkamai paskaičiavo atsakovei įsiskolinimą ginčo laikotarpiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės L. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovės įsiskolinimas už šilumos energiją ieškovui laikotarpiu nuo 2010-01-02 iki 2011-07-31 yra 738,80 Lt, ir pagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovės. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2004-12-23 šalys sudarė šilumos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2543554, kurios pagrindu ieškovas tiekė centralizuotą šilumos energiją atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo ieškovui atsikaityti už patiektą šilumą ir apmokėti ieškovo išrašytas PVM sąskaitas–faktūras. Iš 2011-09-08 mokesčių paskaičiavimo pažymos turinio nustatyta, jog atsakovė nereguliariai ir ne visa apimtimi apmokėdavo ieškovo pateiktas PVM sąskaitas–faktūras už teikiamą šilumą ir suvartotą karštą vandenį. Už laikotarpį nuo 2010-01-02 iki 2011-07-31 (imtinai) atsakovės įsiskolinimas už ieškovo suteiktas paslaugas sudaro 738,80 Lt sumą ir 52,06 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2011-03-20 iki 2011-09-20 (imtinai). Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini), butams mokėtinos sumos už šilumos energiją yra apskaičiuojamos pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 3, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19, t. y. už butų šildymą mokestis apskaičiuojamas pagal namą administruojančios įmonės pateikiamas ataskaitas, kuriose yra nurodomi kiekvieno buto šilumos skaitiklio rodmenys. Vartotojui, nesilaikančiam tolygaus šildymo sąlygos, yra priskiriamas papildomas šilumos kiekis bendrojo naudojamojo patalpoms šildyti, todėl atsakovei, kadangi ji nustatytą laikotarpį nepateikė ir nedeklaravo savo apskaitos rodmenų, buvo pritaikytas tolygaus šildymo koeficientas, lygus 0,7 dydžiui.

Tarp šalių pasirašytos 2004-12-23 šilumos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2543554 7.1 p. ieškovas įsipareigojo atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui ir kitoms pastato bendrojo naudojimo patalpoms bei šaltam vandeniui šildyti tiekti šilumą, o minėtos sutarties 10 p. atsakovė įsipareigojo už patiektą šilumą ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą laiku atsiskaityti. Sutarties 13 p. nurodyta, kad visas suvartotas per ataskaitinį mėnesį šilumos kiekis, nustatytas pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, paskirstomas pastato butų ir kitų patalpų savininkams pagal jų pasirinktą vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos komisijos rekomenduojamų ar su ja suderintų metodų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo name, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, šilumos energija skirstoma vadovaujantis Šilumos paskirstymo metodu Nr. 3, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19, kurio taikymo atsakovė byloje neginčijo. Pagal minėtą metodą už butų šildymą mokestis apskaičiuojamas pagal namą administruojančios įmonės pateikiamas ataskaitas, kuriose yra nurodomi kiekvieno buto šilumos skaitiklio rodmenys. Metodo Nr. 3 10 p. numatyta, kad vartotojui, nesilaikančiam visų patalpų tolygaus šildymo sąlygos, priskiriamas papildomas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

Byloje nustatyta, kad atsakovei numatytu laikotarpiu nepateikus ir nedeklaravus savo apskaitos rodmenų, ieškovui atsirado pagrindas taikyti Šilumos paskirstymo metodą Nr. 3, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19, kurio pagrindu už buto vartotojui nesilaikančiam tolygaus šildymo sąlygos, yra priskiriamas papildomas šilumos kiekis bendrojo naudojamojo patalpoms šildyti. Taigi, šiuo atveju matyti, kad ieškovas pagrįstai atsakovės atžvilgiu taikė tolygaus šildymo koeficientą, lygų 0,7 dydžiui. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris, be kita ko reiškia, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Byloje yra pateikti išsamūs ieškovo paskaičiavimai, patvirtinantys jo prašomos priteisti skolos dydį. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas tinkamai skaičiavo atsakovei ginčo mokesčius, t. y. kai atsakovė pateikdavo bei deklaruodavo savo apskaitos rodmenis, mokesčiai atitinkamu periodu buvo perskaičiuojami. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas šiuo atveju būtų perskaičiavęs atitinkamus mokesčius, jei atsakovė būtų pateikusi atitinkamų mėnesių skaitliukų duomenis, tačiau tokiais duomenimis ieškovui nedisponuojant, jam nebuvo sudaryta galimybė atlikti atitinkamus perskaičiavimus. Pažymėtina, kad pareiga kas mėnesį pateikti teisingus šilumos skaitiklių parodymus tenka būtent atsakovei. Atkreiptinas dėmesys, kad, be kita ko, 2004-12-23 šilumos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2543554 10.5 p. atsakovė įsipareigojo kas mėnesį pateikti šilumos tiekėjui bute (patalpose) įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenų ataskaitą (deklaraciją). Be to, minėtos sutarties 17 p. nurodyta, kad buitinis vartotojas šilumos tiekėjui iki poataskaitinio mėnesio paskutinės darbo dienos sumoka už kiekvieną mėnesį suvartotą šilumos energiją ir kitoms pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, šaltam vandeniui pašildyti. Tai reiškia, kad pati atsakovė, nevykdydama pareigos kas mėnesį deklaruoti skaitiklių rodmenis, prisiėmė visas pasekmes, kilsiančias dėl šios pareigos nevykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad minėtas šilumos energijos apskaičiavimas yra nesąžiningas ir neprotingas, nes jokie kiti komunaliniai mokesčiai, tarp jų už šaltą vandenį, tokiu būdu nėra skaičiuojami, yra nepagrįstas, kadangi skaičiuojant skirtingus mokesčius taikomi skirtingi teisės aktai ir jų nuostatos, o skaičiuojant mokestį už šaltą vandenį nėra jokio pagrindo taikyti minėtos Šilumos paskirstymo metode Nr. 3, patvirtintame Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19, nurodytos tolygaus šildymo sąlygos. Be to, nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus 2010-05-28 raštas Nr. A63-644 (41070)-(3.2.1-BR4) šioje byloje vertintinas tik kaip rekomendacinio pobūdžio, o ne kaip tiesioginis rašytinis įrodymas, pagrindžiantis tą aplinkybę, kad ieškovas būtent netinkamai paskaičiavo atsakovei už ginčo laikotarpį ginčo įsiskolinimą, dėl to ir šis atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad įsiskolinimas pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės priteistas pagrįstai, darytina išvada, kad yra pagrindas ir ieškovo prašomų delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimui. 2004-12-23 šilumos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2543554 18 p. atsakovė įsipareigojo nustatytu terminu nesumokėjus mokėjimų už šilumą bei priežiūrą pagal pateiktą pranešimą už kiekvieną pavėluotą dieną mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Be to, CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos vertinimu, 52,06 Lt dydžio delspinigių suma, 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme – 2011-09-26 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 70 Lt žyminis mokestis iš atsakovės priteisti pagrįstai.

Taigi, teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-22 sprendimo, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas

nutaria:

Atsakovės L. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius