Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LKW EXPRESS24“ atstovui advokatui Vaidui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo Z. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LKW EXPRESS24“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Z. S. per atstovę kreipėsi į teismą ieškiniu, pareikštu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „LKW EXPRESS24“, kuriame, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės 4101,08 Eur darbo užmokesčio nepriemoką bei netesybas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo atleidimo dienos.

Ieškovo atstovė R. K. teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje ginčas yra kilęs dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies darbuotojui bei dėl to atsiradusių teisinių pasekmių.

Nustatyta, kad tarp ieškovo Z. S. ir atsakovės UAB „LKW EXPRESS24“ 2023 m. lapkričio 7 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 466, kuria ieškovas įdarbintas tarptautinių krovinių vežimų transporto priemonės vairuotoju (1.2 p.). Šalys susitarė, kad darbuotojas pradeda dirbti nuo 2023 m. lapkričio 9 d. (7 p.). Darbdavys įsipareigojo darbuotojui mokėti 841 Eur/mėn darbo užmokestį ir komandiruotės metu 546 Eur/mėn priedą už viršvalandžius, naktinį darbą poilsio ir švenčių dienomis bei kitus mokėjimus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos norminius aktus (...). Šalys taip pat sutarė, kad už darbuotojo laiką, praleistą komandiruotėse užsienio valstybėje bus mokami dienpinigiai, apskaičiuojami pagal Dienpinigių, komandiruočių išlaidų darbuotojams apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką (1.3 p.). Šalys taip pat sutarė dėl suminės darbo laiko apskaitos (4 p.). Darbo sutartis su darbuotoju nutraukta 2024 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Dėl dalies neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2024 m. spalio 16 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-18237/2024, ieškovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su minėtu sprendimu, ieškovas kreipėsi į teismą.

DK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį, kuris yra viena iš esminių darbo sutarties sąlygų, kuri turi būti įtvirtinta raštu. Pagal DK 34 straipsnio, reglamentuojančio būtinąsias darbo sutarties sąlygas, 3 dalį, darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį).

Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Nagrinėjamoje situacijoje iš darbo sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl darbo pradžios ir mėnesinio darbo užmokesčio dydžio mokėjimo bei suminės darbo laiko apskaitos taikymo. UAB „LKW EXPRESS24“ direktorius 2018 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2018/04/30-2b bendrovėje taikoma trijų mėnesių suminė darbo laiko apskaita (T.2, e. b. l. 154). Ieškovas tvirtina, jog jis dirbti pradėjo anksčiau nei nurodyta darbo sutartyje ir deklaruota Sodroje bei kad netinkamai buvo mokamai dienpinigiai, todėl atleidimo iš darbo metu su juo nebuvo pilnai atsiskaityta. Ieškovo preliminariais skaičiavimais neišmokėta darbo užmokesčio suma sudaro 4101,08 Eur. Tuo tarp atsakovė teigia, jog ieškovo atleidimo iš darbo metu su juo buvo pilnai atsiskaityta. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl to, koks iš tikro buvo darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl darbo santykių pradžios ir ar buvo su juo pilnai atsiskaityta atleidimo iš darbo metu.

Ieškovo paaiškinimais, atsakovė su juo neatsiskaitė už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 6 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d., nes, pasak jo, dirbti pas atsakovę pradėjo 2023 m. lapkričio 6 d. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad minėtą dieną ieškovas vairavo vieną iš darbdaviui priklausančių automobilių. Be to, vairuotojo liudijimo išdavimo data 2023 m. lapkričio 7 d. patvirtina, kad ieškovas jau dirbo pas atsakovę - vyko darbuotojo mokymai. Taip pat pažymėjo, kad vairuotojo liudijimai išduodami vadovaujantis LR kelių transporto kodekso 8⁵ straipsnio nuostata. Vertinant tokius ieškovo paaiškinimus pastebėtina, jog jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Kaip jau minėta 2023 m. lapkričio 7 d. darbo sutartimi ginčo šalys sutarė, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2023 m. lapkričio 9 d. Minėta darbo sutartis yra sudaryta dviem kalbom – lietuvių ir ieškovui suprantama rusų kalba ir yra abiejų šalių pasirašyta. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos (T.2, e. b. l. 5-6) matyti, kad ieškovas UAB „LKW EXPRESS24“ įdarbintas 2023 m. lapkričio 9 d. Priešingai nei teigia ieškovas, byloje nėra jokių įrodymų, faktinei aplinkybei, jog 2023 m. lapkričio 6 d. ieškovas dirbo pas atsakovę, nes vairavo vieną iš darbdaviui priklausančių automobilių, pagrįsti – bendro darbo laiko duomenys apie 6 km vairavimo trukmę labiau tikėtina, jog patvirtina ieškovo darbo įgūdžių patikrinimą prieš sudarant darbo sutartį, tačiau ne realų darbą (T.2, e. b. l. 135). Nors, kaip teigia ieškovas, atsakovės pateiktame dokumente „Darbo ir poilsio režimo pažeidimai už periodą“ (T.1, e. b. l. 31-32) nurodytas periodas nuo 2023 m. lapkričio 7 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d. patvirtina ieškovo kitą darbo pradžią, tačiau, teismas su tuo nesutinka. Tokį nesutikimą lemia tai, jog darbo ir poilsio režimo pažeidimai fiksuoti tik nuo 2023 m. lapkričio 11 d., o nurodyta 2023 m. lapkričio 7 d. data yra darbo sutarties sudarymo diena. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas darbdavio nurodymu dalyvavo kokiuose nors mokymuose. Iš byloje esančios 2023 m. lapkričio 8 d. Kursų teikimo sutarties (T.1, e. b. l. 33-35) matyti, jog minėta sutartis yra parengta lietuvių ir rusų kalbomis ir sudaryta tarp UAB „Sausių logistikos parkas“ ir Z. S. ir abiejų šalių pasirašyta. Tuo tarpu atsakovė nėra sutarties šalimi ir į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, jog mokymuose ieškovas dalyvavo darbdavio iniciatyva ar nurodymu. Aplinkybė, jog šalys minėta sutartimi sutarė, jog už suteiktas kursų paslaugas ieškovas sumokės per 2 mėnesius nuo kursų paslaugos suteikimo, tačiau prašymas iš darbo užmokesčio ir kitų mokėjimų sumokėti UAB „ Sausių logistikos parkas“ už suteiktas paslaugas pagal sutartį darbdaviui pateiktas minėtos sutarties sudarymo dieną (T.1, e. b. l. 36), nekeičia teismo vertinimo. Tokį teismo vertinimą suponuoja tai, jog ieškovas, kaip sutarties šalis ir paslaugos gavėjas turi teisę spręsti kada ir kokiu būdu apmokėti už paslaugas, kiek tai atitinka paslaugos teikėjo interesus.

LR kelių transporto kodekso 8⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vairuotojo liudijimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo vežėjo Transporto saugos administracijos nustatytos formos prašymo ir šių vairuotojo dokumentų: vairuotojo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, vairuotojo pažymėjimo, kuriame įrašytas Europos Sąjungos kodas (95) ir data, iki kurios galioja vairuotojo kvalifikacija, arba kvalifikacinės vairuotojo kortelės, atitinkančios 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo, iš dalies keičiančios Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 76/914/EEB, nuostatas, jeigu vairuotojas yra įgijęs profesinę kvalifikaciją vežti krovinius ne Lietuvos Respublikoje, pateikimo dienos. Minėta įstatymo nuostata niekaip nepatvirtina, jog ieškovas dirbo pas atsakovę vairuotojo liudijimo išdavimo dieną 2023 m. lapkričio 7 d. Teismas, nesant jokių įrodymų byloje, visiškai sutinka su atsakovės išsakytais argumentais, jog ieškovas savo darbo santykius pas atsakovę 2023 m. lapkričio 6-8 d. įrodinėja prielaidomis. Be to, būtina pažymėti, kad pagal DK 146 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Vadinasi, ieškovas, jeigu negavo apmokėjimo už 2023 m. lapkričio 6-8 dienas, kai, jo teigimu, dalyvavo dirbo ir dalyvavo mokymuose, turėjo per tris mėnesius, skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio mėnesio 14 dienos, kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl nesumokėto atlyginimo, tačiau kreipėsi tik 2024 m. rugpjūčio 13 d. Nors bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas reikalauti darbo užmokesčio šiuo atveju ir nebuvo praleistas, tačiau toks pavėluotas kreipimasis, nesant kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo darbo pradžią nuo 2023 m. lapkričio 6 d. leidžia daryti išvadą, kad ieškovas dirbti UAB „LKW EXPRESS24“ pradėjo 2023 m. lapkričio 9 d.

Pasak ieškovo, tai, kad su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta, patvirtina vėlesnis neva mokėtinų dienpinigių suderinimas su ieškovu, t. y. jis nebuvo supažindintas iš anksto protingais terminais dėl dienpinigių mokėjimo.

Pagal DK 107 straipsnio 2 dalį, darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Pagal DK 107 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punktą dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta DK 25 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju darbo sutartimi ginčo šalys sutarė, kad už darbuotojo laiką, praleistą komandiruotėse užsienio valstybėje bus mokami dienpinigiai, apskaičiuojami pagal Dienpinigių, komandiruočių išlaidų darbuotojams apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką (1.3 p.). Nėra ginčo, kad yra priimtas atsakovės vidaus dokumentas, kuriuo numatyti komandiruojamiems darbuotojams mokėtinų dienpinigių dydžių nustatymo kriterijai, su šiuo dokumentu ieškovas yra supažindintas, tą patvirtina ieškovo parašas (T.2, e. b. l.134). Šioje vietoje pažymėtina, jog Dienpinigių, komandiruočių išlaidų darbuotojams apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarka yra neatskiriama Darbo apmokėjimo sistemos aprašo dalis.

Dienpinigių, komandiruočių išlaidų darbuotojams apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkoje, patvirtintų UAB „LKW EXPRESS24“ 2022 m. birželio 1 d. įsakymu, 9 punkte nustatyta, kad už darbuotojo laiką, praleistą komandiruotėje užsienio valstybėje, mokami 50 proc. nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, kurie atsižvelgiant šį šio Aprašo priede B pažymimus objektyvius kriterijus didinami ir / ar mažinami Aprašo B priede nurodytais įverčiais. Iš byloje esančių Dienpinigių apskaičiavimo ir suderinimo aktų matyti, jog ieškovas su jais sutiko ir jokių pretenzijų dėl dienpinigių apskaičiavimo neturėjo, tai patvirtindamas savo parašais (T. 2, e. b. l. 75-102). Atsižvelgiant į tai, kas aptarta spręstina, jog ieškovui buvo žinoma bendrovėje esanti dienpinigių apskaičiavimo tvarka ir jis buvo tinkamai informuotas apie komandiruotėse mokėtinus dienpinigius ir su jų paskaičiavimu sutiko.

Ieškovas kelia klausimą, jog jam nepagrįstai iš 2024 m. balandžio mėn. dienpinigių padaryta 887,50 Eur išskaita. Vertinant tokį ieškovo argumentą, pastebėtina, jog DK 150 straipsnyje yra nustatyta, jog išskaitos yra daromos iš darbuotojo darbo užmokesčio. To paties įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus. Minėta įstatymo nuostata reiškia, jog dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką. Pastebėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018). Įvertinus teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką galima būtų spręsti, jog darbdavys nepagrįstai padarė 887, 50 Eur išskaitą iš ieškovo darbo užmokesčio. Tačiau šiuo atveju yra svarbios ir faktinės aplinkybės. Ieškovas neneigė, jog savo veiksmais padarė darbdaviui žalą, ir 2024 m. gegužės 2 d. susitarimu dėl žalos atlyginimo sutiko gera valia atlyginti 440 Eur iš darbo užmokesčio ir kitų mokėjimų, o darbo sutarties nutraukimo atveju sutiko atlyginti visą žalą iš galutinio atsiskaitymo (T.4, e. b. l. 47-48). Kadangi šiuo atveju tarp šalių darbo santykiai pasibaigė 2024 m. birželio 2 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, darytina išvada, jog išskaita iš ieškovui priklausančių dienpinigių padaryta pagrįstai ir teisėtai, šalių susitarimu.

Teismas taip pat laiko neįrodytais ieškovo argumentus, jog atsakovė dirbtinai sumažino ieškovui priklausančių nepanaudotų atostogų dienų skaičių ir nesumokėjo už tokias dienas priklausančio darbo užmokesčio ir dienpinigių. Kai matyti, 2023 m. gruodžio 13 d. prašymu ieškovas išreiškė prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo 2023 m. gruodžio 13-14 d. (imtinai) (T.2, e.b.l. 38) tuo tarpu 2023 m. gruodžio 14 d. dienpinigių apskaičiavimo ir suderinimo aktas patvirtina jo sudarymo datą, t. y 2023 m. gruodžio 14 d., tačiau priešingai nei nurodo ieškovas, nepatvirtina jo pasirašymo datos, todėl nėra faktinio pagrindo spręsti, jog atsakovė dirbtinai sumažino ieškovui priklausančių nepanaudotų atostogų dienų skaičių. Dėl nurodytos priežasties ieškovo argumentai atmestini.

Pasak ieškovo, pagal tachografo duomenis ir atsakovės pateiktus duomenis nepriemoka už viršvalandinį ir darbą šventinėmis ir poilsio dienomis yra 2852, 09 Eur. Sprendžiant dėl tokių ieškovo reikalavimo pagrįstumo, visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos paskaičiavimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies buvo tikslinami net keturis kartus: du kartus Darbo ginčų komisijoje ir du kartus teisme, nors jie ir atlikti vadovaujantis tais pačiais tachografo parodymais. Be to, tokie paskaičiavimai nėra svariu įrodymu ieškinio reikalavimams pagrįsti, kadangi paskaičiavimai yra atlikti vadovaujantis kitais duomenimis (įrodymais). Sprendžiant dėl tokių paskaičiavimų objektyvumo būtina pažymėti ir tai, jog iš Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pateiktos suvestinės (pateiktos su patikslintu ieškiniu) matyti, jog jie atlikti taikant vieno mėnesio apskaitinį laikotarpį, nes du mėnesius iš eilės (2024 m. kovo - balandžio mėn.) yra priskaičiuojami viršvalandžiai, kai tuo tarpu (kaip nustatyta bylos duomenimis) bendrovėje taikyta trijų mėnesių suminė darbo laiko apskaita. Be to, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog viršvalandinis darbas yra darbas, dirbamas virš nustatytos darbo laiko trukmės (DK 150 str. 1 d.). Darbuotojo dirbamas darbas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę teisiškai pripažįstamas viršvalandiniu darbu, jeigu jis yra atliekamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Dirbti viršvalandinius darbus darbdavys (jo atstovas) gali skirti savo įsakymu (nurodymu). Tam, kad darbas būtų pripažintas viršvalandiniu, pakanka, kad nurodymą dirbti darbuotojo tiesioginis viršininkas duotų net ir žodžiu arba toks darbas būtų dirbamas su jo žinia ir leidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-339/2010). Nagrinėjamu atveju, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovas būtų dirbęs viršvalandinį darbą ar darbą šventinėmis ir poilsio dienomis su darbdavio žinia. Todėl dėl visų aukščiau nurodytų priežasčių ieškovo argumentai dėl 2852, 09 Eur nepriemokos atmestini.

Taigi atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus – atstovų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus – darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai dėl 4101,08 Eur darbo užmokesčio nepriemokos nebuvo įrodyti (CPK 178 straipsnis). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 4101,08 Eur darbo užmokesčio nepriemoką atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo priteisti netesybas, todėl jis taip pat atmestinas.

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 4 dalies nuostata, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Darbo teisinio santykio dalyviams pareiškus ieškinius teisme po DGK priimto sprendimo, individualaus darbo ginčo byla nagrinėjama teisme iš esmės ir užbaigiama teismui priimant sprendimą, po kurio įsiteisėjimo DGK sprendimas netenka galios visa apimtimi (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad spręsdama dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas taip pat vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – rekomendacija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ginčo pobūdį ir spręstinus klausimus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų turinį.

Sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo apimties, atsakovė pateikė duomenis ir prašo priteisti iš ieškovo 2527,69 Eur už byloje dalyvavusio advokato pagalbą. Iš dokumentų matyti, jog išlaidos patirtos dėl atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, pasirengimą bei atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, prašymo teismui dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą.

Pripažintina, kad atsakovės patirtos išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, realios, tačiau prašymas tenkinamas iš dalies– mažintina už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo suma. Atsakovei iš ieškovo priteistinas 1765 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (priteista suma suapvalinta iki sveiko skaičiaus).

Valstybė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatyrė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LKW EXPRESS24“, juridinio asmens kodas 304830217, iš ieškovo Z. S., gimusio (duomenys neskelbtini)., 1765 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.