Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.4.

2025 m. rugpjūčio 8 d.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmėje) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis J. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), juridiškai laikomas neteistu,

yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

J. T. mušdamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2025 m. liepos 21 d. apie 18⁴⁰ val. dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), pagriebė nukentėjusįjį V. V. už peties, pargriovė ant lovos ir tyčia sudavė ne mažiau kaip tris kartus į dešinę akį bei vieną kartą į kairę akį, sukeldamas fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamojo (įtariamojo) J. T. paaiškinimais, užfiksuotais 2025 m. liepos 30 d. apklausos protokole, kuriame nurodyta, kad kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad jo brolis V. T. prie savo gyvenamojo namo turi dirbtuves, į jas įleido gyvenamosios vietos neturintį V. V.. V. (V.) veda asocialų gyvenimo būdą, t. y. nuolat girtauja, nedirba. Mano, kad V. V. išnaudoja jo brolį V. (T.). Kaltinamasis (įtariamasis) nesyk konfliktavo su V., nes pastarasis girtuokliauja su jo broliu V. Ankstesni konfliktai su V. nebuvo smurtiniai.

Neblaivus kaltinamasis (įtariamasis) 2025 m. liepos 21 d. 18⁴⁰ val. atvyko pas brolį V. padėti jam ūkyje. Atvykęs rado V. neblaivų. Suprato, kad brolis vėl gėrė su J. (turėtų būti V.). Kaltinamasis (įtariamasis) labai susinervino ir nuėjo pas V.. V. atidarė duris ir kaltinamasis (įtariamasis) parvertė jį ant lovos, kumščiu smūgiavo abi akis. Nežino, kiek kartų sudavė, tačiau gali būti taip, kaip nurodyta įtarime. Kaltinamasis (įtariamasis) buvo labai piktas ir smūgiavo stipriai. Tą pačią įvykio dieną sudegino V. striukę. Vėliau sužinojo, kad V. striukėje buvo piniginė su įvairiais dokumentais. Mano, kad jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Būdamas blaivus nebūtų smurtavęs prieš V. Apgailestauja dėl savo elgesio. Atsiprašė V. ir pažadėjo atiduoti jam savo striukę.

Nukentėjusiojo V. V. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose, kuriuose teigiama, kad jis gyvena dirbtuvėse adresu (duomenys neskelbtini). Pas jį dažnai į svečius ateina netoliese gyvenantis kaimynas V. T. ir jo brolis J. T.. Su J. T. niekada gerai nesutarė. J. (T.) jam nuolat priekaištauja, kad jis išnaudoja V., nepadeda ūkyje ir girdo V. alkoholiu.

Nukentėjusysis įvykio dieną, t. y. 2025 m. liepos 21 d., nuėjo į svečius pas kaimyną V. Abu žiūrėjo televizorių, dirbo sodo ir daržo darbus. Kadangi lauke buvo šilta, nusivilko striukę ir pasidėjo pas V. ant kėdės. Baigęs dirbti, išėjo namo. Apie 18⁴⁰ val. namuose išgirdo beldimą į duris. Pamanė, kad atėjo V., ir atkabino kablį (nuo durų). Už durų stovėjo neblaivus J. J. jį užgauliojo įvairiais necenzūriniais žodžiais, griebė ranka už peties ir tampė bei pargriovė ant lovos. Gulėdamas ant lovos, J. klausė, ko tas nori, ką čia daro, kodėl jį stumdo. J. papriekaištavo, kad jis nedirba. Nukentėjusysis norėjo atsistoti ir išeiti į lauką, bet J. dešinės rankos kumščiu trenkė į dešinės akies sritį. J. sudavė dešine ranka 3-4 kartus į dešinės akies sritį ir 1 kartą į kairės akies sritį. Atsirado kraujosruva. J. smūgiai kiekvienu kartu buvo vis stipresni. Skausmą vertina 6 balais iš 10. Po J. smūgių ištrūko ir išbėgo į lauką.

Nukentėjusiojo teigimu, J. ne pirmą kartą jį užsipuola. Ne kartą jį pastūmė. Kitą dieną po įvykio medikai nukentėjusįjį pristatė į VšĮ (duomenys neskelbtini), ten nustatė dešinės akies paviršinius sužalojimus, t. y. akies voko ir perikulinės srities sumušimus. Po medikų apžiūros paleistas gydytis ambulatoriškai.

Nukentėjusysis 2025 m. liepos 22 d. apie 7³⁰ val. nuėjo pas V. pasiimti striukės, tačiau jos neberado. Striukė su pinigine rasta V. gyvenamojo namo kiemo laužavietėje. Nukentėjusysis rado striukės ir piniginės apdegusius likučius. Piniginėje buvę asmens tapatybės kortelė, įvairios kitos kortelės nesudegė, jos rastos šalia sudegusios piniginės likučių. Iš dokumentų sudegė tik neįgaliojo pažymėjimas. J. iš pykčio sudegino jo striukę. Vėliau J. jo atsiprašė, jam pretenzijų nereiškia.

Nukentėjusysis V. V. 2025 m. liepos 22 d. parašė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir tą pačią dieną buvo apklaustas.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2025 m. liepos 22 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Papildomos įvykio vietos ir daiktų apžiūros 2025 m. liepos 23 d. protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, kurios koordinatės (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Asmens apžiūros 2025 m. liepos 22 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame aprašyta nukentėjusiojo kūno apžiūra. Aplink dešinę akį ir jos srityje matyti sumušimas su kraujosruva (hematoma), ties kairės akies sritimi matyti sumušimas ir kraujosruva. Fotografuota.

VšĮ (duomenys neskelbtini) 2025 m. liepos 22 d. išrašu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatyta akies voko ir periokolinės srities sumušimas.

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo 2025 m. liepos 23 d. protokolu, kuriame sakoma, kad nukentėjusysis pateikė laužavietės pakraštyje buvusias ir nesudegusias asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB išduotą nuolaidų kortelę „Ačiū“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelę „Pildyk“, atsiskaitymo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas kortelę.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamajam inkriminuotą, kad jis padarė nukentėjusiajam akies voko ir periokulinės srities sumušimą ir taip sukėlė fizinį skausmą, tačiau fizinio skausmo sukėlimas inkriminuojamas tada, kai fizinis smurtas nepalieka žymių, nes tai yra minimalus žalos asmens sveikatai laipsnis.

BK 141 straipsnyje nurodyta, kad BK 135, 138 ir 140 straipsniuose nustatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. v-298/158/a1-86 patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nenurodo fizinio skausmo nustatymo kriterijų. Taisyklių 1 punkte įtvirtinta, kad šiose taisyklėse nurodyti sveikatos sutrikdymo masto – sunkaus, nesunkaus ir nežymaus – nustatymo medicininiai kriterijai. Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir lentele (priedu) „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo“. Nė viename punkte nėra nurodytas imperatyvas fizinio skausmo sukėlimo faktą nustatyti teismo medicinos ekspertams. Nors Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, tai visiškai nereiškia, kad fizinio skausmo sukėlimo faktas negali būti nustatomas kitokiais būdais. [...] fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicininės žinios. Fizinio skausmo sukėlimo faktą gali nustatyti ir teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjusysis buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020).

Taigi, nustatant, koks sveikatos sutrikdymas (arba kitaip tariant – sužalojimas, susargdinimas) buvo padarytas, reikalinga kompetencija – specialios (medicininės) žinios, o tai reiškia, kad, kaip tai numatyta BPK 89, 90 straipsniuose, šiais klausimais tyrimą atlieka ir išvadas teikia specialistas (taip pat tai gali būti ekspertas – BPK 84-88 straipsniai). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą specialisto išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-417/2014).

Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis.?? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

Nukentėjusysis teigė, kad jį mušant patirtą skausmą vertina 6 balais iš 10. Kadangi po įvykio teismo medicinos specialistai (ekspertai) neapžiūrėjo nukentėjusiojo ir nenustatė tokio sužalojimo kaip akies voko ir periokolinės srities sumušimas bei sveikatos sutrikdymo masto, ši aplinkybė kaip nepatvirtinta objektyviais medicininiais duomenimis, kurie tokiu atveju būtini, šalinama iš kaltinimo.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).???

Įvertinęs surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai, smurtavus prieš nukentėjusįjį ir sukėlus fizinį skausmą, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo. Nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK straipsniuose.

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 140 str. 1 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 1 metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nuo 23⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val. būti namie. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). Nuo 1995 m. sausio 12 d. iki 2007 m. lapkričio 15 d. su pertraukomis turi oficialaus darbo stažo. Nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki 2010 m. gruodžio 21 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Darbo paieška nutraukta dėl kitų priežasčių. Per pastaruosius metus nebaustas administracine tvarka. 2013 m. kovo 15 d. teistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje; 2015 m. rugpjūčio 14 d. – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje; 2016 m. gruodžio 6 d. – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Išnykus teistumui (BK 97 str. 3 d. 3 p. a) pp.), juridiškai laikomas neteistu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis (menkavertė), eigą, būdą, trukmę, fizinio smurto intensyvumą, dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, bausmės dydį (trukmę) parinkdamas dvigubai didesnį už minimalų (BK 48 str. 2 d.). Kaltinamasis įpareigojamas pirmuosius 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausdamas visą laisvės apribojimo atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 str. 4 d. 1 p.; 5 d. 4 p.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimo trukmė mažinama trečdaliu.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, vėliau panaikinama (BK 139 str. 3 d.).

VI. Dėl daiktinių įrodymų

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: nukentėjusiojo vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB išduota nuolaidų kortelė „Ačiū“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelė „Pildyk“, atsiskaitymo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas kortelė, kurios apžiūrėtos ir grąžintos nukentėjusiajam, paliekamos jo kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigodamas jį per pirmuosius 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausdamas visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 1 metų laisvės apribojimą sumažinti trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigodamas J. T. per pirmuosius 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausdamas visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje (probacijos tarnyboje) dienos.

J. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė; vėliau panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: V. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB išduotą nuolaidų kortelę „Ačiū“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelę „Pildyk“, atsiskaitymo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas kortelę, kurios buvo apžiūrėtos ir po to grąžintos V. V., palikti jo neribotai nuosavybei.

Išaiškinti J. T., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar dydžiu, taip pat kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.