Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-376/11

1.1.8.1.1.; 2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

2011 m. gegužes 10 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Varenos r., lietuvio, LR piliecio, pagrindinio išsilavinimo, nedirbancio, nesimokancio, nevedusio, gyv. (duomenys neskelbtini) Varenos r., teisto, ir nuteistojo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Varenos r., lietuvio, LR piliecio, pagrindinio išsilavinimo, nesimokancio, nedirbancio, nevedusio, gyv. (duomenys neskelbtini) teisto, apeliacinius skundus del Varenos rajono apylinkes teismo 2009 m. vasario 13 d. nuosprendžio panaikinimo, kuriuo A. B. nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. ir jam paskirtas laisves atemimas dvejiems metams ir šešeriems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose, D. B. nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. ir jam paskirtas laisves atemimas dvejiems metams ir šešeriems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis D. B. paskirta bausme subendrinta su Varenos rajono apylinkes teismo 2008-02-21 paskirta ir neatlikta šešiu menesiu laisves atemimu bausme, vykdoma pagal Varenos rajono apylinkes teismo 2008-12-22 nutarti, prie griežtesnes bausmes iš dalies pridedant švelnesne bausme ir paskirta galutine subendrinta bausme laisves atemimas dvejiems metams ir devyneriems menesiams.

Nuosprendžiu priteista solidariai iš D. B. ir A. B. Vilniaus teritorinei ligoniu kasai 4948,34 Lt nukentejusiojo M. C. gydymo išlaidu atlyginimo.

Civiliniam ieškovui M. C. pripažinta teise i ieškinio patenkinima, klausima del dydžio perduodant nagrineti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustate:

D. B. ir A. B. nuteisti už tai, kad jie sunkiai sutrikde sveikata žmogui, o butent: 2007 m. gruodžio 25 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), M. B. gyvenamajame name ir kieme, D. B., tycia spyre koja M. C. ir sudave smugius rankos kumšciu i ivairias kuno vietas, po to, sudave tris smugius tušciu trilitriniu stiklainiu M. C. i galvos sriti, apsvaigindamas ji, o toliau tesdamas nusikalstamus veiksmus, sudave smugius rankomis ir sparde kojomis 6-7 kartus i galva ir kitas kuno vietas, o A. B. tycia sudave smugius ranku kumšciais ir sparde kojomis M. C., suduodamas dešimt smugiu ranku kumšciais ir dešimt kartu spyre koja i galva ir kitas kuno vietas, tuo padarydami nukentejusiajam M. C. galvos daugybines muštines žaizdas, poodines kraujosruvas apie abi akis, galvos smegenu traumine liga, galvos smegenu sumušima, kraujo išsiliejima po minkštais galvos smegenu dangalais, atvira ispraustini kairio momenkaulio lužima, t.y. sunku sveikatos sutrikdyma, kadangi atviras ispaustinis kairio momenkaulio lužimas yra sunkus suluošinimas. Šiais savo veiksmais D. B. ir A. B. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Teismas nuosprendyje nurodo, kad jo veiksmuose nera butinosios ginties pagrindu. Su tokiais motyvais jis nesutinka. LR BK 28 str. 1 d. nurodoma, kad asmuo turi teise i butinaja ginti. Šia teise jis gali igyvendinti neatsižvelgdamas i tai, ar galejo išvengti kesinimosi arba kreiptis pagalbos i kitus asmenis ar valdžios institucijas. Butent, šia savo teise jis ir igyvendino. Mineto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad butinosios ginties ribu peržengimu nelaikoma del didelio sumišimo ar išgascio, kuri sukele pavojingas kesinimasis, arba ginantis nuo isibrovimo i busta padaryta veika. Iš bylos aplinkybiu aiškiai matyti, kad nukentejusysis M. C. su savo pažistamais ir draugais S. Š., E. M., S. P. ir A. M. be jokio teiseto pagrindo atvažiavo ir isiverže i M. B. namus, kuriuose gyvena jis. Nukentejusysis M. C. su S. Š., E. M. ir S. P. isiverže i M. B. namus, išprovokavo muštynes ir sužalojo D. B., G. B. bei J. B.. Taigi akivaizdu, jeigu jis su savo pusbroliu D. B. nebutu emesis atitinkamu gynybos veiksmu, nežinia kuo viskas butu pasibaige.

Iš liudytoju R. K., A. B. bei M. B. parodymu matyti, kad vienas iš nepažistamuju asmenu, isiveržusiu i M. B. namus turejo metalini strypa. Iš policijos patrulio R. K. parodymu matyti, kad visi asmenys, dalyvave incidente, buvo vartoje alkoholi - girti. Šios aplinkybes rodo, kad nukentejusiojo M. C. ir su juo kartu i uždara valda pateke asmenys buvo girti ir ginkluoti, konfliktavo, naudojo fizini smurta, ju veiksmai buvo sunkiai prognozuojami. Todel jo veiksmai privalejo buti kvalifikuoti kaip butinoji gintis.

Nuosprendyje nurodoma: kaltinamieji nusikalstamus veiksmus padare tiesiogine tycia, nes suduodami smugius ranku kumšciais, spardydami i galva kojomis, suduodami smugius stikliniu indu i galva suvoke pavojinga veikos pobudi, kadangi smugius sudave nukentejusiajam i gyvybiškai svarbia žmogui vieta - galva, sudave smugius tol, kol nukentejusysis prarado samone nuo sužalojimu, o tai reiškia, kad kaltinamieji taip ir norejo veikti. Su tokiomis teismo išvadomis nesutinka. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas (toliau - LAT) 2008-12-16 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2008 konstatavo: Samoningas leidimas padariniams atsirasti, kaip netiesiogines tycios valinis momentas, teismu praktikoje aiškinamas kaip kaltininko abejingumas galimam kito žmogaus sveikatos sutrikdymui ar gyvybes atemimui. Kaltininkas abejingas ar padariniai kils, ar jie nekils, jam visiškai tas pats del padariniu kilimo ar nekilimo. Tuo tarpu jei kaltininkas veikia numatydamas, kad žmogaus sveikatai neišvengiamai ar labai tiketinai bus padaryta žala ir jos nori, laikoma kad kaltininkas veike tiesiogine tycia, kuri savo ruožtu gali buti apibrežta ar neapibrežta. Iš mineto LAT išaiškinimo, atsižvelgiant i konkrecias bylos aplinkybes: i tai, kad del nukentejusiojo ir su juo buvusiu pašaliniu asmenu veiksmu buvo kilusi gresme jo artimiesiems; nukentejusysis su pašaliniais asmenimis turejo metalini vamzdi, i tai, kad jis buvo vartojes alkoholio (kadangi švente Šv. Kaledas su artimaisiais) matyti, kad jo veiksmuose nebuvo tiesiogines tycios. Jis tiesiog megino sustabdyti M. C. ir kitus asmenis nuo savivaliavimo, konfliktu kelimo bei galimos žalos jo artimiesiems ir sau atsiradimo. Todel jo veiksmuose tiesiogines tycios nera. Iš liudytoju parodymu ir kitos bylos medžiagos akivaizdu, kad jis buvo visiškai abejingas nukentejusiojo M. C. atžvilgiu, t.y. jam nerupejo ar M. C. kils padariniai ar ne, jam tiesiog rupejo ji sustabdyti, tycios nera. Teismo nuosprendis ta dalimi, kuria jis pripažintas veikes tiesiogine tycia, yra visiškai neteisetas ir nepagristas, todel jam paskirta bausme yra aiškiai per griežta ir neteisinga.

Teismas visiškai nepagristai nurode, kad kaltinamuju atsakomybe sunkinanti aplinkybe yra ta, jog nusikalstama veika kaltininkai padare veikdami bendrininku grupe (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). LAT 2008-10-07 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2008 pažymejo: Teismai teisingai atskleide ir bendrininkavimo savokos turini sveikatos sužalojimo atveju bei teisingai taike šios savokos požymius ir pagristai nurode, jog tais atvejais, kai nukentejusiajam sveikata sutrikdoma del padarytu kuno sužalojimu visumos, tai pagal atitinkamus straipsnius atsako visi smurta panaudoje asmenys. Taciau, jei sveikatos sutrikdyma sukele atskiri kuno sužalojimai, tai už ju padaryma atsako tie asmenys, kuriu padaryti sužalojimai buvo asmens sveikatos sutrikdymo priežastis. Kadangi del padarytu kuno sužalojimu nukentejusiesiems buvo kaltinamas ne vienas asmuo, tai butina nustatyti ju susitarimo forma, turini, ribas, kiekvieno iš ju dalyvavimo šiuose nusikaltimuose laipsni ir pobudi. Teismas, priimdamas nuosprendi, nesivadovavo aktualia teismu praktika, todel nepagristai konstatavo, kad jis veike bendrininku grupeje. Teismas, priimdamas nuosprendi, nenurode ir konkreciai neišskyre kaltinamuju, t.y. jo ir D. B. susitarimo formos, turinio, ribu, kiekvieno iš kaltininku dalyvavimo nusikaltime pagal LR BK 135 str. 1 d. laipsnio bei pobudžio.

Teismas nuosprendyje nurodo: vadovaujantis bausmes paskirtimi (LR BK 54 str. 3 d.), darytina išvada, kad bausmes tikslai bus pasiekti tik taikant kaltinamiesiems realia bausme, numatyta sankcijoje už padaryta nusikaltima, nes pagrindai taikyti švelnesne, negu istatymo numatyta bausme, nenustatyti. Tokie teismo argumentai yra nepagristi ir neteisingi. Teismas neatsižvelge i tai, kad jo atsakomybe lengvinanti aplinkybe yra ta, jog nusikalstamos veikos padarymui itakos turejo paties nukentejusiojo M. C. ir kitu asmenu provokuojantis ir rizikingas elgesys - LR BK 59 str. 1 d. 6 p. Jis del nusikalstamos veikos padarymo pagal LR BK 135 str. 1 d. nuoširdžiai gailisi - tai irgi laikytina lengvinancia aplinkybe (LR BK 61 str. 4 d.). Šis faktas reiškia, kad jis budamas kaltininku prisipažista esas kaltas del padarytos nusikalstamos veikos, neigiamai vertina savo poelgius, yra atsiprašes nukentejusiojo. Šiuo konkreciu atveju lengvinancios aplinkybes yra itin reikšmingos, kadangi ivykio vietoje jis buvo teisetai, o nukentejusysis bei kiti asmenys ten buti neturejo jokios teises, taip pat kaip ir neturejo teises ten patekti. Nukentejusiajam M. C. nebuvo jokio realaus reikalo kontaktuoti su juo, provokuoti muštynes, kelti agresija. Pats teismas nuosprendyje nurodo, kad nukentejusiojo ir su juo buvusiu asmenu elgesys sukele prielaidas jam ir D. B. naudoti smurta ju atžvilgiu.

Teismas nurodo, kad jis šiuo metu nesimoko ir nedirba, nors yra darbingas asmuo. Šiuo metu del ekonomines krizes Lietuvos Respublikoje darbo rinkoje yra susidariusi itin sunki padetis. Sostineje bei kituose didmiesciuose gyventojams yra sunku susirasti darba, žmones del etatu mažinimo yra nuolatos atleidžiami iš darbo. Jis gyvena Kriviliu k., Vydeniu sen., Varenos r. - tai mažas kaimas, kur susirasti darba yra itin sunku, todel nenuostabu, kad šiuo metu jis nedirba, taciau ši aplinkybe negalejo tureti reikšmes priimant nuosprendi.

Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad jis yra nubaustas pagal LR BK 187 str. 3 d. 4 MGL dydžio bauda. Jis šia bauda yra sumokejes, del padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir yra padares tinkamas išvadas, todel šis faktas neturetu buti priskirtas prie vertinimo kriteriju, skiriant jam bausme pagal LR BK 135 str. 1 d. Iš visu šiu pateiktu aplinkybiu matyti, kad jam paskirta bausme - dvieju metu ir šešiu menesiu laisves atemimas, bausme atliekant pataisos namuose, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo principams.

Kiekvienas nusikaltes asmuo turi teise i teisinga bausme. Pagal baudžiamaji istatyma teismas, skirdamas bausme, turi atsižvelgti i: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybe, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstama veika forma ir ruši, atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Individualizuojant bausme, visoms šioms aplinkybems turi buti skiriama vienoda teisine reikšme, ne vienai iš šiu aplinkybiu, tarp ju ir kaltininko asmenybei, neturi buti suteikiama išskirtine dominuojanti reikšme. Teismas, skirdamas bausme, ne tik vykdo istatymo reikalavimus atsižvelgti i nusikalstamos veikos sunkuma bei kaltininko asmenybe, bet ir išreiškia nuomone apie padaryta veika ir kaltaji asmeni. Todel LR BK 54 str. 3 d. numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarautu teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmes paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausme. Tokiu atveju teismas turi ivertinti veikos pavojinguma ir visas kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat nepažeisdamas asmenu lygybes prieš istatyma principo (turima mintyje nukentejusiojo ir kitu asmenu teisiu) ir padares išvada, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje nustatyta švelniausioji bausme nera teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme.

LAT Senato 2007-12-01 Teismu praktikos skiriant bausmes (LR BK 54-64 straipsniai) apžvalgos 2 ir 3 punktuose nurodoma: LR BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai nera pagrindu paskirti švelnesne bausme pagal LR BK 62 str. 1 ar 2 dali, taciau straipsnio, nustatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarautu teisingumo principui. Skirdami švelnesne, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausme, remdamiesi LR BK 54 str. 3 d., teismai nurodo, kokios yra išimtines aplinkybes, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautu teisingumo principui. Skirdami švelnesne, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausme, remdamiesi LR BK 62 str. 1 d. arba 2 d., teismai išdesto atitinkamoje šio straipsnio dalyje numatytas ir byloje nustatytas salygas bei pagrindžia, kokios nustatytos aplinkybes leidžia taip švelninti bausme. Teismai, skirdami bausmes, remdamiesi LR BK 54 str. nuostatomis, atsižvelgia i nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni: ivertina kesinimosi dalyka, nusikalstamos veikos padarymo buda, laika, panaudotus irankius bei priemones, žalos dydi ir kt. To paties LAT Senato apžvalgos 5 p. itvirtinta, jog istatymo nuostata, kuria reikalaujama atsižvelgti i padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, teismu praktikoje suprantama kaip imperatyvas nustatyti kaltininko suvoktas vidines paskatas, nulemusias nusikalstamos veikos padaryma, kaltininko siektus objektyvios tikroves pasikeitimus. Teismas tinkamai netaike baudžiamojo istatymo nuostatu bei deramai nesivadovavo LAT suformuota bausmiu skyrimo praktika, ko pasekoje paskyre jam nepagrista, akivaizdžiai per griežta bausme, prieštaraujancia teisingumo principui.

2007-12-25 konfliktas jo tetos M. B. namuose, kurio metu nukentejo M. C., ivyko del to, kad apie 21 val. i namus isiverže keturi jaunuoliai, kuriu tarpe buvo ir M. C.. Jaunuoliai buvo agresyviai nusiteike, vienas iš ju turejo metaline lazda ir iš karto pradejo mušti name buvusius asmenis. Tiek jis, tiek A. B. gynesi nuo užpuoliku, viena iš ju - kaip veliau paaiškejo tai buvo M. C., stipriai sužalojo. Teismas pripažino, kad nusikalstamos veikos padarymui itakos turejo provokuojantis ir rizikingas nukentejusiojo elgesys, ir tai ivertino kaip jo bei A. B. atsakomybe lengvinancia aplinkybe, taciau nelaike, kad jie veike butinaja gintimi. Su tokia teismo išvada nesutinka. Byloje buvo nustatyta, kad konfliktas prasidejo del agresyvaus i M. B. namus isiveržusiu jaunuoliu elgesio. Liudytojais apklausti R. K., A. B., M. B. patvirtino, kad i namus isiverže keli jaunuoliai, vienas iš ju rankoje turejo metaline lazda. Liudytojas G. B., J. B. patvirtino, kad tu isiveržusiu jaunuoliu buvo sužaloti. Teismas pripažino isiveržimo aplinkybes, i nama isiveržusiu asmenu agresyvu elgesi prieš name buvusius asmenis, taciau konstatavo, kad nukentejusiojo M. C. veiksmu kaltinamuju ar kitu asmenu atžvilgiu nenustatyta, todel nera pagrindo daryti išvadai, kad kaltinamieji veike butinaja gintimi Teismas šiuo atveju nepagristai laike veikiant juos ne butinaja gintimi. M. C. buvo vienas iš i nama isiveržusiu jaunuoliu. Isiveržimo metu buvo žalojami name buve asmenys, viskas vyko labai staigiai, todel atsekti, kokius konkreciai veiksmus atliko M. C., neimanoma. Esme ta, kad jis buvo isiveržusiu asmenu, kurie smurtavo prieš name buvusius, grupeje, todel jo veiksmus jis suprato kaip kesinimasi i M. B. busto nelieciamybe bei name buvusiu asmenu sveikata. Pasipriešinant tokiems veiksmams jis panaudojo prieš M. C. fizini smurta, sudave jam smugius rankomis, kojomis bei tušciu trilitriniu stiklainiu. Kadangi M. C. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jo veiksmai galetu buti vertinami kaip butinosios ginties ribu peržengimas, taciau veikiant butinosios ginties situacijoje. Teismas nepripažindamas butinosios ginties ir i tai neatsižvelgdamas skiriant bausme, paskyre jam aiškiai per griežta bausme. Butinoji gintis, nors ir peržengiant jos ribas, yra pagrindas skirti bausme, artimesne sankcijos minimumui, ar net skiriant švelnesne, negu istatyme nustatyta, bausme pagal BK 62 str.

Teismo posedyje nuteistieji ir ju gynejai praše skundus tenkinti, o prokurore praše nuteistojo D. B. skunda atmesti, o A. B. – tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. D. B. apeliacinis skundas atmestinas. Varenos rajono apylinkes teismo nuosprendis keistinas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo, neteisingai paskirtos bausmes. (LR BPK 328 str. 1 p., 2 p.)

Del nuteistojo D. B. apeliacinio skundo.

Nuteistojo D. B. kalte pilnai irodyta byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma. Jis pagristai nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikde sveikata žmogui, o butent: 2007 m. gruodžio 25 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), M. B. gyvenamajame name ir kieme, D. B., tycia spyre koja M. C. ir sudave smugius rankos kumšciu i ivairias kuno vietas, po to, sudave tris smugius tušciu trilitriniu stiklainiu M. C. i galvos sriti, apsvaigindamas ji, o toliau tesdamas nusikalstamus veiksmus, sudave smugius rankomis ir sparde kojomis 6-7 kartus i galva ir kitas kuno vietas, taip padare sunku sveikatos sutrikdyma, kadangi atviras ispaustinis kairio momenkaulio lužimas yra sunkus suluošinimas.

Nuteistojo kalte irodyta nukentejusiojo M. C. parodymais, liudytojos M. B., liudytojos J. B., liudytojo G. B., liudytojo S. Š., liudytojo R. K., liudytojo E. M., liudytojo A. B., liudytojo S. P. parodymais. Savo kaltes neneigia ir pats D. B., taciau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jis neveike butinosios ginties salygomis.

Baudžiamajame istatyme nustatyta, kad asmuo turi teise i butinaja ginti ir neatsako pagal baudžiamaji istatyma, jeigu jis, neperžengdamas butinosios ginties ribu, padare baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkancia veika gindamasis ar gindamas kita asmeni, nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Teismu praktikoje laikoma, kad butinosios ginties teisetumo butina salyga yra tai, jog pavojingas kesinimasis turi buti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, buti prasidejes ar tiesiogiai gresti besiginanciojo teisems. Butinoji gintis yra aktyvi asmens gynyba nuo pavojingo kesinimosi darant žalos besikesinancio asmens sveikatai, nuosavybei, tam tikrais atvejais ir gyvybei. Pažymetina, kad tam, jog veiksmai butu pripažinti butinaja gintimi, kesinimasis, nuo kurio ginasi asmuo, turi buti pavojingas, akivaizdus ir realus. Pavojingumas reiškia, kad istatymas leidžia ginti tik istatymo ar kitais teises aktais saugomas asmens teises, visuomenes interesus ir tik nuo tokio kesinimosi, kuris atitinka baudžiamajame istatyme numatytos veikos požymius. Kesinimasis taip pat turi buti realus, tai reiškia, kad gynyba nuo isivaizduojamo kesinimosi vadinama tariamaja gintimi. Kesinimais taip pat turi buti akivaizdus. Akivaizdžiu pripažistamas pradetas kesinimasis arba tiesiogine, nors dar neigyvendinta gresme besiginanciojo ar kito asmens teisems, valstybes ar visuomenes interesams. Butinosios ginties ribu peržengimas galimas tik tada, kai yra butinosios ginties situacija.

Kolegija nesutinka su nuteistojo D. B. skunde nurodytomis aplinkybemis, kad nukentejusysis M. C. sužalojo kuri nors name buvusi asmeni. Tai nepatvirtinta jokiais bylos faktiniais duomenimis. Ne vienas iš liudytoju, t.y. E. J., M. B., J. B., G. B., R. K. bei A. B. nepatvirtino, kad nukentejusysis M. C. sužalojo D. B., G. B. bei J. B.. Tai, kad nukentejusysis M. C. butu kam nors smugiaves metaliniu strypu, del ko butu pagrindas nuo tokio kesinimosi gintis, yra paneigta liudytojos M. B. parodymais, kuri teige, kad su strypu rankose buvo juodaplaukis vaikinas, o M. C. jau rado sumušta. Ji mate, kaip ji gulinti sparde D. B., gyne M. C. nuo D. B. ir A. B., kad nemuštu. Kai atvyko policija, tai tas vaikinas su strypu, vel šoko muštis (t. 2., b.l. 125). Taigi M. B., kuri yra nuteistojo A. B. motina, kuri galetu buti suinteresuota bylos baigtimi, paneige, kad name su strypu rankoje buvo nukentejusysis M. C., kuris neva sužalojo nuteistuosius. Byloje nustatyta, kad Bartuseviciu namuose be M. C. buvo S. P.. Butent S. P. buvo sulaikytas ir pasodintas i policijos patruliu automobili. Be to, liudytoja J. B. parode, kad i kambari ibego ne mažiau kaip du asmenys su geležiniu strypu ir pradejo daužyti. Ji nurode, kad ja sužalojo nukentejusysis M. C., veliau, atvykus policijos pareigunams, ji parode i asmeni, kuris jai perpjove pirštus, ir jis buvo pasodintas i policijos automobili. Byloje nustatyta, kad policijos automobilyje buvo pasodintas S. P.. Tokiu budu ir liudytoja J. B., kuri yra nuteistojo A. B. sesuo, iš esmes paneige, kad name su strypu rankoje buvo butent nukentejusysis M. C..

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nenustacius aplinkybiu, jog nukentejusysis M. C. užpuole ir atliko nusikalstamus veiksmus nuteistuju ar kitu asmenu atžvilgiu, nera pagrindo daryti išvadai, kad A. B. ir D. B. veike butinaja gintimi. Kaip matyti iš paties nukentejusiojo M. C. parodymu, jis gynesi, pradžioje suduodamas smugius nuteistiesiems, taciau po smugiu stiklainiu prarado kuno valdyma ir apsiginti jau negalejo. Taigi, nuo šio momento buvo suduota jam daugiausia smugiu i ivairias, gyvybiškai svarbias kuno vietas, pagrindinai i galva. Asmuo turi teise i butinaja ginti, kuria jis gali igyvendinti neatsižvelgdamas i tai, ar galejo išvengti kesinimosi arba kreiptis pagalbos i kitus asmenis ar valdžios institucijas. Taciau bylos faktiniais duomenimis nepatvirtinta, kad butent nukentejusysis M. C. kesinosi ar padare kokius nors aktyvius nusikalstamus veiksmus tiek paciu nuteistuju, tiek ir kitu name buvusiu asmenu atžvilgiu. Veika nebuvo padaryta peržengiant butinosios ginties ribas, nes nuteistiesiems nebuvo sutrikdyta sveikata, nukentejusysis nebuvo užpuoles kitu asmenu, nuo kuriu butu reikeje gintis ar ginti kitus asmenis, patalpos savininke nereikalavo ginti busto nelieciamybe, tik reikalavo liautis mušti nukentejusiji, o aplinkybiu išsiaiškinimui iškviesti policijos pareigunus.

Taigi nenustacius, kad nuteistasis D. B. veike butinosios ginties salygomis, nera jokio pagrindo konstatuoti, kad jis perženge butinosios ginties ribas.

Veika, numatyta LR BK 135 str. 1 d. padaroma tik tiesiogine tycia. Byloje neabejotinai nustatyta, kad D. B. veike tiesiogine tycia: jis, tycia spirdamas koja M. C. ir suduodamas smugius rankos kumšciu i ivairias kuno vietas, po to, suduodamas tris smugius tušciu trilitriniu stiklainiu M. C. i galvos sriti, apsvaigindamas ji, o toliau tesdamas nusikalstamus veiksmus, suduodamas smugius rankomis ir spardydamas kojomis 6-7 kartus i galva ir kitas kuno vietas, suvoke, kad gali sunkiai sutrikdyti nukentejusiajam sveikata, ir norejo taip veikti.

Skirdamas bausme nuteistajam teismas atsižvelge i visas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas atsižvelge i tai, kad D. B. praeityje teistas, administracine tvarka baustas, nera irašytas psichiatro ir priklausomybiu ligu kabinetu iskaitose.

D. B. buvo atlikta teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertize, kurios išvadoje nurodyta, kad jam nusikalstamos veikos padarymo metu ir tyrimo metu konstatuojamas emociškai nestabilaus tipo asmenybes sutrikimas, taciau jis galejo suprasti savo veiksmu esme ir juos valdyti. D. B. nebuvo fiziologinio afekto bukleje. Jis gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir stoti prieš teisma. Jam priverciamuju medicinos priemoniu taikymas nereikalingas (t.1, b.l. 155-156).

Teismas atsižvelge i tai, kad nuteistasis niekur nedirba, nesimoko. D. B. pagal buvusios mokslo istaigos, kurioje mokesi charakteristika, charakterizuojamas neigiamai ( t.2, b.l.5). Neigiamai charakterizuojamas ir pagal gyvenamaja vieta ( t.2, b.l.13).

Padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkiu (LR BK 11 str. 5 d.), už kurio padaryma yra numatyta tik laisves atemimo bausme. Teismas skyre bausme pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatu.

Pirmosios instancijos teismas nuteistuju D. B. ir A. B. atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstama veika padare bendrininku grupe (BK 60 str.1 d. 1 p.). teismas nurode, jog ju veiksmai rode, kad jie puole smurtauti prieš nukentejusiji bendrai, vieningai, neleisdami nukentejusiajam pabegti, apsiginti nuo suduodamu smugiu, vos tik atsigavus nuo vieno nuteistojo suduotu smugiu, tuoj pat smugius suduodavo kitas nuteistasis. Kolegija atkreipia demesi i tai, kad nagrinejant byla apeliacine instancija buvo atlikta ekspertize. Iš ekspertizes akto Nr. EKG 24(208)/10 (01) matyti, kad nukentejusiajam M. C. nustatyti šie kuno sužalojimai: muštine žaizda kaireje momenineje srityje, muštine žaizda viršugalvio kaireje puseje, atviras ispaustinis kairio momenkaulio lužis, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenu dangalais, galvos smegenu sukretimas, muštine žaizda dešinio antakio srityje, poodines kraujosruvos abieju akiu vokuose, muštine žaizda apatines lupos gleivineje, odos nubrozdinimas dešinio klubo srityje. M. C. padaryti sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, del atviro kairio momenkaulio ispaustinio lužio, sužalojimai padaryti nemažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. Sunkiu sveikatos sutrikdymu vertinamas vienu smugiu kietu buku ribota paviršiu turinciu daiktu i viršugalvio kairiaja puse padaryti sužalojimai: muštine žaizda viršugalvio kaireje puseje, atviras ispaustinis kairiojo momenkaulio lužis, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenu dangalais, galvos smegenu sukretimas. Likusieji aukšciau nurodyti kuno sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaip nustatyta byloje surinktais ir ištirtais irodymais, smugi, sukelusi sunku sveikatos sutrikdyma, M. C. sudave butent D. B., to negincija ir pats nuteistasis. Nustacius šia aplinkybe, šalintina nuteistojo atsakomybe sunkinanti aplinkybe, kad jis, kartu su A. B., veike bendrininku grupe.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nukentejusiajam M. C. nebuvo realaus pagrindo eiti i Bartuseviciu namus, nukentejusysis buvo neblaivus, neturejo leidimo eiti i Bartuseviciu busta. Nukentejusiajam nebuvo realaus pagrindo eiti i Bartuseviciu namus, net jeigu kokius nors daiktus paliko E. M. ar S. Š.. Tiek mobilaus ryšio telefonas, tiek kompaktinis diskas nera daiktai, kurie nurodytu, jog tokius daiktus gali pasiimti tik keletas asmenu, nes jokia pašaline pagalba del ju dydžio, svorio ir pan. nereikalinga. Nukentejusysis turejo ivertinti, kad yra neblaivus, neturejo leidimo ieiti i Bartuseviciu busta, tuo labiau, kai žinojo, jog ten kiti asmenys vartojo alkoholinius gerimus. Taigi aplinkybe, kad veikos padarymui turejo itakos provokuojantis ir rizikingas nukentejusiojo asmens elgesys pagristai ir teisetai pripažinta abieju nuteistuju atsakomybe lengvinancia aplinkybe.

Teismas taip pat atsižvelge i tai, kad veikos padarymo metu D. B. buvo nepilnametis, ir skyre jam bausme, vadovaudamasis bausmiu skyrimo nepilnameciams nuostatomis.

Ivertinus visas bausmes skyrimui reikšmingas aplinkybes, net ir pašalinus atsakomybe sunkinancia aplinkybe – veikima bendrininku grupeje, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausme – dveju metu šešiu menesiu laisves atemimas yra teisinga ir pagrista, mažesne nei LR BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmes vidurkis.

Nuteistasis skundu prašo sušvelninti jam bausme, vadovaujantis LR BK 62 str. nuostatomis. LR BK 62 str. 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelges i visas bylos aplinkybes, už kiekviena nusikalstama veika gali paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme, jeigu nusikalstama veika padares asmuo pats savo noru atvyko ar praneše apie šia veika, prisipažino ja padares ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padejo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstama veika, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padaryta turtine žala. Nera ne vienos iš išvardintu aplinkybiu: nuteistasis pats savo noru neatvyko ir nepraneše apie nusikaltima, lengvinancios aplinkybes – prisipažinimo ir nuoširdaus gailejimosi nera, žala neatlyginta.

LR BK 62 str. 2 d. nuostatos numato, kad teismas, atsižvelges i visas bylos aplinkybes, gali už kiekviena nusikalstama veika paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme ir tuo atveju, kai yra atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtine žala, jeigu ji buvo padaryta, ir:

1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neigalus ir nera kam juos prižiureti, arba

2) kaltininkas išlaiko mažamecius vaikus, kuriu del paskirtos istatyme numatytos bausmes nebutu kam prižiureti, arba

3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstama veika buvo antraeilis, arba

4) veika nutruko rengiantis padaryti nusikaltima ar pasikesinant daryti nusikalstama veika, arba

5) veika padaryta peržengiant butinosios ginties ribas, arba

6) veika padaryta pažeidus nusikalstama veika padariusio asmens sulaikymo, butinojo reikalingumo, profesines pareigos arba teisesaugos instituciju užduoties vykdymo, gamybines ar ukines rizikos, mokslinio eksperimento teisetumo salygas.

Taigi sprendžiant LR BK 62 str. 2 d. taikymo klausima, del kiekvienos veikos visu pirma turi buti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybe lengvinancios aplinkybes. Tai yra pažymejes Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, nagrinedamas byla išplestine septyniu teiseju kolegija. (2K-7-287/2009). Byloje nustatyta viena atsakomybe lengvinanti aplinkybe - provokuojantis ir rizikingas nukentejusiojo asmens elgesys. Taigi nesant vienos iš butinu LR BK 62 str. 2 d. taikymo salygu, kitu salygu buvimas nesvarstomas.

Kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis D. B. atžvilgiu yra teisetas ir pagristas.

Del nuteistojo A. B. apeliacinio skundo.

A. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su D. B. sunkiai sutrikde sveikata žmogui, o butent: 2007 m. gruodžio 25 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), M. B. gyvenamajame name ir kieme, D. B., tycia spyre koja M. C. ir sudave smugius rankos kumšciu i ivairias kuno vietas, po to, sudave tris smugius tušciu trilitriniu stiklainiu M. C. i galvos sriti, apsvaigindamas ji, o toliau tesdamas nusikalstamus veiksmus, sudave smugius rankomis ir sparde kojomis 6-7 kartus i galva ir kitas kuno vietas, o A. B. tycia sudave smugius ranku kumšciais ir sparde kojomis M. C., suduodamas dešimt smugiu ranku kumšciais ir dešimt kartu spyre koja i galva ir kitas kuno vietas, tuo padarydami nukentejusiajam M. C. galvos daugybines muštines žaizdas, poodines kraujosruvas apie abi akis, galvos smegenu traumine liga, galvos smegenu sumušima, kraujo išsiliejima po minkštais galvos smegenu dangalais, atvira ispaustini kairio momenkaulio lužima, t.y. sunku sveikatos sutrikdyma, kadangi atviras ispaustinis kairio momenkaulio lužimas yra sunkus suluošinimas. Šiais savo veiksmais D. B. ir A. B. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Kaip jau mineta, nagrinejant byla apeliacine instancija buvo atlikta ekspertize. Iš ekspertizes akto Nr. EKG (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentejusiajam M. C. nustatyti šie kuno sužalojimai: muštine žaizda kaireje momenineje srityje, muštine žaizda viršugalvio kaireje puseje, atviras ispaustinis kairio momenkaulio lužis, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenu dangalais, galvos smegenu sukretimas, muštine žaizda dešinio antakio srityje, poodines kraujosruvos abieju akiu vokuose, muštine žaizda apatines lupos gleivineje, odos nubrozdinimas dešinio klubo srityje. M. C. padaryti sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, del atviro kairio momenkaulio ispaustinio lužio, sužalojimai padaryti nemažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. Sunkiu sveikatos sutrikdymu vertinamas vienu smugiu kietu buku ribota paviršiu turinciu daiktu i viršugalvio kairiaja puse padaryti sužalojimai: muštine žaizda viršugalvio kaireje puseje, atviras ispaustinis kairiojo momenkaulio lužis, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenu dangalais, galvos smegenu sukretimas. Likusieji aukšciau nurodyti kuno sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaip nustatyta byloje surinktais ir ištirtais irodymais, smugi, sukelusi sunku sveikatos sutrikdyma, M. C. sudave butent D. B., to negincija ir pats nuteistasis. A. B. veiksmai: smugiu sudavimas ranku kumšciais, spardimas kojomis nukentejusiji, pripažintini veiksmais, sukelianciais nežymu sveikatos sutrikdyma, o tai atitinka LR BK 140 str. 1 d.

Pagal LR BPK 417 str. 2 d., byla nagrinejant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali buti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinejamos valstybinio kaltinimo tvarka, i nusikalstama veika, nagrinejama privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posedžio pirmininkas iki irodymu tyrimo pabaigos paklausia nukentejusiji, ar šis nesusitaikytu su kaltinamuoju, jei veika butu perkvalifikuota pagal šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. M. C. atsisake taikytis su nuteistuoju A. B., praše ji nuteisti.

LR BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybe tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukele žmogui fizini skausma arba nežymiai ji sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukelusiu nežymu sveikatos sutrikdyma ar fizini skausma. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveiki i žmogaus kuna siekiant sukelti fizini skausma, taciau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokiu padariniu nesiekiant. Tai gali buti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis i žmogaus kuna: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Taigi byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma irodyta, kad A. B. tycia sudave smugius ranku kumšciais ir sparde kojomis M. C., suduodamas dešimt smugiu ranku kumšciais ir dešimt kartu spyre koja i galva ir kitas kuno vietas, taip padarydamas M. C. nežymu sveikatos sutrikdyma. Nuteistojo kalte irodyta jo paties parodymais, jis pripažino, kad sudave nukentejusiajam ranka i veida, kad sparde pastaraji. Nuteistojo kalte patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti irodymai: M. C. parodymai, liudytojos M. B., liudytojos J. B., liudytojo G. B., liudytojo S. Š., liudytojo R. K., liudytojo E. M., liudytojo A. B., liudytojo S. P. parodymai. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudetis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi buti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas. Kaip matyti iš jau mineto ekspertizes akto Nr.EKG (duomenys neskelbtini) M. C. padarytas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, kuri sukele butent A. B. veiksmai.

Nuteistasis A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nusikalstamus veiksmus padare tiesiogine tycia. Apeliantas teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tiesiogines tycios, jis tiesiog megino sustabdyti M. C. ir kitus asmenis nuo savivaliavimo, konfliktu kelimo bei galimos žalos jo artimiesiems ir sau atsiradimo, jis buvo visiškai abejingas nukentejusiojo M. C. atžvilgiu, t.y. jam nerupejo ar M. C. kils padariniai ar ne, jam tiesiog rupejo ji sustabdyti, todel tycios nera. Kolegija nesutinka su tokiais nuteistojo A. B. argumentais, kadangi jie prieštarauja bylos faktinems aplinkybems, todel yra visiškai nepagristi. A. B., suduodamas nukentejusiajam smugius ranku kumšciais, spardydamas ji kojomis, suvoke pavojinga veikos pobudi. Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 1 d. padaromas tik tycia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali padaryti nežymu sveikatos sutrikdyma ir to siekia arba samoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktu irodymu visuma, suduotu smugiu pobudis, skaicius, leidžia daryti išvada, kad A. B. veike tiesiogine tycia. Jis suvoke, kad savo veiksmais gali sukelti M. C. fizini skausma, nežymiai sutrikdyti sveikata, numate šiuos galimus padarinius ir ju norejo.

I apeliacinio skundo argumentus del veikimo butinosios ginties salygomis kolegija pasisake atsakydama i nuteistojo D. B. apeliacini skunda, todel pakartotinai nepasisako.

Skiriant bausme A. B. atsižvelgiama i visas bausmes skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistasi teismo baudžiamuoju isakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 3 d. skiriant bauda. Bauda sumoketa. Jis nera irašytas psichiatro ir priklausomybiu ligu kabinetu iskaitose, pagal gyvenamaja vieta charakterizuojamas neigiamai. Atsižvelgiama i atsakomybe lengvinancia aplinkybe – veikos padarymui turejo itakos provokuojantis ir rizikingas nukentejusiojo asmens elgesys. Šalintina atsakomybe sunkinanti aplinkybe – jog veike bendrininku grupeje kartu su D. B.. Nuteistasis A. B. skunde nurode, kad nors jis yra nubaustas pagal LR BK 187 str. 3 d. 4 MGL dydžio bauda, jis šia bauda yra sumokejes, del padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir yra padares tinkamas išvadas, todel šis faktas neturetu buti priskirtas prie vertinimo kriteriju, skiriant jam bausme. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas kaltinamajam bausme, pagristai atsižvelge i visas BK 54 str. 2 d. numatytus bausmes skyrimo pagrindus, tame tarpe ir i kaltininko asmenybe.

LR BK 140 str. 1 d. sankcija numato keturias alternatyvias bausmes rušis: viešuosius darbus, laisves apribojima, arešta arba laisves atemima iki vieneriu metu. Kolegija atsižvelgia i tai, kad A. B. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nera nustatyta, yra nustatyta viena atsakomybe lengvinanti aplinkybe Tuo paciu kolegija atsižvelgia ir i tai, kad nuteistasis nedirba, nesimoko, charakterizuojamas neigiamai, veike tiesiogine tycia, savo parodymais bande klaidinti teisma, nebuvo nuoširdus, todel A. B. skirtina laisves atemimo bausme, jos dydi nustatant artima šios bausmes rušies minimumui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje pareikštas Vilniaus teritorines ligoniu kasos civilinis ieškinys priteisti iš kaltinamuju 4948.34 Lt nukentejusiojo M. C. gydymo išlaidu atlyginimo.

Nukentejusysis nurodo, kad buvo gydomas ligoninese. Gydymo išlaidu dydis pagristas rašytiniais irodymais. Pirmosios instancijos teismas ieškini tenkino pilnai ir iš nuteistuju solidariai civiliniam ieškovui priteise 4948.34 Lt žalos atlyginimo ( t.1, b.l. 36-46 ).

Esant tokiai situacijai, kai nustatyta, jog sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas nuteistojo D. B. veiksmais, o gydomas nukentejusysis ligonineje buvo faktiškai sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekoje, civiliniam ieškovui žala priteistina tik iš D. B..

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Nuteistojo D. B. apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo A. B. apeliacini skunda tenkinti iš dalies. Varenos rajono apylinkes teismo 2009-02-13 nuosprendi pakeisti: panaikinti nuosprendžio dali, kuria A. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d., A. B. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisves atemimo bausme 4 (keturiems) menesiams, ja atliekant pataisos namuose.

Pakeisti nuosprendžio dali, kuria priteista solidariai iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus teritorinei ligoniu kasai (kodas 191351679, buveine Kalvariju g. 147, 08221 Vilnius, saskaita nr. (duomenys neskelbtini) AB Hansabankas) keturi tukstanciai devyni šimtai keturiasdešimt aštuoni litai trisdešimt keturi centai (4948.34 Lt) nukentejusiojo M. C. gydymo išlaidu atlyginimo, priteisiant šia suma tik iš D. B..

Pašalinti abiems kaltinamiesiems inkriminuota atsakomybe sunkinancia aplinkybe – veikima bendrininku grupeje.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.