- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-16
- Bylos Nr.
- 1-133-606/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Kaltinamasis
- G. T.
- Advokatai
- Jovita Usonytė
- Kategorijos
- 17.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti UAB „ (duomenys neskelbtini)“, konditere, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji G. T., neturėdama leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas.
2018 m. birželio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, kaltinamoji G. T., būdama savo gyvenamojoje vietoje, adresu - (duomenys neskelbtini) , internetu iš nenustatyto asmens nusipirko 10 kapsulių su 7,4632 g medžiagos, kurioje yra iš kanapių gautų medžiagų (kanapių aliejaus (išskyrus kanapių sėklų aliejų), kanapių ekstrakto (tinktūros)), kurioje yra kanapių veikliosios psichotropinės medžiagos - 0,2164 g (2,9%) gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio), įrašyto į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą (pakeitimas, padarytas SAM ministro 2017-12-22 įsakymu Nr. V-1497) ir nurodė pardavėjui šią nupirktą psichotropinę medžiagą atsiųsti jos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini). Pardavėjui vykdant jos nurodymą ir naudojantis tiksliai nenustatytų pašto siuntų pervežimu užsiimančių įmonių paslaugomis, iš Anglijos minėtą psichotropinę medžiagą tarptautinėje neregistruotoje pašto siuntoje atgabeno į Lietuvos Respubliką, kur 2018 m. birželio 24 d. 17.17 val. šią siuntą Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, esančiame (duomenys neskelbtini), sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai.
Tokiu būdu, kaltinamoji G. T., neturėdama leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, 0,2164 g psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio.
Be to, kaltinamoji G. T. neteisėtai įgijo ir siuntė psichotropines medžiagas, neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
2018 m. birželio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, kaltinamoji G. T., būdama savo gyvenamojoje vietoje, adresu - (duomenys neskelbtini), internetu iš nenustatyto asmens nusipirko 10 kapsulių su 7,4632 g medžiagos, kurioje yra iš kanapių gautų medžiagų (kanapių aliejaus (išskyrus kanapių sėklų aliejų), kanapių ekstrakto (tinktūros)), kurioje yra kanapių veikliosios psichotropinės medžiagos - 0,2164 g (2,9%) gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio), įrašyto į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą (pakeitimas, padarytas SAM ministro 2017-12-22 įsakymu Nr. V-1497) ir nurodė pardavėjui šią nupirktą psichotropinę medžiagą atsiųsti jos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini). Po to pašto paslaugas teikianti įmonė iš Anglijos atgabeno siuntą su įsigyta psichotropine medžiaga – tetrahidrokanabinoliu į Lietuvos Respubliką, kur 2018 m. birželio 24 d. 17.17 val. šią siuntą Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, esančiame (duomenys neskelbtini), sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai.
Tokiu būdu, kaltinamoji G. T. neteisėtai įgijo ir siuntė 0,2164 g psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio, neturėdama tikslo ją parduoti ar kitaip platinti.
Kaltinamoji G. T. kalta padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir nurodė, kad, susirgusi sunkia onkologine liga, iš tiesų paprašė sūnaus, kad jai atsiųstų vaistų, kurių sudėtyje yra kanapių, ar kanapių aliejaus, kurie naikina vėžines ląsteles. Kaltinamoji paaiškino, jog yra girdėjusi, o be to ir pati skaitė, kad kanapių aliejus padeda sergant sunkia onkologine liga, po operacijos taikant chemoterapiją, sumažina pykinimą, skausmą, be to naikina vėžio ląsteles. Sūnus jos prašymu kapsules su kanapių aliejumi užsakė internetu. Kaltinamoji nurodė, jog ji suprato, kad vaistai, kurių sudėtyje yra kanapių, Lietuvoje yra draudžiami ir jų siųsti į Lietuvą negalima, tačiau šiuos jos veiksmus draudžiamas medžiagas parsisiunčiant į Lietuvą sąlygojo blogas sveikatos stovis ir sunki liga.
Remiantis Vilniaus teritorinės muitinės 2018-06-24 prekių sulaikymo protokolu Nr. 8VMB100940 nustatyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai Pašto poste Vilniaus logistikos centre ( (duomenys neskelbtini)) muitinio tikrinimo metu neregistruotoje siuntoje Nr. MT701020495LT iš Anglijos rado polietileninį paketą su kapsulėmis. Nustatyta, jog ant siuntos nurodytas gavėjas - G. T., (duomenys neskelbtini), Lithuania, siuntėjas – nenurodytas. Nustatyta, jog siunta sulaikyta 2018-06-24 17.17 val. (t. 1, b. l. 5).
Remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-08-22 specialisto išvada Nr. 11-1343(18) nustatyta, kad tirti pateiktose kapsulėse esančioje medžiagoje yra iš kanapių gautų medžiagų (kanapių aliejaus (išskyrus kanapių sėklų aliejų), kanapių ekstrakto (tinktūros)). Nustatyta, jog 10 vienetų kapsulių esančios medžiagos masė - 7,4632 g, joje yra 0,2164 g (2,9%) gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio), įrašyto į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą (pakeitimas, padarytas SAM ministro 2017-12-22 įsakymu Nr. V-1497) (t. 1, b. l. 8-9).
Remiantis daiktų apžiūros protokolu nustatyta kad apžiūrėta pašto siunta Nr. MT701020495LT. Nustatyta, kad paminėtos pašto siuntos gavėjas nurodytas - G. T., (duomenys neskelbtini), Lithuania, pašto siuntos siuntėjas nenurodytas (t. 1, b. l. 23-30).
Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-09-06 išrašu nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, adresu - (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. T., gimusiai (duomenys neskelbtini) m. (t. 1, b. l. 93-98).
Remiantis kratos protokolu nustatyta, kad 2018-10-02 kratos, atliktos adresu - (duomenys neskelbtini), metu G. T. savanoriškai pateikė nešiojamąjį kompiuterį „Dell Inspiron 15-3531“ ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ (t. 1, b. l. 57-59).
Remiantis apžiūros protokolu, priedu prie apžiūros protokolo nustatyta, kad 2018-10-03 apžiūrėjus kartos metu paimtą kaltinamajai G. T. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, aptikta, jog G. T.„Messages“ puslapyje bendrauja su sūnumi G. T. apie gydymą kanapėmis, yra nuorodos į puslapius apie gydymą kanapėmis (t. 1, b. l. 63-100).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas. Veikų kvalifikavimas
Dėl kontrabandos (BK 199 straipsnio 3 dalis)
Baudžiamosios bylos duomenimis remiantis objektyviai nustatyta, kad 2018 m. birželio 24 d., 17.17 val. Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste Vilniaus logistikos centre - (duomenys neskelbtini), muitinio tikrinimo metu sulaikyta neregistruota siunta Nr. MT701020495LT iš Anglijos, kurioje aptiktas polietileninis paketas su kapsulėmis (t. 1, b. l. 5). Baudžiamosios bylos duomenimis - Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-08-22 specialisto išvada Nr. 11-1343(18) remiantis nustatyta, kad 2018 m. birželio 24 d., 17.17 val. Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste Vilniaus logistikos centre neregistruotoje siuntoje Nr. MT701020495LT iš Anglijos aptiktose kapsulėse esančioje medžiagoje yra iš kanapių gautų medžiagų (kanapių aliejaus (išskyrus kanapių sėklų aliejų), kanapių ekstrakto (tinktūros)). Nustatyta ir tai, kad 10 vienetų kapsulių esančios medžiagos masė - 7,4632 g, kurioje yra 0,2164 g (2,9%) gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio), įrašyto į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą (pakeitimas, padarytas SAM ministro 2017-12-22 įsakymu Nr. V-1497) (t. 1, b. l. 8-9).
Esant tokioms aplinkybėms, byloje neginčytinai konstatuotina, kad 2018 m. birželio 24 d., 17.17 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo gabenamos psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolis (tetrahidrokanabinolis).
Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. birželio 24 d., 17.17 val. Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, adresu (duomenys neskelbtini), sulaikytos siuntos Nr. MT701020495LT gavėju nurodytas - G. T., (duomenys neskelbtini), Lithuania (t. 1, b. l. 5). Byloje nustatyta, jog kaltinamoji G. T. pripažino, jog internetu įgytas draudžiamas psichotropines medžiagas siųsti paštu savo gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), nurodė ji.
Tokiu būdu, vertinant tai, kas išdėstyta, byloje neginčytinai konstatuotina, kad 2018 m. birželio 24 d., 17.17 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį (duomenys neskelbtini), psichotropines medžiagas - 0,2164 g (2,9%) gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio), gabeno kaltinamoji G. T..
Neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną yra objektyvusis nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnyje, požymis. Teismų praktikoje gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, nešimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus, galimas ir siuntimas paštu, ir pan. Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų siuntimu pripažįstamas tokių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, dažniausiai tokios medžiagos siunčiamos paštu, bagažu ir pan., ir siuntėjas šių medžiagų perkėlimo procese paprastai nedalyvauja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2007, 2K-84/2007 ir kt.). Psichotropinių medžiagų atsisiuntimas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną atitinka Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje numatytą objektyvųjį veikos požymį ir kvalifikuojamas kaip neteisėtas gabenimas per valstybės sieną.
Šiame teisinio reglamentavimo kontekste vertinant G. T. veiksmus, įsigyjant psichotropines medžiagas internetu ir nurodant jas siųsti paštu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką, konstatuotina, kad nusikalstamas veiksmų pobūdis, atitinkantis nusikalstamos veikos – kontrabandos – objektyviąją pusę, byloje nustatytas objektyviai ir neginčytinai. Byloje nustatyta, jog veiksmus, be kurių draudžiamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną nebūtų įvykęs, atliko būtent G. T., G. T. psichotropines medžiagas įsigijo, susitarė dėl jų siuntimo į Lietuvos Respubliką ir nurodė savo adresą, kuriuo psichotropinės medžiagos turi būti siunčiamos, o siuntėjas psichotropines medžiagas išsiuntė kaltinamosios nurodytu adresu. Taigi G. T. gabeno siuntą su psichotropinėmis medžiagomis iš Anglijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, kur jas patikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai psichotropines medžiagas surado. Remiantis bylos aplinkybėmis, akivaizdu, jog kontrabandos dalykas buvo gabenamas naudojantis pašto įstaigų paslaugomis.
Kontrabandos subjektyvusis veikos požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustus ar ribotos apyvartos daiktus, nepateikdamas jų kontrolei, kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti. Teismų praktikoje, nustatant asmens suvokimą, kad įgyjama medžiaga yra psichotropinė, nereikalaujama, jog asmuo žinotų konkrečius teisės aktus, kad ši medžiaga priskiriama psichotropinių medžiagų kategorijai. Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-201/2013, 2K-72/2007). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji G. T. neabejotinai suprato, kad medžiagos, kurių sudėtyje yra kanapių ir kurias ji nurodė paštu siųsti į Lietuvos Respubliką, yra psichotropinės medžiagos, suprato ir žinojo, kad šios psichotropinės medžiagos Lietuvoje yra draudžiamos, suprato ir žinojo, kad psichotropinių medžiagų siuntimas iš kitos valstybės yra nelegalus ir draudžiamas ir kad leidimo psichotropines medžiagas gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ji neturi. Tai, kad kaltinamoji suvokė, jog daro pavojingą su psichotropinių medžiagų gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną susijusią veiką pagrindžia ne tik išdėstytos aplinkybės, bet ir objektyvieji inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai, t. y. kryptingai atlikti aktyvūs G. T. veiksmai, susiję su informacijos paieška internete apie psichotropines medžiagas, jų poveikį, psichotropinių medžiagų įsigijimo būdas – psichotropinių medžiagų įsigijimas elektroninėje erdvėje, psichotropinių medžiagų siuntimasis paštu. Šių aplinkybių visuma pagrįstai suponuoja, jog kaltinamoji G. T. veikė tiesiogine tyčia, t. y. G. T. neabejotinai suvokė, kad neteisėtai, neturėdama leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustas psichotropines medžiagas ir norėjo taip veikti.
Narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda visais atvejais sukelia baudžiamąją atsakomybę, nepriklausomai nuo jų gabenimo masto ar kiekio, kontrabandos nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Taigi šiame kontekste vertinant kaltinamosios veiksmus, konstatuotina – G. T. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, neteisėtai, neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenus psichotropines medžiagas, laikytina įrodyta. G. T. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį.
Dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 1 dalis)
Baudžiamosios bylos medžiaga – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-08-22 specialisto išvada Nr. 11-1343(18) remiantis nustatyta, kad 2018 m. birželio 24 d., 17.17 val. Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste Vilniaus logistikos centre sulaikytoje siuntoje Nr. MT701020495LT aptiktose 10 vienetų kapsulėse esančioje medžiagoje – 7,4632 g. iš kanapių gautoje medžiagoje (kanapių aliejaus (išskyrus kanapių sėklų aliejų) kanapių ekstrakte (tinktūroje)), yra psichotropinės medžiagos - delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio), įrašyto į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą (pakeitimas, padarytas SAM ministro 2017-12-22 įsakymu Nr. V-1497), kurios gryna masė - 0,2164 g (2,9%) (t. 1, b. l. 8-9). Byloje nustatyta, kad 10 kapsulių su 7,4632 g medžiagos, kurioje yra iš kanapių gautų medžiagų (kanapių aliejaus (išskyrus kanapių sėklų aliejų), kanapių ekstrakto (tinktūros)), kurioje yra kanapių veikliosios psichotropinės medžiagos - 0,2164 g (2,9%) gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio), tiksliai nenustatytu laiku internetu įgijo G. T.. Byloje nustatyta ir tai, jog šias internetu įgytas psichotropines medžiagas iš Anglijos siųsti paštu į Lietuvos Respubliką nurodė G. T., siuntos pristatymui nurodydama savo kaip gavėjo vardą ir pavardę – G. T., bei savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), Lithuania.
Tokiu būdu, byloje akivaizdu, jog minėtų psichotropinių medžiagų siuntimą inicijavo G. T. ir šių G. T. veiksmų pasėkoje, pašto paslaugas teikianti įmonė įgytas psichotropines medžiagas, supakuotas į pašto siuntą, atgabeno G. T. nurodytu adresu iš Anglijos Karalystės į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, kur psichotropines medžiagas surado Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai.
Esant tokioms aplinkybėms, byloje konstatuotina, kad G. T. neteisėtai įgijo ir siuntė psichotropines medžiagas - delta-9-tetrahidrokanabinolį (tetrahidrokanabinolį), įrašytą į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą (pakeitimas, padarytas SAM ministro 2017-12-22 įsakymu Nr. V-1497), kurių gryna masė - 0,2164 g (2,9%).
Byloje nustatyta, kad psichotropines medžiagas G. T. įgijo ir siuntė savo vartojimui, ir tikslo minėtas psichotropines medžiagas platinti neturėjo. Esant tokioms aplinkybėms, byloje konstatuotina, kad G. T. neteisėtai įgijo ir siuntė psichotropines medžiagas - 0,2164 g (2,9%) gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio), neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pažymėtina, kad šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, jos sukeliami pavojingi padariniai baudžiamajame įstatyme nenurodyti. Inkriminuojant neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, inter alia (be kita ko) nustatoma, kad kaltininko veikimas (neveikimas) atitinka bent vieną iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, turintys savarankiškų veikų teisinę reikšmę, todėl nusikalstamos veikos laikomos baigtomis nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kurią iš minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo). Į veikų padarinius atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl padarytų veikų pavojingumo laipsnio ir individualizuojant bausmę, o ne dėl nusikalstamos veikos stadijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2009, 2K-P-218/2009 ir kt.).
G. T. veiksmus disponuojant psichotropinėmis medžiagomis vertinant išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste, akivaizdu, jog nusikalstami kaltinamosios veiksmai G. T. kvalifikuotini pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį.
Pagal teismų praktiką, jeigu asmuo, be kontrabandos, padaro ir kitus nusikaltimus, visos veikos kvalifikuojamos pagal padarytų nusikaltimų sutaptį, kaltam asmeniui inkriminuojant kelis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnius, jeigu šios veikos nėra būtinas kontrabandos ar ją kvalifikuojantis požymis. Tokiu būdu, psichotropinių medžiagų siuntimas bei jų gabenimas per Lietuvos valstybės sieną nagrinėjamu atveju kvalifikuotinas pagal Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
Kaltinamosios G. T. padarytos nusikalstamas veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, kaltinamosios padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, traktuotina kaip nesunkus nusikaltimas, tuo tarpu kaltinamosios padaryta nusikalstama veika – psichotropinių medžiagų kontrabanda, numatyta Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, traktuotina kaip sunkus nusikaltimas.
G. T. kalta padarius baudžiamajame įstatyme numatytas ir jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai, ir, kaip suponuoja kaltinamosios parodymai bei elgesys tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, iš tiesų nuoširdžiai gailisi jas padariusi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai pripažintina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe abiejų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Šiame kontekste pažymėtina, kad G. T. savo kaltės padarius nusikalstamas veikas neneigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir davė nuoseklius parodymus viso baudžiamojo proceso metu, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo stadijose. Laikytina, jog tokia kaltinamosios pozicija neabejotinai turėjo įtakos tiesos nustatymui byloje ir palengvino baudžiamosios bylos ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme. Tai kaltinamosios asmenybę charakterizuoja teigiamai, kaip suvokusią nusikalstamą savo veiksmų pobūdį ir nevengiančią atsakomybės. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.
Kaltinamoji G. T. anksčiau nėra teista. Dirba.
Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismų praktikoje laikomasi ir nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalyse įstatymo leidėjo įtvirtintoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
Kaip minėta, kaltinamosios G. T. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai, iš kurių vienas priskirtinas sunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau nagrinėjamoje byloje manytina, kad tyčinis nusikaltimų pobūdis ir vienos iš veikų sunkumo laipsnis, nors ir turintys svarią reikšmę, negali iš esmės lemti G. T. skirtinų bausmių, jos rūšių ir dydžių.
Už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kaip minėta, G. T. anksčiau nėra teista, dirba, nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tuo tarpu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje kaltinamosios padaryto nusikaltimo – psichotropinių medžiagų gabenimo, neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – pavojingumas, palyginus su rūšiniu narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandos pavojingumu, atsižvelgiant į kaltinamosios padarytų veiksmų pobūdį, turint omeny, jog psichotropinės medžiagos buvo skirtos ne platinimui, yra žymiai mažesnis. Kaltinamoji siuntos su psichotropine medžiaga realiai negavo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog kaltinamoji, nors apie draudimą gabenti per valstybės sieną ir žinodama, be to, psichotropines medžiagas gabendama tikslingai, jas gabeno gydymosi tikslais, sirgdama sunkia onkologine liga. Nagrinėjamoje byloje laikytina, jog tokie kaltinamosios veiksmai nulemti būtent sunkios sveikatos būklės, neįvertinus pačios veikos pavojingumo bei iš jos kylančios baudžiamosios atsakomybės griežtumo. Laikytina, kad šiuo metu G. T. suvokė savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, savo nusikalstamus veiksmus vertina kritiškai ir iš tiesų padarė reikiamas išvadas. Nustatyta, jog kaltinamoji turi susiformavusią socialinę, darbinę aplinką.
Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės šiuo atveju nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei G. T. paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Manytina, kad paskyrus ir sankcijoje, už nusikalstamos veikos, apibrėžtos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą, ar paskyrus su laisvės ribojimu susijusias bausmes, numatytas Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje, visi Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tikslai nebūtų pasiekti, būtų pasiektas iš esmės tik vienas tikslas – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, ir nagrinėjamu atveju šio tikslo pasiekimas nebūtų adekvatus norimam pasiekti teisingumui byloje. Nagrinėjamoje byloje teisingumas nebūtų pasiektas kaltinamajai paskyrus ir finansinio pobūdžio bausmę – baudą. Tokią teismo išvadą suponuoja kaltinamosios sveikatos būklė, nustatyta onkologinio pobūdžio liga, kurios gydymui, logiška, reikalingos nemažos lėšos.
Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, ar Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos, nors ir švelnesnės, bet taip pat su laisvės ribojimu susijusios arešto bausmės, ar finansinės bausmės – baudos, paskyrimas G. T. už nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Manytina, jog tokiu atveju G. T. kaip asmenybės prigimtiniai, sukurti socialiniai, darbiniai ryšiai, aplinka ir interesai, be to turint omeny sunkią kaltinamosios sveikatos būklę, būtų tik betiksliai apriboti. Todėl nagrinėjamoje byloje G. T. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir kaltinamajai skirtina švelnesnė nei sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje ir Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, numatytos bausmės – laisvės apribojimas. Laikytina, kad laisvės apribojimo kaip bausmės paskyrimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, įvertinus G. T. asmenybę, objektyviai atitinka padarytų veikų ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006 ir kt.). Laisvės apribojimo bausmės dydis, už veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą, atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą, nustatytinas didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vidurkis, už veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taip pat atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą (nesunkus nusikaltimas), nustatytinas baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės minimumas (Baudžiamojo kodekso 48 straipsnis).
Nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bendrinant už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, taikytinas bausmių apėmimo principas (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir todėl kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – siuntos Nr. MT701020495LT pakuotė, vokas su po tyrimo likusiais 6,5378 g medžiagos ir tyrimo objekto pakuotėmis, laikomi Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo skyriuje, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 32) - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu trims mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas G. T. paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę pagal šį nuosprendį G. T. paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – siuntos Nr. MT701020495LT pakuotę, voką su po tyrimo likusiais 6,5378 g medžiagos ir tyrimo objekto pakuotėmis, laikomus Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo skyriuje, (duomenys neskelbtini) - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.