- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-01
- Bylos Nr.
- 2-1455-157/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01509-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- K. Z.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1422-619/2016, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo K. Z. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pasibaigusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Apgyvendinimo sprendimai“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Apgyvendinimo sprendimai“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Karaliaučiaus grupė“. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2014 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patvirtino įmonės (toliau – ir atsakovės) kreditorių finansinius reikalavimus, kurie buvo tikslinti vėlesnėmis nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimu pripažino bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – BUAB) „Apgyvendinimo sprendimai“ likviduota dėl bankroto ir nusprendė išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 17 d., tai yra po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, priėmė nutartį – sprendimą palikti nepakeistą. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis kasacine tvarka neskųsta, įsiteisėjusi ir įvykdyta – BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ likviduota bei 2016 m. balandžio 8 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. Z. (toliau – ir pareiškėjas) 2016-02-25 kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti jo 5 068,35 Eur reikalavimą BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ bankroto byloje bei įvertinti administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ šališkumą ir suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Nurodė, kad jam atsitiktinai tapo žinomas bankroto administratoriaus sprendimas nei tvirtinti, nei ginčyti jo finansinį reikalavimą šioje bankroto byloje, nors visi turėti dokumentai administratoriui buvo perduoti. Pareiškėjas, kreipdamasis tiesiogiai į teismą, prašė patvirtinti jo reikalavimą, nurodęs, kad nuo 2014-11-24 iki 2014-06-02 buvo šios bendrovės vadovas ir už paminėtą laikotarpį įmonė liko jam skolinga 5 068,35 Eur darbo užmokesčio. Teigė, kad su šiuo reikalavimu į administratorių buvo kreipęsis dar 2014-10-17. Mano, kad administratorius, neteikdamas tvirtinti tų kreditorių reikalavimų, kurie jam yra nepalankūs ir / arba gali kvestionuoti kitus jo veiksmus bankroto byloje – yra šališkas ir suinteresuotas bankroto bylos baigtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo K. Z. prašymą patvirtinti 5 068,35 Eur reikalavimą BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ bankroto byloje bei įvertinti administratorės UAB „Karaliaučiaus grupė“ šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi.
Teismas nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Todėl sprendė, kad įsiteisėjus teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimui dėl BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ pabaigos, šis prašymas negali būti priimtas ir nagrinėjamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėjas K. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį, nurodo, kad ji yra nepagrįsta. Be prašyme išdėstytų faktinių aplinkybių, kurios šioje nutartyje jau yra nurodytos, todėl nekartojamos, apeliantas papildomai nurodo, kad jo prašymas dėl reikalavimo patvirtinimo teismui buvo pateiktas dar 2016-02-25, tai yra tuomet, kai sprendimas dėl BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ pabaigos dar nebuvo įsiteisėjęs, o įmonė dar nebuvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl jo reikalavimas turėjo būti priimtas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą buvęs BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ bankroto administratorius teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti jo prašymą, nes kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai yra galimi iki kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju, kai yra priimtas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas dėl bendrovės pabaigos – jokie kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai negalimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 330 ir 338 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti K. Z. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Teismas laiko, kad sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, yra tikslinga pirmiausiai pažymėti aktualias bylos aplinkybes, o taip pat taikytinų CPK ir ĮBĮ normų ir teismų praktikos nuostatas.
Taigi, CPK 137 straipsnyje yra nustatyti pagrindai, kuriems esant teisėjas atsisako priimti jam pateiktą procesinį dokumentą (ieškinį, pareiškimą, prašymą). Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti procesinį dokumentą, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o pagal 4 punktą – jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
Taip pat pažymėtina, kad bankroto bylos užbaigiamos įsiteisėjus teismo sprendimui dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis), kuris sudaro pagrindą bankrutavusią įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, arba nutarčiai, kuria byla nutraukiama (ĮBĮ 27, 28, 29 straipsniai). Priėmus šiuos procesinius sprendimus, konstatuojama, kad bankroto procedūros yra užbaigtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-395/2012; 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-258/2008; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1210/2009).
Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, yra nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl BUAB „Apgyvendinimo sprendimai“ pabaigos priimtas 2015 m. lapkričio 5 d., įsiteisėjo – 2016 m. kovo 17 d., o bankrutavusi bendrovė iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2016 m. balandžio 8 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.95 straipsnio 3 dalis nustato, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, tuo tarpu civilinėse bylose proceso šalimi gali būti tik civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą turintys juridiniai asmenys (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinę, jog, išregistravus bankrutavusią įmonę iš registro, tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2003; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-168/2005; 2006 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-158/2006; 2006 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-577/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636/2014; 2014 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871/2014 etc.). Taigi šioje byloje, kaip minėta, yra ne tik priimtas teismo sprendimas dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, bet juo remiantis pasibaigė ir pati įmonė – ji yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
Remiantis byloje nustatytomis ir pirmiau paminėtomis aplinkybėmis, taikytinomis įstatymų nuostatomis, taip pat teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ išregistravus iš Juridinių asmenų registro, neliko civilinės bylos šalies (atsakovo), įmonė nebeegzistuoja kaip teisinių santykių subjektas, nėra jos teisių bei pareigų perėmėjo, ir tai reiškia, kad nuo išregistravimo dienos šis juridinis asmuo yra pasibaigęs, tuo pačiu pasibaigęs ir bankroto bylos nagrinėjimas. Todėl jokie procesiniai veiksmai šioje baigtoje byloje daugiau negalimi.
Teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis, kurioje pareiškėjo K. Z. pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, o ne nagrinėjamu atveju taikytinu CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, yra iš esmės teisėta ir pagrįsta, todėl jo atskirasis skundas netenkinamas, o ši teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai šioje byloje teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Kartu teismas pažymi, kad šia nutartimi pareiškėjui nėra užkirsta galimybė savo teises įgyvendinti kitu būdu, tai yra – manydamas, jog yra pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, jis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš asmenų, jo įsitikinimu, kaltų dėl jos kilimo (CPK 5 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.