Kauno apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad atsakovai L. A. (toliau – atsakovė) ir V. N. (toliau – atsakovas) nevykdo konstitucinės pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaikus M. A. ir K. A.. Atsakovei teikiamos socialinės paslaugos teigiamų rezultatų nedavė. Nėra jokių duomenų, apie esminius pokyčius atsakovės šeimoje. Mergaitės laikinojoje globoje jau nuo (duomenys neskelbtini)m., atsakovė nesistengia vaikų susigrąžinti, net ir laikinojoje globoje vaikus lanko labai retai. Atsakovas su dukromis niekada negyveno, savo tėvo pareigų dukrų atžvilgiu niekada nevykdė, išskyrus keletą kartų, kai perdavė pinigus vaikų išlaikymui. Atsakovai nėra motyvuoti pokyčiams, yra abejingi savo kaip tėvų pareigoms, elgiasi neatsakingai savo vaikų atžvilgiu, nesiekia susigrąžinti vaikų, užtikrinti jiems saugią aplinką šeimoje. CK 3.155 str. įtvirtina, kad tėvai turi dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kada vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, o atsakovai šios pareigos nevykdo. Duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nėra, todėl remiantis paminėtomis aplinkybėmis bei vadovaujantis CK 3.180 str., atsakovams prašo apriboti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu neterminuotai.

Institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo rašytinėje išvadoje (100-101 b. l.) ir skyriaus atstovė teismo posėdyje duotoje išvadoje ieškinį palaiko. Pažymėjo, kad situacija šeimoje iš esmės nepasikeitusi: L. A. laikinojoje globoje dukras lanko retai, nedirba, gyvena tuo pačiu adresu, kur vaikams nėra sąlygų tinkamai augti. Vengia bendrauti su socialine darbuotoja. V. N. dirba (duomenys neskelbtini), dukrų laikinojoje globoje nėra aplankęs, 2016-05-02 telefonu dar kartą paaiškino, jog dukrų jis tikrai neaugins. Kadangi byloje nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, todėl L. A. ir V. N. neterminuotai apribotina tėvų valdžia į dukras M. ir K. A. ir priteistinas išlaikymas.

Iš civilinėje byloje Nr. e2-5250-955/2016 esančių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad M. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) motina yra L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) Santuoka tarp L. A. ir V. N. nebuvo sudaryta. Tėvas V. N. niekada kartu negyveno, dukrų neaugino, jomis nesirūpino, tačiau tėvystę pripažino. 2012-03-02 Kauno miesto apylinkes teismo sprendimu buvo patvirtinta 2012-01-27 L. A. ir V. N. taikos sutartis dėl tėvystes pripažinimo bei išlaikymo dukroms periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai, pervedant pinigus į lėšų tvarkytojos L. A. sąskaitą. V. N., kurio deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 2015-10-26 apklaustas (duomenys neskelbtini) specialistų, paaiškino, kad tėvo pareigos dukrų atžvilgiu niekada nevykdė ir neketina vykdyti, sutiko, kad būtų apribota jo valdžia į dukras. Nors atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo nesutinka, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams telefonu 2016-05-02 (po atsiliepimo pateikimo) patvirtino, kad dukrų jis tikrai neaugins.

L. A., tarpininkaujant VTAS, (duomenys neskelbtini) buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) Pasibaigus sutarčiai, (duomenys neskelbtini)pasiūlius, L. A. (duomenys neskelbtini) apsigyveno su dukromis savarankiško gyvenimo namuose (duomenys neskelbtini) esančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Iš pradžių ji stengėsi laikytis taisyklių, tinkamai rūpinosi vaikais, mokėjo mokesčius, tačiau priklausomybė nuo alkoholio neišnyko ir 2012-11-27 atvejo peržiūros metu buvo priimtas sprendimas, kad L. A. gydysis pagal Minesotos gydymo programą. Ji sutiko ir nuo (duomenys neskelbtini) gydėsi Kauno apskrities priklausomybes ligų centre psichologinės socialinės reabilitacijos skyriuje. Į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiūros/dispanserinę grupę dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį priklausomybės sindromo įrašyta (duomenys neskelbtini). Kol mama gydėsi ligoninėje mergaitėms buvo nustatyta laikinoji, globa ir jos gyveno Kauno vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ (Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-03-28 Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Grįžusi iš ligoninės, L. A. sveikimo programos netęsė - nesilankė pas psichologą, nelankė AA klubo užsiėmimų. Ji tęsė alkoholio vaitojimą - (duomenys neskelbtini) socialinių darbuotojų sistemingai buvo randama išgėrusi, suteiktas pragyvenimui butas apleistas, prišnerkštas, pilnas tuščių butelių nuo alkoholinių gėrimų. Ji sąmoningai vengė susitikimų su socialiniais darbuotojais, (duomenys neskelbtini) vadovai 2013-07-27 kreipėsi į VTAS prašydami organizuoti atvejo peržiūrą. 2013-08-07 atvejo peržiūroje paaiškėjo, kad situacija ženkliai blogėja. L. A. pripažino savo klaidas, aiškino, kad supranta reabilitacijos reikalingumą ir prižadėjo vykdyti visus įsipareigojimus, tačiau po 20 dienų - rugpjūčio 27 d. iš girtos motinos L. A. dukros (duomenys neskelbtini) buvo paimtos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-02 įsakymais mergaitėms nustatytos laikinosios globos ir jos apgyvendintos Savivaldybės globos namuose. 2013-10-03 atvejo peržiūros metu nustatyta, kad motina dukromis nesidomėjo, o teikti socialines paslaugas L. A. nėra galimybės, kadangi nėra žinoma jos gyvenamoji vieta. Nuspręsta įtraukti L. A. į Kauno miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nustačius jos gyvenamąją vietą – teikti socialines paslaugas, spręsti K. neįgalumo dokumentų rengimą bei vertinti E. Ž., pageidaujančios globoti mergaites, kandidatūrą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-14 Įsakymais mergaitėms M. ir K. A. nustatytos laikinosios globos, mergaičių gyvenamoji vieta nustatyta kartu su laikinąja globėja E. Ž., adresu (duomenys neskelbtini). E. Ž. mergaites globoja ir šiuo metu. VTAS kreipėsi į Kauno miesto socialinių paslaugų centrą (toliaus SPC) dėl socialinių paslaugų teikimo L. A., bet nustatyti socialinių paslaugų poreikį ilgą laiką nebuvo įmanoma, kadangi L. A. vengė susitikimų ir visais būdais slėpė savo buvimo vietą, apgaudinėjo socialinius darbuotojus. Tik 2014 m. lapkričio mėnesį pavyko nustatyti, kad L. A. apsigyveno (duomenys neskelbtini). Tuomet SPC pradėjo socialinį darbą su L. A., kuri viso socialinio darbo metu buvo motyvuojama: keisti gyvenimą ir susigrąžinti dukreles; pagerėjus finansinei padėčiai, išsinuomoti būstą, tinkamą gyventi kartu su vaikais; informuota, kad socialinių paslaugų centro adresu vyks tėvystes įgūdžių ugdymo grupės užsiėmimai ir motyvuojama juose dalyvauti. Moteriai buvo paaiškinta šių užsiėmimų nauda siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą. Tačiau tėvystės įgūdžių užsiėmimų L. A. nelankė, dukras pas globėją lankė retai. Socialinio darbo metu L. A. buvo siūlyta pagalba ieškant darbo, skelbimų internete, tačiau moteris šios pagalbos atsisakė. Konsultacijų metu pastebėta, kad kol buvo mokama nedarbo draudimo išmoka, moteris nerodė didelio noro įsidarbinti. Su socialine darbuotoja bendravo tik pora mėnesių, vėliau vengė bendravimo ir susitikimų, paaiškindama, kad negali susitikti dėl girtavimo. Situacija nepasikeitė ir vėliau. SPC 2015-11-30 rašte konstatuota, kad nuo to laiko, kai mažametėms M. ir K. A. nustatyta laikinoji globa, t. y. nuo 2013-08-27, L. A. situacija iš esmės nepasikeitė: moteris vartoja alkoholį, dėl gydymo į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą nenuvyko, pajamų neturi, nuolatinės ir tinkamos gyventi vaikams gyvenamosios vietos nesusirado, girtauja, retai lanko dukras, vengia bendrauti ir bendradarbiauti, todėl socialinis darbas yra neefektyvus, neduodantis teigiamų rezultatų. Socialinio darbuotoju nuomone, tikslinga kreiptis į teismą dėl L. A. motinos valdžios ribojimo mažamečių dukrų atžvilgiu. L. A. skirtingais laikotarpiais duoti paaiškinimai byloja apie pastarosios pažadus susitvarkyti gyvenimą ir vykdyti savo motinos pareigas, tačiau iki šiol atsakovė savo motinos pareigų nevykdo. Sodros duomenimis L. A. niekur nedirba, siūlomo darbo sistemingai atsisako, mergaičių globėjos teigimu, L. A. dukras lanko labai nereguliariai, o neatvykus sutartu laiku – teisinasi, kad buvo girta, kad yra alkoholikė (ieškinio dok. reg. Nr. CBP-1450). Po bylos dėl neterminuoto valdžios apribojimo iškėlimo, 2016-08-16 su L. A. buvo atnaujintas susitarimas dėl bendros veiklos siekiant pokyčių šeimoje, kuriuo ji įsipareigojo: dėl gydymo paskyrimo nuo priklausomybės alkoholiui kreiptis į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą; nevartoti alkoholio, SPŠŠ lankyti psichologo konsultacijas; susirasti darbą pagal darbo sutartį; pagerėjus finansinei padėčiai išsinuomoti būstą bei sudaryti tinkamas buities sąlygas mažametėms dukroms augti namuose; reguliariai, t. y. ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę lankyti dukras, domėtis jų sveikata, ugdymu; SPŠŠ lankyti tėvų įgūdžių ugdymo grupę, bendrauti ir bendradarbiauti su SPŠS soc. darbuotoja bei vykdyti susitarime numatytus įsipareigojimus. Iš Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2016-08-23 informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą (136-138 b. l.) matyti, kad, nors L. A. teigė, kad liepos pabaigoje nuvyko į PLC kur jai buvo atlikta antialkoholio terapija ilgai veikiančiais vaistais „Torpedo“, tačiau PLC rašte Nr. 2139 teigiama, kad L. A. antialkoholio terapija ilgai veikiančiais vaistais „Torpedo“ nebuvo atlikta, L. A. PLC paskutinį kartą lankėsi 2016-01-14 d. Taip pat matyti, kad 2016-06-30 L. A. buvo pašalinta iš darbo biržos darbo ieškančiųjų sąrašo be teisės registruotis 6 mėnesius, dėl atkryčio nebaigė profesinio mokymo, todėl nebegauna mokymo stipendijos, nedirba, darbinių pajamų negauna, gyvena išlaikoma sugyventinio (duomenys neskelbtini), o su dukromis matosi retai, mažai domisi jų sveikata, ugdymu. Pažymėta, kad L. A. teigiamų pokyčių negeba išlaikyti ilgesnį laiko tarpą, ji toliau gyvena su alkoholį vartojančiu ir linkusiu smurtauti sugyventiniu, todėl tikslinga L. A. neterminuotai riboti motinos valdžią dukrų atžvilgiu.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). ieškovė nurodo, kad būtent šių pareigų atsakovai nevykdo.

CK 3.180 str. 1 d. numato, kad kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku teismas gali priimti sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo. To paties straipsnio antra dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 str. 1 d., tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Iš ieškovės, pačios atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsakovai L. A. ir V. N. dėl savo kaltės, t. y. pasirinkto gyvenimo būdo, savo vaikų (duomenys neskelbtini) neaugina, materialiai neremia, jų auklėjimu, vystymusi nesidomi, nesudarė, nesudaro ir nesistengia sudaryti tinkamų buities ir gyvenimo sąlygų. Pažymėtina, kad vaikai jau nuo (duomenys neskelbtini) m., t. y. (duomenys neskelbtini) metus, globojami valstybės. Atsakovas su dukromis niekada kartu negyveno, jų neaugino, jomis nesirūpino, šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), dukrų gyvenimu, jų auklėjimu, pasiekimais nesidomi. Atsakovė vaikus laikinojoje globoje lankė ir lanko labai nereguliariai, finansiškai vaikų nerėmė ir neremia. Dėl pačių atsakovų kaltės tarp jų ir vaikų nėra artimo emocinio ryšio. Trečiasis asmuo teismui patvirtino, jog mergaitės net nebenori susitikti su mama. Tai, kad atsakovai abejingi savo kaip tėvų pareigoms ir nenori auginti savo vaikų, patvirtina ir tai, jog atsakovė su ieškiniu sutiko visiškai, atsakovas nors ir nesutiko su ieškiniu, tačiau jokių realių žingsnių susigrąžinti vaikus nedarė. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad vaikų auginti nepasiruošusi, neturi tam sąlygų ir galimybių, kad vaikais tinkamai nesirūpino, šiuo metu nedirba, ją išlaiko draugas, tačiau su vaikais ateityje norėtų bendrauti. Atsakovei buvo teikiamos visos įmanomos socialinės paslaugos ir pakankamai ilgą laiką, tačiau ji savo pasirinkto gyvenimo būdo iš esmės nepakeitė, teikta socialinė pagalba buvo neefektyvi. Po bylos iškėlimo atsakove šiek tiek susiėmė, bandė keisti savo gyvenimą, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad L. A. teigiamų pokyčių negeba išlaikyti ilgesnį laiko tarpą. Visi pirmiau išdėstyti faktai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė L. A. piktnaudžiauja tėvų valdžia, jai patogu taip gyventi, kai kasdienine vaiko priežiūra rūpinasi kiti asmenys, o ji tik retkarčiais aplanko. Pažymėtina, kad reti aplankymai vaikui būnant laikinojoje globoje, nereiškia tinkamo tėvų pareigų atlikimo, taip pat nereiškia ketinimo susigrąžinti vaikus į šeimą. Byloje duomenų, kad padėtis atsakovės šeimoje gali pasikeisti, nėra. Priešingai, byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovė ir toliau pasirinkto gyvenimo būdo nekeičia, toliau gyvena su smurtauti linkusiu sugyventiniu, darbo neieško. Nors atsakovas su ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nesutiko, atsiliepime nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog jis piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu ar visiškai nesirūpina vaikais, todėl prašo jam tėvo valdžios neterminuotai neapriboti, tačiau įrodymų, jog jis vykdė savo kaip tėvo pareigas nepateikė. Atsakovo teigimu jis teikė išlaikymą dukroms siųsdamas pinigus į R. T. sąskaitą, o taip pat ir pačiai atsakovei. Trečiasis asmuo atsakovo aplinkybes apie atsakovo rūpinimąsi savo vaikais paneigė, nurodė, kad atsakovo nėra mačiusi, su juo bendravusi bent telefonu, finansinės paramos nėra gavusi nei iš atsakovės, nei iš atsakovo ar kitų asmenų. Teismas neneigia, jog atsakovas pinigus galimai ir siuntė į Lietuvą dukrų išlaikymui, tačiau šių pinigų nepilnamečiai jo vaikai negavo. Teismas neturi pagrindo abejoti trečiojo asmens paaiškinimais, juolab, kad pati atsakovė patvirtino, jog iš atsakovo gautų pinigų dukrų išlaikymui globėjai nedavė. Net jei ir vertinant tai, jog atsakovas galimai teikė tam tikrą išlaikymą vaikams, tačiau akivaizdu, kad nuo vaikų gimimo jis daugiau nevykdė jokių kitų tėvo pareigų. Vien tik išlaikymo teikimas nėra laikytinas tinkamu tėvų pareigų atlikimu, nes ši pareiga išlieka net ir apribojus tėvų valdžią. Be to, pagal priimtą teismo sprendimą per metus atsakovas dukrų išlaikymui turėjo pervesti 2085 Eur, o 2015 m. atsakovei yra davęs tik 600 Eur, kas sudaro tik 28 proc. teiktino išlaikymo, o 2016 m. išvis neteikė išlaikymo dukroms. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vaikams būnant laikinojoje globoje atsakovas jų ugdymu, pasiekimais nesidomėjo. Šios aplinkybės atsiliepime nepaneigė ir pats atsakovas. Savaime suprantama, kad atsakovui gyvenant ir dirbant (duomenys neskelbtini)jo galimybės lankyti vaikus laikinojoje globoje ribotos, tačiau tai, jog atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini)nereiškia, jog jis neturi galimybių domėtis savo mergaičių gyvenimu, jų pasiekimais, sveikata. Atsakovas tikrai turėjo ir turi galimybę telefonu, paštu susisiekti su vaikų globėja ir domėtis savo vaikais, jų sveikata, ugdymu, pasiekimais. Ne ir tokiu atveju, jei atsakovas nepalaikė ryšių su atsakove ir nežinojo, kur jo vaikai yra, turtėjo galimybę susisiekti su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais ir sužinoti, kur jo vaikai gyvena, o vėliau kreiptis į vaikus globojančią globėją. Nors atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutinka, tačiau 2015-10-26 paaiškinime (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tėvų valdžios pareigų dukrų atžvilgiu nevykdė ir nevykdo ir sutinka dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (12 b. l.). 2016-01-07 pareikimu Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad savo poziciją išsakė (duomenys neskelbtini) 2015-10-26 pareiškime, jo pozicija nepasikeitusi. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje (100-101 b. l.) nurodė, kad su atsakovu telefonu buvo bendrauta 2016-05-02, t. y. jau po atsiliepimo pateikimo, ir atsakovas dar kartą patvirtino, kad dukrų jis tikrai neaugins. Teismo pareiga, vadovaujantis įstatymu, ginti vaikų interesus. Teismo vertinimu bylos duomenys leidžia nustatyti, kad ne tik atsakovė L. A., bet ir V. N. neatliko ir neatlieka tėvų pareigų numatytų CK 3.155 str., jie yra visiškai nusišalinę nuo vaikų auginimo, abiems atsakovams patogu taip gyventi kai kasdienine vaikų priežiūra rūpinasi kiti asmenys, o jie retkarčiais pasirinktinai atlieka tam tikrą pareigą (pav. kartais aplanko, paskambina ar atsiunčia pinigų). Teismas įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus daro išvadą, jog nėra duomenų, kad situacija atsakovų šeimoje iš esmės gali pasikeisti, nes trejus metus atsakovai praktiškai nieko nepadarė, kad vaikus susigrąžintų į šeimą. Teismo vertinimu bylos duomenys leidžia nustatyti, kad abu atsakovai neatliko ir toliau neatlieka tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 str. Teismui yra svarbiausi vaiko interesai. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, 2016-05-03 VTAS išvadą sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vaikų interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvų valdžios apribojimas tiek motinai, tiek tėvui. Todėl vaikų interesais ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai – neterminuotai apribotina tėvų valdžia L. A. ir V. N. į jų dukras M. A. ir K. A. (CK 3.180 str. 2 d.).