- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-14
- Bylos Nr.
- 2-2345-723/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01922-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Atsakovas
- O. T., V. T.
- Ieškovas
- J. A.
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovams O. T. ir V. T. (V. T.) dėl teisės į gyvenamąją patalpą pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos tėvai A. A. (A. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. A. (dabar T.) 1997-05-21 nutraukė santuoką. 2006-12-29 atsakovė kreipėsi į Vilniaus m. 2 apylinkės teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškininiame pareiškime atsakovė be kito pažymėjo: „nutraukus santuoką, nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta. Nuo pat gimimo dukra nebuvo atribota nuo manęs, ieškovės, o santuoką nutraukus gyveno kartu su manimi. Kadangi esama dukros gyvenamoji vieta labiausiai atitiktų jos interesus, todėl dukros J. A. gyvenamąją vietą prašau nustatyti su jos motina, t. y. dukros gyvenamąją vietą laikyti jos motinos gyvenamąją vietą.“ 2007-12-29 nutartimi Vilniaus m. 2 apylinkės teismas patenkino atsakovės prašymą ir nutarė: „Nepilnametės dukros J. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vietą nustatoma su jos motina O. T. ir dukros gyvenamoji vieta bus jos motinos gyvenamoji vieta“. Atsakovės teismui pateiktoje 2006-10-05 Vilniaus rajono sav. administracijos Nemėžio sen. pažymoje Nr. 12-710 nurodyta, kad atsakovės, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., šeimos sudėtis yra: vyras V. T.; dukra J. A.; sūnus V. T. (V. T.). Iki šiol ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. Ieškovė yra Vilniaus (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 12A klasės mokinė. Pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį ieškovė turi gyventi kartu su savo motina O. T.. Tačiau 2010-08-22 ieškovės motina be jokių priežasčių išvarė ieškovę iš namų. Ieškovė mano, kad atsakovės elgesį įtakojo jos dabartinis vyras V. T., kuris su atsakove turi bendrų mažamečių vaikų. Nuo to laiko ieškovė gyvena pas pažįstamus, gatvėje ar pas močiutę G. A., kuri yra pensininkė, silpnos sveikatos. Anksčiau motina ieškovei neleisdavo bendrauti su močiute, rašė skundus į policiją bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą, grasino atiduoti ieškovę į internatą.
Po tėvų skyrybų 1997-05-21 iki 1997-08-18 ieškovė gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 1997-08-14 jos tėvas A. A. pardavė jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje už 54 000 Lt. Kadangi minėtas butas priklausė jam asmeninės nuosavybės teise, santuokos nutraukimo metu šis turtas buvo nedalintinas. Tam, kad aprūpinti ieškovę gyvenamuoju plotu tėvas pagal pakvitavimą perdavė jos motinai O. T. 28 000 Lt. Už ieškovei skirtus pinigus jos motina pirko butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiame bute ieškovė gyveno su atsakove, kol kartu apsigyveno V. T., už kurio atsakovė ištekėjo.2002 m. atsakovė pardavė butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir su vyru V. T. 2002-10-11 nupirko butą (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., kuris tapo jų bendra jungtine nuosavybe. Jokių nuosavybės teisių į naujo buto dalį ieškovės vardu nebuvo įregistruota.Buto adresu (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra apie 45 000 Lt. Ieškovės tėvas jos būsto įgijimui perdavė 28 000 Lt. Tai reiškia, kad savo veiksmais atsakovė iš jos atėmė teisę į ¼ dalį gyvenamojo ploto, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj..Kadangi ieškovė yra vidurinės mokyklos mokinė, remiantis LR CK 3.155 str. 2 d., 3.159 str., motinos atsisakymas nuo pareigų vykdymo negalioja. O. T. elgiasi priešingai ieškovės, kaip jos dukters, interesams.2007 atsakovė pati prašė teismo nustatyti ieškovės gyvenamąją vietą kartu su ja. Kadangi ieškovė išvaryta iš namų iš karto suėjus aštuoniolikai metų, ieškovė mano, kad atsakovei rūpėjo tik ieškovei mokamas išlaikymas. Teismo prašo įkeldinti ją į butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj.; įpareigoti atsakovus suteikti gyvenamąjį plotą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., pripažinti jai teisę į gyvenamąsias patalpas šiuo adresu ir priteisti iš atsakovų solidariai visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. T. atsiliepime (b.l. 36-38), nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad 2002-07-11 susituokė su O. T., kuri turėjo nepilnametę dukrą J. A.. Santuokoje 2002-08-01 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., kuriame gyveno kartu su atsakove, ieškove ir vėliau gimusiais, atsakovų bendrais nepilnamečiais vaikais (V. (V.) ir J. (J.) T. (T.)). Atsakovas nėra įvaikinęs ieškovės. Jos tėvas A. A. vengė tinkamai išlaikyti savo dukrą, gyvenančią kartu su motina. Todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-12-29 nutartimi iš jo priteistas 7500 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Po 2007-12-29 teismo sprendimo A. A. ir toliau tinkamai nevykdė savo pareigų, neišmokėjo išlaikymo įsiskolinimo, o ieškovei sulaukus pilnametystės įsiskolinimas sudarė 14917 Lt. Kadangi per visą atsakovų gyvenimą santuokoje atsakovo pajamos buvo žymiai didesnės už jo žmonos, jis padėjo išlaikyti ieškovę ta apimtimi, kuria savo pareigas vengė tinkamai atlikti ieškovės tėvas.Atsižvelgiant į aukščiau minėtus faktus bei į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų gavęs kokias nors lėšas ar turtą iš ieškovės tėvo, motinos ar pačios ieškovės, - todėl jokių teisiškai pagrįstų turtinių pretenzijų ieškovė atsakovui, iš esmės, negali turėti nei teisiškai, nei morališkai. 2007-12-29 nutartyje nepilnametės ieškovės gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. LR Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.168 str., kuriuo vadovaujasi ieškovė, reglamentuoja nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą. 2010-08-05 ieškovei sukako 18 metų ir ji pagal LR CK 2.5 str. 1 d. tapo pilnametė ir visiškai veiksni. Šiuo metu, ieškovė vidurinėje mokykloje jau nesimoko. Pagal LR CK 3.161 str. 4 d. vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai - į vaikų turtą. Todėl vadovautis LR CK 3.168 str. nėra jokio pagrindo. Pagal LR CK 2.16 str. 1 d. fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Pagal LR CK 2.17 str. 1 d. nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Dar iki ieškovės pilnametystės, ji, dažnai po savaitę, nepasirodydavo namuose, o po 2010-08-05 savo gimtadienio dingo ilgesniam nei dviejų savaičių laikui. Iš žmonos atsakovas sužinojo, kad ieškovė gyvena pas savo senelę. Kadangi iš namų ieškovė buvo ne išvaryta, kaip ji pati teigia, o pasišalino pati, nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį.
Atsakovė O. T. pateikė atsiliepimą (b.l. 40-44), kuriame nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad 1992-02-15 susituokė su A. A., (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. A.. Būnant santuokoje 1993-05-19 įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame gyveno iki pardavimo 1997-08-14. 1996-04-18 santuoka tarp atsakovės ir A. A. buvo nutraukta, dėl turto ir nepilnametės dukros išlaikymo buvo susitarta žodžiu. Ieškovės pateiktame 2003-11-14 A. A. ir G. A. rašte, adresuotame Vaikų teisių apsaugos tarnybai, A. A. vienur teigia, kad butas priklausė sutuoktiniams bendros jungtinės nuosavybės teise, kitur - šis butas jam priklausė dar iki santuokos, o J. A. nurodo, kad šis butas priklausė jos tėvui asmeninės nuosavybės teisėmis. 2003-11-14 rašte A. A. teigia, kad už gautą iš buto pardavimo sumą jis nupirko atsakovei ir ieškovei vieno kambario butą, - ieškinyje J. A. teigia, kad atsakovė pirko butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 1997-08-27 atsakovė įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris jai priklausė asmeninės nuosavybės teise. Šiame bute gyveno su nepilnamete dukra. 2002-07-11 sudarius santuoką su V. T., 2002-08-01 įsigijo butą, Skaidiškių k., kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Jame gyvena iki šiol su dviem nepilnamečiais sūnumis. Pagal LR CK 3.161 str. 4 d. vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai - į vaikų turtą. Taigi ieškovė niekuomet neturėjo ir neturi nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamo turto - nei iki atsakovės skyrybų su A. A., nei po jų.Taip pat pabrėžė, kad šioje byloje nereikšmingas ieškovės pateiktas 1997-09-04 pakvitavimas, kuriame kalbama apie pinigu sumą (sutuoktinių bendro turto dalį), kurią atsakovė gavo 1997-09-04 padalinus bendrą turtą po skyrybų su A. A. (vykdant žodinį susitarimą), t. y. pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pakvitavimas surašytas, kai butas Kalvarijų g. 188A-31, Vilniuje, jau priklausė atsakovei asmeninės nuosavybės teise, ir patvirtina įvykusį susitarimą ir atsiskaitymą tarp atsakovės ir A. A. - jokios kalbos apie nepilnametę dukrą ar buto pirkimą nepilnametei dukrai (aprūpinimą gyvenamuoju plotu) pakvitavime nėra. Pažymi, kad sprendžiant nepilnametės ieškovės išlaikymo klausimą Vilniaus m. 2 apylinkės teisme, jos tėvas tvirtino, kad 1997-09-04 perdavė atsakovei 28000 Lt, kuriuos prašė užskaityti, kaip išlaikymo įsiskolinimą, ieškovė teigia, jog šias lėšas A. A. perdavė man, kad aprūpintų nepilnametę dukrą gyvenamuoju plotu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šis įrodymas atmestinas. Nors pagal LR CK 3.156 str. tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau iki ieškovės pilnametystės (duomenys neskelbtini) susidarė įsiskolinimas, kuris, kartu su priteistu išlaikymo įsiskolinimu, sudarė 14917 Lt. Ieškovei sukako 18 metų ir ji tapo visiškai veiksni. Iki to, ji gyveno su atsakove ir buvo tinkamai išlaikoma. Ieškovė melagingai nurodė, kad buvo išvaryta iš namų, ji pati ėmė maištauti, nepaklusti nusistovėjusiai tvarkai, daryti neigiamą įtaką atsakovų vaikams, o vėliau pasirinko gyvenamąją vietą su senele G. A., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kadangi pagal LR CK 3.160 str. 1 d. tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam, atsakovė neprieštaravo, kai 2010 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje ieškovė atvyko atsiimti visų savo asmens dokumentų ir dalies asmeniniu daiktų. Pagal LR CK 2.17 str. 1 d. nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Pagal LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. 3 d. nepilnamečiai, įgiję visišką civilinį veiksnumą, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, o pagal šio įstatymo 8 str. 1 d. 3 p. šie duomenys gali būti pakeisti pagal gyvenamosios patalpos savininko prašymą. Todėl „deklaruota gyvenamoji vieta“ ir „nuolatinė gyvenamoji“ vieta nėra tas pats ir gali nesutapti. Taigi, ieškovės teiginiai, kad jos deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., ir ji pagal 2007-12-29 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį turi gyventi minėtu adresu, nepagrįsti, kadangi ieškinyje paminėti CK straipsniai taikytini nepilnamečiui, antra vertus, norėdama sugrįžti ir gyventi - ji tai gali padaryti, tačiau turi paklusti nusistovėjusiai tvarkai, gerbti aplinkinius, jaunesnius brolius, prisidėti prie namų ruošos ir gerbti bendražmogiškąsias gyvenimo taisykles. 2010-2011 mokslo metais ieškovė mokėsi Vilniaus Lukiškių vidurinėje mokykloje, 12 A klasėje (nuo 2011-01-10 turėjo laisvą pamokų lankymą), todėl periodiškai, atsižvelgiant į jos pažangą mokykloje, atsakovė teikė jai išlaikymo išmokas į asmeninę sąskaitą. Atsakovė pažymi, kad turi dar du nepilnamečius vaikus iki 12 m. ir iki 2011-10-12 gyveno iš motinystės pašalpos. Per laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-05-03 į ieškovės asmeninę sąskaitą pervedė 1200 Lt ir 100 Lt - mokyklai. Pagal LR CK 3.162 str. vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas (pagrindinė pareiga - mokytis). 2007-06-07 LR Konstitucinis teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pasisakė, kad „tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“. Pažymėtina, kad ieškovė mokėsi nepažangiai, 2010-2011 mokslo metais neįgijo vidurinio išsilavinimo, t. y. negavo vidurinio mokslo atestato. Taigi 2011-07-12 ieškovė gavo Mokymo pasiekimų pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad ji nustojo mokytis mokykloje (išklausė 12 klasės programą), t.y. nėra mokinė. Tokiu būdu ieškovės pateikti duomenys, kad ji mokosi 12 A klasėje, yra pasenę ir neaktualūs. Remiantis tuo, atsakovė prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė dublike (b.l. 59-61) nurodė, kad iki santuokos su atsakove sudarymo 1992 m. ieškovės tėvas turėjo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. 1993 m. butas buvo parduotas ir už mažesnę pinigų sumą buvo nupirktas kitas butas, kuris buvo užregistruotas kaip ieškovės tėvo asmeninė nuosavybė. Tuo metu atsakovė niekur nedirbo, mokėsi, šeimą išlaikydavo vienas tėvas, todėl nei prie buto pirkimo, nei prie jo išlaikymo iki santuokos nutraukimo atsakovė neprisidėjo. Atsakovė nebuvo registruota nei pirmame, nei antrame bute beveik iki santuokos nutraukimo. Parduodant abu butus atsakovės sutikimo nereikėjo. Tai visiškai įrodo, kad atsakovė neturėjo jokių nuosavybės teisių į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po santuokos nutraukimo bei buto pardavimo ieškovės tėvas tam, kad ieškovė būtų aprūpinta gyvenamuoju plotu davė atsakovei 28 000 Lt buto pirkimui. Atsakovė teigė, kad 28 000 Lt buvo perduoti jai sprendžiant bendrojo turto padalinimo klausimą. Kadangi jokio bendro turto santuokoje įgyta nebuvo, toks klausimas nekilo nei nutraukiant santuoką, nei vėliau, įsiskolinimų atsakovei ieškovės tėvas neturėjo, pinigai galėjo būti perduodami tik kaip išlaikymas pagal LR CK 3.196 str. 1 d. 2 p. (išlaikymo išmokėjimas konkrečia pinigų suma) arba kaip tam tikram tikslui (buto pirkimui) skirti pinigai. Visiškai nereikšminga yra išlaikymo įsiskolinimo aplinkybė. Teismui pateiktas ieškinys dėl teisės į gyvenamąją patalpą pripažinimo, o ne dėl įsiskolinimo. Atsakovė teigė, kad ieškovės pateikta informacija apie išvarymą iš namų yra melaginga - neva ieškovė pati pasirinko savo gyvenamąją vietą su senelė. Ieškovė pažymi, kad neturėjo teisės pati pasirinkti gyvenamąją vietą, nes nėra jokių pagrindų, įpareigojančių senelę suteikti jai gyvenamąją vietą. Atsakovės teiginys visiškai neatitinka tikrovės, nes 2010-08-22 ieškovė buvo išvaryta iš namų, o 2010-08-26 jau buvo priimtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Nėra prasmės išeiti iš namų ir kitą dieną kreiptis teisinės pagalbos dėl įkeldinimo.Atsakovė neteisingai teigia, kad sulaukus pilnametystės vaikas išvarytas iš namų praranda teisę į nuolatinę gyvenamąjį vietą, nustatytą teismo sprendimu. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovės veiksmų, neturėdama kur gyventi bei ruošti pamokas, buvo priversta prašyti laisvo pamokų lankymo ir todėl nepažangiai baigė mokyklą.Atsakovė klaidingai teigia, kad ieškovė neturi teisės kreiptis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos dėl to, kad ji ieškovei periodiškai mokėjo po 150 Lt per mėnesį. Atsakovės paminėti 8 000 Lt, kuriuos ieškovei sumokėjo tėvas - tai išlaikymo už 2003-2010 metus įsiskolinimas, todėl jis dalinamas į 84 mėnesius ir nėra ieškovės pajamos.
Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2011-07-21 pateikė išvadą dėl J. A. ieškinio, kurioje nurodė, kad ieškovė yra pilnametė. Bendruosiuose Vaikų teisių apsaugos skyrių nuostatuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-02 nutarimo Nr. 1593 redakcija) 2 punkte numatyta, kad skyriaus paskirtis - pagal kompetenciją įgyvendinti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (Žin., 1995, Nr. 60-1501) ir vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, atstovauti vaiko teisėms ir teisėtiems interesams ir ginti juos teisės aktu nustatyta tvarka. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnyje nurodomam, kad vaikas vra žmogus, neturintis 18 metu, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip, o pagal LR CK 3.178 straipsnio 1 dalį nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Todėl skyrius neturi kompetencijos ir pareigos ginti pilnamečių vaikų interesus, kurie pagal įstatymo normas turi pilną civilinį veiksnumą (LR CK 2.5 straipsnio 1 d.) ir gali patys atstovauti savo interesus be mūsų skyriaus dalyvavimo. Ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad ieškovė yra vidurinės mokyklos mokinė nepaneigia jos pilno civilinio veiksnumo turėjimo ir jos teisinė padėtis negali būti automatiškai prilyginta prie nepilnamečio vaiko teisinės padėties. Tokia mūsų skyriaus pozicija atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką „CK įtvirtintas nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas (tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir pilnamečių vaikų besimokančių aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas netapatūs, jie iš esmės skiriasi dėl skirtingų atitinkamų teisinių santykių subjektų. Išlaikymas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais, kaip nepilnamečiams, nes priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pilnamečiu vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). (LAT Civilinė byla Nr. 3K-3-505/2007). Todėl prašo skyrių pašalintas iš šio proceso, kaip įstaigą, neturinčią kompetencijos ginti pilnamečių asmenų interesus ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. (b. l. 32-33).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovės prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrą jos pusėje yra nepagrįstas. Teisės aktai suteikia teisę prokurorui inicijuoti civilinę bylą, kai jis nustato viešojo intereso pažeidimą. Teismų praktikoje yra suformuota tokia pozicija, kad viešasis interesas paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų - dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ar teisėtus interesus. LR prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d., kurioje yra nurodyti prokuroro, ginančio viešąjį interesą, įgaliojimai, nenumato prokurorui teisės dalyvauti civilinėje byloje trečiuoju asmeniu ir teikti išvadų. Pažymėtina, jog Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje nebuvo gautas ieškovės pareiškimas ar prašymas dėl viešojo intereso gynimo. Susipažinus su ieškiniu matyti, jog byloje nagrinėjamas privataus pobūdžio ginčas, neturintis esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams. Be to, ieškovė yra pilnametė, 2010-08-26 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės sprendimu Nr. (1.7)-S-2235-10 jai yra paskirta advokatė teikti antrinę teisinę pagalbą, todėl yra pagrindo manyti, kad ieškovės ginčijama teisė ar teisėtas interesas gali būti apginti be Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros dalyvavimo byloje, todėl prašo pašalinti iš civilinės bylos dalyvių ieškovės įtrauktą trečiuoju asmeniu Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrą. (b. l. 34-35).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė šiais metais baigė mokyklą, šiuo metu yra išvykusi į užsienį ieškoti darbo ir gyvenamosios vietos. Teigė, kad kol žmogus mokosi mokykloje, jis yra dar vaikas, todėl vadovaudamasi Vaiko teisių apsaugos konvencija, mano, kad šiuo atveju prokuratūra turėtų ginti viešąjį interesą. Jos teigimu, nors ieškovei yra 18 metų, ji yra dar vaikas ir kol studijuoja turi teisę į išlaikymą. Po skyrybų atsakovei buvo sumokėta 28000 Lt, po 8 mėnesių ieškovė kreipėsi į teismą dėl įkeldinimo. Ieškovė yra šeimos narys ir nors nuosavybės teisės jai nebuvo įregistruotos, jai priklauso buto dalis, todėl atsakovė turi jai suteikti gyvenamąsias patalpas. Teismui pateiktas paskolos raštelis surašytas tarp atsakovės ir jos buvusio vyro. Neneigė galimybės sudaryti taikos sutartį, jei būtų išmokėta 28000 Lt kompensacija. Teigė, kad vaikas turi teisę į gyvenamąjį plotą iki gyvenimo pabaigos. Ieškovės gyvenamoji vieta buvo deklaruota atsakovų bute, nustatyta ieškovės gyvenamoji vieta neterminuotam laikui. Ieškovė su atsakove turi ir giminystės ryšių ir yra šeimos narys.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad kai ieškovė baigė mokyklą, ji turėjo padėti išlaikyti butą, bet neturėjo pajamų. Teigė, kad ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes jame painiojamas vaikas ir pilnametis, kuris turi teisę į išlaikymą, jei yra neįgalus arba mokosi iki 24 metų. Šiuo atveju ieškovė teisės į išlaikymą neturi.
Atsakovė O. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė iš namų nebuvo išvaryta, o pati pasirinko ir prieš metus išėjo iš namų. Ieškovė išklausė 12 klasės kursą, baigė mokyklą nors nenorėjo mokytis, praleidinėjo pamokas. Ieškovė neprašė gyventi kartu. 28000 Lt nebuvo sumokėti kaip vaiko išlaikymas, buvo parduotas butas kaip santuokoje įgytas turtas ir atsakovė gavo pusę sumos.
Atsakovas V. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir nesupranta, kokias pareigas jis turi ieškovei. Jis neprieštarautų, jei ieškovė grįžtų gyventi kartu, tačiau ji privalėtų laikytis bendro gyvenimo taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
LR CK 3.155 str. 2 d. numato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, šio straipsnio 1 d. numato, kad tėvai savo vaikus prižiūri iki pilnametystės ar emancipacijos, o tėvų teisės ir pareigos pasibaigia vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam (CK 3. 160 str. 1 d.).
CK 3.192 str., nustato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnyje nurodoma, kad vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. (duomenys neskelbtini)ieškovei sukako 18 metų ir ji pagal LR CK 2.5 str. 1 d. tapo pilnametė ir visiškai veiksni, tokiu atveju baigėsi ir jos motinos teisės ir pareigos jos atžvilgiu ir tapo nebetaikytinos nuostatos, nustatančios vaiko teises. Taip pat bylos duomenimis įrodyta, kad ieškovė nebėra moksleivė, nestudijuoja, todėl nėra ir kitų pagrindų, patvirtinančių ieškovės teisės į gyvenamąją patalpą pripažinimo. Be to, atsakovai neprieštarauja ieškovės sugrįžimui gyventi kartu, jei ji sutiktų su jų keliamomis gyvenimo kartu sąlygomis.
Pagal LR CK 3.161 str. 4 d. vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai - į vaikų turtą. Ši nuostata taip pat paneigia ieškovės teisę į atsakovams priklausančio turto dalį.
CK 3.135 str. nustato, kad tėvai ir vaikai laikytini artimais giminaičiais,bet vaikui tapus pilnamečiu jau vaikai nebėra šeimos nariais.
Byloje nustatyta, kad J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. A. (A. A.) ir O. A., a.k. (duomenys neskelbtini) duktė (b. l. 4), kurių santuoka nutraukta 1996-04-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu (b. l. 23), ištuokos liudijimas išduotas 1997-05-21 Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 652 (b.l. 13). 2002-07-11 O. A. susituokė su V. T. ir po santuokos tapo T. (b. l. 45), jiems gimė sūnūs (duomenys neskelbtini) J. T. ir (duomenys neskelbtini) V. T. (b. l. 46-47).
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnijos pažyma patvirtina, kad O. T. šeimą, gyvenančią Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), sudaro vyras V. T., dukra J. A. ir sūnus V. T., (b.l. 8). 2010-09-02 Vilniaus r., Nemėžio sen. pažymoje nurodyta, kad tuo pačiu adresu nuo 2002-09-05 deklaruota ir J. A. gyvenamoji vieta (b.l. 9).
VĮ Registrų centro 2010-09-13 pažyma dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad O. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su V. T. priklauso nekilnojamieji daiktai - butas Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); O. T. nuo 1997-09-16 iki 2002-08-13 priklausė butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), registro Nr. 10/145210; J. A. nekilnojamojo turto neturi (b. l. 18-22).
J. A. pagal pakvitavimą 2010-12-22 gavo iš A. A. 8000 Lt kaip išlaikymo įsiskolinimo padengimą ir 2011-05-16 pranešė apie tai išieškojimą iš skolininko A. A. vykdančiai antstolei (b. l. 48-51).Nors ieškovė gavo minėtus pinigus,tačiau tai nėra tiesioginis išlaikymo įsiskolinimo padengimas,nes išlaikymas turėjo būti skiriamas atsakovei,kuri savo ruožtu turėjo pareigą skirti išlaikymą savo dukrai.Tačiau tai ieškinio reikalavimui neturi tiesioginės įtakos ir teismas juo nesiriame.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-12-29 nutartimi išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės O. T. ieškinį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir dukters gyvenamosios vietos nustatymo, pareikštą atsakovui A. A., išvadą duodanti institucija- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnyba, kurioje nustatyta, kad nepilnametės dukros J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina O. T. ir dukros gyvenamoji vieta bus jos motinos gyvenamoji vieta. Nutartimi patvirtintas ieškovės O. T. ir atsakovo A. A. susitarimas, kad atsakovas sumokės išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį laiką iki taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos, kuris šalių bendru sutarimu sudaro 7 500 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus litų). Šalys susitarė, kad ši 7 500 Lt suma bus sumokėta dalimis kas ketvirtį, t. y. 1 875 Lt sumokami pirmąjį ketvirtį per tris mėnesius nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, o likusios sumos sumokamos kas ketvirtį. Visas įsiskolinimas turėjo būti padengtas per vienerius metus, terminą skaičiuojant nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas pagal sutartį turėjo būti pervedamas į O. T. sąskaitą (b. l. 24-26).Kaip matyti iš teismo sprendimo,ieškovei buvo nustatyta gyvenamoji vieta su motina iki jos pilnametystės.Teismo sprendimas po pilnametystės dėl išlaikymo ir gyvenamosios vietos netenka galios,t.y.pasibaigia šalių pareigos ir teisės.
1997-08-14 A. A. ir L. V. sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią už 54000 Lt A. A. pardavė butą (b.l. 29). 1997-09-07 O. A. pagal paskolos raštelį gavo iš A. A. 28000 Lt gautų pardavus butą (b. l. 15).Teismas sutinka su atsakovės argumentais,kad šie pinigai buvo jos ir jos vyro turto padalinimo klausimo išsprendimas ir jokiu būdu negali būti laikoma,kad ši pinigų dalis priklausė ieškovei.
J. A. 2010-2011 mokslo metais mokėsi Vilniaus (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje 12 A klasėje (b. l. 10). 2009-06-18 J. A. gavo pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, patvirtinantį, kad įgijo pagrindinį išsilavinimą (b. l. 54). 2009-2010 mokslo metais J. A. mokėsi Vilniaus (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, jos mokymosi rezultatai buvo tik patenkinami (b. l. 55), o 2011-07-12 gavo mokymosi pasiekimų pažymėjimą(b. l. 56).
Teismas sutinka su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros atsiliepimuose išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais.
Ieškovės atstovė nurodo,kad šiuo metu ieškovė gyvena užsienyje.Ji ten ieško darbo.
Prašymas įkeldinti pilnametį asmenį,kuris neturi nuosavybės teisių į gyvenamąją patalpą į kitiems asmenims priklausantį butą neturi jokio teisinio pagrindo,nes CK 3.168 str.,kurio pagrindu grindžiamas ieškinio reikalavimas,numato nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvais.Pilnametis vaikas nėra šio straipsnio subjektas.Teismas negali vadovautis ieškovo atstovės nurodomais argumentais,kad pilnametis vaikas yra vaikas,nes jis mokosi,nes jis yra šeimos narys,nes jis turi gyvenamąją vietą iki gyvenimo pabaigos pas motiną ir teisę į buto dalį,nes to nėra iš esmės.Teismas konstatuoja,kad ieškovė jau nėra vaikas pagal CK 3 knygos nuostatas,nėra vaikas jeigu mokosi,nėra atsakovų šeimos narys ir neturi nuosavybės teisių į atsakovų butą.Teismas iš viso negali ko nors įkeldinti ar iškeldinti.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinio netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.