Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; teismas priteisė ieškovei iš atsakovo išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006 m. liepos 13 d. iki tol, kol ieškovė mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau iki jai sukaks 24 metai; teismas taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei 689 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir 126 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Teismas rėmėsi ieškovės ir jos motinos parodymais apie tai, kad nuo 2006 m. liepos 13 d. atsakovas neteikia materialinės paramos dukteriai, ją išlaiko tik motina, mergaitė mokosi dvyliktoje klasėje, todėl vaiko gyvenimo ir mokymosi normalioms sąlygoms užtikrinti reikalinga ir tėvo materialinė parama. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad išlaiko pagyvenusius tėvus ir kad turi skolinių įsipareigojimų paskolai grąžinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tai, jog iki 2006 m. liepos 13 d. teiktas nustatyto dydžio išlaikymas dukteriai būtų sudaręs jam sunkumų; kadangi atsakovas po nurodytos datos nevykdė CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos materialiai išlaikyti dukterį, tai teismas laikė, kad priteistinas 350 Lt išlaikymas per mėnesį atitinka ieškovės poreikius ir atsakovo turtinę padėtį.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2007 m. kovo 22 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo ieškovei 300 Lt atstovavimo išlaidoms apeliaciniame procese atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vienas iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų susijęs su pirmosios instancijos teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. byloje priimta nutartimi, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 daliai ir šiuo pagrindu sustabdyti civilinę bylą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstais šiuos argumentus ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismas turi teisę vertinti, ar tam tikras įstatymas ar kitas teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai; tais atvejais, kai teismui kyla pagrįstų abejonių dėl įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo, bendrosios kompetencijos teismas turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostata, kad tėvai turi išlaikyti vaikus šioje normoje nustatytais atvejais, ne tik neprieštarauja Konstitucijai, bet papildo joje įtvirtintą tėvų pareigą išauklėti savo vaikus dorais ir ištikimais piliečiais. Dėl nurodytų aplinkybių kolegija laikė teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. priimtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstais ir tuos apeliacinio skundo argumentus, kuriuose buvo ginčijamas iš tėvo priteisto išlaikymo pilnametei dukteriai dydis. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus ir kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Kolegija pažymėjo, kad pagal nustatytą tokį teisinį reglamentavimą, tais atvejais, kai sprendžiami išlaikymo dydžio ir jo formos nustatymo bei pakeitimo klausimai, būtina vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes šiuo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas pilnametei dukteriai atitinka atsakovo turtinę padėtį ir ieškovės realius poreikius (CK 3.192 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat CPK 163 straipsnio 7 punktą, todėl teismų sprendimas ir nutartis dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo yra neteisėti ir nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2007, Nr. 65–2529), kuriame konstatavo, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinės justicijos byloje pažymėta, kad teismai neprivalo visais atvejais imperatyviai tenkinti ieškinius dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams vaikams, kurie mokosi vidurinėse, aukštosiose ar profesinėse mokyklose – dieniniuose skyriuose; CK nenustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, kurie mokosi vidurinėse, aukštosiose ar profesinėse mokyklose dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai, paramos jiems teikimo taisyklės nereglamentuotos įstatymo; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tapačiais, kaip ir nepilnamečiams, principais. Šiuo atveju bylą nagrinėję teismai nesvarstė klausimo, ar vaikui reikalinga parama tokiu aspektu, kaip yra nurodyta Konstitucinio Teismo nutarime, bet pripažino, kad parama reikalinga vien dėl to fakto, kad duktė mokosi; išlaikymo priteisimą pilnamečiam asmeniui teismai grindė tapačiais, kaip ir nepilnamečiam, kriterijais. Tuo tarpu, atsižvelgdami į nurodymus, išdėstytus konstitucinės justicijos byloje, teismai turi tikrinti, ar išlaikymo prašantys pilnamečiai asmenys išnaudojo visas galimybes dėl lėšų, būtinų mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje. Teismai nevertino, kad ieškovė turėjo savarankiškų pajamų, nes dirbo nuo 2006 m. liepos 2 d.; taip pat nevertino atsakovo suteiktos 200 Lt paramos; nepagrįstai atsižvelgė į ieškovės išlaidas, kurių ši turėjo būdama nepilnametė (mokestis už vairavimo kursus, už akinius). Tuo tarpu ieškovė gyvena prabangiomis sąlygomis: gerai įrengtas butas, sodas prestižinėje vietoje, brangūs automobiliai, tačiau ji kartu reikalauja iš atsakovo sumokėti už interneto paslaugas, kuriomis naudojasi visa ieškovės šeima. Teismai taip pat neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį; atskaičius priteistą išlaikymą, taip pat bankui grąžinamos paskolos dalis, lėšos atsakovui pragyventi yra 600–700 Lt; iš šios sumos jis turi išlaikyti keturių asmenų šeimą (žmona ir du jos vaikai), teikti paramą tėvams. Be to, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai, nepagrįstai šiuo pagrindu nesustabdė civilinės bylos.