- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-19
- Bylos Nr.
- 3K-3-505/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas, Juozas Šerkšnas, Pranas Žeimys
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- R. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. kasacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo priteisimo; trečiasis asmuo – R. B.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006 m. liepos 13 d. iki ieškovei sukaks 24 metai, t. y. iki 2012 m. liepos 13 d. Ji nurodė, kad atsakovas po ištuokos su ieškovės motina 1993 m. gruodžio 15 d. neskyrė išlaikymo gera valia, todėl pagal teismo sprendimą mokėjo alimentus; kai ieškovei suėjo 18 metų, atsakovas nutraukė alimentų mokėjimą. Ieškovė ieškinio pareiškimo 2006 m. liepos 24 d. metu baigė Varėnos „Ryto“ vidurinės mokyklos vienuoliktą klasę ir perėjo į dvyliktąją. Ji nurodė, kad rengiasi užbaigti mokslus vidurinėje mokykloje, išlaikyti egzaminus ir stoti mokytis į universitetą; dėl to ji mokosi papildomai ir už mokslą moka kas mėnesį po 135 Lt. Ieškovei būtina atsakovo materialinė parama, nes, padidėjus ieškovės išlaidoms, nepakanka motinos teikiamų lėšų; be to, motina yra trečios grupės invalidė, ji išlaiko dar vieną vaiką; ieškovės išlaidos maistui yra 300 Lt, mokymosi bei laisvalaikio – 120 Lt, lėšos, skirtos drabužiams įsigyti, – 125 Lt; iš viso per mėnesį ji turi apie 1000 Lt išlaidų. Atsakovas nesirūpina ieškove, neteikia finansinės paramos, nors jo turtinė padėtis gera, jis neturi išlaikomų asmenų. Ieškinio reikalavimą ieškovė grindė CK 3.194 straipsnio 3 dalimi.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; teismas priteisė ieškovei iš atsakovo išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006 m. liepos 13 d. iki tol, kol ieškovė mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau iki jai sukaks 24 metai; teismas taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei 689 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir 126 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Teismas rėmėsi ieškovės ir jos motinos parodymais apie tai, kad nuo 2006 m. liepos 13 d. atsakovas neteikia materialinės paramos dukteriai, ją išlaiko tik motina, mergaitė mokosi dvyliktoje klasėje, todėl vaiko gyvenimo ir mokymosi normalioms sąlygoms užtikrinti reikalinga ir tėvo materialinė parama. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad išlaiko pagyvenusius tėvus ir kad turi skolinių įsipareigojimų paskolai grąžinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tai, jog iki 2006 m. liepos 13 d. teiktas nustatyto dydžio išlaikymas dukteriai būtų sudaręs jam sunkumų; kadangi atsakovas po nurodytos datos nevykdė CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos materialiai išlaikyti dukterį, tai teismas laikė, kad priteistinas 350 Lt išlaikymas per mėnesį atitinka ieškovės poreikius ir atsakovo turtinę padėtį.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2007 m. kovo 22 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo ieškovei 300 Lt atstovavimo išlaidoms apeliaciniame procese atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vienas iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų susijęs su pirmosios instancijos teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. byloje priimta nutartimi, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 daliai ir šiuo pagrindu sustabdyti civilinę bylą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstais šiuos argumentus ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismas turi teisę vertinti, ar tam tikras įstatymas ar kitas teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai; tais atvejais, kai teismui kyla pagrįstų abejonių dėl įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo, bendrosios kompetencijos teismas turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostata, kad tėvai turi išlaikyti vaikus šioje normoje nustatytais atvejais, ne tik neprieštarauja Konstitucijai, bet papildo joje įtvirtintą tėvų pareigą išauklėti savo vaikus dorais ir ištikimais piliečiais. Dėl nurodytų aplinkybių kolegija laikė teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. priimtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstais ir tuos apeliacinio skundo argumentus, kuriuose buvo ginčijamas iš tėvo priteisto išlaikymo pilnametei dukteriai dydis. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus ir kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Kolegija pažymėjo, kad pagal nustatytą tokį teisinį reglamentavimą, tais atvejais, kai sprendžiami išlaikymo dydžio ir jo formos nustatymo bei pakeitimo klausimai, būtina vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes šiuo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas pilnametei dukteriai atitinka atsakovo turtinę padėtį ir ieškovės realius poreikius (CK 3.192 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 22 d. nutartį, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat CPK 163 straipsnio 7 punktą, todėl teismų sprendimas ir nutartis dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo yra neteisėti ir nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2007, Nr. 65–2529), kuriame konstatavo, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinės justicijos byloje pažymėta, kad teismai neprivalo visais atvejais imperatyviai tenkinti ieškinius dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams vaikams, kurie mokosi vidurinėse, aukštosiose ar profesinėse mokyklose – dieniniuose skyriuose; CK nenustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, kurie mokosi vidurinėse, aukštosiose ar profesinėse mokyklose dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai, paramos jiems teikimo taisyklės nereglamentuotos įstatymo; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tapačiais, kaip ir nepilnamečiams, principais. Šiuo atveju bylą nagrinėję teismai nesvarstė klausimo, ar vaikui reikalinga parama tokiu aspektu, kaip yra nurodyta Konstitucinio Teismo nutarime, bet pripažino, kad parama reikalinga vien dėl to fakto, kad duktė mokosi; išlaikymo priteisimą pilnamečiam asmeniui teismai grindė tapačiais, kaip ir nepilnamečiam, kriterijais. Tuo tarpu, atsižvelgdami į nurodymus, išdėstytus konstitucinės justicijos byloje, teismai turi tikrinti, ar išlaikymo prašantys pilnamečiai asmenys išnaudojo visas galimybes dėl lėšų, būtinų mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje. Teismai nevertino, kad ieškovė turėjo savarankiškų pajamų, nes dirbo nuo 2006 m. liepos 2 d.; taip pat nevertino atsakovo suteiktos 200 Lt paramos; nepagrįstai atsižvelgė į ieškovės išlaidas, kurių ši turėjo būdama nepilnametė (mokestis už vairavimo kursus, už akinius). Tuo tarpu ieškovė gyvena prabangiomis sąlygomis: gerai įrengtas butas, sodas prestižinėje vietoje, brangūs automobiliai, tačiau ji kartu reikalauja iš atsakovo sumokėti už interneto paslaugas, kuriomis naudojasi visa ieškovės šeima. Teismai taip pat neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį; atskaičius priteistą išlaikymą, taip pat bankui grąžinamos paskolos dalis, lėšos atsakovui pragyventi yra 600–700 Lt; iš šios sumos jis turi išlaikyti keturių asmenų šeimą (žmona ir du jos vaikai), teikti paramą tėvams. Be to, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai, nepagrįstai šiuo pagrindu nesustabdė civilinės bylos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, teismų sprendimus palikti nepakeistus ir nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, taikydami CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatas, teisinio reglamentavimo spragas užpildė ad hoc, t. y. teismai nurodytą teisės normą taikė ne absoliučia neapibrėžta apimtimi, įtvirtinančia absoliučią teismų pareigą priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, kai jie mokosi vidurinėje ar aukštojoje mokykloje, bet įvertinę konkrečias bylos aplinkybes ir būtinybę teikti ieškovei materialinę paramą. Teismai vadovavosi Konstitucinio Teismo nurodytais kriterijais, bylą sprendė atsižvelgdami į tai, kad priimtu sprendimu nebūtų pažeistos kitos Konstitucijos ginamos vertybės; teismas, turėdamas diskrecijos teisę, byloje dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo taikė kitokius, negu priteisiant išlaikymą nepilnamečiam, kriterijus. Teismų išvada, kad ieškovei turi būti teikiama materialinė parama, yra teisėta ir pagrįsta; priešinga teismų išvada užkirstų kelią ieškovei mokytis vidurinėje mokykloje ir stoti mokytis į aukštąją mokyklą. Tokia teismų išvada atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. prieš G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007). Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 163 straipsnio 7 punktą; teismas turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu jam kyla pagrįstų abejonių dėl įstatymo ar kito teisės akto atitikties Konstitucijai; šalies prašymas, kuriame išreikšta abejonių dėl teisės normos konstitucingumo, neįpareigoja teismo sustabdyti bylą CPK 163 straipsnio 7 punkto pagrindu ir atlikti įstatymo nustatytus veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
2007 m. liepos 16 d. ieškovei sukako 18 metų; atsakovui nurodytą dieną baigėsi terminas dukters išlaikymui pagal vykdomąjį dokumentą teikti. Ieškovė yra abiturientė, turi tikslą mokytis aukštojoje mokykloje; nuo 2007 m. liepos 16 d. ją išlaiko motina, kuri yra trečios grupės invalidė, be to, ji taip pat išlaiko kitą nepilnametę dukterį; ieškovei reikalinga abiejų tėvų materialinė parama; jos negavus, kiltų grėsmė ieškovės galimybei mokytis vidurinėje mokykloje bei stoti mokytis į aukštąją mokyklą. Atsakovas neįrodė, kad turi pareigų tėvams išlaikyti ar išlaidų sveikatai gerinti, taip pat kad ieškovei iki pilnametystės atsakovo teiktas išlaikymas būtų sukėlęs jam sunkumų.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu yra keliami CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX–2571) taikymo ir aiškinimo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija, Nr. IX–2571) ta apimtimi, kuria nustatyta, jog teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam nei 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad, aiškinant Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies nuostatą, jog tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, yra skirta tėvų ir jų nepilnamečių vaikų santykiams reglamentuoti ir nereguliuoja tėvų ir vaikų santykių po to, kai vaikai tapo pilnamečiai. Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad šios konstitucinės nuostatos negalima aiškinti kaip reiškiančios, jog įstatymų leidėjas apskritai negali įstatymu nustatyti tėvų pareigos remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokią pareigą galima pagrįsti. Tačiau CK įtvirtintas nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas (tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus) ir pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas netapatūs, jie iš esmės skiriasi dėl skirtingų atitinkamų teisinių santykių subjektų. Išlaikymas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais, kaip nepilnamečiams, nes priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Esminės sąlygos CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija, Nr. IX–2571) normai taikyti yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas.
Teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 350 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas sąlygas dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui. Kasacinio skundo argumentai dėl atsakovo gaunamų pajamų, galimybių teikti paramą yra fakto klausimai, dėl jų teisėjų kolegija nepasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis); pažymi, kad bylą nagrinėję teismai vertino pateiktus įrodymus apie atsakovo pajamas, jo finansinius įsipareigojimus ir padarė išvadą, jog atsakovas gali teikti paramą pilnametei dukteriai. Pažymėtina, kad paramos dydis pilnamečiam vaikui nesaistomas kriterijų, taikomų sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui; šiuo atveju pripažintina, kad, taikydami CK 3.194 straipsnio 3 dalį (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija, Nr. IX–2571), teismai sprendė paramos teikimo, bet ne išlaikymo, klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus tam tikroms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teismo sprendimu priteista atitinkamo dydžio parama, esant suinteresuoto asmens prašymui šiuo klausimu, gali būti pakeista, priimant naują sprendimą.
Kasatorius nurodo, kad, esant jo prašymui, bylą nagrinėję teismai turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtina teismo pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams; taigi bylą nagrinėjantis teismas dėl būtinumo kreiptis į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes; faktas, kad kiti teismai yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto konstitucingumo, neįpareigoja teismo daryti tą patį ir nepaneigia įstatymo nustatyto pagrindo kreiptis į šį teismą – kilus pagrįstų abejonių dėl konkrečioje byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitikties Konstitucijai; tokios nuostatos laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje J. A. prieš A. U., trečiasis asmuo – I. A., bylos Nr. 3K-3-95/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalies normą, sprendžiant dėl paramos atsakovo pilnametei dukteriai priteisimo, todėl negalima teigti, jog procesiniuose sprendimuose padarytos teismų išvados, nepaisant konstitucinių nuostatų dėl tėvų pareigos remti paramos reikalingus savo pilnamečius vaikus.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Kasacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.