Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. L., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. L., , a.k. (duomenys neskelbtini) bausto administracine tvarka (administracinės nuobaudos galioja), gyv. (duomenys neskelbtini) , administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2016 m. gegužės 2 d., 13.35 val., Ąžuolo g., Žebrokų k., Skuodo r. sav., vairavo automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr (duomenys neskelbtini) , atsisakė pasitikrinti blaivumą. A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 p. reikalavimą, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad pripažįsta, jog vairavo automobilį. Policijos pareigūnams paprašius pasiskinti blaivumą, jis atsisakė padaryti, todėl, kad buvo kieme ir po automobilio vairavimo atsigėrė alaus. Blaivumą tikrintis vengė todėl, kad automobiliu parvažiavęs į kiemą, nuėjo į garažą, kur turėjo du butelius alaus. Policijos pareigūnams atvažiavus, jis buvo atsikimšęs antrą butelį alaus. Tą dieną pas jį buvo atėjęs T. P. ir paprašė nuvežti į parduotuvę, esančią už trijų kilometrų. Parduotuvėje T. P. pirko alaus. Važiuojant atgal, T. P. pamatė keliu važiuojant krovininį automobilį, vežantį statybines atliekas. Jie sustojo, P. su sunkvežimio vairuotoju susitarė dėl statybinių atliekų atvežimo. Krovinio automobilio vairuotojas įsėdo į jų automobilį ir juos visus nuvežęs į T. P. kiemą, kur krovininio automobilio vairuotojui buvo parodyta, kur reikės krovinį išversti. T. P. tėvas taip pat atsisėdo į jo automobilį ir visi kartu važiavo iki sankryžos, kur krovininio automobilio vairuotojas persėdo į savo automobilį, o jie rodė jam kelią, kur kitoje vietoje reikia išpilti statybines atliekas. Tada sugrįžo atgal prie P. sodybos. Į kiemą nevažiavo, automobilį paliko prie įvažiavimo. Laukiant naujo krovinio, vienas žmogus buvo nuėjęs pažiūrėti ant kelio ir matė policijos pareigūnų automobilį prie miškelio, o paskui visi matė, kad policijos automobilis važiuoja link Mosėdžio pusės. Atvažiavęs sunkvežimis išvertė atliekas, o jos jis išvažiavo namo. Kad iš paskos važiuotų policijos automobilis, jis nepastebėjo. Grįžęs namo, įsuko į savo kiemą, užgesino automobilį, atsisegė automobilio saugos diržą, išlipo iš automobilio ir nuėjo į savo garažą, esantį už 6-7 metrų nuo automobilio. Garaže išgėrė du butelius alaus. Garažo durys buvo atidarytos. Policijos pareigūnai atvažiavo po 4-5 minučių prie pat garažo durų. Jie klausė, ar jis vairavo automobilį. Policininkams pasakė, kad vairavo. Tada policijos pareigūnai paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir alkotesteriu pasiskinti blaivumą. Policijos pareigūnams pasakę, kad yra namuose ir ką tik atsigėrė alaus. Tada policijos pareigūnai pradėjo pildyti protokolą. Alaus savo automobilyje neturėjo, alų automobilyje gėrė T. P. ir V. V.. Jeigu policijos pareigūnai jį būtų sustabdę kelyje, jis būtų neatsisakęs tikrintis blaivumo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. L. atstovė advokatė Virginija Pargaliauskienė palaikė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją. Ji nurodė, kad šioje byloje nustatyta, kad A. L. savo paaiškinime tvirtina, kad nevairavo transporto priemonės išgėręs, grįžęs namo gėrė alaus ir atsisakė patikrinimo. Buvo apklausti liudytojai ir buvo išsiaiškinta, kad į Rukų parduotuvę nuvažiavę nusipirkti alaus pamatė sunkvežimį vežantį žvyrą ir T. P. paprašė vairuotojo, kad jis atvežtu žvyro. Be to žvyrą reikėjo nuvežti į kitą vietą, kur rengiamas keliukas ir vairuotojas pasistatė tą automobilį (duomenys neskelbtini) kaime ir jie nuvažiavo į tą lauką, parodė ir grįžo į P. sodybą. Dar važiavo ir tėvą pasiėmė ir jisai du Paulauskai su draugu buvo nuvykę. A. P. K., kuris vežė gruntą, patvirtino, kad jį vežė A. L., kad jisai nematė jokių požymių, kad būtų neblaivus. Jie grįžę prie sodybos laukė kitos mašinos ir kada atvežė žvyrą A. L. sėdo į mašiną ir važiavo namo. Pasistatęs namuose automobilį L. ėjo į garažą, kuriame buvo padėtas alus, buvo karšta diena, išgėrė nepilnus du butelius alaus. A. P. patvirtino L.paaiškinimus. Keli buteliai buvo rasti ir automobilyje, kurie buvo ne L.. Taip pat J. P., abu patvirtino, kad A. L. buvo blaivus ir išvyko į namus. Vertinant policijos pareigūnus, ką jie surašė tarnybiniame pranešime ir ką jie kalbėjo teisme duodami parodymus nėra nuoseklumo, kyla tam tikrų prieštaravimų. Paklausus kodėl jiems pasirodė įtartinas vairuotojas, kuris pasak pareigūnų lyg tai sėdėjo automobilyje nuleidęs galvą ir tuo labiau, kad asmenys ėjo svirduliuodami, kodėl tuo momentu nekilo mintis patikrinti neblaivumo, o reikėjo laukti momento pasislėpus. Aišku vertinant L. parodymus, jis tvirtina matęs policijos pareigūnų automobilį, jeigu būtų buvęs išgėręs galėjo pareiti pėsčiomis. Nors policijos pareigūnai tvirtina tarnybiniame pranešime, kad A. L. greitai pasivijo ir einant link jo, jis negalėjo išgerti to alaus, bet kada buvo paklausta ar jie patvirtina, kad jiems vejantis L. kelią pastojo sunkvežimis ir turėjo sugaišti laiko aplenkti sunkvežimį, kai tuo metu iš akiračio pametė ir A. L. automobilį. Važiuojant link L. sodybos nesimato jo automobilio kieme, pareigūnai turėjo pravažiuoti už gyvenvietės ir grįžti atgal, kad pamatytų automobilį. Pareigūnas Vaškys apklausos metu pateikė naują versiją, kad L. automobilis kieme stūmėsi atbuline eiga, o kitas pareigūnas to nemato, iškyla prieštaravimai kas vairavo policijos automobilį. Iš pradžių sako, kad vairavo Ma., paskui sakė, kad V.. Šiuo atveju atsakomybė kyla tada, kai vairuotojas vairuoja transporto priemonę ir yra sustabdomas pareigūnų, atsisakoma pasitikrinti neblaivumą. Šioje situacijoje pareigūnai nesustabdė transporto priemonės, įvažiavo į kiemą praėjus tam tikram laikui. Policijos pareigūnai teigia, kad matė garaže butelius. Kodėl tų butelių nepaėmė ir neužfiksavo. Gegužės 2 d. dieną kada pareigūnai reikalavo A. L. pasitikrinti blaivumą įvardijo aplinkybes, kad L. gali gintis, bet jie turi vaizdo registratoriaus įrodymus. Pasak policijos pareigūnų jie neišlaikė vaizdo registratoriaus įrašo. Pagal vaizdo registratorių būtų matėsi fiksuojamas vaizdas ir laikas, kuris būtų paneigęs tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes. Pršo bylą nutraukti pagal ATPK 250 straipsnio 1 dalį, nes nėra nusikaltimo sudėties.

Liudytojas G. M. parodė, kad tą dieną dirbo ir pagal tarnybinį maršrutą Skuodo rajone (duomenys neskelbtini) kaime važiavo link Mosėdžio, pastebėjo automobilį, iš kurio išlipo trys asmenys ir nuėjo į sodybą. Vienas pasiliko automobilyje. Kada šis nuėjo į sodybą nepastebėjo. Tie trys išlipę asmenys pasirodė girti. Asmenys sukėlė įtarimą, nes automobilį pasistatė apie 20 m. nuo keliuko ir ėjo į sodybą. Sodyboje užtruko apie 40 min. Į automobilį grįžo tik vairuotojas. Asmuo įsėdęs į automobilį pajudėjo, o jie jam važiavo iš paskos. Nuo jų stovėjimo vietos iki L.o užtruko apie 10-15 s daugiausia. Atstumas nuo tos vietos, kur pajudėjo, iki L.namų buvo apie pusę kilometro. Visą laiką matė L. automobilį. Nuo pajudėjimo vietos iki L. sodybos kiemo važiavo dideliu greičiu. Įvažiavę į kiemą matė, kad vairuotojas įėjo į garažą. Garažo durys buvo atidarytos. L. stovėjo garaže, rankose neturėjo nieko. Su L. pasisveikinęs ir paprašęs pateikti vairuotojo pažymėjimą. L. informavo, kodėl įvažiavo į kiemą ir kuo jis yra įtariamas. L. neneigė fakto, kad vairavo. Buvo stipriai neblaivus, sunki koordinacija, kalba nerišli. L. pasakė, kad vairavo automobilį, grįžo, išgėrė garaže du butelius alaus. L.buvo paaiškinta, kodėl jis turi pasitikrinti blaivumą, kad blaivumo patikrinimo vengimas prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui. Garaže buvo tušti buteliai, kurių neapžiūrėjo. Tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašo neišsaugojo, nes vairavimo fakto L. neginčijo.

Liudytojas M. V. parodė, jog budėjimo metu važiuojant link Mosėdžio pamatė, kad priekyje važiavęs tamsios spalvos automobilis staiga sustojo ir iš jo išlipo trys asmenys. Ėjo nekoordinuotais judesiais, kitas nuleidęs galvą, pasirėmęs rankomis sėdėjo automobilyje. Juos matė 100-150 m atstumu. Nuvažiuojant nuo vietos, kur asmenys išlipo, per veidrodėlį matė, kad vienas iš jų nuėjo ant kelio pažiūrėti, kur jie nuvažiavo. Pavažiavę link Mosėdžio pusės, apsisuko ir grįžo atgal. Įvažiavus į Žebrokus yra toks keliukas, ten sustojo, kad galėtų stebėti stovintį automobilį. Jie laukė apie 10-15 minučių. Tarnybiniame automobilyje vairuotojo vietoje sėdo jis pats, o M. buvo paėjęs nuo tarnybinio automobilio, kad matytų stebimą automobilį. Išgirdus, kad trinktelėjo stebimo automobilio durelės, pradėjo persekioti L. vairuojamą automobilį. Iš to paties kiemo išsuko sunkvežimis, kuris ir sutrukdė sustabdyti L.vairuojant automobilį. T. L. pasuko į savo kiemą, atstumas nuo kur jie pradėjome važiuoti iki jo kiemo buvo apie kilometrą. Kai išlindo sunkvežimis, jo nebegalėjo pravažiuoti ir L. vairuojamas automobilis atitolo. Tada jie aplenkė sunkvežimį ir pavijo L. automobilį, matė į kokį kiemą įsuko. Matė kaip L. vairuojamas automobilis kieme stūmėsi atbulas. Nuo to momento, kai L. įsuko į savo kiemą, jie įvažiavo už 5 sekundžių. Matė, kaip vairuotojas ėjo į garažą. V. L. surado garaže. L. neneigė vairavęs automobilio, nurodė, kad išgėrė alaus po vairavimo. L. parodė iš garažo apdulkėjusius butelius. L. automobilyje buvo padaryta nuotrauka, kurioje matėsi kiek mašinoje mėtėsi butelių priekyje ir gale. .L pasiūlė nusistatyti blaivumą, L. atsisakė ir buvo surašytas protokolas, kurį surašė kolega.

Liudytojas J. P. paaiškino, jog pažįsta L., o pats yra T. P. tėvas. Nuo jo sodybos iki L. namų yra apie 500 metrų, gal daugiau. Žino, jog L. policija surašė protokolą. Konkrečios dienos neprisimenu, tą dieną atvežė žvyrą. A. L. tą dieną pamatė, kai jie atvažiavo į kiemą su A. L. mašina. Kartu su A. L. buvo jo sūnus T. P., V.. Sunkvežimiu buvo vežamas žvyras. Važiavimo seka buvo tokia, kad įvažiavo vienas paskui kitą, parodė vietą, kur pilti žvyrą ir grįžo prie jo kiemo. Į kiemą nevažiavo, nes reikėjo įleisti sunkvežimį. Sėdėjo mašinoje, laukė, kol parveš žvyrą. Kai atvažiavo L., nepastebėjo, kad būtų išgėręs. L. automobilyje negėrė. V. su T. P. automobilyje gėrė alų. Kieme niekas negėrė.

Liudytojas T. P. paaiškino, kad prisimena įvykį. Policija nusiginė L. vairuojamą automobilį. L. yra jo draugas. Tą dieną pas A. L. jis nuėjo kartu su V. Nuvažiavę į parduotuvę pirko 6 plastikinius butelius alaus ir dar stikliniuose buteliuose. Du butelius paliko pas Arūną mašinoje už nuvežimą, o vienas butelis paliko neišgertas. Tada, kai važiavo parodyt, kur turi išpilti sunkvežimio vairuotojas žemes, pasiėmė ir tėvą J. P.. Kai grįžo, automobilį pasistatė ant kelio, kad netrukdytų įvažiuoti sunkvežimiui.

Liudytoja L. L. parodė, kad skambino vyras ir pasakė, kad nori išvežti mašiną, mašina buvo pastatyta jų kieme. Grįžusi iš darbo ji paėmė automobilį ir išvažiavo atgal į darbą. Žinanti tai, kad vyras atsisakė pūsti į alkotesterį, todėl policijos pareigūnai rašė protokolą. Ar vyras buvo girtas, ji nemačiusi.

Liudytojas P. K. parodė, kad nėra pažįstamas su A. L.. Paskutinį kartą jį matė prieš tris savaites. Aplinkybės buvo tokios, kad jo darbo objektas netoli buvo, naikino stotelę ir reikėjo išvežti gruntą. Pasukus prie Mosėdžio - Šačių sankryžos iš Rukų prie Žebrokų išvažiavo A. L. ir dar dviese ar trise ir jį sustabdė. Paklausė, kur vežu gruntą. Paklausė, ar negali grunto nuvežti kaimynui. Sutiko. Važiuojant vairuotojas nekalbėjo, nesuprat, kad L. būtų neblaivus.

Institucijos surašiusios protokolą atstovas S. G. nurodė, jog A. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir jam turi būti pritaikytos administracinio poveikio priemonės.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Kelių eismo taisyklių 17 punkte įtvirtinta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo vienas iš alternatyvių požymių – neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y., kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. „Vengimo“ turinys, vadovaujantis Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiama šio žodžio reikšme, atskleistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. N17-318/2006, kurioje nurodyta, jog dabartinės kalbos žodyne „vengti“ apibrėžiamas kaip: 1. Stengtis išsisukinėti, išsisukinėti; 2. Bijoti, nedrįsti. Inkriminuojant šį pažeidimą būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui. Neblaivumo patikrinimo vengimu laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N5-393/2007).

Byloje nėra ginčo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. 2016 m. gegužės 2 d. vairavo transporto priemonę. Tai patvirtina ne tik pats A. L., bet ir visi byloje esantys liudytojai. Taip pat nėra ginčo, kad A. L. vengė pasitikrinti neblaivumą. A. L. teigia, kad vengė pasitikrinti neblaivumą, nes, prieš atvykstant policijai, išgėrė du butelius alaus.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės), 5 punktą, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-35-648/2015).

Atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, taip pat sistemiškai analizuojant ATPK 126 straipsnio 4 dalį, darytina išvada, kad šioje byloje svarbu nustatyti du svarbius elementus: 1) vairavo ar nevairavo transporto priemonę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L., nes ATPK 126 straipsnio pavadinimas – Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 2) vengė ar nevengė neblaivumo patikrinimo A. L..

Kad 2016 m. gegužės 2 d. apie 13.35 val. vairavo transporto priemonę patvirtina pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L., taip pat liudytojų J. P., T. P., P. K., G. M., M. V. parodymais teismo posėdžio metu. Kad vengė neblaivumo patikrinimo A. L. taip pat įrodyta jo paties paaiškinimu, duotu teismo posėdžio metu, liudytojų G. M. ir M. V. parodymais. Teismo nuomone, šioje byloje nėra svarbu nustatyti, kodėl neblaivumo nustatymo vengė A. L., svarbu nustatyti patį vengimo faktą. Įvykdžius policijos pareigūnų reikalavimą pasitikrinti neblaivumą, policijos pareigūnui, galbūt, būtų nesurašę administracinio teisės pažeidimo protokolo (jei nebūtų nustatytas neblaivumas) arba surašę pagal kitą ATPK straipsnį (jei būtų nustatytas neblaivumas), tačiau tuomet policijos pareigūnai būtų turėję pasirinkti kitokį kaltės įrodinėjimo būdą (nustatinėti A. L. galėjo vairuoti neblaivus ar ne ir pan.). ATPK įtvirtinta atsakomybė už patį vengimą pasitikrinti neblaivumą, ir laiko tarpas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo po 5 sekundžių ar 5 minutės po vairavimo vartojo alkoholinius gėrimus, nėra reikšmingas. Tokią nuostatą įstatymų leidėjas įtvirtina užkirsdamas kelią piktnaudžiauti teise.

Darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. L. kaltė įrodyta ne tik jo paties, liudytojų J. P., T. P., P. K., G. M., M. V. parodymais, bet ir administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 84P-59219770-16, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, fotonuotraukomis, patrulio M. V., vyr. patrulio G. M. tarnybiniais pranešimais.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir ATPK 256 straipsnio reikalavimus, taip pat liečiamumo ir leistinumo reikalavimus atitinkančių įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į jo asmenybę (galiojančių administracinių nuobaudų neturi), sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti jam paskiriant administracinių nuobaudų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, minimumą.

A. L. išaiškintina, kad transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

A. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams atėmimu.

Išaiškinti A. L., kad jis laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas bankuose, nurodant įmokos kodą 1001 ir administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.