Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Jis yra pensininkas, vedęs, turi sveikatos problemų. Eismo įvykio metu buvo blaivus. Jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, buvo įjungti automobilio trumpieji žibintai. Automobilį paliko įvykio vietoje. Jam automobilį grąžino po patikrinimo. Jis sumokėjo 600 Lt už stovėjimą. Su ieškiniu jis nesutinka (t. 1, b.l. 83-92, t. 2, b.l. 83-85).

Nors kaltinamasis neprisipažino, jo kaltė, įrodyta tokiais įrodymais:

- liudytojas I. Ž. parodymais teisme, kad ji matė įvykį, iškvietė greitąją pagalbą, nuėjo pas A. S.. Eismo įvykis buvo gal 200-300 m atstumu nuo jos namų. Ji matė kaip nukentėjusysis stovėjo prie automobilio, pasisuko ir išgirdo smūgį. Jai pribėgus prie įvykio, atvažiavo nukentėjusio žmona, kuriai jis prieš įvykį skambino ir kvietė atvažiuoti, nes jo automobilis sugedo. Nukentėjusiojo žmona L. J. į eismo įvykio vietą atvažiavo viena. V. J. gulėjo ant žemės be gyvybės ženklų prie dešinio kelio krašto. Jo automobilis buvo pavažiavęs. Vienas kaltinamasis buvo eismo įvykio vietoje. Kaltinamojo paklausus, kaip jis galėjo nematyti žmogaus, jis pasakė, kad nukentėjusiojo jau nebėra, o jam dar reiks gyventi. Kelias buvo pakankamai platus, buvo galima nukentėjusiojo automobilį apvažiuoti. Kaltinamojo automobilis buvo gale nukentėjusiojo automobilio, kelkraštyje, jau buvo nuvažiavęs nuo nukentėjusiojo. Kai ji išgirdo smūgį, matė, kad kaltinamojo automobilis nuvažiuoja nuo nukentėjusiojo atbuline eiga. Tris metrus tikrai pavažiavo. Susidūrimo ji nematė, tik girdėjo. Iki smūgio matė, kad V. J. stovi šalia automobilio prie bagažinės. Smūgis buvo stiprus. V. J. automobilis nuo smūgio du ar tris metrus į priekį pravažiavo. Avarinio ženklo ji nematė. Jokio automobilio priešais kaltinamajam nebuvo, nebuvo dulkių, matomumas buvo labai geras, automobilis buvo kelkraštyje, o ne kelio viduryje. Kaltinamojo atsitraukimą nuo nukentėjusiojo matė, atrodo, kaltinamasis buvo užvažiavęs ant nukentėjusiojo. Ji su nukentėjusio žmona buvo priėjusi prie nukentėjusiojo. Kaltinamasis trynė ratų pėdsakus, buvusius prie nukentėjusiojo. Kaltinamajam saulė netrukdė, nes buvo pasisukusi. Nukentėjusiojo automobilio bagažinė buvo atidaryta. Ji pirma išgirdo smūgį, negirdėjo stabdžių cypimo. Kaltinamasis pataikė tiesiai į nukentėjusiojo bagažinę (t. 1, b.l. 100, 103-105);

- nukentėjusiosios A. S. (toliqau-nukentėjusioji) parodymais teisme, kad įvykio nematė. Jai mama pasakė, kad mašina mirtinai partrenkė tėvą. Ji nuvyko į vietą. Tėvas buvo be gyvybės ženklų, kaltinamasis trynė savo automobilio pėdsakus koja nuo žvyrkelio. Ji laukė policijos ir greitosios. Tėvo automobilis buvo kelkraštyje, daugiau jau griovyje. Automobilis buvo nuo tėvo toli nuvažiavęs. Tėvas gulėjo tarp dviejų automobilių kelyje. Ji pati fotografavo įvykio vietą, nes kaltinamasis trynė pėdsakus. Kaltinamasis sakė, kad per vėlai pamatė žmogų, jos tėvas rodė priekyje sukryžiuotas rankas. Įvykis įvyko tėvo darbo metu, bet jis dirbo ne darbo dieną, o savo iniciatyva. Jos kaltinamasis neatsiprašė. Kaltinamasis buvo jau iš griovio išvažiavęs, kai ji atvažiavo. T. Ž. buvo įvykio vietoje vėliau. I. Ž. nebuvo jau įvykio vietoje kai policija atvyko. Jokių įrankių ant kelio nebuvo. Nuo bagažinės galėjo įrankiai pabirti po susidūrimo. Jei būtų kaltinamasis važiavęs 20 km/h greičiu, tokių automobilio sugadinimų nebūtų buvę. Įvykio vietoje tėvas greičiausiai stovėjo. Ji nežino, kur iki mirties tėvas galėjo vartoti alkoholį (t. 1, b.l. 63-64, t. 2, b.l. 102, 105-106, 124-126);

- nukentėjusiosios L. J. (toliau-nukentėjusioji) parodymais teisme, kad apie 14.40 val. jos vyras atvažiavo ir pasakė, kad kažkas sulūžo darbe, reikia važiuoti tvarkyti. Jis išvažiavęs jai paskambino, kad privažiuotų ir atvežtų maišą. Labai greitai ji išgirdo smūgį. Nuvažiavo iki įvykio vietos. Pamatė, kad kaltinamasis nuvažiuoja ir trina pėdsakus. Jai atvažiavus buvo kaltinamasis ir I. Ž. atbėgo. Visas smūgis buvo jai matant. Ji iš karto pamačiusi smūgį nuvažiavo į įvykio vietą. Jai atvykus, kaltinamasis užvedė automobilį ir bandė išvažiuoti iš griovio. Vyras gulėjo beveik kelio viduryje, ant nugaros ir dešinė ranka buvo visiškai išsukta. Kai kaltinamasis važiavo atbulas, jos vyras buvo priekyje, kaltinamasis niekaip negalėjo dar kartą jo pervažiuoti. Negali pasakyti, kodėl tyrėjas parašė, kad ji sakė, kad vyro automobilis sugedo, jai vyras sakė, kad ne jo automobilis, o įrenginys darbe sugedo. Iki partrenkimo jos vyras greičiausiai sustojo, paskambino jai ar nepaliko to maišo, gal jis išlipęs iš automobilio pamatė, kad to maišo nėra. Jokio automobilio nebuvo, kuris galėjo kaltinamojo matomumui sutrukdyti. Nuo smūgio iki jos atvažiavimo praėjo gal pusantros minutės. Nepastebėjo, kad vyras būtų buvęs girtas. Jis neblaivus niekada nesėsdavo už vairo. Kaltinamasis neatsiprašė. Įvykio vietoje kaltinamasis pirmiausia ją stūmė, sėdo į automobilį ir bandė užvesti automobilį, o ji atsistojo priešais automobilį, kad jis nenuvažiuotų. Kai greitoji atvažiavo, kaltinamasis jautėsi gerai. Jos vyro automobilis buvo techniškai tvarkingas. Ant kelio buvo daiktai, nes jie nuo smūgio iš bagažinės iškrito. Smūgis buvo labai stiprus. Vyro automobilis buvo ne visai kelio viduryje. Vyras skambino įsitikinti, ar nepaliko maišo, jo automobilis buvo tvarkingas, tai jam jokio avarinio ženklo nereikėjo statyti.

Ji palaiko abu ieškinius. Turtinė žala susijusi su laidotuvėmis yra 6725 Lt. Paskui patikslintame ieškinyje pridėjo gedulingų pietų, mišių kainą. Pirminiame ieškinyje yra visa neturtinės žalos kaina, o patikslintame visa turtinė žala įvardinta. Turtinę žalą pagrindžiantys dokumentai prie ieškinių pridėti. Karsto ir kostiumo čekio nėra, tikriausiai pasimetė. Pirko maistą giedotojams laidotuvių metu. Turėjo išlaidų, susijusių su mirusiojo paminėjimu praėjus mėnesiui po laidotuvių. Paskui yra pridėti kvitai dėl išlaidų, patirtų organizuojant metines. Galutinė turtinės žalos suma 8297 Lt. Dukra pirko paminklą. Dėl neturtinės žalos, ji prarado vyrą. Nei jos, nei dukros kaltinamasis neatsiprašė, neatvyko į laidotuves, jo vardu jokie kiti asmenys neatsiprašė. Prašo 60 000 Lt neturtinei žalai, nes liko be šeimos maitintojo, iki vyro mirties nedirbo (t. 1, b.l. 53-54, 101, 106-107, 124-126).

- specialisto J. P. paaiškinimu teisme, kad jis medicinos srities specialistas. Šioje byloje jis atliko lavono specialisto išvadą. Nukentėjusysis buvo sužalotas esant jam vertikalioje padėtyje, bet sunku pasakyti, kur buvo pirminis smūgis, nes tokių sužalojimų, kurie rodytų tikslią pirminio smūgio vietą nėra. Pagal likusius sužalojimus galima daryti prielaidą, kad pirminis sužalojimas buvo iš priekio, po smūgio jis pradėjo suktis ir dešiniais kūno paviršiais kontaktavo su kietais paviršiais, kuriais galėjo būti automobilio paviršiai, o paskui galėjo būti nublokštas į žemę. Galėjo būti pirminis kontaktas kontaktuojant su automobilio dalimi. Kategoriškai pasakyti negalima, kad kontaktas buvo pirminis atsisukus nukentėjusiajam, bet didžiausia tikimybė, kad kontaktavo priekiu iš dešinės pusės labiau, pasisukęs į objektą su kuriuo kontaktavo. Iš dešinės pusės buvo užblokštas ant automobilio. Galima pasakyti, kad mirtį nulėmė kontaktas su automobiliu ir užbloškimas ant jo. Buvo kontaktas ir su žemės paviršiumi. Yra trys etapai eismo įvykio metu, šiuo atveju buvo į kojas iš dešinės pusės pirmas kontaktas, tada užmetimas ant automobilio ir numetimas nuo automobilio ant žemės. Požymių, kad nukentėjusįjį pervažiavo automobilis nėra. Marfologinių požymių, pasakyti, koks buvo atsitrenkusio į nukentėjusįjį automobilio greitis, negali. Greitis buvo toks, kokio užteko tiems sužalojimams padaryti. Morfologinių požymių nėra, kuriais remiantis galėtų atsakyti ar žmogus stovėjo ar ne. Jis buvo kiek pasisukęs į automobilį dešine puse, negali pasakyti ar jis ėjo ar ne. Jei būtų žmogus prispaustas prie kito automobilio, būtų kitokių sužalojimų, negali patvirtinti, kad šį kartą jis buvo prispaustas. Nukentėjusysis negalėjo gulėti kontakto metu, nes jis sužalotas labai plačiai ir labai masyviai. Jei jis būtų gulėjęs, būtų smūgis traiškymas, daugiau kraujosruvų padaryta, būtų kiti sužalojimai. Nukentėjusiojo dubuo, šonkauliai ir galva sulaužyta. Kelio srityje yra kraujosruvos. Reiškia jis keliais buvo pakeltas, užmestas ant kontaktavusio automobilio ir nublokštas žemyn (t. 2, b.l. 107-108);

- specialisto L. A. paaiškinimu teisme, kad jis teismo ekspertizių centro eismo įvykių ekspertas. Savo specialisto išvadą palaiko. Negali pasakyti, kokia buvo nukentėjusiojo padėtis pirminio kontakto metu. Jis iš užduotyje nurodytų aplinkybių suprato, kad nukentėjusysis stovėjo šalia kontaktavusio automobilio. Pirminio pėsčiojo kontakto sugadinimus galėjo paslėpti kontaktas su kitu automobiliu. Automobilis „M. G.“ judėjo. Ir iš eismo įvykio vietos apžiūros duomenų, stabdymo pėdsakų ilgio, nublokšto automobilio tolio ir automobilių sugadinimo galima pasakyti, kokiu maždaug greičiu važiavo automobilis. Stabdymo ar slydimo pėdsakai tai yra tas pats, nes stabdydamas automobilis slysta. Buvo pažymėta, kad slydimo pėdsakai yra 30,2 m. Tai tas atstumas, kai užsiblokavo ratai, o į kliūtį vairuotojas sureagavo anksčiau. Jei vairuotojas būtų važiavęs lėčiau, tai būtų užtekę kelio sustoti, nes matomumas buvo geras, užfiksuotas apie 300 m. Saugus greitis niekur neapibrėžtas, buvo maksimalus leistinas greitis ten 70 km/h, jei būtų važiavęs leistinu greičiu, vairuotojas būtų sustojęs iki kliūties. Iš nuotraukų ir iš nustatyto mechanizmo nustatyta, kad kaltinamojo automobilis jo priekine dalimi trenkėsi į galinę automobilio (duomenys neskelbtini) dalį. Iš užduoties buvo nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) stovėjo ir galima teigti, kad jei vairuotojas buvo išlipęs, tai automobilis stovėjo. (duomenys neskelbtini) galėjo stovėti toje vietoje, kur užfiksuota slydimo žymės po pėdsako. Jis stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje maždaug per vidurį, nors sunku pasakyti kur tas vidurys. Šiuo atveju lėtėjimas buvo imtas vairuotojo naudai, buvo priimta, kad stovinčio automobilio nebuvo užrauktas rankinis stabdis. Skaičiavimai buvo priimti remiantis realia padėtimi. Nebuvo duomenų, kad automobilio (duomenys neskelbtini) sustojimas buvo priverstinis. Nebuvo jokių ženklų, kad automobilis (duomenys neskelbtini) negali sustoti tame kelyje, buvo didelis matomumas, jokio posūkio nebuvo, todėl ir parašyta išvadoje, kad to automobilio vairuotojo veiksmai eismo įvykio atsiradimui neturėjo įtakos. Pėsčiojo ir automobilio (duomenys neskelbtini) atsiradimas nebuvo staigus judančiam automobiliui. M. M. veiksmai, kurie turėjo įtakos eismo įvykiui buvo greičio viršijimas ir nesustabdimas laiku. Jei ir 100 km/h greičiu būtų važiavęs M. M. būtų sustojęs, tačiau reikėjo laiku stabdyti. Jei M. M. būtų važiavęs 70 km/h ir būtų priešpriešais važiavęs automobilis jis būtų sustojęs. Kontakto metu automobilis (duomenys neskelbtini) buvo priekiniais ratais stabdymo pabaigoje (t. 1, b.l. 108-109);

- kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini), tiesus kelio ruožas, prie vingio į kairę. Oro sąlygos apžiūros metu – saulėta. Kelio dangos tipas – žvyras. Kelio būklė – sausas. Važiuojamosios kelio dalies plotis 7,5 m, Kelio aplinka – atvira vietovė. Matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje yra apie 300 m. Transporto priemonių išsidėstymas kelių eismo įvykio vietoje bei kelio apžvelgiamumas: Automobilis „M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kelio važiuojamojoje dalyje, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), nuo galinės ašies ir priekinės ašies 2,2 m atstumu. Už jo, už 21,6 m, link (duomenys neskelbtini) k. dalinai nuvažiavęs nuo kelio automobilis „M. B. (duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nuo galinės ašies 6,8 m., nuo priekinės 8,1 m. Automobilis „M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasak liudininkų po įvykio buvo judinamas, būtent išvažiavęs į kelią. Padangų pėdsakai: išviršiniai kelio vairuojamojoje dalyje - slydimo pėdsakai, bei buksavimo pėdsakai, išvažiuojant atbuline eiga į kelią (prasisukimo žymės). Stabdymo žymės viengubos – „M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slydimo pėdsakai 30,2 m ilgio. Transporto priemonės judėjimo krypties žymės pagal stiklo duženas, slydimo pėdsakus „M. G.“ judėjo nuo (duomenys neskelbtini)k. link (duomenys neskelbtini) k. Pagrindinai duomenys, kurie apibūdina transporto priemonių susidūrimo vietą – stiklo duženos, išbyrėję įvairūs raktai, daiktai. Lavonas guli statmenai kelio važiuojamosios dalies atžvilgiu, ant nugaros nuo kojų iki dešinio kelio krašto 2,4 m., nuo galvos 4,5 m., iki automobilio „M. G.“ priekinės ašies 6,8 m. (1 t., b. l. 7-20);

- transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, kur nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis V. M.. Transporto priemonė drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu „(duomenys neskelbtini)“ draudimo poliso serija (duomenys neskelbtini). Išoriniai sugadinimo požymiai: variklio dangtis, priekinis bamperis, kairės pusės visi žibintai, radiatoriaus grotelės, kairės pusės priekinis sparnas (1 t., b. l. 27-28); apžiūrėtas automobilis „M. B. (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis R. G. (R. G.). Transporto priemonė drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (duomenys neskelbtini) draudimo poliso serija (duomenys neskelbtini). Išoriniai sugadinimo požymiai: bagažinės dangtis, galiniai dešinės bei kairės pusės sparnai, galinis bamperis, dešinės pusės galinis žibintas bei posūkio rodyklės (1 t., b. l. 21-22, 27-28);

- Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis „M. G.“, vairuojamas V. M., važiuojant apie 84 km/h greičiu buvo efektyviai užstabdytas, slydo 30,2 m ir automobilio priekine dalimi trenkėsi į važiuojamojoje kelio dalyje stovėjusio automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)“ užpakalinę dalį ir partrenkė šalia buvusį pėsčiąjį V. J.. Po smūgio pėsčiasis ir automobilis (duomenys neskelbtini)“ buvo nublokšti į priekį, pėsčiasis liko gulėti taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane, o automobilis sustojo už 21,6 m dešinėje kelio pusėje taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Automobilis „M. G.“ vairuojamas V. M., trenkėsi į automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)“ užpakalinę dalį, automobilio „M. G.“ priekiniais ratais būnant stabdymo pėdsakų pabaigoje, prieš eismo įvykio vietos plane užfiksuotą automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)“ slydimo pėdsaką. Automobilis „M. G.“ vairuojamas V. M., prieš stabdymą važiavo nemažesniu kaip 84 km/h greičiu. Automobilio „M. G.“ vairuotojo V. M., nurodomas 60 km/h greitis neatitinka apskaičiuoto automobilio judėjimo greičio prieš eismo įvykį. Jeigu automobilio „M. G.“ vairuotojas V. M. būtų važiavęs šiame kelio ruože maksimaliu leistinu 70 km/h greičiu, tai reaguodamas stabdymui į atsiradusią kliūtį toje pačioje vietoje būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo, nes automobilio „M. G.“ stabdymo kelias buvusiomis eismo sąlygomis yra mažesnis už atstumą, kuriuo nuo kliūties buvo nutolęs automobilis „M. G.“, kai jo vairuotojas V. M. sureagavo stabdymui. Automobilio „M. G.“ vairuotojo V. M. veiksmai – važiavo viršydamas leistiną greitį, t. y. nepasirinko saugaus greičio, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į važiuojamojoje kelio dalyje stovėjusį automobilį „M. B. (duomenys neskelbtini)“ ir partrenkė šalia buvusį V. J.,- techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra tokių objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)“ vairuotojo V. J. veiksmai turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (1 t., b. l. 78-82);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. J. mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, – tai rodo daugybinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai galvoje nugaroje, juosmenyje, rankose ir kojose, kairiojo raktikaulio, kairiojo smilkinkaulio, pereinantis į abi vidurines pamato duobes, krūtinkaulio, stuburo tarp krūtininių II ir III slankstelių su nugaros smegenų nutraukimu, daugybiniai abipusiai šonkaulių su plaučių sužalojimu ir kraujavimu į krūtinplėvės ertmės (dešinėje – 150 ml, kairėje – 200 ml), dešinio dilbio kaulų, dešiniojo kryžkaulio klubakaulio sąnario, dešiniojo klubakaulio, dešiniojo gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, kepenų sužalojimas su kraujavimu į pilvo ertmę (50 ml skysto kraujo). V. J. mirtis galėjo įvykti prie 12-24 val. iki jo lavono tyrimo pradžios (2011-09-20 12 val.). V. J. lavono kraujyje rasta 1,34 ‰, šlapime – 1,85 ‰ etilo alkoholio, – tai atitinka lengvą girtumo laipsnį. V. J. lavono šlapime barbitūratų, fenotiazinų, benzodiazepinų, opiatų, amfetaminų, efedrino, amitriptilino, difendramino ir pirazolono grupės junginių nerasta. Kraujyje opiatų, benzodiazepinų ir kokaino bei jo metabolitų nerasta. V. J. lavono tyrimo metu rasti mechaniniu poveikiu - kietais bukais daiktais padaryti sužalojimai: daugybinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai galvoje nugaroje, juosmenyje, rankose ir kojose, kairiojo raktikaulio, kairiojo smilkinkaulio, pereinantis į abi vidurines pamato duobes, krūtinkaulio, stuburo tarp krūtininių II ir III slankstelių su nugaros smegenų nutraukimu, daugybiniai abipusiai šonkaulių su plaučių sužalojimu ir kraujavimu į krūtinplėvės ertmės (dešinėje – 150 ml, kairėje – 200 ml), dešinio dilbio kaulų, dešiniojo kryžkaulio klubakaulio sąnario, dešiniojo klubakaulio, dešiniojo gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, kepenų sužalojimas su kraujavimu į pilvo ertmę (50 ml skysto kraujo). Šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentarais: „tais atvejais kai daugybiniai sužalojimai vienas kitą sunkina, vertinama sužalojimų visuma...“, bei atsižvelgiant į tai, kad jie padaryti artimu laiku (sekundžių dalimis) – šio papunkčio sužalojimai vertinami visumoje - sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kaukolės pamato lūžio, plaučių, kepenų ir nugaros smegenų sužalojimų, bei dubens kaulų lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumą. Nukentėjusiajam taip pat nustatomas, sužalojimas padarytas cheminiu poveikiu, – tai yra ūmus nuodingas etilo alkoholio poveikis, kurį rodo lavono kraujyje rasta 1,34 ‰, šlapime – 1,85 ‰ etilo alkoholio. Remiantis 2011-08-26 dienos VTMT direktoriaus įsakymu Nr. 133 cheminio ir fizinio poveikio padaryti sužalojimai vertinami ir kvalifikuojami: tik tais atvejais, kai teismo medicinos gydytojui patektas konkretus klausimas apie sveikatos sutrikdymą, būtent fiziniu ar cheminiu poveikiu. Jei klausiama apibendrintai – „ar yra sužalojimų ir kokį sveikatos sutrikdymo mastą jie atitinka? Ar pan.- vertinami tik mechaniniu poveikiu padaryti sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas mechaniniams sužalojimams“. Tuo remiantis tiriamajam nustatytas cheminiu poveikiu padarytas sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas (1 t., b. l. 40-48);

vairuojamas V. M., važiuodamas kelyje (duomenys neskelbtini)i priekinės dalies

kaire puse atsitrenkė į stovintį ant kelio automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)“ užpakalinės dalies

dešinę pusę. Po smūgio automobilis „M. B. (duomenys neskelbtini)“ pradėjo judėti į priekį ir dešinės pusės

ratu bei nuo smūgio deformuota užpakaline dalimi pervažiavo per tuo metu iš dešinio automobilio

Tuo pat metu automobilis toliau judėdamas į priekį dar prispaudė prie žemės ir atitempė paskui save nukentėjusįjį V. J. (nubrozdinimai nugaroje) (2 t., b. l. 129-157);

- Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad automobilis „M. G.”, vairuojamas V. M., priekinės dalies kaire puse trenkėsi į automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)” užpakalinės dalies dešinę pusę, automobilio „M. G.” priekiniais ratais būnant stabdymo pėdsakų pabaigoje, prieš eismo įvykio vietos plane užfiksuotą automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)” slydimo pėdsaką, tuo metu nukentėjusiam V. J. gulint ant nugaros ir dalinai viršutine kūno dalimi palindusiam po automobiliu „M. B. (duomenys neskelbtini)” iš dešinio jo šono. Automobilio „M. G.” vairuotojas V. M., važiuodamas 84 km/h greičiu, bei stabdydamas savo vairuojamą transporto priemonę turėjo techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į stovintį ant kelio automobilį „M. B. (duomenys neskelbtini)”. Jeigu automobilio „M. G.” vairuotojas V. M. būtų važiavęs šiame kelio ruože maksimaliu leistinu 70 km/h greičiu, tai reaguodamas stabdymui į atsiradusią kliūtį toje pačioje vietoje būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo. Eismo įvykio plane užfiksuoti ir Nr. 4 pažymėti automobilio „M. G.” slydimo pėdsakai susiformavo slystant užsiblokavusiems automobilio „M. G.” ratams žvyruotu kelio paviršiumi. Eismo įvykio plane užfiksuoti ir Nr. 5 pažymėti „automobilio “M. G.” buksavimo pėdsakai išvažiuojant į kelią, dešinysis pėdsakas susiformavo, tikėtina, automobiliui „M. G.” judant atbuline eiga ir prasisukus jo dešinės pusės priekiniam ratui. Tikėtina, kad kairės pusės pėdsakas susiformavo automobilio „M. G.” kairės pusės ratui lėtai riedant. Eismo įvykio plane užfiksuoti pėdsakai, kurie pažymėti Nr. 6 “automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)” slydimo žymės”, tikėtina, buvo padaryti kai automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)” deformuota užpakalinė dalis, po pirminio smūgio judėdama važiuojamąją kelio dalimi kontaktavo su žvyruotu kelio paviršiumi (2 t., b. l. 158-163).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, eismo įvykio metu V. J. veiksmai kurias pastarasis pažeidė KET 14., 97.7., 98., 146., 152., 156. p. reikalavimus, t.y. vairuodamas neblaivus priverstinai sustojo kelyje, o ne kuo dešiniau kelkraštyje ar važiuojamosios dalies pakraštyje ir neįjungė avarinės šviesos signalizacijos ar nepastatė avarinio sustojimo ženklo, nešalina kaltinamojo atsakomybės, nes kaltinamasis būdamas blaivus, šviesos paros metu, esant matomumui turėjo fizinę galimybę pastebėti kelyje stovėjusį V. J. automobilį ir, vairuodamas automobilį saugu greičiu, kai jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, išvengti ne gulėjusio ant kelio, o buvusio vertikalioje padėtyje V. J. partrenkimo.