Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-64-269/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-09-27Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-02-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-27
Bylos Nr.
1-64-269/2013
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-01700-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tedušas Volkovskis
Civilinis ieškovas
A. S., L. J.
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla. Nr. 1-64-269/2013Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01700-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.2.; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.5.; 2.1.4.4.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.8.; 2.1.4.11.1.; 2.1.4.13.; 2.1.7.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.1. 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.9.; 2.3.4.13.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 27 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant A. Čižienei, E. Drungilaitei ir K. Jasionytei,dalyvaujant prokurorams R. Kubiliui ir V.Paulauskui,gynėjui advokatui K. Virkečiui,nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms A. S. ir L. J.,nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui advokatui D. Fomkinui,

specialistams teismo medicinos ekspertui J. P. ir eismo įvykių teismo vyresniajam ekspertui L. A.,

vertėjoms Z. Sakalauskienei, G. Tijūnėlienei ir A. Stančinskai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent jis:

2011 m. rugsėjo 19 d. apie 14.57 val., (duomenys neskelbtini) 0,930 km, vairuodamas automobilį „M. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų 2002-12-11 su pakeitimais ir papildymais 2008-07-16 Nr. 768, galiojančių nuo 2008-09-01, Kelių eismo taisyklių (toliau-ir KET) 133., 134. punktų reikalavimus, važiuodamas viršijo leistiną greitį apie 14 km/h, važiavo apie 84 km/h greičiu, kur leistinas maksimalus greitis 70 km/h, t. y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į važiuojamojoje kelio dalyje stovėjusį automobilį „M. B. (duomenys neskelbtini)“ valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir partrenkė šalia buvusį pėsčiąjį V. J. (V. J.), kuris nuo kūno sumušimo, tai rodo daugybinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai galvoje, nugaroje, juosmenyje, rankose ir kojose, kairiojo raktikaulio, kairiojo smilkinkaulio, pereinantis į abi vidurines pamato duobes, krūtinkaulio, stuburo tarp krūtininių II ir III slankstelių su nugaros smegenų nutraukimu, daugybiniai abipusiai šonkaulių su plaučių sužalojimu ir kraujavimu į krūtinplėvės ertmes (dešinėje – 150 ml, kairėje – 200 ml), dešinio dilbio kaulų, dešiniojo kryžkaulio klubakaulio sąnario, dešiniojo klubakaulio, dešiniojo gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, kepenų sužalojimas su kraujavimu į pilvo ertmę (50 ml skysto kraujo), – žuvo šio eismo įvykio metu.

V. M. (toliau-kaltinamasis) kaltu, padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino, paaiškino, kad važiavo automobiliu „M. G.“ žvyruota kelio danga iš (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kelią. Per vidurį kelio, galu į jo automobilį, stovėjo automobilis, kurį jis norėjo lenkti iš kairės pusės, tačiau tuo metu dideliu greičiu važiavo automobilis (duomenys neskelbtini). Jis to automobilio negalėjo aplenkti, mėginant apvažiuoti iš kitos pusės jis atsitrenkė į stovėjusį automobilį savo automobilio kaire puse į jos dešinę pusę. Jo automobilio tik priekiniai ratai įvažiavo į šlaitą. Įspėjamojo trikampio, kad stovi remontuojama mašina, nebuvo. Važiavo vienas, buvo šviesu, jam į akis švietė saulė. Akinių jis nenešioja. Važiavo leistinu greičiu. Automobilis, į kurį jis atsitrenkė, stovėjo kelio viduryje. Prie jo jis nematė jokio žmogaus. Kai automobilį pamatė, sulėtino greitį, norėjo automobilį apvažiuoti iš dešinės pusės. Matė, kad yra vietos apvažiuoti, nėra avarinio ženklo, kuris turėjo būti prieš stovintį automobilį. Jis atsitrenkė į automobilį, nes neužteko vairo apsukti, jis užkabino tą mašiną ir įvyko autoįvykis. Pravažiavus priešais automobiliui (duomenys neskelbtini) sukilus dulkėms sumažėjo matomumas. Jis dėl to neįvertino atstumo iš dešinės pusės apvažiuoti kliūtį. Sustojo tada, kai užkabino automobilio dešinę pusę. Greičio labai didelio nebuvo, nes jis stabdė. Jam išlipus iš automobilio, nebuvo jokio žmogaus. Po 10 min. atvažiavo mirusiojo dukra ir pasakė, kad dirba policijoje ir jį supūdys kalėjime. Greitoji pagalba jam nedavė vaistų. Patikrinus alkotesteriu, nustatyta, kad jis blaivus. Jį nuvežė į ligoninę, paėmė kraują, pareigūnams jį nuvežus į ekspertizę, nieko kraujyje nerado. Po to jis 10 dienų gydėsi ligoninėje. Jis atsitrenkė į automobilį. Pamatė, kad guli mirtinai sužalotas žmogus. Automobilis pavažiavo į priekį, užpakalinė dalis pakilo, gal du ar tris metrus pravažiavo ir vėl į apačia nukrito. Automobilis gulėjo skersai kelio. Žuvusiojo dukra atvažiavo vėliau, jokių liudytojų nebuvo. Ji iškvietė policijos pareigūnus ir medicininę pagalbą. Iki policijos atvykimo jis matė nukentėjusįjį, kraują iš nosies, burnos, veidas buvo baltas ir suvokė, kad jis jau miręs, todėl prie jo nepriėjo. Po įvykio, jis iš susijaudinimo patraukė savo automobilį atbuline eiga, nes ratai ant šlaito buvo. Į griovį buvo įvažiavęs gal puse metro.

Jis nuo 1955 m. vairuoja, dirbo su didelėmis transporto priemonėmis. Jei būtų avarinis ženklas stovėjęs, būtų tos avarijos nebuvę. Buvo dienos metas, bet trikampis turėjo būti. Žmogų sužalojo jo paties mašina, jis ją tik užkabino. Jis važiavo atsargiai, sumažino greitį. Jo automobilis po įvykio nebuvo labai apgadintas. Jis važiavo apie 65 km/h greičiu. Kai privažiavo prie to automobilio, greitis buvo ne didesnis nei 20 km/h. Jis nukentėjusiųjų neatsiprašė. Tyrėja sakė, kad draudimas apmokėjo už laidotuves ir karstą. Žuvusiojo automobilyje nebuvo įjungtų nei avarinių, nei posūkio šviesų. Nuo dešinio kelkraščio iki stovinčio automobilio buvo apie du su puse metro. Nukentėjusysis turbūt po automobiliu palindęs remontavo. Jo rankos buvo tepaluotos.

Jis yra pensininkas, vedęs, turi sveikatos problemų. Eismo įvykio metu buvo blaivus. Jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, buvo įjungti automobilio trumpieji žibintai. Automobilį paliko įvykio vietoje. Jam automobilį grąžino po patikrinimo. Jis sumokėjo 600 Lt už stovėjimą. Su ieškiniu jis nesutinka (t. 1, b.l. 83-92, t. 2, b.l. 83-85).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neprisipažino, jo kaltė, įrodyta tokiais įrodymais:

- liudytojas I. Ž. parodymais teisme, kad ji matė įvykį, iškvietė greitąją pagalbą, nuėjo pas A. S.. Eismo įvykis buvo gal 200-300 m atstumu nuo jos namų. Ji matė kaip nukentėjusysis stovėjo prie automobilio, pasisuko ir išgirdo smūgį. Jai pribėgus prie įvykio, atvažiavo nukentėjusio žmona, kuriai jis prieš įvykį skambino ir kvietė atvažiuoti, nes jo automobilis sugedo. Nukentėjusiojo žmona L. J. į eismo įvykio vietą atvažiavo viena. V. J. gulėjo ant žemės be gyvybės ženklų prie dešinio kelio krašto. Jo automobilis buvo pavažiavęs. Vienas kaltinamasis buvo eismo įvykio vietoje. Kaltinamojo paklausus, kaip jis galėjo nematyti žmogaus, jis pasakė, kad nukentėjusiojo jau nebėra, o jam dar reiks gyventi. Kelias buvo pakankamai platus, buvo galima nukentėjusiojo automobilį apvažiuoti. Kaltinamojo automobilis buvo gale nukentėjusiojo automobilio, kelkraštyje, jau buvo nuvažiavęs nuo nukentėjusiojo. Kai ji išgirdo smūgį, matė, kad kaltinamojo automobilis nuvažiuoja nuo nukentėjusiojo atbuline eiga. Tris metrus tikrai pavažiavo. Susidūrimo ji nematė, tik girdėjo. Iki smūgio matė, kad V. J. stovi šalia automobilio prie bagažinės. Smūgis buvo stiprus. V. J. automobilis nuo smūgio du ar tris metrus į priekį pravažiavo. Avarinio ženklo ji nematė. Jokio automobilio priešais kaltinamajam nebuvo, nebuvo dulkių, matomumas buvo labai geras, automobilis buvo kelkraštyje, o ne kelio viduryje. Kaltinamojo atsitraukimą nuo nukentėjusiojo matė, atrodo, kaltinamasis buvo užvažiavęs ant nukentėjusiojo. Ji su nukentėjusio žmona buvo priėjusi prie nukentėjusiojo. Kaltinamasis trynė ratų pėdsakus, buvusius prie nukentėjusiojo. Kaltinamajam saulė netrukdė, nes buvo pasisukusi. Nukentėjusiojo automobilio bagažinė buvo atidaryta. Ji pirma išgirdo smūgį, negirdėjo stabdžių cypimo. Kaltinamasis pataikė tiesiai į nukentėjusiojo bagažinę (t. 1, b.l. 100, 103-105);

- nukentėjusiosios A. S. (toliqau-nukentėjusioji) parodymais teisme, kad įvykio nematė. Jai mama pasakė, kad mašina mirtinai partrenkė tėvą. Ji nuvyko į vietą. Tėvas buvo be gyvybės ženklų, kaltinamasis trynė savo automobilio pėdsakus koja nuo žvyrkelio. Ji laukė policijos ir greitosios. Tėvo automobilis buvo kelkraštyje, daugiau jau griovyje. Automobilis buvo nuo tėvo toli nuvažiavęs. Tėvas gulėjo tarp dviejų automobilių kelyje. Ji pati fotografavo įvykio vietą, nes kaltinamasis trynė pėdsakus. Kaltinamasis sakė, kad per vėlai pamatė žmogų, jos tėvas rodė priekyje sukryžiuotas rankas. Įvykis įvyko tėvo darbo metu, bet jis dirbo ne darbo dieną, o savo iniciatyva. Jos kaltinamasis neatsiprašė. Kaltinamasis buvo jau iš griovio išvažiavęs, kai ji atvažiavo. T. Ž. buvo įvykio vietoje vėliau. I. Ž. nebuvo jau įvykio vietoje kai policija atvyko. Jokių įrankių ant kelio nebuvo. Nuo bagažinės galėjo įrankiai pabirti po susidūrimo. Jei būtų kaltinamasis važiavęs 20 km/h greičiu, tokių automobilio sugadinimų nebūtų buvę. Įvykio vietoje tėvas greičiausiai stovėjo. Ji nežino, kur iki mirties tėvas galėjo vartoti alkoholį (t. 1, b.l. 63-64, t. 2, b.l. 102, 105-106, 124-126);

- nukentėjusiosios L. J. (toliau-nukentėjusioji) parodymais teisme, kad apie 14.40 val. jos vyras atvažiavo ir pasakė, kad kažkas sulūžo darbe, reikia važiuoti tvarkyti. Jis išvažiavęs jai paskambino, kad privažiuotų ir atvežtų maišą. Labai greitai ji išgirdo smūgį. Nuvažiavo iki įvykio vietos. Pamatė, kad kaltinamasis nuvažiuoja ir trina pėdsakus. Jai atvažiavus buvo kaltinamasis ir I. Ž. atbėgo. Visas smūgis buvo jai matant. Ji iš karto pamačiusi smūgį nuvažiavo į įvykio vietą. Jai atvykus, kaltinamasis užvedė automobilį ir bandė išvažiuoti iš griovio. Vyras gulėjo beveik kelio viduryje, ant nugaros ir dešinė ranka buvo visiškai išsukta. Kai kaltinamasis važiavo atbulas, jos vyras buvo priekyje, kaltinamasis niekaip negalėjo dar kartą jo pervažiuoti. Negali pasakyti, kodėl tyrėjas parašė, kad ji sakė, kad vyro automobilis sugedo, jai vyras sakė, kad ne jo automobilis, o įrenginys darbe sugedo. Iki partrenkimo jos vyras greičiausiai sustojo, paskambino jai ar nepaliko to maišo, gal jis išlipęs iš automobilio pamatė, kad to maišo nėra. Jokio automobilio nebuvo, kuris galėjo kaltinamojo matomumui sutrukdyti. Nuo smūgio iki jos atvažiavimo praėjo gal pusantros minutės. Nepastebėjo, kad vyras būtų buvęs girtas. Jis neblaivus niekada nesėsdavo už vairo. Kaltinamasis neatsiprašė. Įvykio vietoje kaltinamasis pirmiausia ją stūmė, sėdo į automobilį ir bandė užvesti automobilį, o ji atsistojo priešais automobilį, kad jis nenuvažiuotų. Kai greitoji atvažiavo, kaltinamasis jautėsi gerai. Jos vyro automobilis buvo techniškai tvarkingas. Ant kelio buvo daiktai, nes jie nuo smūgio iš bagažinės iškrito. Smūgis buvo labai stiprus. Vyro automobilis buvo ne visai kelio viduryje. Vyras skambino įsitikinti, ar nepaliko maišo, jo automobilis buvo tvarkingas, tai jam jokio avarinio ženklo nereikėjo statyti.

Ji palaiko abu ieškinius. Turtinė žala susijusi su laidotuvėmis yra 6725 Lt. Paskui patikslintame ieškinyje pridėjo gedulingų pietų, mišių kainą. Pirminiame ieškinyje yra visa neturtinės žalos kaina, o patikslintame visa turtinė žala įvardinta. Turtinę žalą pagrindžiantys dokumentai prie ieškinių pridėti. Karsto ir kostiumo čekio nėra, tikriausiai pasimetė. Pirko maistą giedotojams laidotuvių metu. Turėjo išlaidų, susijusių su mirusiojo paminėjimu praėjus mėnesiui po laidotuvių. Paskui yra pridėti kvitai dėl išlaidų, patirtų organizuojant metines. Galutinė turtinės žalos suma 8297 Lt. Dukra pirko paminklą. Dėl neturtinės žalos, ji prarado vyrą. Nei jos, nei dukros kaltinamasis neatsiprašė, neatvyko į laidotuves, jo vardu jokie kiti asmenys neatsiprašė. Prašo 60 000 Lt neturtinei žalai, nes liko be šeimos maitintojo, iki vyro mirties nedirbo (t. 1, b.l. 53-54, 101, 106-107, 124-126).

- specialisto J. P. paaiškinimu teisme, kad jis medicinos srities specialistas. Šioje byloje jis atliko lavono specialisto išvadą. Nukentėjusysis buvo sužalotas esant jam vertikalioje padėtyje, bet sunku pasakyti, kur buvo pirminis smūgis, nes tokių sužalojimų, kurie rodytų tikslią pirminio smūgio vietą nėra. Pagal likusius sužalojimus galima daryti prielaidą, kad pirminis sužalojimas buvo iš priekio, po smūgio jis pradėjo suktis ir dešiniais kūno paviršiais kontaktavo su kietais paviršiais, kuriais galėjo būti automobilio paviršiai, o paskui galėjo būti nublokštas į žemę. Galėjo būti pirminis kontaktas kontaktuojant su automobilio dalimi. Kategoriškai pasakyti negalima, kad kontaktas buvo pirminis atsisukus nukentėjusiajam, bet didžiausia tikimybė, kad kontaktavo priekiu iš dešinės pusės labiau, pasisukęs į objektą su kuriuo kontaktavo. Iš dešinės pusės buvo užblokštas ant automobilio. Galima pasakyti, kad mirtį nulėmė kontaktas su automobiliu ir užbloškimas ant jo. Buvo kontaktas ir su žemės paviršiumi. Yra trys etapai eismo įvykio metu, šiuo atveju buvo į kojas iš dešinės pusės pirmas kontaktas, tada užmetimas ant automobilio ir numetimas nuo automobilio ant žemės. Požymių, kad nukentėjusįjį pervažiavo automobilis nėra. Marfologinių požymių, pasakyti, koks buvo atsitrenkusio į nukentėjusįjį automobilio greitis, negali. Greitis buvo toks, kokio užteko tiems sužalojimams padaryti. Morfologinių požymių nėra, kuriais remiantis galėtų atsakyti ar žmogus stovėjo ar ne. Jis buvo kiek pasisukęs į automobilį dešine puse, negali pasakyti ar jis ėjo ar ne. Jei būtų žmogus prispaustas prie kito automobilio, būtų kitokių sužalojimų, negali patvirtinti, kad šį kartą jis buvo prispaustas. Nukentėjusysis negalėjo gulėti kontakto metu, nes jis sužalotas labai plačiai ir labai masyviai. Jei jis būtų gulėjęs, būtų smūgis traiškymas, daugiau kraujosruvų padaryta, būtų kiti sužalojimai. Nukentėjusiojo dubuo, šonkauliai ir galva sulaužyta. Kelio srityje yra kraujosruvos. Reiškia jis keliais buvo pakeltas, užmestas ant kontaktavusio automobilio ir nublokštas žemyn (t. 2, b.l. 107-108);

- specialisto L. A. paaiškinimu teisme, kad jis teismo ekspertizių centro eismo įvykių ekspertas. Savo specialisto išvadą palaiko. Negali pasakyti, kokia buvo nukentėjusiojo padėtis pirminio kontakto metu. Jis iš užduotyje nurodytų aplinkybių suprato, kad nukentėjusysis stovėjo šalia kontaktavusio automobilio. Pirminio pėsčiojo kontakto sugadinimus galėjo paslėpti kontaktas su kitu automobiliu. Automobilis „M. G.“ judėjo. Ir iš eismo įvykio vietos apžiūros duomenų, stabdymo pėdsakų ilgio, nublokšto automobilio tolio ir automobilių sugadinimo galima pasakyti, kokiu maždaug greičiu važiavo automobilis. Stabdymo ar slydimo pėdsakai tai yra tas pats, nes stabdydamas automobilis slysta. Buvo pažymėta, kad slydimo pėdsakai yra 30,2 m. Tai tas atstumas, kai užsiblokavo ratai, o į kliūtį vairuotojas sureagavo anksčiau. Jei vairuotojas būtų važiavęs lėčiau, tai būtų užtekę kelio sustoti, nes matomumas buvo geras, užfiksuotas apie 300 m. Saugus greitis niekur neapibrėžtas, buvo maksimalus leistinas greitis ten 70 km/h, jei būtų važiavęs leistinu greičiu, vairuotojas būtų sustojęs iki kliūties. Iš nuotraukų ir iš nustatyto mechanizmo nustatyta, kad kaltinamojo automobilis jo priekine dalimi trenkėsi į galinę automobilio (duomenys neskelbtini) dalį. Iš užduoties buvo nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) stovėjo ir galima teigti, kad jei vairuotojas buvo išlipęs, tai automobilis stovėjo. (duomenys neskelbtini) galėjo stovėti toje vietoje, kur užfiksuota slydimo žymės po pėdsako. Jis stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje maždaug per vidurį, nors sunku pasakyti kur tas vidurys. Šiuo atveju lėtėjimas buvo imtas vairuotojo naudai, buvo priimta, kad stovinčio automobilio nebuvo užrauktas rankinis stabdis. Skaičiavimai buvo priimti remiantis realia padėtimi. Nebuvo duomenų, kad automobilio (duomenys neskelbtini) sustojimas buvo priverstinis. Nebuvo jokių ženklų, kad automobilis (duomenys neskelbtini) negali sustoti tame kelyje, buvo didelis matomumas, jokio posūkio nebuvo, todėl ir parašyta išvadoje, kad to automobilio vairuotojo veiksmai eismo įvykio atsiradimui neturėjo įtakos. Pėsčiojo ir automobilio (duomenys neskelbtini) atsiradimas nebuvo staigus judančiam automobiliui. M. M. veiksmai, kurie turėjo įtakos eismo įvykiui buvo greičio viršijimas ir nesustabdimas laiku. Jei ir 100 km/h greičiu būtų važiavęs M. M. būtų sustojęs, tačiau reikėjo laiku stabdyti. Jei M. M. būtų važiavęs 70 km/h ir būtų priešpriešais važiavęs automobilis jis būtų sustojęs. Kontakto metu automobilis (duomenys neskelbtini) buvo priekiniais ratais stabdymo pabaigoje (t. 1, b.l. 108-109);

- kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini), tiesus kelio ruožas, prie vingio į kairę. Oro sąlygos apžiūros metu – saulėta. Kelio dangos tipas – žvyras. Kelio būklė – sausas. Važiuojamosios kelio dalies plotis 7,5 m, Kelio aplinka – atvira vietovė. Matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje yra apie 300 m. Transporto priemonių išsidėstymas kelių eismo įvykio vietoje bei kelio apžvelgiamumas: Automobilis „M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kelio važiuojamojoje dalyje, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), nuo galinės ašies ir priekinės ašies 2,2 m atstumu. Už jo, už 21,6 m, link (duomenys neskelbtini) k. dalinai nuvažiavęs nuo kelio automobilis „M. B. (duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nuo galinės ašies 6,8 m., nuo priekinės 8,1 m. Automobilis „M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasak liudininkų po įvykio buvo judinamas, būtent išvažiavęs į kelią. Padangų pėdsakai: išviršiniai kelio vairuojamojoje dalyje - slydimo pėdsakai, bei buksavimo pėdsakai, išvažiuojant atbuline eiga į kelią (prasisukimo žymės). Stabdymo žymės viengubos – „M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slydimo pėdsakai 30,2 m ilgio. Transporto priemonės judėjimo krypties žymės pagal stiklo duženas, slydimo pėdsakus „M. G.“ judėjo nuo (duomenys neskelbtini)k. link (duomenys neskelbtini) k. Pagrindinai duomenys, kurie apibūdina transporto priemonių susidūrimo vietą – stiklo duženos, išbyrėję įvairūs raktai, daiktai. Lavonas guli statmenai kelio važiuojamosios dalies atžvilgiu, ant nugaros nuo kojų iki dešinio kelio krašto 2,4 m., nuo galvos 4,5 m., iki automobilio „M. G.“ priekinės ašies 6,8 m. (1 t., b. l. 7-20);

- transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, kur nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis V. M.. Transporto priemonė drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu „(duomenys neskelbtini)“ draudimo poliso serija (duomenys neskelbtini). Išoriniai sugadinimo požymiai: variklio dangtis, priekinis bamperis, kairės pusės visi žibintai, radiatoriaus grotelės, kairės pusės priekinis sparnas (1 t., b. l. 27-28); apžiūrėtas automobilis „M. B. (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis R. G. (R. G.). Transporto priemonė drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (duomenys neskelbtini) draudimo poliso serija (duomenys neskelbtini). Išoriniai sugadinimo požymiai: bagažinės dangtis, galiniai dešinės bei kairės pusės sparnai, galinis bamperis, dešinės pusės galinis žibintas bei posūkio rodyklės (1 t., b. l. 21-22, 27-28);

- Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis „M. G.“, vairuojamas V. M., važiuojant apie 84 km/h greičiu buvo efektyviai užstabdytas, slydo 30,2 m ir automobilio priekine dalimi trenkėsi į važiuojamojoje kelio dalyje stovėjusio automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)“ užpakalinę dalį ir partrenkė šalia buvusį pėsčiąjį V. J.. Po smūgio pėsčiasis ir automobilis (duomenys neskelbtini)“ buvo nublokšti į priekį, pėsčiasis liko gulėti taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane, o automobilis sustojo už 21,6 m dešinėje kelio pusėje taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Automobilis „M. G.“ vairuojamas V. M., trenkėsi į automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)“ užpakalinę dalį, automobilio „M. G.“ priekiniais ratais būnant stabdymo pėdsakų pabaigoje, prieš eismo įvykio vietos plane užfiksuotą automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)“ slydimo pėdsaką. Automobilis „M. G.“ vairuojamas V. M., prieš stabdymą važiavo nemažesniu kaip 84 km/h greičiu. Automobilio „M. G.“ vairuotojo V. M., nurodomas 60 km/h greitis neatitinka apskaičiuoto automobilio judėjimo greičio prieš eismo įvykį. Jeigu automobilio „M. G.“ vairuotojas V. M. būtų važiavęs šiame kelio ruože maksimaliu leistinu 70 km/h greičiu, tai reaguodamas stabdymui į atsiradusią kliūtį toje pačioje vietoje būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo, nes automobilio „M. G.“ stabdymo kelias buvusiomis eismo sąlygomis yra mažesnis už atstumą, kuriuo nuo kliūties buvo nutolęs automobilis „M. G.“, kai jo vairuotojas V. M. sureagavo stabdymui. Automobilio „M. G.“ vairuotojo V. M. veiksmai – važiavo viršydamas leistiną greitį, t. y. nepasirinko saugaus greičio, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į važiuojamojoje kelio dalyje stovėjusį automobilį „M. B. (duomenys neskelbtini)“ ir partrenkė šalia buvusį V. J.,- techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra tokių objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)“ vairuotojo V. J. veiksmai turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (1 t., b. l. 78-82);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. J. mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, – tai rodo daugybinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai galvoje nugaroje, juosmenyje, rankose ir kojose, kairiojo raktikaulio, kairiojo smilkinkaulio, pereinantis į abi vidurines pamato duobes, krūtinkaulio, stuburo tarp krūtininių II ir III slankstelių su nugaros smegenų nutraukimu, daugybiniai abipusiai šonkaulių su plaučių sužalojimu ir kraujavimu į krūtinplėvės ertmės (dešinėje – 150 ml, kairėje – 200 ml), dešinio dilbio kaulų, dešiniojo kryžkaulio klubakaulio sąnario, dešiniojo klubakaulio, dešiniojo gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, kepenų sužalojimas su kraujavimu į pilvo ertmę (50 ml skysto kraujo). V. J. mirtis galėjo įvykti prie 12-24 val. iki jo lavono tyrimo pradžios (2011-09-20 12 val.). V. J. lavono kraujyje rasta 1,34 ‰, šlapime – 1,85 ‰ etilo alkoholio, – tai atitinka lengvą girtumo laipsnį. V. J. lavono šlapime barbitūratų, fenotiazinų, benzodiazepinų, opiatų, amfetaminų, efedrino, amitriptilino, difendramino ir pirazolono grupės junginių nerasta. Kraujyje opiatų, benzodiazepinų ir kokaino bei jo metabolitų nerasta. V. J. lavono tyrimo metu rasti mechaniniu poveikiu - kietais bukais daiktais padaryti sužalojimai: daugybinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai galvoje nugaroje, juosmenyje, rankose ir kojose, kairiojo raktikaulio, kairiojo smilkinkaulio, pereinantis į abi vidurines pamato duobes, krūtinkaulio, stuburo tarp krūtininių II ir III slankstelių su nugaros smegenų nutraukimu, daugybiniai abipusiai šonkaulių su plaučių sužalojimu ir kraujavimu į krūtinplėvės ertmės (dešinėje – 150 ml, kairėje – 200 ml), dešinio dilbio kaulų, dešiniojo kryžkaulio klubakaulio sąnario, dešiniojo klubakaulio, dešiniojo gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, kepenų sužalojimas su kraujavimu į pilvo ertmę (50 ml skysto kraujo). Šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentarais: „tais atvejais kai daugybiniai sužalojimai vienas kitą sunkina, vertinama sužalojimų visuma...“, bei atsižvelgiant į tai, kad jie padaryti artimu laiku (sekundžių dalimis) – šio papunkčio sužalojimai vertinami visumoje - sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kaukolės pamato lūžio, plaučių, kepenų ir nugaros smegenų sužalojimų, bei dubens kaulų lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumą. Nukentėjusiajam taip pat nustatomas, sužalojimas padarytas cheminiu poveikiu, – tai yra ūmus nuodingas etilo alkoholio poveikis, kurį rodo lavono kraujyje rasta 1,34 ‰, šlapime – 1,85 ‰ etilo alkoholio. Remiantis 2011-08-26 dienos VTMT direktoriaus įsakymu Nr. 133 cheminio ir fizinio poveikio padaryti sužalojimai vertinami ir kvalifikuojami: tik tais atvejais, kai teismo medicinos gydytojui patektas konkretus klausimas apie sveikatos sutrikdymą, būtent fiziniu ar cheminiu poveikiu. Jei klausiama apibendrintai – „ar yra sužalojimų ir kokį sveikatos sutrikdymo mastą jie atitinka? Ar pan.- vertinami tik mechaniniu poveikiu padaryti sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas mechaniniams sužalojimams“. Tuo remiantis tiriamajam nustatytas cheminiu poveikiu padarytas sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas (1 t., b. l. 40-48);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos prie Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kur nustatyta, kad V. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 95);

- Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kad eismo įvykio metu nukentėjusysis V. J. gulėjo ant nugaros viršutine kūno dalimi dalinai palindęs po automobiliu „M. B. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš dešinio šono. Kontakto metu automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)“ dešinės pusės ratas sužalojo nukentėjusiajam V. J. dešinės pusės juosmens sritį ir dešinę ranką (lūžęs dešinysis kryžkaulis, lūžę dešiniojo gaktikaulio abi šakos, dešiniojo dilbio abiejų kaulu lūžis), o automobilio deformuota užpakalinė dalis (bagažinės dugnas) nukentėjusiajam sužalojo krūtinės ląsta, stuburą ir galvą (lūžęs stuburas, raktikaulis, lūžę šonkauliai, lūžis kaukolėje). Užvažiavimo ant V. J. eiga buvo tokia. Automobilis „M. G.“,

vairuojamas V. M., važiuodamas kelyje (duomenys neskelbtini)i priekinės dalies

kaire puse atsitrenkė į stovintį ant kelio automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)“ užpakalinės dalies

dešinę pusę. Po smūgio automobilis „M. B. (duomenys neskelbtini)“ pradėjo judėti į priekį ir dešinės pusės

ratu bei nuo smūgio deformuota užpakaline dalimi pervažiavo per tuo metu iš dešinio automobilio

„M. B. (duomenys neskelbtini)“ šono viršutine kūno dalimi dalinai po automobiliu ant nugaros gulėjusį

nukentėjusįjį V. J.. Kontakto metu automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)“ dešinės pusės ratas

sužalojo nukentėjusiajam V. J. dešinės pusės juosmens sritį ir dešinę ranką (lūžęs dešinysis kryžkaulis, lūžę dešiniojo gaktikaulio abi šakos, dešiniojo dilbio abiejų kaulu lūžis), o automobilio deformuota užpakalinė dalis (bagažinės dugnas) nukentėjusiajam sužalojo krūtinės ląsta, stuburą ir galvą (lūžęs stuburas, raktikaulis, lūžę šonkauliai, lūžis kaukolėje).

Tuo pat metu automobilis toliau judėdamas į priekį dar prispaudė prie žemės ir atitempė paskui save nukentėjusįjį V. J. (nubrozdinimai nugaroje) (2 t., b. l. 129-157);

- Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad automobilis „M. G.”, vairuojamas V. M., priekinės dalies kaire puse trenkėsi į automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)” užpakalinės dalies dešinę pusę, automobilio „M. G.” priekiniais ratais būnant stabdymo pėdsakų pabaigoje, prieš eismo įvykio vietos plane užfiksuotą automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)” slydimo pėdsaką, tuo metu nukentėjusiam V. J. gulint ant nugaros ir dalinai viršutine kūno dalimi palindusiam po automobiliu „M. B. (duomenys neskelbtini)” iš dešinio jo šono. Automobilio „M. G.” vairuotojas V. M., važiuodamas 84 km/h greičiu, bei stabdydamas savo vairuojamą transporto priemonę turėjo techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į stovintį ant kelio automobilį „M. B. (duomenys neskelbtini)”. Jeigu automobilio „M. G.” vairuotojas V. M. būtų važiavęs šiame kelio ruože maksimaliu leistinu 70 km/h greičiu, tai reaguodamas stabdymui į atsiradusią kliūtį toje pačioje vietoje būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo. Eismo įvykio plane užfiksuoti ir Nr. 4 pažymėti automobilio „M. G.” slydimo pėdsakai susiformavo slystant užsiblokavusiems automobilio „M. G.” ratams žvyruotu kelio paviršiumi. Eismo įvykio plane užfiksuoti ir Nr. 5 pažymėti „automobilio “M. G.” buksavimo pėdsakai išvažiuojant į kelią, dešinysis pėdsakas susiformavo, tikėtina, automobiliui „M. G.” judant atbuline eiga ir prasisukus jo dešinės pusės priekiniam ratui. Tikėtina, kad kairės pusės pėdsakas susiformavo automobilio „M. G.” kairės pusės ratui lėtai riedant. Eismo įvykio plane užfiksuoti pėdsakai, kurie pažymėti Nr. 6 “automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)” slydimo žymės”, tikėtina, buvo padaryti kai automobilio „M. B. (duomenys neskelbtini)” deformuota užpakalinė dalis, po pirminio smūgio judėdama važiuojamąją kelio dalimi kontaktavo su žvyruotu kelio paviršiumi (2 t., b. l. 158-163).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 23-26, 29-38, 93, 96, t. 2, b.l. 1-53, 123).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, eismo įvykio metu V. J. veiksmai kurias pastarasis pažeidė KET 14., 97.7., 98., 146., 152., 156. p. reikalavimus, t.y. vairuodamas neblaivus priverstinai sustojo kelyje, o ne kuo dešiniau kelkraštyje ar važiuojamosios dalies pakraštyje ir neįjungė avarinės šviesos signalizacijos ar nepastatė avarinio sustojimo ženklo, nešalina kaltinamojo atsakomybės, nes kaltinamasis būdamas blaivus, šviesos paros metu, esant matomumui turėjo fizinę galimybę pastebėti kelyje stovėjusį V. J. automobilį ir, vairuodamas automobilį saugu greičiu, kai jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, išvengti ne gulėjusio ant kelio, o buvusio vertikalioje padėtyje V. J. partrenkimo.

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis pažeidė KET 4., 9. punktų reikalavimus. KET 4., 9. punkto kaltinamajame akte įtvirtintų reikalavimų nurodymas yra perteklinis, todėl iš kaltinamojo akto šalintina nuoroda į KET 9. punkto reikalavimų pažeidimą. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad nuosekli įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis pažeidė KET 133., 134. punktų reikalavimus ir kiekvienas šių pažeidimų bei jie visi kartu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiais padariniais.

Padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu, nes nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, bet pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris padarytas dėl neatsargumo, į jo padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamojo veika sukėlė sunkius įstatymo numatytus padarinius, t. y. vienas žmogus žuvo, į kaltinamojo asmenybę, kuris, vyresnio amžiaus, anksčiau neteistas, nusikaltimo padarymo metu buvo baustas administracine tvarka už leistino greičio viršijimą, į tai kad jis senatvės pensininkas, turi sveikatos problemų, nepripažino civilinių ieškinių, nukentėjusiosioms nesiūlė jokios pagalbos, kad nėra lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina mažesnė nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis bausmė jos vykdymą atidedant, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus, tačiau anksčiau buvo du kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, todėl jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (t. 1, b.l. 97-114).

Byloje nukentėjusiosios L. J. ir A. S. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo 134 707,74 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 56-68, 2 t., b. l. 108-112). Ieškinyje nurodo, kad L. J. padaryta 8297,74 Lt turtinė žala susijusi su laidotuvėmis, nukentėjusiai A. S. padaryta turtinė žala 6410 Lt žala statant paminklą. Abi nukentėjusiosios prašo po 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios prašė 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdžio metu A. S. paaiškino, kad 8297 Lt turtinės žalos prašo priteisti motinai, o sau prašo priteisti 6410 Lt, nes patyrė išlaidas statydama paminklą. L. J. paaiškino, kad turtinė žala susijusi su laidotuvėmis yra 6725 Lt. Patikslintame ieškinyje pridėta gedulingų pietų, mišių kaina. Pirminiame ieškinyje yra nurodyta visa neturtinės žalos kaina, o patikslintame visa turtinė žala įvardinta. Turtinę žalą pagrindžiantys dokumentai prie ieškinių pridėti. Karsto ir kostiumo čekio nėra, tikriausiai pasimetė. Pirko maistą giedotojams laidotuvių metu. Turėjo išlaidų, susijusių su mirusiojo paminėjimu praėjus mėnesiui po laidotuvių. Paskui yra pridėti kvitai dėl išlaidų, patirtų organizuojant metines. Galutinė turtinės žalos suma 8297, 74 Lt. Dukra pirko paminklą. Dėl neturtinės žalos, ji prarado vyrą. Nei jos, nei dukros kaltinamasis neatsiprašė, neatvyko į laidotuves, jo vardu jokie kiti asmenys neatsiprašė. Prašo 60 000 Lt neturtinei žalai, nes liko be šeimos maitintojo, iki vyro mirties nedirbo. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios išlaidų advokato paslaugoms atsisakė.

UADB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, iš ieškinio sumos turi būti atimamos išlaidos, kurios nepriskirtinos nusikalstama veika padarytai žalai ar nepagrįstos jokiais įrodymais (2 t., b. l. 66-71, 87-92).

8297 Lt turtinės žalos prašoma priteisti L. J.. Nukentėjusioji paaiškino, kad negali pateikti įrodymų, patvirtinančių išlaidas patirtas perkant karstą ir kostiumą, tačiau teismas laiko, kad šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir pateisinamomis, todėl jos turi būti priteistinos prie turtinės žalos atlyginimo. Sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kaip teisingai nurodė UADB (duomenys neskelbtini), turtine žala pagal suformuotą teismo praktiką negali būti laikoma ir iš kaltinamojo priteisiamos išlaidos alkoholiui ir telekomunikacijų bendrovių išankstinio mokėjimo kortelių papildymui (156,41 Lt, 93,96 Lt), išlaidos tabakui (19,80 Lt), išlaidos mirties paminėjimams (1236,30 Lt, 1573 Lt) nes tokios nukentėjusiųjų patirtos išlaidos nebūtinos ar neprotingos, todėl iš civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti šalintina 3079,47 Lt suma, todėl L. J. priteistina 5217,53 Lt ir solidariai priteistini iš kaltinamojo ir UADB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b.l. 87-92).

A. S. prašo priteisti 6410 Lt turtinės žalos, atlyginti išlaidoms, kurias ji patyrė tvarkydama tėvo kapavietę ir statydama paminklą. Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis pateiktu prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu ir mirusiojo kapo nuotrauka, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir solidariai priteistini 6410 Lt iš kaltinamojo ir UADB (duomenys neskelbtini).

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.)

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltininkas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Nukentėjusiosios L. J. ir A. S., prašo priteisti iš kaltinamojo po 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Byloje įrodyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų L. J. neteko sutuoktinio, ko pasėkoje patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, emocinę depresiją ir nepatogumus, nes vyras buvo šeimos maitintojas, kas iš esmės pakeitė jos gyvenimą ir sukėlė finansinių problemų. A. S. patyrė didelį sukrėtimą netekusi tėvo, kai pati augina mažamečius vaikus. Spręsdamas atlygintinos žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, nepataisomas pasekmes, įvertino žalą padariusio asmens kaltę, jo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį (kaltinamasis yra pensininkas, nukentėjusioji A. S. iki įvykio niekur nedirbo, yra vyresnio amžiaus, jai sunku prisitaikyti prie aplinkybių netekus šeimos maitintojo), į dabartinę nukentėjusiosios sveikatos padėtį (dėl vyro netekties ji labai išgyveno, tačiau kad šie išgyvenimai būtų peraugę į ilgalaikius emocinio pobūdžio susirgimus, emocinę depresiją, t.y. į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, duomenų byloje nėra pateikta). UADB (duomenys neskelbtini) (Draudimo bendrovė) neatlygino nei dalies nukentėjusiųjų patirtos turtinės ir neturtinės žalos.

Siekiant nukentėjusiųjų ir kaltinamojo teisių pusiausvyros bei, atsižvelgiant, kad V. J. eismo įvykio metu ir vietoje elgėsi neatidžiai, t.y. buvo neblaivus bei pažeidė KET 14., 97.7., 98., 146., 152., 156. p. reikalavimus kurie nebuvo kilusių pasekmių pagrindinė priežastis ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, CK 6.254 str. 1 d., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1, 2 d. ir 2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 civilinių ieškinių dalis neturtinei žalai atlyginti priteistini taip, iš UADB (duomenys neskelbtini) L. J. 5000 Lt, o A. S.-3632 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš kaltinamojo nukentėjusiosioms priteisiant: L. J. 20000 Lt, A. S. 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusiosios prašė priteisti procesines palūkanas vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d. Pažymėtina, kad procesinės palūkanos dėl prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nevykdymo gali būti skaičiuojamos ir priteisiamos tik po to, kai ši prievolė konstatuojama įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, šis nuosprendis pateikiamas vykdyti, kai sueina įvykdymo terminas. Įstatymas nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 str. 1 d., pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-234/2010). Reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo už nevykdomą prievolę atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą laikytini priešlaikiniais, todėl procesinės palūkanos, vadovaujantis CK normomis nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamajame procese negali būti priteisiamos, todėl šis nukentėjusiųjų reikalavimas netenkintinas (t. 1, b.l. 56-62, 67-75, t. 2, b.l. 65-75, 87-97, 108-112, 142).

Atsisakymas nuo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priimtinas, todėl jos nepriteistinos (t. 1, b.l. 58).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas-kompaktinė laikmena su fotonuotraukomis turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti saugomo byloje saugoti joje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (t. 1, b.l. prie viršelio).

Vadovaudamasis BPK 151 str. 8 d. nukentėjusiųjų naudai visiškai atlyginus turtinę ir neturtinę žalą Vilniaus r. apylinkės teismo 2012-12-07 nutartimi paskirti ir Centrinės hipotekos įstaigos pranešimais apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre 2012-12-07 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-12-14 Nr. (duomenys neskelbtini) uždėti laikinų nuosavybės teise turto ir lėšų apribojimai panaikintini (t. 2, b.l. 135-139).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 308, 313 str.

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis BK 3 str., 42 str. 6 d., 68 str., 75 str. 1 d., 2 d. 8) p., bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams skiriant V. M. per šį laiką pareigą be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už nuteistojo gyvenamosios vietos bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) trejiems metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BPK 357 str. 4 d. konstatuoti, kad jeigu bus panaikinamas šiuo nuosprendžiu V. M. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis bus pasiunčiamas į pataisos įstaigą šio baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas sustabdomas iki šio straipsnio 3 d. nustatytų pagrindų vykdyti šią priemonę atsiradimo.

Nukentėjusiajai L. J. priteisti solidariai iš V. M. ir UADB (duomenys neskelbtini) 5217,53 Lt turtinei žalai atlyginti.

A. S. priteisti solidariai iš V. M. ir UADB (duomenys neskelbtini) 6410 Lt turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš UADB (duomenys neskelbtini) L. J. 5000 Lt, o A. S.-3632 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. M. L. J. 20000 Lt, o A. S. 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priimti L. J. ir A. S. atsisakymą nuo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą-kompaktinę laikmeną su fotonuotraukomis turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti saugomą byloje saugoti joje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Vadovaudamasis BPK 151 str. 8 d. nukentėjusiųjų naudai visiškai atlyginus turtinę ir neturtinę žalą Vilniaus r. apylinkės teismo 2012-12-07 nutartimi paskirti ir Centrinės hipotekos įstaigos pranešimais apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre 2012-12-07 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-12-14 Nr. (duomenys neskelbtini) uždėti laikinų nuosavybės teise turto ir lėšų apribojimus panaikinti.

V. M. iš kaltinimo pašalinti nuorodą į Kelių eismo taisyklių 4., 9. punkto reikalavimų pažeidimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Tedušas Volkovskis