- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 1A-32-312-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01700-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- L. J., A. S.
- Advokatai
- Dmitrijus Fomkinas, Kęstutis Virketis
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-32/2014
Teisėjas Tadeušas Volkovskis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01700-2011-6
Žemesnės instancijos teismas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. vasario 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 3 str., 42 str. 6 d., 68 str., 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) trejiems metams.
Iš V. M. ir UADB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai priteista L. J. naudai 5217,53 Lt ir A. S. naudai 6410,00 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Iš UADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista L. J. naudai 5000,00 Lt, A. S. naudai 3632,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Iš V. M. priteista L. J. naudai 20 000,00 Lt, A. S. naudai 15 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, t. y. jis 2011 m. rugsėjo 19 d., apie 14.57 val., Vilniaus rajone, kelio Sadūniškės-Mickūnai 0,930 km, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų 2002 m. gruodžio 11 d. su pakeitimais ir papildymais 2008 m. liepos 16 d. Nr. 768, galiojančių nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 133, 134 punktų reikalavimus, važiuodamas viršijo leistiną greitį apie 14 km/h, važiavo apie 84 km/h greičiu, kur leistinas maksimalus greitis 70 km/h, t. y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į važiuojamojoje kelio dalyje stovėjusį automobilį „Mercedes Benz 250“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir partrenkė šalia buvusį pėsčiąjį V. J. (V. J.), kuris nuo kūno sumušimo, tai rodo daugybinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai galvoje, nugaroje, juosmenyje, rankose ir kojose, kairiojo raktikaulio, kairiojo smilkinkaulio, pereinantis į abi vidurines pamato duobes, krūtinkaulio, stuburo tarp krūtininių II ir III slankstelių su nugaros smegenų nutraukimu, daugybiniai abipusiai šonkaulių su plaučių sužalojimu ir kraujavimu į krūtinplėvės ertmes (dešinėje – 150 ml, kairėje – 200 ml), dešinio dilbio kaulų, dešiniojo kryžkaulio klubakaulio sąnario, dešiniojo klubakaulio, dešiniojo gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, kepenų sužalojimas su kraujavimu į pilvo ertmę (50 ml skysto kraujo), – žuvo šio eismo įvykio metu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištirtų faktinių bylos aplinkybių bei neteisingo bausmės paskyrimo, taip pat atmesti civilinius ieškinius.
Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir visiškai ignoravo byloje esantį 2013 m. balandžio 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo parodymus, kas nulėmė neteisingą faktinių aplinkybių konstatavimą ir baudžiamosios bylos išsprendimą. Teigia, kad 2011 m. rugsėjo 19 d., apie 15.00 val., vienas važiavo įprastu maršrutu pas draugą iš Mickūnų link Sadūniškių. Kelio danga buvo sausas žvyrkelis, švietė saulė, jis vairavo blaivus. Važiuojant, netikėtai pamatė kelio viduryje stovintį automobilį ir likus apie 70 metrų iki kliūties, ėmė stabdyti, ketindamas kliūtį apvažiuoti iš kairės pusės, tačiau priešpriešine eismo juosta pamatė greitai atvažiuojantį „Audi“ markės lengvąjį automobilį. Stengdamasis išvengti eismo įvykio, stabdė, ką įrodo virš 30 metrų stabdymo žymės ant kelio. Kadangi priešpriešinė kelio juosta buvo užimta, ketino apvažiuoti stovintį automobilį iš dešinės pusės, nes važiuojamosios dalies plotis šioje vietoje beveik 8 metrai, todėl buvo pakankamai vietos. Tačiau jo vairuojamam automobiliui slystant ant sauso žvyrkelio, to padaryti nepavyko ir jis atsitrenkė į stovėjusio automobilio dešinės pusės galinę dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog eismo įvykio metu žuvusysis V. J. pažeidė visą eilę KET reikalavimų (KET 14, 97.7, 98, 146, 152, 156 p.), o būtent, vairuodamas neblaivus, priverstinai sustojo kelyje, o ne kuo dešiniau kelkraštyje ar važiuojamosios dalies pakraštyje ir neįjungė avarinės šviesos signalizacijos ar nepastatė avarinio sustojimo ženklo. Dėl to apeliantas neturėjo jokių objektyvių galimybių laiku pastebėti kelio viduryje stovinčio automobilio. Be to, byloje esančiame 2011 m. rugsėjo 19 d. Transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokole užfiksuota, jog nebuvo įjungtas automobilio „Mercedes Benz 250“ rankinis stabdis, o laikantis KET reikalavimų, šioje važiuojamosios kelio juostos vietoje to atitinkamai nepažymėjus, minėtas automobilis apskritai negalėjo būti paliktas.
Nuteistojo vertinimu, esminę reikšmę eismo įvykiui kilti turėjo neginčytinai nustatyta aplinkybė, jog eismo įvykio metu V. J. buvo neblaivus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. 3 aiškiai nurodyta, jog V. J. lavono kraujyje rasta 1,34 %, šlapime - 1,85 % etilo alkoholio. Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto 2012 m. sausio 11 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis „Mitsubishi Galant“, vairuojamas V. M., važiuojant apie 84 km/h greičiu, buvo efektyviai užstabdytas, slydo 30,2 m ir automobilio priekine dalimi trenkėsi į važiuojamoje kelio dalyje stovėjusio automobilio „Mercedes Benz 250“ užpakalinę dalį ir partrenkė šalia buvusį pėsčiąjį V. J., o tyrimui pateiktoje medžiagoje nebuvo objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad automobilio „Mercedes Benz 250“ vairuotojo V. J. veiksmai turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Apeliaciniame skunde pažymima, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teisme kilo esminių abejonių dėl eismo įvykio mechanizmo, todėl pirmosios instancijos teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutarė paskirti kompleksinę teismo medicinos, eismo įvykio ir transporto trasologijos ekspertizę. 2013 m. balandžio 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, jog eismo įvykio metu nukentėjusysis V. J. gulėjo ant nugaros viršutine kūno dalimi dalinai palindęs po automobiliu „Mercedes Benz 250“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš dešinio šono. Užvažiavimo ant V. J. eiga buvo tokia: automobilis „Mitsubishi Galant“, vairuojamas V. M., važiuodamas kelyje Vilnius-Sadūniškės-Mickūnai, priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į stovintį ant kelio automobilio „Mercedes Benz 250“ užpakalinės dalies dešinę pusę. Po smūgio automobilis „Mercedes Benz 250“ pradėjo judėti į priekį ir iš dešinės pusės ratu bei nuo smūgio deformuota užpakaline dalimi pervažiavo per tuo metu iš dešinio automobilio „Mercedes Benz 250“ šono viršutine kūno dalimi po automobiliu ant nugaros gulėjusį nukentėjusįjį V. J.. 2013 m. balandžio 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog „automobilis „Mitsubishi Galant“, vairuojamas V. M., priekinės dalies kaire puse trenkėsi į automobilio „Mercedes Benz 250“ užpakalinės dalies dešinę pusę, automobilio „Mitsubishi Galant“ priekiniais ratais būnant stabdymo pėdsakų pabaigoje, prieš eismo įvykio vietos plane užfiksuotą automobilio „Mercedes Benz 250“ slydimo pėdsaką, tuo metu nukentėjusiam V. J. gulint ant nugaros ir dalinai viršutine kūno dalimi palindusiam po automobiliu „Mercedes Benz 250“ iš dešinio jo šono. Dėl to, nuteistojo įsitikinimu, neteisinga ir nepatikima laikytina 2012 m. sausio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad automobilis „Mitsubishi Galant“, vairuojamas V. M., (....) partrenkė šalia buvusį pėsčiąjį V. J. ir tai, jog (...) tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra tokių objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad automobilio „Mercedes Benz 250“ vairuotojo V. J. veiksmai turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui“.
Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatytais faktiniais duomenimis nepaneigtos nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog jis nematė jokio žmogaus, stovinčio prieš ar šalia automobilio „Mercedes Benz 250“ ir net negalėjo to numatyti. Nuteistasis nurodo, kad neturėjo jokios pasirinkimo galimybės ir ne savo valia, o dėl aplaidžių ir nerūpestingų V. J. veiksmų, kuris nesiėmė absoliučiai jokių priemonių, kad KET nustatyta tvarka pažymėtų priverstinai sustojusį automobilį ar bent nuridentų jį į šalikelę, nespėjo laiku sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės ir išvengti susidūrimo bei autoįvykio padarinių.
Byloje taip pat nesurinkta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis suvokė savo veiksmų pavojingumą bei siekė žalingų padarinių arba sąmoningai leido jiems atsirasti, ar kad nusikalstamai pasitikėjo ar buvo nusikalstamai nerūpestingas, todėl negalima kalbėti ir apie kaltės buvimą jo veiksmuose dėl V. J. žūties. Būtent žuvusiojo elgesys, prieštaraujantis KET reikalavimams, buvo pasekmių atsiradimo sąlyga, nes jeigu jis būtų laikęsis KET reikalavimų, autoavarija iš viso nebūtų įvykusi.
Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad sprendžiant jo kaltės klausimą, svarbu įvertinti ar jis, atsižvelgiant į atsiradusią kliūtį, turėjo ne tik techninę, bet ir subjektyvią galimybę pasirinkti kitokį šios kliūties apvažiavimo būdą ir taip išvengti eismo įvykio bei ar galėjo numatyti, kad po automobiliu guli neblaivus žmogus.
Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, jog L. J. galėjo ir turėjo pastebėti, kad V. J. vairuoja automobilį neblaivus, tačiau ji nesiėmė jokių priemonių jam sustabdyti. Tokiu būdu ji toleravo neteisėtus V. J. veiksmus ir į tai turėjo būti atsižvelgta, nustatant neturtinės žalos dydį. Nors pirmosios instancijos teismas priteisė iš nuteistojo A. S. naudai 6410,00 Lt turtinės žalos atlyginti išlaidoms, kurias ji patyrė tvarkydama tėvo kapavietę ir statydama paminklą, tačiau iš byloje pateiktų nuotraukų akivaizdu, jog faktiškai pastatytas paminklas ir sutvarkyta kapavietė yra ne tik žuvusio V. J., bet prabangiai įrengta visos šeimos kapavietė - pastatytas didelis paminklinis akmuo, didelis plotas aptvertas tvorele ir t. t. Laikantis vietos papročių ir tradicijų, nuteistojo vertinimu, žuvusiojo V. J. paminklui pastatyti ir jo kapavietei sutvarkyti būtų užtekę iki 2000,00 Lt.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje iškilusios abejonės neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl jo kaltės, sukeliant eismo įvykį, kuriuo metu žuvo žmogus. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K- 177/2009, 2K-205/2012, 2K-315/2012, 2K-51012012). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbeni, Messegue and Jabardo v. Spain judment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 3350119620, 20 March 2001).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nukentėjusiosios ir jų atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Akcentuotina, kad pagal įstatymą teismas privalo išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir nebūtų nuteisti nekalti žmonės. Tai reiškia, jog teismas turi reaguoti, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos neišaiškino kai kurių aplinkybių, kurios vėliau buvo nustatytos teisiamajame posėdyje, ar priešingai, nepagrįstai pripažino nustatytomis kai kurias aplinkybes, netiksliai formulavo kaltinimą ir kvalifikavo kaltinamojo veiksmus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas V. M. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. dėl to, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent, kad jis 2011 m. rugsėjo 19 d., apie 14.57 val., Vilniaus r., kelyje Sadūniškės-Mickūnai 0,930 km, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų 2002 m. gruodžio 11 d. su pakeitimais ir papildymais 2008 m. liepos 16 d. Nr. 768, galiojančių nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., KET 133., 134. punktų reikalavimus, važiuodamas viršijo leistiną greitį apie 14 km/h, važiavo apie 84 km/h greičiu, kur leistinas maksimalus greitis 70 km/h, t. y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į važiuojamojoje kelio dalyje stovėjusį automobilį „Mercedes Benz 250“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir partrenkė šalia buvusį pėsčiąjį V. J., kuris nuo kūno sumušimo ... - žuvo šio eismo įvykio metu.
Bylos medžiaga patvirtina apeliacinio skundo teiginį, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme paskyrus kompleksinę teismo autotechninę, transporto trasologijos ir medicininę ekspertizę (t. 2, b. l. 144-146), Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis V. J. gulėjo ant nugaros viršutine kūno dalimi dalinai palindęs po automobiliu „Mercedes Benz 250“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš dešinio šono. Kontakto metu automobilio „Mercedes Benz 250“ dešinės pusės ratas sužalojo nukentėjusiajam V. J. dešinės pusės juosmens sritį ir dešinę ranką (lūžęs dešinysis kryžkaulis, lūžę dešiniojo gaktikaulio abi šakos, dešiniojo dilbio abiejų kaulu lūžis), o automobilio deformuota užpakalinė dalis (bagažinės dugnas) nukentėjusiajam sužalojo krūtinės ląsta, stuburą ir galvą (lūžęs stuburas, raktikaulis, lūžę šonkauliai, lūžis kaukolėje). Užvažiavimo ant V. J. eiga buvo tokia. Automobilis „Mitsubishi Galant“, vairuojamas V. M., važiuodamas kelyje Vilnius-Sadūniškės-Mickūnai priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į stovintį ant kelio automobilio „Mercedes Benz 250“, užpakalinės dalies dešinę pusę. Po smūgio automobilis „Mercedes Benz 250“ pradėjo judėti į priekį ir dešinės pusės ratu bei nuo smūgio deformuota užpakaline dalimi pervažiavo per tuo metu iš dešinio automobilio „Mercedes Benz 250“ šono viršutine kūno dalimi dalinai po automobiliu ant nugaros gulėjusį nukentėjusįjį V. J.. Kontakto metu automobilio „Mercedes Benz 250“ dešinės pusės ratas sužalojo nukentėjusiajam V. J. dešinės pusės juosmens sritį ir dešinę ranką (lūžęs dešinysis kryžkaulis, lūžę dešiniojo gaktikaulio abi šakos, dešiniojo dilbio abiejų kaulu lūžis), o automobilio deformuota užpakalinė dalis (bagažinės dugnas) nukentėjusiajam sužalojo krūtinės ląsta, stuburą ir galvą (lūžęs stuburas, raktikaulis, lūžę šonkauliai, lūžis kaukolėje). Tuo pat metu automobilis, toliau judėdamas į priekį, dar prispaudė prie žemės ir atitempė paskui save nukentėjusįjį V. J. (nubrozdinimai nugaroje) (2 t., b. l. 129-157).
Taigi, nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatytos aplinkybės, kurių prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos neišaiškino, t. y. kad nukentėjusysis buvo ne partrenktas ir sužalotas nuteistojo automobiliu, o sužalotas jo paties automobiliui, į jį atsitrenkus nuteistojo automobiliui, pervažiavus po juo gulintį V. J., t. y. nukentėjusįjį, pirmosios instancijos teismas minėto ekspertizės akto išvadas ignoravo ir nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių nepatikslino. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis, kadangi jas iš dalies patvirtina nuteistojo, liudytojų parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Dėl to nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės yra tikslintinos nustatant, kad V. M. padarė Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatytą nusikalstamą veiką, nes 2011 m. rugsėjo 19 d., apie 14.57 val., Vilniaus rajone, kelio Sadūniškės-Mickūnai 0,930 km, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų 2002 m. gruodžio 11 d. su pakeitimais ir papildymais 2008 m. liepos 16 d. Nr. 768, galiojančių nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., KET 133, 134 punktų reikalavimus, važiuodamas viršijo leistiną greitį apie 14 km/h, važiavo apie 84 km/h greičiu, kur leistinas maksimalus greitis 70 km/h, t. y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, automobilio „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į stovinčio ant kelio automobilio „Mercedes Benz 250“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užpakalinės dalies dešinę pusę, kuris po smūgio pradėjo judėti į priekį ir dešinės pusės ratu bei nuo smūgio deformuota užpakaline dalimi pervažiavo per tuo metu iš dešinio automobilio „Mercedes Benz 250“ šono viršutine kūno dalimi dalinai po automobiliu ant nugaros gulėjusį nukentėjusįjį V. J., kuriam kontakto metu automobilio „Mercedes Benz 250“ dešinės pusės ratas sužalojo dešinės pusės juosmens sritį ir dešinę ranką (lūžęs dešinysis kryžkaulis, lūžę dešiniojo gaktikaulio abi šakos, dešiniojo dilbio abiejų kaulu lūžis), o automobilio deformuota užpakalinė dalis (bagažinės dugnas) sužalojo krūtinės ląsta, stuburą ir galvą (lūžęs stuburas, raktikaulis, lūžę šonkauliai, lūžis kaukolėje) bei tuo pat metu automobilis, toliau judėdamas į priekį, dar prispaudė prie žemės ir atitempė paskui save nukentėjusįjį V. J., dėl ko jis žuvo šio eismo įvykio metu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas faktinių aplinkybių patikslinimas nuteistojo veikos kvalifikacijos pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. nekeičia.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. Pagal ją teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, juos palyginus tarpusavyje, o ne vadovaujantis išimtinai vienu kuriuo nors įrodymu.
Esminis apelianto skundo argumentas yra tas, kad eismo įvykis, jo nuomone, kilo dėl to, jog eismo įvykio metu priešpriešinė eismo juosta buvo užimta, o taip pat dėl didelio paties nukentėjusiojo neatsargumo, nes šis šiurkščiai pažeidė KET 14 p., 97.7 p., 98 p., 146 p., 152 p., 156 p. reikalavimus ir tai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Taigi, apeliantas, nors tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad jo veikoje nėra Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. nurodyto nusikaltimo sudėties būtino objektyvaus požymio – priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Vadinasi, kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., reikia nustatyti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – kito žmogaus žūties. Byloje turi būti nustatyta, ar kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas objektyviai, dėsningai nulėmė padarinius – kito žmogaus žūtį. Teismo išvada dėl priežastinio ryšio buvimo turi būti motyvuota. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. priežastinio ryšio nustatymas apima būtinosios padarinių kilimo sąlygos ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja teismą išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatytų padarinių, priežastis (kasacinė byla Nr. 2K-38/2008). Jeigu transporto priemonę vairuojantis asmuo sukelia Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatytus padarinius patekęs į avarinę situaciją, susidariusią dėl nukentėjusiojo ar kito eismo dalyvio padarytų KET pažeidimų, teismas sprendžia, ar konkrečioje situacijoje jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių (kasacinė byla Nr. 2K-537/2009).
Sprendžiant klausimą, ar V. M. pažeidė KET 133 p., 134 p. reikalavimus, pažymėtina, kad pagal juos eismo dalyvis (vairuotojas) privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Pirmosios instancijos teismo išvadas, kad V. M. padarė šiuos pažeidimus, patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Pažymėtina, jog byloje esančia Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (išvados punktas Nr. 2, Nr. 4), taip pat Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (išvados punktas Nr. 2) pasitvirtina, kad V. M. vairuojamo automobilio greitis buvo 84 km/h, t. y. gerokai didesnis negu paties nuteistojo nurodytas neva buvęs 60 km/h greitis ir taip pat didesnis negu eismo įvykio vietoje leistinas 70 km/h. Tiek vienoje, tiek kitoje specialisto išvadoje yra kategoriškai nurodyta, kad jeigu automobilio „Mitsubishi Galant“ vairuotojas V. M. būtų važiavęs šiame kelio ruože leistinu 70 km/h greičiu, tai reaguodamas stabdymui į atsiradusią kliūtį toje pačioje vietoje, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo. Juo labiau, kad eismo įvykis įvyko atviroje vietovėje, tiesaus kelio ruože prieš vingį į kairę, matomumas įvykio metu buvo apytiksliai 300 metrų, nes buvo šviesus paros metas, saulėta, kelio danga sausa (t. 1, b. l. 7-20). Taigi, netikėti viena kitą patvirtinančiomis specialistų išvadomis nėra pagrindo. Nors apeliantas skunde nurodo neva įvykio metu priešpriešiais važiavusį automobilį „Audi“, kuris sutrukdė jam apvažiuoti nukentėjusiojo automobilį iš kairės pusės ir nulėmė jo sprendimą tai padaryti iš dešinės pusės, šie teiginiai laikytini nepagrįstais, nes juos visiškai paneigia teisme apklaustų liudytojų parodymai, kad jokio kito automobilio įvykio metu nebuvo. Be to, kaip matyti iš aukščiau paminėtų specialistų išvadų, avarijos kilimą ir nukentėjusiojo žūtį nulėmė būtent nesaugus ir leistinas ribas viršijantis nuteistojo pasirinktas automobilio greitis. Net ir padarius prielaidą, kad įvykio metu priešpriešiais iš tiesų važiavo automobilis „Audi“ ir užėmė kairiąją kelio pusę, tai nepaneigia fakto, jog pasirinkęs saugų greitį, nuteistasis net ir tokiu atveju būtų turėjęs galimybę laiku sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent V. M. padarytas KET nuostatų pažeidimas nulėmė autoįvykio padarinių atsiradimą, t. y. nukentėjusiojo mirtį.
Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad automobilių susidūrimo metu mirtinai sužalotas nukentėjusysis iš tiesų elgėsi neatsargiai, nes įvykio vietoje, o tai reiškia ir atvažiuodamas iki jos, buvo neblaivus, automobilį pastatė kelio važiuojamojoje dalyje, toliau nuo dešiniojo krašto, pagal KET taisykles nepažymėjo kelyje stovinčio ir remontuojamo savo automobilio, nebuvo įjungęs rankinio stabdžio, nepastatęs avarinio ženklo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad būtina sąlyga ir dėsninga eismo įvykio bei kilusių padarinių priežastis yra padidinto pavojaus šaltinio vairuotojo, V. M., viršijusio greitį žvyrkelyje ir netekusio galimybės išvengti susidūrimo su kitu automobiliu, padarytas KET nuostatų pažeidimas. Be to, nagrinėjant KET pažeidimų bylas, rizikingą nukentėjusiojo elgesį, įtakojusį veikos padarymą ir mirtinų sužalojimų bei kitokių skirtingo masto sveikatos sutrikdymų padarymą, galima būtų pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu toks nukentėjusiojo elgesys įtakotų kaltininko elgesį, t. y. kaltininko padarytą eismo saugumo taisyklių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo neatsargūs veiksmai niekaip neįtakojo nuteistojo veiksmų, dėl kurių kilo eismo įvykis, t. y. važiavimo didesniu nei leistina tame kelio ruože 84 km/h greičiu.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik dėl neatsargumo. Lietuvos Respublikos BK 16 str. nustato, kad nusikaltimas yra neatsargus, jei jis padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nuosprendyje konstatavo tik, kad veika padaryta dėl neatsargumo, tačiau tiksliai neįvardijo jo rūšies, nors ir nurodė tinkamą Lietuvos Respublikos BK straipsnį, t. y. BK 16 str. 3 d. Dėl to šis neesminis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumas yra taisytinas. Pažymėtina, kad nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai vairuotojas nesuvokia, kad daro pavojingą ar rizikingą veiką, šiuo atveju - nesuvokia, kad pažeidžia KET (viršija leistiną greitį), ir dėl to nenumato, kad dėl pažeidimo gali kilti Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatyti padariniai, tačiau, turėdamas vairuotojo pažymėjimą ir vairuodamas automobilį (padidinto pavojaus šaltinį), turi ir gali numatyti galimus padarinius ir jų išvengti. Sąmoningas KET pažeidimas suponuoja daromos veikos rizikingumo sampratą, o tai jau vienas iš nusikalstamo pasitikėjimo kaltės požymių, tačiau, kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio bei apeliacinio skundo motyvų, V. M. nepripažino pažeidęs KET, taigi, jis nesuvokė, kad viršijo leistiną greitį, o tai reiškia, kad jis veikė nusikalstamo nerūpestingumo rėmuose, dėl to konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatytą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp V. M. padarytų KET 133, 134 p. pažeidimų ir kilusių padarinių, t. y. V. J. žūties, yra būtinasis priežastinis ryšys, nes jeigu apeliantas būtų pasirinkęs saugų greitį, būtų turėjęs objektyvią galimybę sustabdyti automobilį iki kelyje atsiradusios kliūties ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.
Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino paties nukentėjusiojo V. J. veiksmus įvykio metu ir V. M. už jo padarytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatytą nusikaltimą, kurio padariniai yra itin sunkūs ir neatitaisomi, paskyrė bausmę, kiek mažesnę nei šio BK straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, o paskirtos bausmės vykdymą atidėjo, taip pat iš nuteistojo nukentėjusiosioms padarytai neturtinei žalai atlyginti priteisė mažesnes sumas negu to buvo prašoma jų civiliniais ieškiniais. Dar kartą atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir dar labiau mažinti priteistą neturtinę žalą nėra jokio pagrindo. Nustatydamas priteistinų neturtinės žalos atlyginimo sumų dydžius, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pakankamai plačiai ir motyvuotai aptarė žalos dydžio nustatymo aplinkybes, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka bei joms pritaria, todėl atskirai neaptaria. Akcentuotina, kad A. S. pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos turėtas išlaidas tėvo kapavietės įrengimui, taigi, jos civilinio ieškinio reikalavimas dėl 6410,00 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pilnai įrodytas. Dėl to apelianto skundo motyvai dėl vietos papročiais nusistovėjusios 2000,00 Lt kapavietės įrengimo vertės atmetami.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė išvadas dėl apelianto kaltės. Spręsdamas V. M. kaltės klausimą, teismas surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste ir išvadas, kad jis padarė jam inkriminuojamą veiką grindė remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad Lietuvos Respublikos BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2 p., 328 str. 3 d.
nutaria:
nuteistojo V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybę, kad V. M. „...nepasirinko saugaus važiavimo greičio, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į važiuojamojoje kelio dalyje stovėjusį automobilį „Mercedes Benz 250“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir partrenkė šalia buvusį pėsčiąjį V. J. (V. J.)...“
Pripažinti įrodyta, kad V. M. „...nepasirinko saugaus važiavimo greičio, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, automobilio priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į stovinčio ant kelio automobilio „Mercedes Benz 250“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užpakalinės dalies dešinę pusę, kuris po smūgio pradėjo judėti į priekį ir dešinės pusės ratu bei nuo smūgio deformuota užpakaline dalimi pervažiavo per tuo metu iš dešinio automobilio „Mercedes Benz 250“ šono viršutine kūno dalimi dalinai po automobiliu ant nugaros gulėjusį nukentėjusįjį V. J., kuriam kontakto metu automobilio „Mercedes Benz 250“ dešinės pusės ratas sužalojo dešinės pusės juosmens sritį ir dešinę ranką, o automobilio deformuota užpakalinė dalis (bagažinės dugnas) sužalojo krūtinės ląsta, stuburą ir galvą bei tuo pat metu automobilis toliau judėdamas į priekį dar prispaudė prie žemės ir atitempė paskui save nukentėjusįjį V. J. (V. J.)...“
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.