- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- 2S-1629-580/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10730-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Perlas energija“, uždarajai akcinei bendrovei „Elektrum Lietuva“
- Kategorijos
- 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2Atskirieji skundai
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.2.11.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Perlas energija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Elektrum Lietuva“ dėl vartotojo teisių, atsisakius pasirašyti nepriklausomo elektros tiekimo sutartį, gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1.1. pripažinti, kad atsakovų taisyklių nesilaikymas yra vartotojų teisių pažeidimas ir įpareigoti atsakovus su ieškovu derinti Elektros pirkimo pardavimo tekstą, laikantis energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių, energetikos ministro 2020-06-29 įsakymu Nr. 1-162 patvirtintų Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros pirkimo pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų, užtikrinti ieškovo galimybes pasirinkti nuostatas pagal Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių 46.4 punktą (sutartyje turi būti nurodyta sutarties įsigaliojimo data, sutarties galiojimo terminas, galutinė elektros energijos kaina); 57 punktą (sutarčių sąlygos turi būti sąžiningos ir skaidrios, aiškiai ir suprantamai apibrėžtos, jose neturi būti kliūčių, trukdančių vartotojams naudotis savo teisėmis be vartotojo sutikimo klaidinančių sąlyginių lengvatų kitų neskaidrių pardavimo metodų); 58.4 punktą (rodmenų pateikimo formą ir būdą pasirenka vartotojas. Rodmenų pateikimo forma ir būdas bei jų keitimo tvarka nustatomi sutartyje); 96 punktą (tiekėjai ir operatoriai privalo vartotojams sudaryti galimybę rinktis iš kelių atsiskaitymo būdų; tiekėjas ir operatorius privalo užtikrinti, kad atsiskaitymo sąlygos būtų sąžiningos ir skaidrios, aiškiai ir suprantamai apibrėžtos, o tokiose sąlygose nebūtų nesutartinių kliūčių, trukdančių vartotojui pasinaudoti savo teisėmis); 112 punktą (už buitiniam vartotojui patiektą elektros energiją, suteiktas elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas buitinis vartotojas gali atsiskaityti nesant atskiro mokėjimo dokumento; patogiausią mokėjimo būdą pasirenka pats vartotojas);
1.2. nustatyti atsakomybę už teisės aktų pažeidimą, jeigu šio teismo sprendimas nebūtų vykdomas;
1.3. priteisti solidariai iš abiejų atsakovų 200 Eur (po 100 Eur iš kiekvieno atsakovo) bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį).
2. Ieškovas J. P. nurodė, kad:
2.1. dėl Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio reguliavimo ieškovas, kaip vartotojas, turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją ir pasirašyti sutartį. Ieškovas peržiūrėjo keleto nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasiūlymus. Internetinėse svetainėse nėra pateikiama tinkama informacija dėl elektros energijos tiekimo sutarčių sudarymo. Ieškovas pasirinko nepriklausomą elektros energijos tiekėją atsakovą UAB „Perlas energija“ ir bandė derinti sutarties sąlygas pagal Elektros energijos įstatymą ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles. Nuotoliniu būdu, susirašinėjant elektroniniais paštais, susitarti nepavyko, ieškovas apsilankė atsakovo būstinėje, tačiau jo į patalpas neįsileido. Ieškovas pateikė dokumentus ir 2022-01-18 gavo atsakymą, kad atsakovas nekeis sutarties sąlygų, nes sąlygos nustatytos energetikos ministro įsakymu. Ieškovas nesutinka su ieškinyje nurodytomis UAB „Perlas energija“ sutarties sąlygomis;
2.2. ieškovas laiko, kad energetikos ministro įsakymu tvirtinamos tik sutarties standartinės sąlygos, o ne standartinės sutartys. Kreipėsi į energetikos ministrą ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Nepriklausomo tiekėjo pasirinkimas yra prievartinis, todėl atsisakyti sudaryti su vartotoju sutartį galima tik, jeigu nesusitariama dėl kainos, ar kitų aplinkybių. Elektros tiekimas ieškovui negali būti nutraukiamas dėl siekimo pasinaudoti savo teisėmis;
2.3. taip pat ieškovas kreipėsi į UAB „Elektrom Lietuva“. Atsakovui pateikė pasiūlymus, jam pažadėjo paruošti sutartį pagal ieškovo pageidavimus. Elektroniniu paštu atsiųsta bendroji sutarties dalis atsidarė, o specialioji dalis buvo užkoduota, kodas nepateiktas. Atsakovo atstovas pasiūlė susitikti ne būstinėje (duomenys neskelbtini), o prekybos centre „Akropolis“. Ieškovas atsakovo aptarnavimo punkto nerado, o rastas atstovas neturėjo įgaliojimų. Ieškovas mano, kad atsakovas norėjo apgaulės būdu gauti pasirašytą elektros tiekimo sutartį. Ieškovas nesutinka su ieškinyje nurodytomis UAB „Elektrom Lietuva“ sutarties sąlygomis;
2.4. vartotojas yra silpnesnė grandis nei tiekėjas. Tiekėjui lengviau išsiieškoti skolas, nei vartotojui, turi galimybes užfiksuoti dokumentais, kitomis techninėmis priemonėmis, ginčytinas aplinkybes arba nesąžiningus veiksmus, jis turi nuolat dirbančius teisininkus. Vienu duomenų perdavimu ir apmokėjimu už elektros tiekimą, ieškovas atsiskaito dabar, tokios tvarkos pageidauja ir toliau;
2.5. ieškovas nesutinka iš anksto gauti nuolaidą ir pasilieka sau teisę nutraukti sutartį be sutarties nutraukimo mokesčio ir be lėšų gražinimo, be jokio tiekėjo sprendimu, ieškovo turto ir naudos vertinimo, jeigu sutarties nutraukimui, ieškovo sprendimu, atsirastų priežastis, tik atsiskaitęs už jau sunaudotą energiją. Ieškovas nereikalauja, bet sutinka su nuolaidomis, atsakovo iniciatyva, bet nesutinka su jų grąžinimu;
2.6. ieškovas įtaria, kad visi tiekėjai yra prisijungę prie konfidencialaus kartelinio susitarimo, būtent su vartotojais nesiderėti, nieko jiems neaiškinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatė ieškovui J. P. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad:
3.1. ieškovas turi suformuluoti ieškinio reikalavimus taip, kad priėmus teismo sprendimą, jį būtų galima vykdyti priverstine tvarka. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovus derinti su ieškovu Elektros pirkimo pardavimo tekstą, laikantis Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių ir Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros pirkimo pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų, tačiau tokio reikalavimo vykdymas priverstine tvarka neįmanomas. Neaišku, kaip ieškovas pasieks ginčo sprendimą, kai nėra aiškus galutinis derybų rezultatas;
Šalies argumentai
3.2. ieškovas atsakovais nurodo du juridinius asmenis, todėl turi aiškiai nurodyti, kokius reikalavimus, kokiam atsakovui ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remdamasis reiškia;
3.3. ieškovas prašo nustatyti atsakomybę už anksčiau paminėtų teisės aktų pažeidimą, jeigu teismo sprendimas nebūtų vykdomas, tačiau nenurodo, kokią atsakomybę atsakovams ir kodėl prašo taikyti;
3.4. neaišku, į kurią vartotojų grupę patenka ieškovas, ar tiekėją jis turi pasirinkti iki 2022-06-18, ar iki 2022-12-18, ir kaip ieškinio nagrinėjimas teisme galėtų užtikrinti ieškovo teises ir jas apginti laiko prasme;
3.5. nesant tinkamai suformuluotų ieškinio reikalavimų, teismas negali apskaičiuoti mokėtino žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovas J. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės mėn. 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:
4.1 teismui neaiškias aplinkybes, nevilkinant proceso, buvo galima išspręsti parengiamojo posėdžio metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 230 straipsnis). Tokia nutartis galėjo būti priimta tik, jeigu nebūtų sumokėtas žyminis mokestis. Žyminio mokesčio apmokėjimo nurodymas teismui pateiktas;
4.2 ieškovas nesupranta, kas teismui neaišku reikalavime dėl vartotojų teisių pažeidimo pripažinimo bei atsakovų įpareigojimo derinti su ieškovu Elektros pirkimo-pardavimo sutarties tekstą, laikantis Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių ir Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros pirkimo pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų;
4.3 ieškovas reikalauja užtikrinti tinkamas sutarties derinimo sąlygas su vienu iš atsakovų – nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, reikalavimas pagrįstas teismui žinomu Vyriausybės nutarimu, kuriuo elektros energijos vartotojai įpareigoti sudaryti sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais. Reikalavime nurodytos atitinkamos taisyklės ir išvardinti jų punktai, kurie yra pažeidžiami;
4.4 galutinis derybų rezultatas turėtų būti sutarties pasirašymas. Poveikio priemonių taikymas yra teismo kompetencija ir ieškovas negali nurodyti, kokią priemonę teismas turėtų taikyti. Ieškovas gina savo asmeninius interesus, todėl jis gali būti šališkas. Tai būtų interesų konfliktas;
4.5 prie ieškinio pridėta 13 dokumentų, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, ir žyminio mokesčio mokėjimo nurodymas. Teismas reikalauja, kad ieškovas pridėtų dokumentus, įrodančius, kuo grindžiamas ieškinys, tačiau nepatikslinta, kokių dokumentų trūksta. Šie klausimai galėjo būti išspręsti parengiamojo teismo posėdžio metu;
4.6 ieškovas neprašo ir teismas negali įpareigoti atsakovų suderinti viso sutarties teksto. Teismas gali vertinti, ar dokumentas atitinka teisės aktus, pripažinti, kad nederinant tokių normų sutartyse, yra taisyklių pažeidimas, o šalindamas pažeidimą – gali įpareigoti atsakovus derinti tam tikras sutarties dalis, o ne visą sutarties tekstą. Derinimas nereiškia reikalavimo vykdyti ieškovo reikalavimus, tačiau kita šalis turi pagrįsti, kodėl kitos šalies siūlymas netenkina jos interesų ir abi šalys laisvanoriškai turi rasti bendrą sprendimą;
4.7 teismui išaiškinus taisyklių esmę, atsakovams užtektų įpareigojimų, įspėjimų ir žyminio mokesčio kompensavimo priemonių, kad jie sutiktų teismo posėdžio pertraukoje suderinti taikos sutartį, kurią teismas galėtų patvirtinti;
4.8 situacija, kai ieškinyje nurodyti 2 atsakovai, reglamentuojama CPK 274 straipsnyje. Jeigu ieškovas nenurodo, kokiam atsakovui kokia atsakomybė skiriama, teismas, pripažindamas, kad pažeidimai buvo, priima sprendimus savo nuožiūra. Šią aplinkybę buvo galima patikslinti parengiamajame posėdyje;
4.9 ieškovas neturi dokumento, kuriame būtų nurodyta, į kurią vartotojų grupę jis patenka. Mano, kad patenka į grupę iki 2022-06-18. Ieškovas jau prieš metus pradėjo rinktis tiekėją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
6. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti byloje, kurioje ieškovas gina savo, kaip vartotojo, teisę ikisutartiniuose santykiuose teikti siūlymus dėl elektros energijos tiekimo sutarties su nepriklausomu elektros energijos tiekėju sąlygų nustatymo.
8. Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami reikalavimai įtvirtinti CPK 111, 113–114 straipsniuose. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
9. Ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiami išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimai: ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne bylos iškėlimo stadijoje, kuomet sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.
10. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami parengiamojo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
11. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas bei daromos nepateisinamos kliūtys pasinaudoti teismine gynyba, kas sudarytų CPK 5 straipsnis bei Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomi nepateisinamais tokie teisės kreiptis į teismą ribojimo atvejai, kai nacionaliniai teismai ieškinį laiko nepriimtinu dėl procesinių trūkumų, skirdami pernelyg didelį dėmesį formai, dėl ko teisė kreiptis į teismą tampa realiai neįgyvendinama (2008 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Blumberga prieš Latviją).
12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo nustatytas terminas ieškovo J. P. ieškinio trūkumams pašalinti: suformuluoti ieškinio reikalavimus taip, kad priėmus teismo sprendimą, jį būtų galima vykdyti priverstine tvarka; aiškiai ir tiksliai nurodyti, kokius reikalavimus, kokiam atsakovui ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remdamasis ieškovas reiškia; nurodyti, kokią atsakomybę atsakovams ir kodėl prašo taikyti; nurodyti į kurią vartotojų ieškovas grupę patenka; aiškiai ir tiksliai nurodyti ieškinį pagrindžiančias aplinkybes, suformuluoti reikalavimus, pateikti įrodymus.
13. Ieškovas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir atskirajame skunde nurodo, kad tai, kas teismui buvo ne visiškai aišku buvo galima išspręsti parengiamojo teismo posėdžio metu. Pabrėžia, kad prie ieškinio yra pridėta 13 dokumentų, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai ir žyminio mokesčio mokėjimo nurodymas, tačiau nutartyje nurodyta, kad ieškovas turi pridėti dokumentus, įrodančius, kuo grindžiamas ieškinys, bet nepatikslinta, kokių dokumentų trūksta.
14. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
15. Ieškovas ieškinyje pažymi, kad jis į teismą kreipiasi, gindamas vartotojo teises. Sutiktina su tuo, kad ieškovas yra buitinis elektros energijos vartotojas. Vartotoju laikomas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis (CK 6.2281 straipsnio 2 dalis). Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis nustato, kad vartojimo ginčas yra iš vartojimo sutarties kilęs vartotojo ir pardavėjo ar paslaugų teikėjo nesutarimas dėl fakto ir (ar) teisės klausimų.
16. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą vartotojai turi teisę savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas (pasirinkti pardavėją, paslaugų teikėją). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-24 priimtoje apžvalgoje „Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga“, (Teismų praktika Nr. 30), pažymėta, kad vartotojo sąvoka nacionalinėje teisėje apima fizinį asmenį, esantį tiek ikisutartiniuose, tiek organizaciniuose, taip pat pagrindiniuose ar papildomuose sutartiniuose teisiniuose santykiuose.
17. Ieškovas formuluoja reikalavimą pripažinti, kad atsakovų nesilaikymas išvardintų taisyklių yra vartotojų teisių pažeidimas, bei prašo teismo įpareigoti atsakovus derinti su ieškovu Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties tekstą, laikantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių ir Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros pirkimo pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų. Iš ieškovo J. P. pateikto ieškinio matyti, kad jis reiškiamu reikalavimu siekia ikisutartiniuose santykiuose aktyviai derėtis su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais, su kuriais pagal nustatytą teisinį reglamentavimą turi pareigą pasirašyti Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas detaliai aprašo ikisutartinius santykius su abiem atsakovais bei teikia savo pateiktus pasiūlymus dėl atsakovų pateiktų standartinių sutarčių sąlygų. Ieškovas taip pat detaliai nurodo argumentus, kurie, ieškovo teigimu, patvirtina ieškovo nepriklausomiems tiekėjams siūlomų sutarčių sąlygų reikalingumą.
18. Atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą reikšmę bei vartotojo teisių, kaip silpnosios sandorio šalies, interesus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai, susiję su ieškinio faktinio pagrindo ir jame dėstomų aplinkybių detalizavimu ir jų susiejimu su pateiktais pareiškimo priedais nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai. Tuo atveju, jei teismas laiko, kad reikalavimuose, kuriuose pateikiamos sutarties sąlygos, ieškovas aiškiai nurodyti ne tik teisės normas, kurių pagrindu kelia reikalavimą dėl sutarties sąlygų, bet ir pačias sąlygas, tai gali būti išsprendžiama parengiamojo posėdžio metu ieškovui nurodant aiškius reikalavimus, kaip turi būti formuluojamas ikisutartiniuose santykiuose reiškiamas vartotojo reikalavimas.
19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareikšti reikalavimai stokoja aiškumo, tačiau šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, galės būti išsiaiškintos ir sukonkretintos pasiruošimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu. Iš ieškinio aiškiai galima suprasti, kad su abiem atsakovais ieškovas siekia to paties rezultato, kad jie derėtųsi dėl ieškovo siūlomų sutarties sąlygų, taigi trūkumas dėl reikalavimų atsakovams išskyrimo nėra pagrįstas. Teismas nustatė trūkumą dėl reikalavimo dėl atsakomybės taikymo. CPK 273 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi, papildomas aiškinimas dėl atsakomybės taikymo už sprendimo nevykdymą nėra reikalingas. Reikalavime yra remiamasi dviem atsakomybės taikymo pagrindais – teisės aktų pažeidimu bei sprendimo nevykdymu, tačiau teismo kompetencijos ribos apima tik atsakomybės taikymą už sprendimo nevykdymą pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį. Teismas neturi kompetencijos skirti baudą už Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių ir Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros pirkimo pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų nesilaikymą. Ieškovo priklausymas tam tikrai vartotojų grupei nėra reikšmingas ieškinio priėmimui.
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai yra formalūs, jie neužkerta galimybės teismui nagrinėti bylą ir trūkstamų duomenų gauti bylos nagrinėjimo eigoje. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje (pareiškime) nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar tokių įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (pareiškimo), nes ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1340-180/2016; 2018 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018 15 punktas ir kt.).
21. Procesinio dokumento trūkumai, susiję su įrodymų pateikimu, gali ir turi būti nustatomi tokiais atvejais, kai nors procesiniame dokumente nurodomi įrodymai, kuriais vadovaujantis grindžiamas prašymas / jie nurodomi prašymo priedų sąraše, tačiau jie nėra faktiškai pateikiami. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų priedų, šiuo atveju, su ieškiniu buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie, ieškovo nuomone, patvirtina ieškinyje suformuluoto reikalavimo pagrįstumą. Tai, ar šie įrodymai yra pakankami, teismas galės vertinti tik nagrinėdamas bylą iš esmės.
22. Teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Todėl sutiktina ir su ieškovo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė kokie įrodymai turėtų būti pateikti.
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškovo ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovo J. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo J. P. ieškinio atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Perlas energija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Elektrum Lietuva“ dėl nepriklausomo elektros tiekėjo sutarties pasirašymo su vartotoju priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.