Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės įmonės Turto banko pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl termino vykdomajam raštui pateikti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas VĮ Turto bankas pateiktu teismui pareiškimu prašė atnaujinti senaties terminą vykdomajam raštui Nr. 2² -140/1996 m. pateikti vykdyti, išieškojimą nukreipiant į NŽT valdomą mirusios L. D. turtą. Nurodė, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 1996 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2²-140/1996 m. priteisė Lietuvos akciniam inovaciniam bankui (toliau – LAIB) 46048,40 Lt (13336,54 eurų) skolos iš L. D.. Įsiteisėjusio sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2²-140/1996 m., kuris buvo pateiktas Teismo antstolių kontorai prie Pakruojo rajono apylinkės teismo, kuri vykdomąjį raštą 1998 m. rugsėjo 24 d. persiuntė VSDFV Pakruojo skyriui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 522 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių bankp kreditoriams įvykdymo ir banko likvidavimo“ pagrindu LAIB reikalavimo teisė į L. D. skolą perduota pareiškėjui VĮ Turto bankui. L. D. mirė 2004 m. vasario 10 d. Po jos mirties VSDFV grąžino pareiškėjui ne pilnai įvykdytą vykdomąjį raštą (skolos likutis 39376,71 Lt). VĮ Turto bankas 2004 m. kovo 24 d. kreipėsi į Kėdainių rajono notarų biurą, reikšdamas reikalavimą mirusios skolininkės palikimą priėmusiems įpėdiniams, tačiau notaras 2004 m. lapkričio 29 d. informavo, kad dėl paveldėjimo teisių niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta. VSDFV grąžinus 2004 m. vasario 10 d. vykdomąjį raštą, jis dėl objektyvių priežasčių per 5 metus nebuvo iš naujo pateiktas vykdyti antstoliui, nes nebuvo aišku, kas perims ir realizuos po L. D. mirties likusį jos turtą, buvo sudaromas paveldimo turto apyrašas, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai ir t.t. Pareiškėjui siekiant tęsti išieškojimą ir gauti dalinį savo reikalavimų patenkinimą iš realizuoto turto, būtina atnaujinti praleistą 5 metų senaties terminą vykdomajam raštui pateikti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos teismui pateiktu atsiliepimu prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, jog išieškojimas iš skolininkės L. D. pagal 1996 m. gegužės 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2²-140/1996 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu buvo vykdomas antstolio, buvo parduotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas, išskyrus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, o 2004 m. kovo 8 d. mirus skolininkei, vykdomasis raštas 2004 m. sausio 9 d. grąžintas pareiškėjui. Antstolis, sužinojęs apie skolininko mirtį ir apie tai, kad jo turtą paveldėjo valstybė, turėjo sustabdyti vykdomąją bylą ir kreiptis į teismą pakeisti skolininką vykdomojoje byloje. Tačiau pradėtame vykdymo procese skolininkas nebuvo pakeistas į valstybę. Mirusios skolininkės palikimą (žemės sklypą) 2011 m. balandžio 1 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. O-1123 pagrindu priėmė valstybė, patikėtiniu nuo 2011 m. balandžio 13 d. įregistruota Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kadangi antstolis pareiškėjui vykdomąjį raštą grąžino 2004 m. sausio 9 d., todėl nuo šios datos turi būti skaičiuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio 2 dalyje (redakcija nuo 2003-01-01 iki 2011-10-01) numatytas 10 metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, kuris pasibaigė 2014 m. sausio 9 d. Pareiškėjas į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi tik 20019 m. kovo 18 d., o jo nurodoma priežastis, jog nebuvo aišku, kas – Valstybinė mokesčių inspekcija ar Nacionalinė žemės tarnyba perims ir realizuos skolininkės turtą negali būti laikoma svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Be to, pareiškimas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad valstybė nebuvo pakeista skolininku dėl L. D. pradėtoje vykdomojoje byloje, Nacionalinė žemės tarnyba neturi CPK 596 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtos teismo nutarties, kuria jai yra suteiktos materialinės teisės ir pareigos, kylančios iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Be to, mirus skolininkei, pareiškėjas ar antstolis privalėjo per CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytą trijų metų naikinamąjį terminą individualiai informuoti apie reiškiamą kreditorinį reikalavimą kiekvieną valstybės instituciją, kuri tapo skolininkės palikimo įpėdine.

Pareiškėjas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė pareiškimą tenkinti ir bylą nagrinėti pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą bylą nagrinėti ir procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad savo poziciją išdėstė teismui pateiktame atsiliepime.

Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, iš jų negauta prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 1996 m. balandžio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2²-140/96 m., ieškovo Lietuvos akcinio inovacinio banko (toliau - LAIB) naudai priteista iš atsakovės L. D. 13 336,54 Eur (46 048,40 Lt) skolos, kurio pagrindu Pakruojo rajono apylinkės teismas 1996 m. gegužės 20 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2²-140/1996 m. buvo pateiktas Teismo antstolių kontorai prie Pakruojo rajono apylinkės teismo. Pastaroji Teismo antstolių kontora 1996 m. spalio 28 d. pardavusi skolininkės L. D. turtą iš viešųjų varžytinių, 2016 m. spalio 31 d. pervedė išieškotojui LAIB 2940 Lt, liko neišieškota – 43108,40 Lt suma. Dėl šios likusios neišieškotos skolos sumos vykdomasis raštas 1998 m. rugsėjo 4 d. persiųstas Teismo antstolių kontorai prie Kėdainių rajono apylinkės teismo, kuri vykdomąjį raštą 1998 m. rugsėjo 24 d. perdavė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Kėdainių rajono skyriui dėl minėtos likusios skolos išieškojimo iš skolininkės L. D. pajamų (pensijos). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 522 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko kreditoriams įvykdymo ir banko likvidavimo“ pagrindu LAIB reikalavimo teisė į L. D. skolą perduota pareiškėjui VĮ Turto bankui. VSDFV Kėdainių rajono skyrius, atlikęs išskaitymus iš skolininkės, 2004 m. kovo 8 d. raštu grąžino ne pilnai įvykdytą vykdomąjį raštą išieškotojui VĮ Turto bankui, kadangi L. D. 2004 m. sausio 9 d. mirė. Iš VĮ Turto banko ir Kėdainių rajono notarų biuro susirašinėjimo dokumentų matyti, kad 2004 m. kovo 24 d. ir 2004 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas VĮ Turto bankas – palikėjos L. D. kreditorius – kreipėsi į Kėdainių rajono notarų biurą su kreditoriniu reikalavimu likusiai neišieškotai 39376,71 Lt skolos sumai palikimą priėmusiems įpėdiniams (testamento įpėdiniams, palikimo administratoriui), tačiau Kėdainių rajono notarų biuras 2004 m. lapkričio 29 d. pateikė VĮ Turto bankui informaciją, jog dėl paveldėjimo teisių niekas į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. VĮ Turto bankas 2005 m. sausio 4 d. raštu kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – VMI), informuodamas apie aukščiau minėtą savo kreditorinį reikalavimą bei nustatęs, jog mirusioji skolininkė turi nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Pakruojo rajone, Bališkių kaime, nurodė, jog paveldimas turtas paveldėjimo teise turi pereiti valstybei, kuriai atstovauja būtent VMI. Iš byloje esančių vėlesnių, t.y. laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2010 m. trukusių VĮ Turto banko ir VMI susirašinėjimo dokumentų, o taip pat laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2018 m. vykusių susirašinėjimų su Nacionaline žemės tarnyba, matyti, kad pareiškėjas VĮ Turto bankas savo kreditorinį reikalavimą pateikė ir valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujančiam asmeniui VMI, kuri 2004 m. sausio 9 d. mirusios L. D. palikimą priėmė Lietuvos Respublikos vardu tik 2011 m. balandžio 1 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu, o nuo 2011 m. balandžio 13 d. mirusiosios turto patikėtiniu įregistruota Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Iš minėtu laikotarpiu VĮ Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos vykusio susirašinėjimo dokumentų matyti, kad skolininkės turtas (žemės sklypas) buvo perduotas realizuoti antstoliui, todėl VĮ Turto bankas prašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos gautas lėšas pervesti išieškotojui, tačiau pastaroji institucija lėšas pervesti atsisakė.

Lietuvos Respublikos CPK 606 straipsnyje įtvirtinti terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti. CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011-10-01, buvo nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Tačiau minėta nuostata buvo pakeista 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1480 ir nuo 2011-10-01 galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas trumpesnis terminas, numatant, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. CPK 608 straipsnyje įtvirtinta, jog išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas šio Kodekso 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-415/2016, pasisakė dėl CPK 606 straipsnio 2 dalies normos aiškinimo (taikymo) ir CPK 608 straipsnio aiškinimo dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo, nurodydamas, jog atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą, sprendžiama, kad, priešingai nei nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios CPK 606 straipsnio 2 dalies normos, nustačiusios dešimties metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, redakcijos taikymo atveju, kai Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002 m. vasario 28 d. Nr. IX-743) normos specialiai reglamentavo nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojančio CPK taikymo taisykles procesinėms situacijoms, atsiradusioms iki naujo CPK įsigaliojimo, šiuo atveju CPK 606 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480), įsigaliojusios nuo 2011 m. spalio 1 d., redakcijos, nustačiusios 5 metų, t. y. per pusę trumpesnį, terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, taikymui situacijoms, kai iki 2011 m. spalio 1 d. išduotiems vykdomiesiems dokumentams vykdyti pateikimo terminas naujojo teisinio reglamentavimo įsigaliojimo dieną nepasibaigęs, įstatymų leidėjas specialiai nereglamentavo. Tai leidžia daryti išvadą, kad CPK 606 straipsnio 2 dalis, nustatanti 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti be jokių išlygų taikoma ir iki 2011 m. spalio 1 d. išduotiems vykdomiesiems dokumentams. Susiklosčiusi dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo procesinė situacija inter alia vertintina ir išieškotojo teisių, tiesiogiai kylančių iš Konstitucijos ir jos saugomų, apsaugos kontekste. Kasacinis teismas nurodė, jog Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-415/2016).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad vykdomasis raštas, 1996 m. gegužės 20 d. išduotas Pakruojo rajono apylinkės teismo 1996 m. balandžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2²-140/96 m., pagrindu išieškotojui Lietuvos akciniam inovaciniam bankui dėl 13 336,54 Eur (46 048,40 Lt) skolos išieškojimo iš skolininkės L. D. buvo pateiktas Teismo antstolių kontorai prie Pakruojo rajono apylinkės teismo, vėliau - 1998 m. rugsėjo 24 d. Teismo antstolių kontoros prie Kėdainių rajono apylinkės teismo perduotas VSDFV Kėdainių rajono skyriui dėl skolos išieškojimo iš skolininkės pajamų (pensijos), o, skolininkei L. D. 2004 m. sausio 9 d. mirus, VSDFV Kėdainių rajono skyrius 2004 m. kovo 8 d. raštu grąžino ne pilnai įvykdytą vykdomąjį raštą išieškotojui VĮ Turto bankui 2004 m. kovo 10 d., kas lemia, jog vykdomoji byla užbaigta (CPK 632 straipsnio 5 punktas). Šiuo atveju vykdomąjį dokumentą grąžinus išieškotojui, naujas terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti skaičiuotinas nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos – 2004 m. kovo 10 d. (CPK 607 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios CPK 606 straipsnio 2 dalies normos redakcijoje nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, o 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 minėta CPK 606 straipsnio 2 dalies norma buvo pakeista ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Nagrinėjamu atveju, remiantis aukščiau nurodytu teisinius reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, taikytinas būtent kreipimosi metu galiojančios teisės normos nustatytas penkerių metų senaties terminas vykdomajam dokumentui vykdyti pateikti, kurį pareiškėjas yra praleidęs.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų duomenų visumą, sprendžia, jog pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, nes iš bylos medžiagos: pareiškėjo susirašinėjimo su Kėdainių rajono notarų biuru, Šiaulių apskrities bei Kauno apskrities VMI ir suinteresuotu asmeniu, matyti, kad pareiškėjas, gavęs duomenis apie skolininkės L. D. mirtį, aktyviai siekė įgyvendinti savo, kaip išieškotojos ir palikėjos kreditoriaus teises, pateikė tinkamai ir laiku kreditorinius reikalavimus (CK 5.63 straipsnis) notarui, valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujančiai institucijai – Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijai. Tuo tarpu pastaroji, kaip patvirtina bylos medžiaga ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tik 2009 m. pateikė Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo po L. D. mirties, o paveldėjimo turto perėjimo valstybei procedūros baigtos tik 2011 m. balandžio 1 d. išdavus Palikimo perėjimo valstybei liudijimą ir suinteresuotam asmeniui 2011 m. balandžio 13 d. įregistravus paveldėto žemės sklypo patikėtiniu. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog po to, kai suinteresuotas asmuo perėmė valstybės paveldėtą turtą, pareiškėjas aktyviai 2013 m. - 2018 m. laikotarpiu vykdė susirašinėjimą su Nacionaline žemės tarnyba, reikalaudamas realizuoto turto (žemės sklypo) lėšas pervesti pareiškėjui, tačiau lėšos išieškotojui nepervestos. Paminėti duomenys ir valstybės institucijų susirašinėjimo medžiaga leidžia spręsti, jog būtent valstybę atstovaujančios institucijos nepateisinamai ilgai vykdė 2004 m. sausio 9 d. mirusiosios skolininkės paveldėjimo, turto perėmimo ir realizavimo procedūras. Ir nors šiuo atveju terminas praleistas gana žymiai, tačiau byloje nustatytos termino vykdomajam dokumentui pateikti praleidimo priežastys nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir egzistavo ne dėl pareiškėjo (išieškotojo) nepateisinamai pasyvaus ar nesąžiningo procesinio elgesio, o būtent dėl aukščiau nurodytų valstybę atstovaujančių institucijų veiksmų. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui senaties termino taikymas nagrinėjamoje faktinėje situacijoje neproporcingai pažeistų pareiškėjo (išieškotojo) interesus, jo teisėtus lūkesčius ir teisinio tikrumo principą, o taip pat prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujintinas (CPK 608 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, 608 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui Valstybės įmonei Turto bankui praleistą terminą vykdomajam raštui Nr. 2²-140/1996 m., išduotam Pakruojo rajono apylinkės teismo 1996 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2²-140/1996 m. pagrindu, pateikti vykdyti, išieškojimą nukreipiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valdomą mirusiosios L. D. turtą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.