Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-02-03 · Civilinė byla Nr. 2A-38-538/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-03
Bylos Nr.
2A-38-538/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė
Ieškovas
G. B.
Trečiasis asmuo
Lietuvos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
Atsakovas
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Kazimieras Motieka
Pranešėjas A. Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-38-538/2010Teisėjas M. Martinaitis Procesinio sprendimo kategorija(S)30.10; 121.15; 121.21.KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Almantas Padvelskis, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovui G. B., ieškovo atstovui advokatui Kazimierui Motiekai, trečiojo asmens Lietuvos kariuomenės atstovui Renaldui Bujokui, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui Ramūnui Kučiauskui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretieji asmenys Lietuvos kariuomenė ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003-06-10 įsakymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003-06-10 įsakymą Nr. 13.6-1842 dėl pastatų nugriovimo; atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą skundui dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2003-06-10 įsakymo panaikinimo paduoti. Nurodė, kad Vyriausybė 1992-12-17 nutarimu Nr. 961 Krašto apsaugos ministerijai perdavė Kairių karinį poligoną, kurio 49-ajame kvartale yra du civilinės paskirties objektai. Klaipėdos apskrities viršininkas 2003-06-10 įsakymu įpareigojo AB „Dubysa“ iki 2003-08-01 nugriauti Kairių kariniame poligone esančius civilinės paskirties statinius – poilsio namelį ir poilsio namelio rūsį. Pastatai iki nustatyto termino nugriauti nebuvo, šiuos statinius 2004-07-14 varžytynėse, kurios buvo vykdomos pagal Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nustatytą tvarką, įsigijo pareiškėjas. VĮ Registrų centro registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006-10-03 sprendimu Nr. 276 ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2006-07-11 sprendimu atsisakyta minėtus statinius registruoti. Nurodė, kad ginčo įsakymas neatitinka faktinių duomenų ir iš esmės pažeidžia pareiškėjo interesus. Įsakymas priimtas vadovaujantis Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, vadovaudamasis Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278, Aplinkos ministro ir Teisingumo ministro 2003-04-03 įsakymu Nr. 158/89, ir atsižvelgiant į ieškovo prašymą, 2006-06-30 surašė Senų pastatų patikrinimo aktą Nr. TN-83, kuriuo konstatavo, kad statiniai, kurių kadastriniai matavimų indeksai 1K1ž, 2K1(ž) (poilsinės), 3J1P (siurblinė), K1 (atraminė sienelė), K, K2 (aikštelė), gali būti toliau naudojami ir registruojami, savavališkos statybos aktų ar kitokių draudimų statyti ir naudoti akte išvardytus statinius nėra, aktas nebuvo apskųstas, jis yra galiojantis. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ginčo įsakymą panaikino 2006-11-07 įsakymu Nr. 13.6-5711 (T., 1 b. l. 3-5).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-04-28 sprendimu ieškinį patenkino, panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2003-06-10 įsakymą Nr. 13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“. Nurodė, kad iš 2004-08-05 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimo matyti, kad ieškovas 2004-06-29 Varžytinių protokolų Nr. 52 ir Nr. 53, 2004-07-14 Varžytinių aktų Nr. 14 ir Nr. 15 pagrindu yra įsigijęs nuosavybės teisę į poilsio namelius 1K1(ž) p ir 2K1(b)p, esančius Kairių kaime, Klaipėdos rajone. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str, 3 d. numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo pastatams 1999-10-12 buvo atlikti kadastriniai matavimai (registro Nr. 50/156253), kad pastatai yra suformuoti kaip atskiri objektai, jiems suteikti unikalūs numeriai, šie duomenys užfiksuoti Nekilnojamojo turto registre (įrašas galioja nuo 2001-01-19). Nurodė, kad nors ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo pastatai pagal savo statusą nėra galutinai įtraukti į duomenų bazę, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d., nėra pagrindo teigti, kad ginčo pastatai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes šių pastatų kadastro duomenys yra įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, tik nėra nurodyta įregistravimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo pastatai yra pastatyti 1979 metais, apie šių statinių vykdytą statybą rašytinių įrodymų nėra išlikę, tačiau byloje nėra duomenų ir apie tai, kad ginčo statiniai buvo statomi ar pastatyti pažeidžiant tuo metu galiojusius įstatymus ar kitus normatyvinius statybos techninius dokumentus. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad ginčo administracinis aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, todėl yra pagrindas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 2 p. pagrindu panaikinti ginčo administracinį teisės aktą. Taip pat konstatavo, kad statiniai, kurių kadastriniai matavimų indeksai 1K1ž, 2K1(ž) (poilsinės), 3J1P (siurblinė), K1 (atraminė sienelė), K, K2 (aikštelė), gali būti toliau naudojami ir registruojami, savavališkos statybos aktų ar kitokių draudimų statyti ir naudoti akte išvardytus statinius nėra, aktas nebuvo apskųstas, jis yra galiojantis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimtą sprendimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad skundo padavimo termino klausimą išsprendė teismas, kuriam ši byla iš principo neteisminga, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas iš esmės ir pagal CPK 329 str. 2 d. 6 p. nustatytas Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl individualaus administracinio akto teisėtumo, privalėjo vadovautis ne CPK normomis, o specialaus įstatymo, t. y. ABTĮ, normomis, nustatančiomis tiek skundų dėl administracinių teisės aktų padavimo terminus, tiek ir pagrindus, kuriems esant tokie administraciniai teisės aktai pripažįstami neteisėtais ir negaliojančiais. Nurodė, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą atnaujinti terminą, privalėjo pateikti praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Priešingai, pareiškėjas žinojo apie ginčijamą įsakymą ir galimybę jį apskųsti, tačiau to dėl neaiškių priežasčių tinkamai nepadarė. Skundą pateikė tik 2008-03-19 pasibaigus skundo padavimo terminui. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino 2006-06-30 Senų statinių patikrinimo aktą Nr. STN-83, nes KAVA 2003-06-10 įsakymas galiojo iki 2006-11-07, kaip buvo panaikintas KAVA įsakymu Nr. 13.6-5711, o jo galiojimas buvo atkurtas 2008-02-01 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-910-386/2007. Tai reiškia, kad KAVA 2003-06-10 įsakymas dėl savavališkos statybos statinio nugriovimo galiojo ir 2006-06-30, kai buvo surašytas Senų statinių patikrinimo aktas Nr. STN-83, todėl daro išvadą, kad minėtas aktas surašytas neteisėtai ir teismas neturėjo juo remtis. Taip pat nurodė, kad nėra jokių dokumentų, liudijančių tai, kad minėti statintiai buvo pastatyti laikantis jų statybos metu galiojusių teisės aktų, tai patvirtina faktą, kad minėti statiniai buvo pastatyti neteisėtai, nesilaikant jų statybos metu egzistavusių ir statybos teisėtumą reglamentavusių teisės aktų.

Trečiasis asmuo Lietuvos kariuomenė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nepasisakė dėl nustatyto termino ginčijamam teisės aktui panaikinti praleidimo. Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos tesmui, todėl jis, priimdamas ieškinį, turėjo patikrinti reikalavimo teisinį bei faktinį pagrindą ir taikyti senatį, jeigu ginčo šalis to reikalauja. Nenagrinėdamas trečiųjų asmenų motyvų dėl senaties termino, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 str., todėl yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymi, kad teismas, vertindamas, ar yra pagrindas naikinti 2003-06-10 priimtą KAVĄ įsakymą, turėjo nustatyti, ar įsakymo priėmimo metu nebuvo aplinkybių, kurios pagrįstų, jog tokio turinio įsakymas negalėjo būti išleistas, kadangi prieštaravo teisinei ir faktinei situacijai, buvusiai įsakymo priėmimo metu, tačiau to nepadarė, ir dėl to pirmosios instancijos motyvai dėl to, kad 2003-06-10 KAVA įsakymo neteisėtumą pagrindžia 2006-06-30 sudarytas Senų statinių patikrinimo aktas, yra nepagrįsti ir neteisėti. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, dėl G. B. teisės naudotis pastatais yra nepagrįsta, nes prieštarauja procesiniams sprendimams, kurie priimti bylose, kuriuose dalyvavo tie patys asmenys. Teigia, kad nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad statiniams statyti buvo išduoti leidimai, kad jų statybai buvo skirtas žemės sklypas, kadastriniai matavimai padaryti tik 1999 metais, nėra jokių duomenų, kad pastatai būtų įregistruoti ūkinėse knygose, tai reiškia, kad jie aktų nustatyta tvarka nebuvo priimti eksploatuoti, vadinasi, sklypai suformuoti neteisėtai. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl civilinio proceso normų reglamentuojančių įrodinėjimą, tai lėmė nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į atskiruosius skundus ieškovas teigia, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Aiškina, kad jis nurodė teismui termino praleidimo priežastis ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Senų statinių patikrinimo aktu Nr. STN – 83, kurio tretieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ir teisingumo ministrų 2003-04-03 įsakymo Nr. 158/89 nustatyta tvarka neskundė. Taip pat nurodė, kad Kairių poligono perdavimo plane minėti pastatai yra pažymėti, priešingai nei teigia tretieji asmenys. Tai patvirtina 1996-03-07 raštas Nr. 16, adresuotas Klaipėdos apskrities valdytojui, jame prašoma numatyti galimybę šiuos pastatus inventorizuoti ir užregistruoti patikėjimo teise Lietuvos kariuomenės vardu. Tretieji asmenys buvo suinteresuoti perimti šiuos pastatus nuosavybėn arba patikėjimo teise ir todėl nereikalavo jų nugriauti. Reikalavimas nugriauti atsirado tada, kai gavo pasiūlymą perimti pastatus įstatymų nustatyta tvarka, kompensuojant to turto vertę jo turėtojui. Nurodė, kad jis yra sąžiningas įgijėjas ir jo, kaip statinių savininko, teises gina įstatymai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Terminui pasibaigus, teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-03-31 nutartimi ieškovui G. B. atnaujino terminą skundui paduoti ir priėmė skundą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003-06-10 įsakymo Nr. 13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“ panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl termino, nes šiuo klausimu pasisakė Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-03-31 nutartimi. Apeliantai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl senaties termino taikymo. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas ginčijo Klaipėdos apskrities viršininko 2006-11-07 įsakymą Nr. 13.6-5711, kuriuo buvo panaikintas skundžiamas Klaipėdos apskrities viršininko 2003-06-10 įsakymas Nr. 13.6-1842, ir tuo metu šis įsakymas buvo laikomas negaliojančiu, kol Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-01 sprendimu buvo panaikintas 2006-11-07 įsakymas Nr. 13.6-5711, mano, kad ieškovas dėl objektyvių priežasčių laiku negalėjo apskųsti minėto įsakymo per įstatymo nustatytą terminą. Todėl, remdamasi byloje esančiais duomenimis, kolegija daro išvadą, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jis atnaujintinas (CK 1.117 str. 4 d.)

LR CK 4.47 str. yra nustatyta, kad asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kuri nustato, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2004-08-05 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimu, nustatė, kad ieškovas 2004-06-29 Varžytynių protokolų Nr. 52 ir Nr. 53, 2004-07-14 Varžytynių aktų Nr. 14 ir Nr. 15 pagrindu yra įsigijęs nuosavybės teisę į ginčo pastatus. Varžytynių aktai yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Ginčo pastatams yra suteikti unikalūs numeriai (poilsio namelio unikalus Nr. 5599-9005-3010, žymėjimas plane 1K1(ž)p, ir poilsio namelio, kurio unikalus Nr. 5599-9005-3020, žymėjimas plane 2K1(b)p, esančių Kairių kaime, Klaipėdos rajone, kadastriniai duomenys yra fiksuoti 1999-10-12, registro Nr. 50/156253). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo teigti, kad ginčo pastatai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes tai patvirtina pastatams suteikti unikalūs numeriai.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 35 str. 1 d. 5 p. įtvirtinta, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas tuo atveju, kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus – per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, nustatytą laiką. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo pastatai yra pastatyti 1979 metais. Rašytinių įrodymų apie ginčo statinių vykdytą statybą nėra išlikę, taip pat byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo statiniai buvo statomi ar pastatyti pažeidžiant tuo metu galiojusius įstatymus ar kitus normatyvinius statybos techninius dokumentus. Kairių poligono perdavimo plane minėti pastatai yra pažymėti (b.l. 50, I tomas), taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad apie ginčo pastatus Lietuvos kariuomenė žinojo ir prašė šiuos pastatus inventorizuoti ir įregistruoti kaip Krašto apsaugos ministerijos Klaipėdos 7-to Dragūnų Pamario gynybos bataliono nuosavybę (b. l. 38, 39, I tomas). 2003-09-19 rašte Nr. IS-873 Lietuvos kariuomenės atstovų yra pažymėta, kad poilsio namelį iš varžytynių įsigytų Lietuvos kariuomenė ir tada jį būtų galima teisiškai įregistruoti ir panaudoti poligono reikmėms, o nesusitarus, būtų galima reikalauti pastatus nugriauti (b. l. 40, I tomas). Akivaizdu, kad tretieji asmenys ginčo pastatus norėjo įsigyti ir juos įtraukti į kariuomenės balansą ir nereiškė jokių reikalavimų dėl neteisėtų pastatų nugriovimo, vadinasi, tuo metu ginčo dėl pastatų teisėtumo nebuvo. Kadangi ginčo pastatus ieškovas įgijo teisėtai, todėl kolegija pažymi, kad tokiu atveju tretieji asmenys gali kreiptis į teismą dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, o ne reikalauti juos nugriauti.

Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2006-06-30 Senų statinių patikrinimo aktu Nr. STN-83, nes KAVA 2003-06-10 įsakymas galiojo iki 2006-11-07, kai buvo panaikintas KAVA įsakymu Nr. 13.6-5711, o jo galiojimas buvo atkurtas2008-02-01 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-910-386/2007 ir tai reiškia, kad KAVA 2003-06-10 įsakymas dėl savavališkos statybos statinio nugriovimo galiojo ir 2006-06-30, kai buvo surašytas Senų statinių patikrinimo aktas Nr. STN-83. Pirmosios instancijos teismas šiuo aktu rėmėsi kaip vienu iš įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo pastatai nebuvo pastatyti savavališkai. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 str.). Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2006-06-30 Senų pastatų patikrinimo aktą Nr. TN-83 surašė vadovaudamasis Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278, Aplinkos ministro ir Teisingumo ministro 2003-04-03 įsakymu Nr. 158/89 bei atsižvelgiant ir į ieškovo prašymą. Taigi minėtas aktas yra parašytas asmenų, kurie turėjo teisę tokį aktą surašyti ir šio akto niekas neskundė, todėl jis yra galiojantis. Byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų šį aktą ar jame išdėstytus teiginius. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėtuoju aktu nustatydamas ginčo pastatų teisėtumą. Ieškovo įsigyti statiniai niekada nebuvo pripažinti savavališkais statiniais, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo nugriauti ginčo pastatų, ir panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2003-06-10 įsakymą Nr. 13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčo administracinis aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 2 p., yra pagrindas panaikinti ginčo administracinį teisės aktą.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusAušra Maškevičienė