- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-04
- Bylos Nr.
- e2-11101-1041/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04786-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- AS „PlusPlus Capital“
- Atsakovas
- M. T., J. T.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS „PlusPlus Capital“ ieškinį atsakovams J. T. ir M. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas ieškiniu prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų 12 049,90 Eur skolą (11 002,62 Eur negrąžintą kreditą + 992,27 Eur mokėjimo palūkanas + 55,01 Eur delspinigius), 17,00 proc. mokėjimo palūkanas už 11 002,62 Eur sumą nuo 2018 m. kovo 22 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 3–6).Atsakovai ir akcinė bendrovė „Swedbank“ (toliau – bankas) sudarė 2017 m. balandžio 11 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kuria atsakovai įsipareigojo bankui pasinaudoti kreditu ir per nustatytą laikotarpį grąžinti kreditą, mokant pastovias mėnesines įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovams neįvykdžius įsipareigojimų, įgytų sutarties pagrindu, bankas nutraukė sutartį su atsakovais.Bankas perleido kreditorinio reikalavimo teises į įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, kuris reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises į atsakovų įsiskolinimą ieškovui, Lietuvoje atstovaujamam „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo. Apie reikalavimo perleidimą atsakovai informuoti registruotu laišku.
Atsakovai atsiliepimu su ieškiniu nesutinka (e. b. l. 37–38).Reikalavimo perleidimo sutartyje dalyvauja keturi juridiniai asmenys: akcinė bendrovė „Swedbank“, „PlusPlus“ OU, PlusPlus“ Ou Lietuvos filialas, „PlusPlus Capital“ AS. Atsakovams kyla abejonės dėl reikalavimo perleidimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl faktinių aplinkybių
Šalys sudarė 2017 m. balandžio 11 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 17), pagal kurią atsakovams buvo suteiktas 11 642,15 Eu kreditas su 17,000 proc. metinių palūkanų norma, 0,05 proc. delspinigiai, kredito paskirtis – pagal sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Suteikta paskola turėjo būti grąžinta iki 2020 m. gruodžio 27 d. Atsakovams tinkamai nevykdant sutarties, bankas 2018 m. sausio 3 d. vienašališkai nutraukė sutartį (e. b. l. 28, 29).2017 m. lapkričio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bankas perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovų įsiskolinimą pagal sutartį „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiai per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą (e. b. l. 8–9, 13, 63–65).2017 m. lapkričio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartimi „PlusPlus Baltic“ OU reikalavimo teises į atsakovų įsiskolinimą pagal sutartį perleido „PlusPlus Capital“ AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas (e. b. l. 10–11, 14, 63–65).
Dėl reikalavimo perleidimo
Ieškovės atstovė Lietuvoje 2018 m. kovo 16 d. išsiuntė atsakovams pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo; apie jų įteikimą byloje duomenų nėra (e. b. l. 11, 30), tačiau atsakovas aplinkybę, kad šiuos pranešimus gavo, patvirtino teismo posėdžio metu (2018 m. gegužės 2 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 00 sek. – 10 min. 00 sek.). Taip pat apie reikalavimo perleidimą atsakovai yra informuoti šioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.Skolininkui apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta bet kokia forma ir būdu, suteikiant informaciją apie pradinio kreditoriaus turimą reikalavimą ir jo perleidimą naujajam kreditoriui, todėl laikytina, kad ieškovei 2018 m. kovo 16 d. išsiuntus atsakovams pranešimą registruotu laišku, atsakovai buvo tinkamai informuoti apie reikalavimo teisės perleidimą, tuo labiau, kad atsakovai apie reikalavimo perleidimą informuoti šioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).Atsakovams kyla abejonės dėl reikalavimo perleidimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau pačių reikalavimo perleidimo sutarčių jie neginčija. Atsakovas reikalavimo perleidimo nepagrįstumą argumentuoja tuo, kad jis perleistas keliems asmenims (2018 m. gegužės 2 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 00 sek. – 6 min. 39 sek.). Teismas atkreipia dėmesį, kad pranešimas apie reikalavimo perleidimą skolininkui aktualus tuo, kad išvengti dvigubo skolos sumokėjimo, t. y. tiek pradiniam kreditoriui, tiek naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010), tačiau kreditorius nėra saistomas skolininko sutikimo, kad galėtų perleisti savo reikalavimo teisę į skolininką kitam kreditoriui.
Dėl skolos, mokėjimo bei procesinių palūkanų ir delspinigių priteisimo
Atsakovas teismo posėdžio metu pačio skolos ir išvestinių reikalavimų dydžio neginčijo, tik, kaip jau minėta, nesutiko su daugkartiniu skolos perleidimu (2018 m. gegužės 2 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 00 sek. – 13 min. 20 sek.). Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalies nuostatas vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Paskolos (kredito) gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).Atsakovai sutartimi ir jos priedu Nr. 1 įsipareigojo bankui vartojimo kreditą kartu mokėjimo palūkanomis grąžinti iki 2020 m. gruodžio 17 d., mokant kas mėnesines įmokas po 350,77 Eur (paskutinį mėnesį – 350,48 Eur) (e. b. l. 19). Atsakovams nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir bankui nutraukus sutartį, atsakovai privalėjo grąžinti suteiktą kreditą (sutarties 11.2.1. ir 11.3. punktai). Reikalavimo perleidimo dieną negrąžinto kredito likutis sudarė 11 002,62 Eur, todėl jis priteisiamas solidariai iš atsakovų ieškovei.Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Atsakovai ir bankas sutartyje sutarė dėl 17 proc. pelno metinių palūkanų. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).Reikalavimo perleidimo dieną palūkanų įsiskolinimas sudarė 941,02 Eur. Po reikalavimo perleidimo palūkanų suma padidėjo 51,52 Eur (11 002,62 Eur X 17,00 proc. X 10 dienų) (nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. kovo 22 d.). Esant šioms aplinkybėms iš atsakovų ieškovui solidariai priteisiamos 992,27 Eur pelno palūkanos iki 2018 m. kovo 22 d. bei 17 proc. metinės mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, paskaičiuotos už 11 002,62 Eur nuo 2018 m. kovo 22 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).Atsakovai ir bankas sutartimi susitarė dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pavėluotą kalendorinę termino dieną (sutarties 7.2 punktas). Atsakovams pažeidus sutartį, kyla pareiga sumokėti delspinigius, todėl iš atsakovų solidariai priteisiami 55,01 Eur delspinigiai, paskaičiuoti nuo reikalavimo perleidimo iki ieškinio padavimo (11 002,62 X 0,05 proc. X 10 d.).CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti.Ieškovė CK 6.210 straipsnio pagrindu pareiškė reikalavimą solidariai priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, tenkinus ieškinį, 5 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisiamos solidariai iš atsakovų (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl proceso dalyvių procesinio elgesio
Atsakovai dieną prieš teismo posėdį 16 val. 45 min. 31 sek. pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį, tačiau teismas ieškovo prašymu, kuris įžvelgė bylos vilkinimą, tokio prašymo netenkino ir bylą išnagrinėjo teismo posėdyje dalyvaujant tik ieškovui (2018 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 10 sek. – 14 min. 00 sek.).CPK 246 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.Atsakovas prašė teismo posėdį atidėti dėl ligos, tačiau ligos pobūdžio nepaaiškino, tuo labiau, kad liga nėra pripažįstama svarbia priežastimi atidėti teismo posėdį, nebent ligos pobūdis būtų toks, kad atsakovas gulėtų stacionare, o ambulatorinio gydymo faktas pats savaime nevertintinas kaip aplinkybė, realiai sutrukdžiusi ar atėmusi galimybę atvykti į teismo posėdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m, balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2003). Tuo labiau, kad byloje atsakove dalyvauja atsakovo sutuoktinė, kuri nurodė, kad negalinti dalyvauti teismo posėdyje, nes prižiūri sergantį vaiką, tačiau atsakovas nepaaiškino, kodėl jis tuo pačiu negalėjo prižiūrėti vaiko (teismo posėdis truko 23 minutes). Svarbu yra tai, kad paties skolos fakto atsakovas neginčijo, jis tik kėlė abejones dėl daugkartinio skolos perleidimo, nors pačių reikalavimo perleidimo sutarčių neginčijo. Todėl teismui nekilo abejonių dėl galimybės išnagrinėti bylą iš esmės atsakovams nedalyvaujant, tuo labiau, kad ieškovas paaiškino apie atsakovui būdingą nevienkartinį tokį elgesį, galimai siekiant vilkinti skolos sumokėjimą.CPK 161 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimo metu bylą atidėti šiame straipsnyje nurodytu pagrindu galima tik vieną kartą.Nagrinėjamu atveju 2018 m. gegužės 2 d. parengiamasis teismo posėdis, kuriame buvo pereita į teisminį nagrinėjimą, buvo atidėtas sudarant galimybę atsakovui vesti bylą per advokatą (advokato padėjėją), tačiau atsakovas tokios teisės nerealizavo, o, kaip nurodyta sprendimo 15 punkte, bylą atidėti aptariamu pagrindu galima tik vieną kartą.Byloje dalyvaujantis asmuo , neturėdamas galimybės asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, turi rūpintis, kad būtų tinkamai atstovaujamas, nes nuolat atidedant bylos nagrinėjimą, būtų pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai, kitų dalyvių teisė į tinkamą procesą (CPK 7 straipsnis).Šalys (jų atstovai) turi pareigą rūpintis proceso skatinimu, laiku nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, ir draudžiama piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis). Tokios procesiniuose įstatymuose nustatytos pareigos byloje dalyvaujantiems asmenims ir yra orientuotos į greitą bei operatyvų bylos išnagrinėjimą, o tai leidžia užtikrinti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje 6 straipsnyje18 įtvirtintą asmens teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis. Įstatymų leidėjo poziciją patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingų interesų turinčių, dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir interesų privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai bei veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008; 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-999/2001).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 271,00 Eur žyminį mokestį. Tenkinus ieškinį, žyminis mokestis lygiomis dalimis priteisiamas iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).Teismas patyrė 5,56 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Jos valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis, tenkantis mokėti kiekvienam iš atsakovų, mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovų J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 002,62 Eur (vienuolikos tūkstančių dviejų eurų 62 ct) negrąžintą kreditą, 992,27 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 27 ct) mokėjimo palūkanas nuo 2018 m. kovo 22 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 55,01 (penkiasdešimt penkių eurų 01 ct) Eur delspinigius, 17,00 proc. mokėjimo palūkanas už 11 002,62 Eur sumą nuo 2018 m. kovo 22 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 048,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 271 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt vieno) žyminį mokestį.
Šis Kauno apylinkės teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.