Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1101-894/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-30
Bylos Nr.: e2-1101-894/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-03771-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rasa Urbanavičiūtė
Ieškovas: ERGO Insurance SE, Lietuvoje
Atsakovas: E. M.
Advokatai: Nerijus Strazdas

Kategorijos

2.6.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-1101-894/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03771-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10., 2.6.10.2., 2.6.10.5.1., 2.6.39.2.6.1. (S)

Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rasa Urbanavičiūtė,sekretoriaujant Laurai Jotautaitei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu (vaizdo konferencijų programa „Zoom“) ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei Birutei Petkevičienei,

atsakovės E. M. atstovui advokatui Nerijui Strazdui,trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei E. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jo argumentai

1. Ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės 1 191,84 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-3).

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė su draudimo bendrove ERGO Insurance SE sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Draudimo sutartis), pagal kurią vienerių metų laikotarpiui, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., buvo apdrausta transporto priemonės TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo sutartyje numatyta, jog draudimo sutarties kaina yra 115,71 Eur (Draudimo sutarties 1.5.1. punktas). Nurodytos draudimo sutarties kainos mokėjimas atsakovei buvo išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui, šalys susitarė, jog draudimo įmoka bus sumokama per 4 kartus, tai yra atsakovė įsipareigojo iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. sumokėti 28,92 Eur, iki 2018 m. lapkričio 15 d. sumokėti 28,93 Eur, iki 2019 m. vasario 15 d. sumokėti 28,93 Eur ir iki 2019 m. gegužės 15 d. sumokėti likusią dalį – 28,93 Eur (Draudimo sutarties 1.5.2. punktas). 2018 m. gruodžio 14 d. prekybos centro „Mega“ stovėjimo aikštelėje, Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu apdrausta transporto priemonė TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė ir apgadino transporto priemonę VOLVO XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po eismo įvykio buvo užpildyta Eismo įvykio deklaracija, kurioje transporto priemonės TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas patvirtino, kad yra atsakingas už padarytą žalą. Kadangi transporto priemonės TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, nuostolius dėl sugadintos transporto priemonės VOLVO XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patyręs asmuo kreipėsi į ieškovę ir pateikė pretenziją dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo. Ieškovė atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdama jam 1 191,84 Eur draudimo išmoką. Atsakovė sumokėjo tik pirmąją įmoką, jokių kitų įmokų pagal sudarytą draudimo sutartį atsakovė nesumokėjo. Dėl neįvykdytų įsipareigojimų draudimo bendrovė nutraukė su atsakove sudarytą Draudimo sutartį. Ieškovė, įgyvendindama jai įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę, kreipėsi į atsakovę, reikalaudama grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovė dublike (e. b. l. 27-29) su atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais nesutinka. Nurodo, jog visus veiksmus, kad atsakovė gautų elektronines sąskaitas ieškovė iš savo pusės atliko operatyviai ir tinkamai, tačiau pati atsakovė nepasirinko automatinio elektroninių sąskaitų apmokėjimų, todėl ieškovės siųstų sąskaitų už 2018 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė neapmokėjo. Atsakovei neapmokėjus sąskaitų ir per tą laiką padarius eismo įvykį, ieškovė turėjo pareigą atlyginti nukentėjusiesiems asmenims padarytą žalą, tačiau įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę taikyti regresą į atsakovę. Atsakovė netinkamai vertina elektroninės sąskaitos gavimo sutartį ir tapatina šią sutartį su tiesioginio debeto sutartimi, kuri buvo naudojama iki 2016 m. sausio 1 d. Ieškovė pažymi, jog iki 2016 m. sausio 1 d. buvo galima sudaryti tiesioginio debeto sutartis su klientais dėl automatinio siunčiamų sąskaitų apmokėjimo. Tokios sutarties pagrindu bankas, kurio paslaugomis naudojasi klientas, iš kliento sąskaitos pervesdavo sutartyje nurodytą sumą į paslaugų teikėjo sąskaitą be kliento įsikišimo. Tiesioginio debeto sutartys Lietuvoje panaikintos įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 260/2012. Bankai apie tokius pokyčius turėjo informuoti savo klientus. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė naudojasi AB SEB bankas paslaugomis. Pagal banko pateiktą informaciją matyti, jog klientas siekdamas naudotis elektroninės sąskaitos paslauga su automatiniu atsiskaitymu turi sudaryti elektroninės sąskaitos gavimo sutartį su paslaugų teikėju, paslaugų teikėjas turi bankui pateikti tokią pasirašytą sutartį ir elektroninę sąskaitą, kuri būna matoma klientui jo elektroninėje bankininkystėje. Klientas gavęs elektroninę sąskaitą ir siekdamas, jog šios sąskaitos būtų apmokamos automatiškai turi savo elektroninėje bankininkystėje pasirinkti, jog šio paslaugų teikėjo sąskaitos būtų apmokamos automatiškai. Svarbu pažymėti, jog paslaugų teikėjo pateikta elektroninė sąskaita kliento bankui nėra automatiškai apmokama be paties kliento valios. Jei klientas nepageidauja, pateiktų elektroninių sąskaitų apmokėti automatiškai, tokiu atveju, jis gavęs elektroninę sąskaitą turi pats ją apmokėti. Ieškovė ir atsakovė buvo sudarę elektroninės sąskaitos gavimo sutartį, ieškovas šią sutartį pateikė bankui, kurio paslaugomis naudojasi atsakovė, ir draudimo sutartyje nustatyta tvarka teikė tam pačiam bankui elektronines sąskaitas. Tuo tarpu atsakovė savo elektroninėje bankininkystėje nepatvirtino, jog pageidauja ieškovės gautas elektronines sąskaitas apmokėti automatiškai (tai yra pažymėta AB SEB bankas darbuotojo laiške, kurį atsakovė pateikė kartu su atsiliepimu į ieškinį), šių sąskaitų savarankiškai atsakovė neapmokėjo, todėl atsakovė nevykdė draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

II. Atsakovės argumentai

3. Atsakovė atsiliepime nurodo, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, mano, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas (e. b. l. 18-21). Atsakovės teigimu, G. M. buvo pasirašęs elektroninės sąskaitos gavimo sutartį, todėl visas draudimo įmokas draudimo bendrovė turėjo nusiskaičiuoti nuo jo banko sąskaitos automatiškai, tačiau tokių veiksmų ieškovė nepadarė. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. tarp atsakovės ir ERGO, buvo sudaryta TPVCAPD sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią draudiko atstovas atsiuntė faktiniam automobilio naudotojui G. M. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad pirmą įmoką reikia atlikti įprastu būdu, o sekančios įmokos bus nuskaičiuojamos automatiškai, patvirtinus elektroninės sąskaitos sutartį interneto banke. ERGO atstovas tuo pačiu atsiuntė elektroninės sąskaitos prašymo formą, kurią paprašė užpildytą ir pasirašytą atsiųsti atgal. G. M. užpildė ERGO pateiktą formą dėl prašymo gauti elektroninę sąskaitą ir dokumentą pateikė ERGO atstovui ir vykdydamas draudimo sutartį ir ERGO atstovo nurodymą dėl pirmosios įmokos sumokėjimo įprastu būdu, apmokėjo pirmąją įmokos dalį. Kadangi draudimo sutarties šalys susitarė dėl automatinio draudimo įmokos nurašymo, t. y. vienintelė draudėjo atstovo G. M. sutartinė pareiga buvo užtikrinti, kad dalinės įmokos nurašymo dieną sąskaitoje būtų 28,93 Eur, draudikas pripažino, kad visa draudimo įmoka yra jau sumokėta (Draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 3.1.1. punktas) ir išdavė draudimo liudijimą visam draudimo apsaugos laikotarpiui. 2019 m. sausio 4 d. buvo gautas pranešimas iš ERGO dėl draudimo sutarties nutraukimo nesumokėjus dalinės įmokos. Draudimo sutartį ERGO nutraukė nuo 2019 m. sausio 4 d. G. M. sumokėjo priskaičiuotą draudimo įmoką už draudimo apsaugą iki draudimo sutarties nutraukimo. 2019 m. liepos 17 d. ERGO pateikė pretenziją E. M. ir nurodė, kad E. M. nesumokėjo 28,93 Eur antrosios dalinės draudimo įmokos iki 2018 m. lapkričio 15 d., todėl jai kyla prievolė grąžinti 1 191,84 Eur draudimo išmoką. G. M. SEB banko prašė paaiškinti, kodėl nebuvo nurašyta draudimo įmoka, kai tuo tarpu, ERGO prašymu, G. M. buvo užpildęs ERGO 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymą dėl elektroninės sąskaitos gavimo. 2019 m. rugpjūčio 1 d. SEB bankas pranešė, kad 2018 m. lapkričio 9 d. ERGO sudarė elektroninės sąskaitos gavimo prašymą, tačiau neužsakė automatinio elektroninės sąskaitos apmokėjimo, todėl bankas sąskaitos neapmokėjo. Triplike atsakovė (e. b. l. 35, 36) nurodo, kad ieškovės atstovas pateikė formą, kurią pasirašius G. M. ieškovė užtikrino, kad įmokos bus nurašomos automatiškai. Ieškovė niekaip neinformavo G. M., kad nepavyksta nurašyti 28,93 Eur, t. y. konstatuotina, kad ieškovė nebendradarbiavo ir siekė atsakovei neigiamų pasekmių.

III. Trečiojo asmens argumentai

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. M. atsiliepime nesutinka su pareikštu ieškiniu, nes ieškinys yra teisiškai nepagrįstas, o faktinės sutarties sudarymo aplinkybės bei susitarimas su ieškove dėl draudimo įmokų mokėjimo yra aiškinamas ieškovės neteisingai ir nesąžiningai (e. b. l. 69,70). Nurodė, kad teismas turi atsižvelgti į draudimo sutarties šalių nelygybę (vartotojas prieš profesionalų verslininką), t. y. G. M. veikdamas savo sutuoktinės E. M. vardu, su ieškove sudarė aktualią draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra draudimo srities profesionalas, turintis licenciją verstis draudimo veikla, kuriam taikomi didesni profesinės etikos reikalavimai, kuris disponuoja dideliais profesionalių darbuotojų resursais, ir iš kitos pusės, – vartotojas G. M., kuri turi įstatyminę pareigą apdrausti privalomuoju draudimu automobilį, ir tą pareigą vykdo. Akivaizdu, kad sutarimą su ieškove dėl to, kad „pirmą įmoką reikia atlikti įprastu būdu, o sekančios įmokos bus nuskaičiuojamos automatiškai, patvirtinus elektroninės sąskaitos sutartį interneto banke“, G. M. būdamas savo žmonos/draudėjos atstovu, suvokė tiesiogiai, t. y. jo pareiga užtikrinti, kad sąskaitoje draudimo įmokos nurašymo dieną būtų 28,93 Eur, o esant kažkokiems nesklandumams, jis gaus iš draudiko pranešimą. Ieškovė jokiu būdu nenurodė G. M., kad jis papildomai turėtų atlikti dar kažkokius veiksmus, kad pinigai būtų nuskaičiuoti automatiškai nuo sąskaitos. Draudimo įmokos pavėluotas įskaitymas ieškovės sąskaitoje yra sąlygotas išimtinai ieškovės nebendradarbiavimo. G. M. vykdydamas ieškovės atstovo nurodymus, sumokėjo pirmąją draudimo įmoką ir atsiuntė ieškovei jos pateiktą formą dėl prašymo gauti elektroninę sąskaitą. Ieškovės atstovas gavo pasirašytą dokumento formą ir pripažino, kad po šios formos pasirašymo visa įmoka jau yra sumokėta (nes bus nurašoma automatiškai) ir išdavė draudimo liudijimą visam draudimo apsaugos laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas dalinai.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Į bylą pateikta 2018 m. rugpjūčio 10 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), kuria buvo apdrausta transporto priemonės TOYOTA RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios savininkė – E. M., valdytojo civilinė atsakomybė. Sutarties 1.5.1. punkte bendra draudimo įmoka nurodyta 115,71 Eur. Sutarties 1.5.2. punkte įtvirtinti įmokų mokėjimo terminai bei dydžiai: 1. 2018 m. rugpjūčio 15 d. – 28,92 Eur; 2018 m. lapkričio 15 d. – 28,93 Eur; 2019 m. vasario 15 d. – 28,93 Eur; 2019 m. gegužės 15 d. – 28,93 Eur (dokumento numeris CBP-4913 priedas). Į bylą pateiktas mokėjimo dokumentas, patvirtinantis, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. G. M. pagal ginčo Sutartį už draudėją E. M. įmokėjo 28,92 Eur (dokumento numeris DOK-34227 priedas).

6. Į bylą pateikta 2018 m. gruodžio 14 d. Eismo įvykio deklaracija patvirtina faktinę aplinkybę, jog 2018 m. gruodžio 14 d. Kaune, prekybos centro „Mega“ stovėjimo aikštelėje įvyko eismo įvykis, kurio metu apdrausta transporto priemonė TOYOTA RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojama trečiojo asmens G. M., susidūrė su apdrausta transporto priemone VOLVO XC60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Eismo įvykio deklaracijoje trečiasis asmuo G. M. patvirtino, kad jis yra atsakingas už padarytą žalą (dokumento numeris DOK-35909 priedas).

7. Į bylą pateikta ieškovei adresuota 2019 m. vasario 13 d. draudimo bendrovės Compensa Vienna Insurance Group, ADB, kuri atlygino žalą, padarytą ginčo eismo įvykyje apgadinus transporto priemonę VOLVO XC60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 1 191,84 Eur sumai. Ieškovė pateikė SEB banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad ieškovė 2019 m. balandžio 2 d. sumokėjo draudimo bendrovei Compensa Vienna Insurance Group, ADB 1 191,84 Eur pagal regresinę pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumento numeris DOK-123476 priedas).

Dėl nesumokėtos įmokos.

8. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.111 straipsnyje nustatyta, kad regreso tvarka reikalavimas gali pereiti trečiajam asmeniui rašytinės sutarties arba įstatymų pagrindu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Analogiška nuostata yra įtvirtinta 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 795 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo 64 punkte.

9. Sprendžiant ar taikytina aukščiau nurodytuose teisės aktuose numatyta sankcija, svarbu nustatyti, ar: 1) atsakovė Sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo Sutartį draudimo apsaugą; 2) per laikotarpį, kurį buvo pradelstas įmokos sumokėjimas, pagal ginčo Sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Minėta, jog į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. G. M. pagal ginčo Sutartį sumokėjo ieškovei 28,92 Eur (dokumento numeris DOK-34227 priedas). Pagal Sutarties 1.5.2. punktą antroji 28,93 Eur draudimo įmoka turėjo būti mokama 2018 m. lapkričio 15 d. Duomenų, kad minėta įmoka buvo sumokėta į bylą nėra pateikta. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2018 m. gruodžio 14 d. eismo įvykio metu pagal ginčo Sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. 2021 m. kovo 22 d. teismo posėdyje trečiasis asmuo G. M. patvirtino, kad jis vairuodamas transporto priemonę TOYOTA RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį. Konstatuotina, kad draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, kurį nebuvo sumokėta pagal Sutartį mokėtina antroji draudimo įmoka. Tarp šalių ginčas kilo dėl to, ar tinkamai atsakovė vykdė draudimo Sutartimi prisiimtą pareigą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sumokėti draudimo įmoką.

Dėl elektroninės sąskaitos apmokėjimo.

10. Į bylą pateiktas 2019 m. rugpjūčio 1 d. SEB banko elektroninis laiškas, teismo vertinimu, patvirtina, jog 2018 m. lapkričio 9 d. ieškovė trečiojo asmens G. M. SEB banko elektroninėje bankininkystėje pateikė elektroninę sąskaitą faktūrą 28,93 Eur sumai, tačiau ši sąskaita nebuvo apmokėta, kadangi G. M., kuriam priklauso banko atsiskaitomoji sąskaita, nebuvo užsakęs automatinio elektroninės sąskaitos faktūros apmokėjimo paslaugos (dokumento numeris 42449 priedas). Pažymėtina, kad trečiasis asmuo pasirašydamas „Prašymą gauti e. sąskaitas“ kartu nepasirašė „Prašymo automatiniam lėšų nurašymui“, todėl, teismo vertinimu, trečiasis asmuo neturėjo pagrindo manyti, kad neatliekant jokių papildomų veiksmų, ieškovės pateiktas elektronines sąskaitas jo bankas apmokės automatiškai. Pažymėtina, kad būtent sąskaitą apmokantis asmuo turi pareigą inicijuoti automatinį sąskaitos apmokėjimą. Teismas nesutinka su atsakovės bei trečiojo asmens vertinimu, jog nagrinėjamu atveju draudikas turėjo pareigą detaliai paaiškinti draudėjui elektroninės sąskaitos apmokėjimo mechanizmą. Teismas sutinka, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. ieškovės darbuotojo M. K. G. M., kaip mokėtojui pagal ginčo Sutartį, siųstame elektroniniame laiške nurodyta informacija: „Pirmą įmoką reikia atlikti įprastu būdu, sekančios įmokos bus nuskaičiuojamos automatiškai, patvirtinus e. sąskaitos sutartį interneto banke“ yra pateikta netiksliai ir galėjo būti draudėjo (jo atstovo) suprasta neteisingai. Kita vertus, teismas sprendžia, jog ieškovei už draudimo paslaugą išrašius elektroninę sąskaitą, draudėjos pareiga buvo pasirūpinti tinkamu jos apmokėjimu. Teismas sprendžia, kad atsakovė, neįsitikinusi, jog pagal ginčo Sutartį prisiimta prievolė 2018 m. lapkričio 15 d. sumokėti antrąją draudimo įmoką – 28,93 Eur yra įvykdyta tinkamai, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga.

11. Į bylą pateiktas G. M. SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 2 d. į sąskaita gauta 697,33 Eur. Laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d. iš sąskaitos buvo nurašyta 696,16 Eur, pinigų likutis – 1,17 Eur (697,33 Eur - 696,16 Eur). 2018 m. lapkričio 9 d. į sąskaita buvo gauta 385,00 Eur. Vadinasi 2018 m. lapkričio 9 d. šioje sąskaitoje buvo 386,17 Eur (385,00 Eur +1,17 Eur). Laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. iš sąskaitos buvo nurašyta 386,17 Eur. Vadinasi 2018 m. lapkričio 15 d. šioje sąskaitoje pinigų nebuvo likę (386,17 Eur-386,17 Eur). Vėliau į sąskaita 696,24 Eur buvo gauta tik 2018 m. gruodžio 4 d. (dokumento numeris 36014 priedas). Įvertinęs aptarto dokumento turinį, teismas sprendžia, jog antrosios draudimo įmokos mokėjimo dieną – 2018 m. lapkričio 15 d. – pinigų mokėtojo G. M. pagal ginčo Draudimo sutartį 2018 m. rugpjūčio 10 d. ieškovei pateiktame Prašyme gauti elektroninę sąskaitą nurodytoje SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo 28,93 Eur. Tai sudaro papildomą pagrindą spręsti, kad atsakovė pažeidė savo pagal ginčo Sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Kita vertus, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė tyčia vengė sumokėti šią draudimo įmoką.

Dėl informavimo apie negautą įmoką.

12. Pažymėtina, kad draudimo sutartis yra ne tik rizikos, bet ir fiduciarinė sutartis, t. y. draudimo sutarties šalių santykiuose, be kitų bendrųjų prievolių vykdymo principų (CK 6.38 straipsnis), yra ypač svarbus draudimo sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga pagal gyvybės draudimo sutartį bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį, o ne gyvybės draudimo sutartis pasibaigs (išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje susitarta dėl draudimo apsaugos sustabdymo) (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalis). Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 punkte 27 nustatyta, kad draudėjas už draudimo sutartimi suteiktą draudimo apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje nustatytais terminais nustatyto dydžio draudimo įmokas. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, kad draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą bei nurodyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 5 ir 7 dalyse numatytas draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes.

13. Tarp šalių ginčas kilo dėl to, ar ieškovė (draudikas) informavo draudėją E. M. apie tai, kad nebuvo gauta pagal Sutartį 2018 m. lapkričio 15 d. mokėtina 28,93 Eur įmoka. Ieškovė į bylą pateikė 2018 m. lapkričio 30 d. E. M. adresuotą priminimą apie nesumokėtą įmoką. Minėtame dokumente nurodoma, kad nesumokėta 28,93 Eur įmoka, kuri pagal Sutartį turėjo būti sumokėta iki 2018 m. lapkričio 15 d. Kartu informuojama, jog laiku nesumokėjus draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti delspinigių ir grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Nurodoma, jog po šio pranešimo gavimo nesumokėjus draudimo įmokos, draudikas vienašališkai nutrauks Sutartį (dokumento numeris CBP-4913 priedas). Ieškovės atstovė 2020 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje teikdama paaiškinimus, nurodė, kad ieškovė atsakovei 2018 m. lapkričio 30 d. priminimą apie nesumokėtą įmoką siuntė „gal elektroniniu paštu, gal ir paprastu paštu“. 2020 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje teisėjo protokoline nutartimi ieškovei pakartotinai buvo pasiūlyta per 7 dienas pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius įrodinėjamą aplinkybę, jog draudėjas buvo informuotas apie įmokos pagal draudimo sutartį sumokėjimo vėlavimą. Ieškovės atstovė 2021 m. kovo 22 d. teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 30 d. priminimas apie nesumokėtą įmoką E. M. buvo siųstas Sutartyje nurodytu jos elektroninio pašto adresu. Atstovė paaiškino, kad negali pateikti įrodymų, jog minėto turinio elektroninį laišką draudikas atsakovei buvo išsiuntęs. Atsakovė E. M. tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir atsakovės atstovui advokatui Nerijui Strazdui teikiant paaiškinimus teismo posėdyje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad minėto laiško atsakovė negavo. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme atitinkamą reikalavimą antrajai ginčo šaliai. Į bylą pateiktas 2019 m. sausio 4 d. ieškovės raštas, adresuotas E. M., kuriuo draudėja informuota, kad ilgiau nei mėnesį nuo pranešimo apie įmokos nesumokėjimą išsiuntimo nesumokėjus draudimo įmokos, nuo 2019 m. sausio 4 d. draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukiama (dokumento numeris CBP-4913 priedas). Ieškovės atstovė nurodė, kad minėtas dokumentas atsakovei buvo siųstas Sutartyje nurodytu jos elektroninio pašto adresu. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir jos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad minėtą dokumentą atsakovė gavo 2019 m. sausio 4 d.

14. Teismas pažymi, kad dviejuose ginčo Sutarties punktuose nurodomas skirtingas atsakovės elektroninio pašto adresas: Sutarties 2.1 punkte „Draudėjo rekvizitai“, be kita ko, yra nurodytas atsakovės elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), o Sutarties 2.2 punkte draudimo sutartį sudariusiu asmeniu nurodyta E. M., taip pat nurodytas jos elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovei nepateikus neginčijamų įrodymų apie 2018 m. lapkričio 30 d. priminimo apie nesumokėtą įmoką išsiuntimą bei įteikimą atsakovei, išlieka nepaneigta tikimybė, kad laiškas galėjo būti išsiųstas neteisingu Sutarties 2.1 punkte nurodytu draudėjos elektroninio pašto adresu.

15. Teismas sprendžia, kad sudarant ginčo Sutartį tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo susiklostę faktiniai pavedimo teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.756 straipsnis; 2.137 straipsnis, 1.93 straipsnio 1 dalis). Iš į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo tarp G. M. ir ieškovės darbuotojo M. K. turinio, spręstina, kad ieškovė konkliudentiniais veiksmais šiuos atstovavimo pagal pavedimą teisinius santykius pripažino. Kartu su atsiliepimu pateiktas elektroninis susirašinėjimas tarp trečiojo asmens ir ieškovės darbuotojo M. K. patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. trečiojo asmens elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ieškovės darbuotojas M. K. atsiuntė priminimą: „Noriu priminti, kad 2018 08 15 baigiasi automobilio (duomenys neskelbtini) privalomojo draudimo sutartis. Siunčiu Jums pratęsimo pasiūlymą geriausiomis sąlygomis <...>“. Nėra ginčo dėl to, jog 2018 m. rugpjūčio 10 d. aukščiau minėtu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) taip pat buvo išsiųsti prašymas elektroninei sąskaitai sudaryti, 2018 m. rugpjūčio 10 d. Sutartis, 2018 m. rugpjūčio 10 d. kvitas, 2018 m. rugpjūčio 10 d. polisas. Į bylą pateiktas 2018 m. rugpjūčio 10 d. G. M. pasirašytas prašymas gauti elektroninę sąskaitą, kuriame pažymėta, kad mokėtojas G. M. nėra draudėjas. Teismas vertina, kad ieškovė dėl ginčo draudimo Sutarties pratęsimo kreipusis bei visus su Sutarties pratęsimu susijusius dokumentus siuntus elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), bei prašyme gauti elektroninę sąskaitą esant informacijai, kad mokėtojas G. M. nėra draudėjas, rūpestingai vykdydama savo, kaip sutarties šalies bendradarbiavimo pareigą, priminimą dėl vėluojančios draudimo įmokos turėjo siųsti ne tik draudimo Sutartyje nurodytu, bet ir adresu (duomenys neskelbtini).

16. Apibendrinant aukščiau nurodytus motyvus teismas konstatuoja, kad ieškovė, byloje atstovaujama profesionalaus teisininko, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog ji buvo įvykdžiusi jai nustatytą teisinę pareigą raštu pranešti atsakovei apie draudimo įmokos nesumokėjimą ir informuoti apie konkrečias įstatyme numatytas draudimo įmokos nesumokėjimo teisines pasekmes (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

17. Draudimo sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis) taip pat svarbus ir draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymų santykiuose. Draudikas, kuriam draudimo veikla yra profesinė, privalo paaiškinti draudėjui ne tik dėl draudimo įmokos mokėjimo terminų, mokėjimo tvarkos, tačiau taip pat ir dėl šios įmokos nesumokėjimo nustatytais terminais teisinių pasekmių. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog ieškovė nepriekaištingai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus bei šalių bendradarbiavimo draudimo santykiuose pareigą.

Dėl grąžintino išmokėtos sumos dydžio.

18. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Šioje normoje pasisakyta apie draudimo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymą, todėl ji yra taikoma ir pareigai laiku ir tinkamai mokėti draudimo įmokas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį turi būti taikomi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijai, taip pat kiti kriterijai, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-524/2012). Grąžinamos sumos dydžio nustatymui svarbios šios aplinkybės: nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

19. Teismas pažymi, jog atsakovė ir trečiasis asmuo draudimo išmokos dydžio neginčijo.

Nagrinėjamu atveju vertinant reikalaujamos grąžinti draudimo išmokos dydžio pagrįstumą, būtina atsižvelgti į tai, kad pirmoji įmoka, sudaranti 25 proc. bendros draudimo įmokos, pagal Sutartį buvo sumokėta. Nesumokėta draudimo įmoka (28,93 Eur) santykyje su bendra draudimo įmoka (115,71 Eur) sudarė 25 proc. bendros draudimo įmokos. Pradelstos sumokėti antrosios eilinės įmokos suma (28,93 Eur) yra nedidelė. Atsakovės praleistas terminas dalinei (antrajai) įmokai sumokėti sudaro 28 dienas, skaičiuojant nuo sutartyje numatytos antros įmokos dienos (2018 m. lapkričio 15 d.) iki eismo įvykio dienos (2018 m. gruodžio 14 d.). Pradelstas laikas lyginant su draudimo sutarties terminu (12 mėnesių) nelaikytinas ilgu. Teismas įvertinęs nesumokėtos įmokos (28,93 Eur) ir išmokos (1 191,84 Eur) dydį, sprendžia, kad pastarasis yra daug kartų didesnis. Kita vertus, teismas pastebi, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi duomenų, kad ji dėl šios pradelstos sumokėti įmokos patyrė nuostolių. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, kad atsakovė sąmoningai vengė laiku mokėti antrąją draudimo įmoką. Laikytina, kad įmokos nesumokėjimą laiku lėmė nepakankamas atsakovės rūpestingumas. Teismas vertina, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės Sutartinių pareigų neįvykdymo ir įvykusio ginčo eismo įvykio metu padarytos žalos.

20. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas yra esminis draudimo sutarties pažeidimas, kas sudaro pagrindą TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytiems padariniams kilti, tačiau vertinti, kad atsakovė nesąžiningai siekė draudimo apsaugos, dėl ko ji pilna apimtimi turėtų grąžinti ieškovei draudimo išmoką, pagrindo nėra. Šiame kontekste teismas pažymi, kad iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog mokėtojas pagal ginčo Sutartį G. M. 2019 m. sausio 16 d. ieškovei sumokėjo 16,10 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra profesionalus draudikas – verslininkas, kuriam keliami didesni, nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, atsakovė – fizinis asmuo, pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį turėjęs įstatyminę pareigą sudaryti ginčo Sutartį. Teismas vertina, kad ieškovė disponuodama informacija apie E. M. draudimo nepriemokos dydį, netinkamai vykdė bendradarbiavimo su atsakove pareigą, dėl ko turi prisiimti didesnę atsakomybės dalį.

21. Įvertinus aukščiau aptartus nagrinėjamoje byloje nustatytus faktus, sistemiškai taikant TPVCAPDĮ grąžinamos sumos dydžio nustatymo ir kasacinio teismo suformuluotus kriterijus, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, kad atsakovė turėtų atlyginti 25 proc. draudiko sumokėtos išmokos sumos. Tai sudarytų 297,96 Eur (1 191,84 Eur x 25 proc.). Šios sumos priteisimas iš atsakovės ieškovei būtų proporcingas ir adekvatus atsakovės atsakomybės už padarytą draudimo sutarties pažeidimą rezultatas ir atitiktų draudimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyrą.

Dėl procesinių palūkanų.

22. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju, bei skatinti skolininką kuo greičiau vykdyti prievolę ar teismo sprendimą. Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (šio straipsnio 1 dalis). Atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ši ieškinio dalis tenkintina – iš atsakovės priteistina 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą 297,96 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

23. Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

25. Į bylą pateiktas 2020 m. vasario 28 d. banko Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 27,00 Eur žyminio mokesčio (dokumento numeris CBP-4913 priedas). Šios išlaidos, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteisiamos ieškovei iš atsakovės. Ieškovei iš atsakovės priteisiama 6,75 Eur (27,00 Eur x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

26. Į bylą pateiktas išrašas iš 2020 m. balandžio 3 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp advokato Nerijaus Strazdo ir atsakovės. Pateiktas 2020 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo atsakovė sumokėjo 500,00 Eur advokatui Nerijui Strazdui už teisinę pagalbą (dokumento numeris 42449 priedas). Advokatas parengė atsiliepimą, tripliką, atstovavo teismo posėdžiuose. Atsakovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovės priteistina 375,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (500,00 Eur x 75 proc.).

27. Teismas šioje byloje turėjo 7,27 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu) (b. l. 2). Šios išlaidos, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Priteistina minėtų išlaidų dalis sudaro 5,45 Eur (7,27 Eur x 75,00 proc.). Atsakovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai tenkanti dalis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti ieškovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, iš atsakovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 297,96 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus 96 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (297,96 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6,75 Eur (šešis eurus 75 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 375,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovės ERGO Insurance SE, atstovaujamos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, 5,45 Eur (penkis eurus 45 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, minėtą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė