- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-16
- Bylos Nr.
- 1S-2133-245/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00002-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- G. R.
- Advokatai
- Gerutis Varanavičius
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. R. gynėjo advokato Geručio Varanavičiaus skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2014-10-06 nutarimą Nr. 95-445 taikyti nuteistajam G. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. R. nuteistas 2013-04-19 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., 54 str. 3 d. – 4 metams laisvės atėmimo.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012-09-11, pabaiga – 2016-09-11.
Komisija 2014 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 95-445 taikė nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos nustatytas socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos 2014-10-06 nutarimą Nr. 95-445 taikyti nuteistajam G. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistąjį paleidus lygtinai būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra; išvadai, jog nuteistasis G. R. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Nuteistojo G. R. gynėjas advokatas skundžia 2014-11-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą. Skunde nurodo, kad nuteistasis G. R. jau atliko BVK 157 str. 2 d., 2 p., 3 d. nustatytą būtiną jam paskirtos individualizuotos bausmės dalį. Todėl neaišku, kokiais kriterijais vadovavosi teismas, teigdamas, kad atliktoji bausmės dalis yra dar pakankamai didelė. Ši nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis įstatymo leidėjo yra įvertinta kaip pakankama. Teiginys dėl nuteistojo gyvenimo stiliaus ir draugų taip pat yra bendro pobūdžio, su nuteistuoju niekuo nesusietas. G. R. atliko būtinąją paskirtos bausmės dalį griežtai laikydamasis pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių, nepažeidinėjo nustatytos vidaus tvarkos, neturi nei vienos nuobaudos ar pastabos ir už pavyzdingą elgesį yra ne kartą skatintas, šiuo metu tvarkomi dokumentai dėl nuteistojo G. R. perkėlimo iš paprastosios į lengvąją grupę. Nuteistasis turi šeimą, išlaiko vaikus, turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, pataisos įstaigoje papildomai mokėsi ir baigė anglų kalbos kursus, įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę, šiuo metu papildomai mokosi vytelių pynėjo specialybės, pataisos įstaigoje dirba, uždirbtus pinigus kas mėnesį siunčia vaikams, be to, nutartyje nėra nurodyta, kad G. R. pataisos įstaigoje priklausytų kokiai nors neformaliai drausmės pažeidėjų grupuotei ar savo gyvenimo stiliumi rodytų blogą pavyzdį. G. R. išskirtinai teigiamai charakterizuoja ir faktas, kad jis, jau po komisijos posėdžio, t. y. 2014-10-02 už pavyzdingą darbą, elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje yra papildomai trečią kartą skatintas. Be to, pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu, 2014-11-07/10 dienomis buvo išleistas nuteistųjų trumpalaikei išvykai į namus trims paroms ir, nepažeidęs nustatytų taisyklių, sugrįžo atgal į pataisos namus.
Advokatas pažymi, kad nuteistasis yra giliai tikintis, religingas žmogus, išpažįstantis tradicinės Krikščioniškosios, Katalikų religijos tiesas, jis reguliariai lankosi pataisos namų koplyčioje organizuojamose religinėse apeigose bei pamaldose, remontavo pataisos namų koplyčią. Nėra duomenų, kad nuteistasis G. R. priklausytų kokiai nors laisvėje veikiančiai nusikalstamai grupuotei, kad jis ruoštųsi kokiam nors nusikaltimui, ar jau anksčiau būtų teismo pripažintas recidyvistu. G. R. pretenduoja būti lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra, o tai reiškia, kad jis bus griežtai prižiūrimas 24 val. per parą. Ši drausminanti priežiūra neabejotinai užkirs kelią teoriškai galimam nusikaltimų recidyvui. Šioje byloje nėra konkrečių nukentėjusiųjų asmenų ir nėra pateikta jokių civilinių ieškinių, kuriuos reikėtų atlyginti. Net ir prokuroras J. A. savo atsiliepime visiškai pritarė G. R. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Atskirai svarstytini teismo argumentai apie tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos G. R. netaikytinas dėl to, kad jam jau buvo taikytos BK 54 str. 3 d. nuostatos bei skirta švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmė ir dėl to, kad G. R. atžvilgiu šiuo metu yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas dėl kitos, G. R. galimai padarytos nusikalstamos veikos. Aplinkybė, kad G. R. teismas taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas, neabejotinai turėtų lengvinti nuteistojo padėtį ir svarstant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Šio fakto panaudojimas prieš nuteistąjį, gali formuoti ne visai tinkamą praktiką, kuri neskatins kitų kaltinamųjų pripažinti padarytas nusikalstamas veikas teisme, atlyginti padarytas žalas ir kitaip lengvinti savo padėtį siekiant švelnesnės bausmės, o atliekančių bausmę pataisos namuose nuteistųjų neskatintų laikytis tvarkos, taisytis ir kitaip geru elgesiu siekti lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Tai, kad nuteistojo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas taip pat negali turėti lemiamos įtakos jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, nes ši aplinkybė pati savaime negali nusverti visų paminėtų nuteistajam labai palankių faktorių visumos. Pats ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas dar nereiškia, kad G. R. kokią nors nusikalstamą veiką yra tikrai padaręs, galioja nekaltumo prezumpcija bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, kad niekas negali būti laikomas kaltu, kol neįsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis. Be to, vien dėl kito ikiteisminio tyrimo G. R. nebūtina atlikinėti bausmę už kitą nusikaltimą, jo dalyvavimas kitame ikiteisminiame tyrime gali būti užtikrintas kitomis kardomosiomis priemonėmis.
Nuteistasis gyvena faktinėje šeimoje, yra reguliariai lankomas, jo socialiniai ryšiai labai tamprūs, jis stengiasi sąžiningai dirbti, uždirbtus pinigus siunčia vaikams, turi konkrečius planus dėl savo darbinės veiklos, šeimos padėtį sunkina turimi finansiniai įsipareigojimai, pablogėjusi faktinės žmonos ir vaikų sveikata.
Nuteistojo G. R. gynėjo advokato Geručio Varanavičiaus skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nebenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas gali, bet neprivalo taikyti lygtinio paleidimo nuostatų, jei nuteistasis minėtus kriterijus atitinka tik formaliai. Teismas vertina susidariusių aplinkybių visumą, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, kitas reikšmingas aplinkybes.
Nors G. R. pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas žemas (21 balas pagal „OASys“ metodiką), dalyvavo įvairiose elgesio pataisos programose, yra skatintas, tačiau padarytos veikos sunkumas bei pavojingumas, net ir įvertinus teigiamą nuteistojo asmenybę, neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir visuomenės teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei ginti baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis. G. R. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, kurių patekimas į rinką galėjo sukelti itin skaudžias pasekmes daugelio žmonių sveikatai. Todėl advokato teiginys, kad šioje byloje nėra konkrečių nukentėjusiųjų, nelaikytinas tinkamu argumentu.
Aukštesnės instancijos teismas taip pat atmeta nuteistojo gynėjo teiginius apie G. R. religingumą, turimą šeimą, aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Visos šios aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau G. R. nesustabdė nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, todėl jos nėra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Pirmos instancijos teismas, analizuodamas nuteistojo asmens bylą, pažymėjo, kad G. R. yra pareikšti įtarimai kitame vykdomame ikiteisminiame tyrime dėl kontrabandos, veikiant bendrininkų grupėje. Advokatas skunde kritikuoja šį apylinkės teismo teiginį, motyvuodamas, jog nuteistojo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas negali turėti lemiamos reikšmės jo lygtiniam paleidimui, nes galioja nekaltumo prezumpcija. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad G. R. 2014-11-20 buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 str. 1 d., padarymo. 2014-12-09 surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Taigi šiuo metu ikiteisminis tyrimas jau baigtas, byla yra teisminio nagrinėjimo stadijoje, G. R. jau ne įtariamasis, o kaltinamasis. Be abejo, kol nėra įsiteisėjęs teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, asmuo laikomas nekaltu, tačiau be objektyvaus pagrindo kaltinimas nėra formuluojamas, tik turint pakankamai pagrįstų duomenų apie galimą asmens dalyvavimą nusikalstamos veikos daryme, yra varžomos šio asmens teisės. Vykstantis baudžiamosios bylos nagrinėjimas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo nėra besąlyginis pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo instituto, tačiau nuteistąjį tai charakterizuoja neigiamai.
Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuteistasis turi pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų (apie 150 000 Lt kreditą), kurių mokėjimas išdėstytas dalimis iki 2026 m. Duomenų, kad turima skola būtų dengiama, byloje nėra. Todėl tai jo elgesiui yra kriminogeninis veiksnys, nes nusikalsti jį įtakojo būtent finansinė padėtis. Tačiau iš Psichologinės tarnybos išvados matyti, jog nuteistasis nemato sunkumų dėl turimų finansinių įsipareigojimų vykdymo, nes yra motyvuotas dirbti. Jis yra pasitikintis savimi, jo savivertė aukštesnė už vidutinę. Taigi per didelis optimizmas gali kliudyti finansinių sunkumų sprendimui teisėtomis priemonėmis.
Aukštesnės instancijos teismas aptartų aplinkybių kontekste įvertinęs nuteistajam paskirtos bausmės dydį ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad G. R. Komisijos sprendimo dienai neatliktos bausmės dalis – 1 metai 11 mėnesių 9 dienos (paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė), dar nėra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl nors yra pakankama lygtinio paleidimo formalaus kriterijaus konstatavimui, tačiau nėra pakankama bausmės tikslams pasiekti.
Be to, Komisija nuteistajam taikė lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, nuteistojo intensyvi priežiūra vykdoma 3 mėnesius, o bendras vykdomos probuojamojo asmens intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip 1 metus. Todėl šiuo atveju, esant neatliktai 1 metų 11 mėnesių 9 dienų bausmės daliai, nuteistasis likusius 11 mėnesių 9 dienas būtų prižiūrimas tik minimaliai, jau ne pagal teismo paskirtus įpareigojimus, bet pagal probacijos tarnybos paskirtas poveikio priemones arba visai nebeprižiūrimas.
Tai, jog prokuroras savo atsiliepime pritarė nuteistojo lygtiniam paleidimui, teismo priimamam sprendimui jokios įtakos neturi. Prokuroras išreiškė savo nuomonę, kuri tėra rekomendacinio pobūdžio. Tiesėjas ir teismai yra nepriklausomi (Konstitucijos 109 str. 2 d.), jų sprendimai savarankiški, todėl apygardos teismas nėra saistomas nei apylinkės teismo nutarties, nei Komisijos priimto nutarimo argumentais bei motyvais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertina skundo teiginių apie tvarkomus dokumentus dėl nuteistojo perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją. Tai yra pataisos įstaigos administracijos diskrecija, todėl aplinkybė, kurioje grupėje nuteistasis atlieka jam paskirtą bausmę, lygtiniam paleidimui lemiamos įtakos neturi.
Įvertinęs nuteistojo gynėjo advokato skundo argumentus ir išanalizavęs pirmos instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. G. R. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės (drausmine tvarka nebaustas, skatintas, yra įgijęs kompiuterių operatoriaus specialybę, baigė anglų kalbos kursus, dirba siuvimo bare) nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Apygardos teismo vertinimu, probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų asmenų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, nebūtų pasiektas. Nuteistojo gynėjo skunde nurodyti argumentai dėl apylinkės teismo nutarties nepagrįstumo yra nepakankami šiai nutarčiai panaikinti ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo G. R. gynėjo advokato Geručio Varanavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.