Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-08-25 · Civilinė byla Nr. 2S-2060-863/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-25
Bylos Nr.
2S-2060-863/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11407-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Pareiškėjas
E. G.
Kreditorius
O. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2060-863/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11407-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V. ir išieškotoja O. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi su skundu, prašydamas įpareigoti antstolį:

1.1. pateikti išlaikymo skaičiavimo suvestinę už visą laikotarpį (nuo 2014 m. birželio 1 d.), įskaičius visas sumokėtas pareiškėjo sumas, kurios buvo pervestos į išieškotojos banko sąskaitą, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-188-558/2016 dėl išlaikymo priteisimo;

1.2. pateikti informaciją apie išlaikymo perskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patikslinant išlaikymo skolos likutį.

1.3. Netenkinus skundo per 5 darbo dienas skundą ir visą vykdomąją bylą persiųsti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

2. Antstolis 2022 m. gegužės 12 d. patvarkymu nutarė tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies ir įtraukė jo atliktus mokėjimus per laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. balandžio 8 d., iš viso – 16 972,83 Eur sumai. Be kita ko, nurodė, kad įvertino pareiškėjo pateiktą banko sąskaitos išrašą apie mokėjimus, atliktus laikotarpyje nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. Dėl ko, nustatė, jog pareiškėjas 2022 m. kovo mėnesį mokėjimų neatliko. 2022 m. balandžio 8 d. pareiškėjo atliktą 193 Eur mokėjimą, antstolis užskaitė kaip dalinį 2022 m. kovo mėnesio padengimą ir nurodė pareiškėją likus skolingą už kovo mėnesį 20 Eur, už balandžio mėnesį 213 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi nutraukė šią civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjo 2022 m. gegužės 6 d. skundas dėl antstolio veiksmų jo kontoroje buvo gautas 2022 m. gegužės 9 d. Taigi pareiškėjas galėjo skųsti antstolio veiksmus, kuriuos jis atliko, ar antstolio neveikimą, kuris buvo nustatytas, ne anksčiau nei prieš 90 dienų terminą, t. y. ne anksčiau nei 2022 m. vasario 8 d.

5. Antstolis patvarkymu skundą tenkino iš dalies – atliko teismo sprendimo vykdymo suvestinę, pateikė informaciją apie galutinį įsiskolinimą, tačiau atsisakė atlikti dalies mokėjimų įskaičiavimą už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. Iš pareiškėjo kartu su skundu pateiktos banko sąskaitos išrašo apie atliktus mokėjimus vykdant teismo sprendimą dėl išlaikymo matyti, kad pareiškėjas atlikto mokėjimus: 2021 m. rugpjūčio 17 d. 193 Eur sumai, 2021 m. rugpjūčio 17 d. 480 Eur sumai, 2021 m. rugsėjo 2 d. 430 Eur sumai, 2021 m. rugsėjo 21 d. 210 Eur sumai, 2021 m. spalio 11 d. 193 Eur sumai, 2021 m. lapkričio 24 d. 193 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 15 d. 193 Eur sumai, 2022 m. sausio 31 d. 193 Eur sumai, 2022 m. vasario 21 d. 193 Eur sumai ir 2022 m. balandžio 8 d. 193 Eur. Be to, iš antstolio patvarkymo argumentų matyti, kad antstolis pareiškėjo 2022 m. balandžio 8 d. atliktą 193 Eur mokėjimą įskaitė į pareiškėjo 213 Eur įsiskolinimą už 2022 m. kovo mėnesio mokėtiną išlaikymą ir nurodė, kad pareiškėjas liko už pastarąjį mėnesį skolingas 20 Eur (213 Eur – 193 Eur). Iš antstolio kontoroje dirbančios teisininkės 2022 m. balandžio 26 d. atsakymo pareiškėjui elektroniniu paštu matyti, kad iš pareiškėjo už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. atliktų mokėjimų, antstolis užskaitė po 193 Eur kaip atliktus mokėjimus vaiko išlaikymui kas mėnesį už 2021 m. rugpjūčio mėnesį, 2021 m. rugsėjo mėnesį, 2021 m. spalio mėnesį, 2021 m. lapkričio mėnesį, 2021 m. gruodžio mėnesį, 2022 m. sausio mėnesį, 2022 m. vasario mėnesį, 2022 m. balandžio mėnesį.

6. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad šioje byloje yra kilęs ginčas dėl antstolio atsisakymo atlikti dalies pareiškėjo mokėjimų įskaičiavimą į išlaikymo sumas, mokėtinas pagal vykdomą teismo sprendimą, už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. Tuo tarpu ginčo dėl likusių pareiškėjo skundo reikalavimų (sumų perskaičiavimo, užskaitymo ir skolos likučio paskaičiavimo) nėra, nes antstolis juos patenkino.

7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundžia antstolio atsisakymą atlikti jo atliktų mokėjimų laikotarpyje nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. įskaitymą į pareiškėjo mokėtino išlaikymo sumas pagal vykdomą teismo sprendimą. Pastarasis antstolio neveikimas laikotarpyje nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. – įvykęs prieš anksčiau nei 90 dienų iki jo 2022 m. gegužės 9 d. skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo. Tokiu atveju civilinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio įpareigojimo atlikti dalies pareiškėjo mokėjimų įskaičiavimą į priteistas išlaikymo sumas už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme, suėjus naikinamajam skundo padavimo terminui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį ir jo 2022 m. gegužės 6 d. skundo klausimą dėl antstolio veiksmų perduoti nagrinėti iš naujo.

9. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

10. Pirma, teismas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir nustatęs 90 dienų naikinamąjį terminą, interpretavo skunde nurodytus antstolio veiksmų neteisėtumui pagrįsti nurodytus motyvus neatsižvelgdamas į tai, kad antstolis nebendradarbiavo su pareiškėju, nuolat jį klaidindamas bei ignoruodamas jo raštu reiškiamus prašymus.

Šalies argumentai

11. Pareiškėjas nurodo, jog 2022 m. gegužės 6 d. skundo atsiradimo priežastis yra jo 2022 m. balandžio 8 d. antstoliui pateiktas prašymas, kuriuo jis prašė pateikti išlaikymo skaičiavimo suvestinę ir nurodyti išlaikymo skolos likutį patvirtinantį dokumentą. Antstolis į pareiškėjo prašymą 2022 m. balandžio 26 d. atsakė elektroniniu paštu, tačiau nepateikė prašytos informacijos.

12. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog su skundu kreipiasi per vėlai, nes nuo 2022 m. balandžio 26 d. antstolio veiksmo, t. y. atsakymo elektroniniu paštu, dėl kurio surašytas pareiškėjo skundas – nepraėjo 90 dienų.

12.1. Antra, teismas ruošdamasis nagrinėti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų klausimą nustatė proceso dalyviams keturiolikos dienų terminą atsiliepimams pateikti, skaičiuojamą nuo pranešimo įteikimo dienos (2022 m. birželio 6 d). Bet, teismas 2022 m. birelio 14 d. nutartimi pranešė pareiškėjui, kad bylas išnagrinėta. Pareiškėjo nuomone, teismas pažeidė procesinę gynimosi priemonę pateikti atsiliepimą, dėl to, kad antstolis 2022 m. gegužės 12 d. patvarkymu nutarė tenkinti jo skundą iš dalies.

Atsiliepimas

13. Antstolis atsiliepime į skundą prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14. Antstolis nurodė, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo datą, jam buvo prieinama visa vykdomosios bylos medžiaga, dėl ko pareiškėjas turėjo teisę teismui pateikti papildomus argumentus. Pareiškėjo teigta, jog terminas skundo pateikimui skaičiuotinas ne nuo antstolio neveikimo – 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d., bet nuo pareiškėjo kreipimosi 2022 m. balandžio 8 d. su prašymu į antstolį. Pažymėjo, kad ginčo mokėjimai buvo atlikti nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. Aplinkybė, jog praėjus daugiau nei metams laiko, po mokėjimų atlikimo, pareiškėjas kreipėsi dėl kitokio mokėjimų vertinimo, – nesudaro pagrindo kitokiam terminų skaičiavimui. Kadangi tokiu atveju senaties institutas būtų paneigtas. Atitinkamai, šioje byloje pareiškėjas kaltina antstolį netinkamu pareigų vykdymų, bet nepateikė jokių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, pagal pareigas patikrinęs nustatė, kad nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 321, 328, 338, 339 straipsniais).

16. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

17. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį ir jo 2022 m. gegužės 6 d. skundo nagrinėjimą dėl antstolio veiksmų perduoti nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia tuo, kad antstolis 2022 m. balandžio 26 d. nepateikė prašytos informacijos, o teismas išnagrinėjo bylą nesuėjus keturiolikos dienų terminui atsiliepimams pateikti.

18. Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas yra pripažįstamas, jeigu teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vieta, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalis).

19. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

20. Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, tarp jų ir procesiniai veiksmai bei jų atlikimo terminai, detaliai reglamentuojami CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 510 straipsnyje nepateikta antstolio procesinių veiksmų sąrašo, tačiau CPK 634 straipsnyje nustatyta, kad antstolio procesiniais veiksmais laikoma CPK 587 straipsnyje nurodytų dokumentų vykdymas, faktinių aplinkybių konstatavimas, teismo pavedimu teismo šaukimų ir kitų dokumentų įteikimas bei CPK nustatyta tvarka pavestų atlikti kitų veiksmų vykdymas. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai detalizuoti ir Antstolių įstatymo 21 straipsnyje, kuris įgalina antstolio atliekamus procesinius veiksmus atskirti nuo antstolio teikiamų paslaugų. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas.

21. Byloje pateiktu atskiruoju skundu pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria civilinė byla buvo nutraukta, nustačius, kad yra praleistas terminas skundui dėl antstolio veiksmų pateikti. Pareiškėjas teismui pateiktame atskirajame skunde nurodo, kad skundą antstoliui pateikė nepraleisdama CPK 512 straipsnyje nustatyto 90 dienų termino, kadangi 2022 m. gegužės 6 d. skundo atsiradimo priežastis buvo antstolio vengimas pateikti skolininkui jo prašomus duomenis (informaciją).

22. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šis 90 dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti ir jis negali būti teismo atnaujintas dėl jokių priežasčių. Skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas su 2022 m. gegužės 6 d. skundu kreipėsi į antstolį su prašymu išnagrinėti jo skundą ir ji tenkinus pateikti išlaikymo skaičiavimo suvestinę už visa laikotarpį (nuo 2014 m. birželio 1 d.) įskaičius visas jo sumokėtas sumas, kurios buvo pervestos į O. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant 2016 m. birželio 14 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-188-558/2016 dėl išlaikymo, bei pateikti informaciją apie išlaikymo perskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patikslinant išlaikymo skolos likutį; netenkinus skundo per 5 darbo dienas kartu su vykdomąja byla persiųsti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Iš antstolio R. V. 2022 m. gegužės 12 d. patvarkymo, kuriuo pareiškėjo 2022 m. gegužės 6 d. skundas buvo patenkintas iš dalies, matyti, kad priimdamas šį patvarkymą antstolis nesirėmė termino antstolio veiksmams apskųsti praleidimu, nekonstatavo, kad pareiškėjo skundas (prašymas) yra pateiktas praleidus nustatytą terminą ir negrąžino pareiškėjui skundo kaip paduoto praleidus nustatytą terminą, bet persiuntė jį apylinkės teismui. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolis, pareiškėjo skundą išnagrinėdama iš esmės, nekonstatuodamas termino skundui paduoti praleidimo ir persiųsdamas pareiškėjo skundą teismui, konstatavo, jog pateiktu skundu pareiškėjas skundžia galimai jo neveikimą bei kartu teikia prašymą dėl informacijos pateikimo ir tokių reikalavimų jam pateikimą antstolis nevertino kaip nesavalaikiu.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo veiksmus atlieka specialus teisės subjektas – antstolis. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir vykdomas funkcijas, jis privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), laikydamasis teisėtumo principo. Be to, kadangi antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi teisę valstybės vardu taikyti prievartos priemones, egzistuoja viešasis interesas užtikrinti antstolio veiksmų teisėtumą. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Vienas iš ypatingosios teisenos tikslų – garantuoti viešojo intereso apsaugą, kuris pasireiškia valstybės pareiga užtikrinti, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas atitinkamuose teisiniuose santykiuose būtų kruopščiai patikrintas, o tikrinančiojo teisės nebūtų varžomos šių teisinių santykių dalyvių valios. Įstatyme taip pat nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 straipsnis).

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad situacija, kai antstolis pareiškėjos skundą išnagrinėjo iš esmės, iš dalies tenkino ir persiuntė jį teismui, liudija, kad pats antstolis siekė, kad teismas įvertintų jo veiksmų teisėtumą, išnagrinėtų pareiškėjo skundą. Tokiu būdu susiformavo ir pareiškėjo lūkestis, kad skundas teisme bus išnagrinėtas iš esmės.

26. Pažymėtina ir tai, kad asmuo teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų turi nurodyti, kokį procesinį veiksmą skundžia, taigi, skundo nagrinėjimo ribas apibrėžia būtent pareiškėjas. Tuo tarpu teismas nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų nerevizuoja viso vykdymo proceso, tačiau pasisako dėl skundžiamo patvarkymo pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė antstoliui skundą, kuris antstolio buvo išnagrinėtas 2022 m. gegužės 12 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis persiuntė pareiškėjo 2022 m. gegužės 6 d. skundą kartu su 2022 m. gegužės 12 d. patvarkymu, nors šiuo patvarkymu iš esmės buvo patenkinti visi pareiškėjo reikalavimai: pateikta išlaikymo skaičiavimo suvestinė, nurodytos visos sumokėtos sumos ir nesumokėto išlaikymo likutis. Dėl minėto susiklostė faktinė situacija, kuomet teismui buvo persiųstas pareiškėjo skundas ir antstolio patvarkymas dėl skundo išnagrinėjimo, kurio skundas iš esmės patenkintas ir nenustatyta pareiškėjo pozicija dėl išnagrinėjimo rezultato. Skundžiamoje pirmos instancijos tesimo nutartyje teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas skundžia antstolio atsisakymą atlikti pareiškėjo atliktų mokėjimų laikotarpyje nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. įskaitymą į pareiškėjo mokėtino išlaikymo sumas pagal vykdomą teismo sprendimą. Tačiau pažymėtina, jog tokio skundžiamo veiksmo pareiškėjas nenurodė 2022 m. gegužės 6 d. skunde. Minėtame skunde pareiškėjas tik prašė pateikti jo mokamo išlaikymo suvestinę ir nesumokėto išlaikymo likutį. Taiga pirmos instancijos teismas pats nustatė pareiškėjo skundžiamą veiksmą. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje pirmos instancijos teismas nepasinaudodamas trūkumų šalinimo institutu t. y. neįpareigojęs pareiškėjo patikslinti kokį procesinį veiksmą skundžia pareiškėjas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo antstoliui pateiktas skundas yra teikiamas dėl antstolio veiksmo, kuriam yra suėjęs naikinamasis skundo padavimo terminas. Be to, bylos nutraukimas dėl termino praleidimo nenustačius šalių ginčo esmės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga priemonė atsižvelgiant į visumą anksčiau išdėstytų aplinkybių. Todėl atsižvelgdamas į nagrinėjamu atveju konkuruojančias vertybes, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai nutraukė bylą ir tokiu būdu nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kurį antstolis buvo išnagrinėjęs iš esmės.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, proceso teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmų apskundimo tvarką, taikė formaliai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundo nagrinėjimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas.

28. Atskirai pažymėtina, jog bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 443, 510 straipsniai). Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 42 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis CPK 142 straipsniu, pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį turi tik atsakovai. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos nustatyti pareiškėjui jokio termino atsiliepimui į jo paties - pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų pateikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

pareiškėjo E. G. atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį ir bylą pagal pareiškėjo E. G.. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Kristina Lysionok