Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbanti, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. 2020 m. vasario 20 d., apie 2.21 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,53 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Pateikti įrodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir sudaro pagrindą spręsti, kad L. G. išties vairavo motorinę transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 2,53 promilės neblaivumo laipsnis. Tokia L. G. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl kvalifikuota teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismų praktikoje konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,53 prom.), be to, automobilį ji vairavo neturėdama teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta. Teisme apklausta kaltinamoji neneigė, kad teisė vairuoti transporto priemonę jai buvo atimta už tai, kad praeityje vairavo automobilį neblaivi. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, jog L. G. 2016 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad ji vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus (2,64 promilių) girtumas. Apylinkės teismo nutarimu L. G. buvo nubausta 579 eurų pinigine bauda ir specialiosios teisės atėmimu 24 mėnesių laikotarpiui (b.l.54). Iš to paties Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2018 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu L. G. buvo pripažinta kalta pagal Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 4 dalį už tai, kad neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė vairuoti jai atimta, būdama įtariama neblaivi vengė neblaivumo patikrinimo, kai vairuodama automobilį kliudė kitą transporto priemonę. Apylinkės teismo nutarimu L. G. buvo nubausta 1250 eurų pinigine bauda ir specialiosios teisės atėmimu 36 mėnesių laikotarpiui.

Teismo vertinimu, padarytų pažeidimų gausa ir jų pobūdis iš esmės rodo kaltinamosios polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei įstatymų reikalavimų. Netolimoje praeityje jos padaryti nusižengimai, kaip ir nagrinėjama nusikalstama veika, padaryti esant apsvaigus nuo alkoholio.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog kaltinamosios, praeityje ne sykį baustos už šiurkščius KET pažeidimus, padaryta nusikalstama veika, kuria ji kaltinama šioje baudžiamojoje byloje, buvo atsitiktinė ir kad toks kaltinamosios elgesys ateityje nepasikartos, o pati kaltinamoji ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamoji L. G. neverta pasitikėjimo, dėl ko atsisakytina ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybėn pagal laidavimą. Nors teismo posėdžio metu kaltinamoji ir pateikė teismui 2020 m. kovo 10 d. „Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavo pažymėjimą“ Nr. 4105, kad buvo atestuota pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (A1), tačiau vien ši aplinkybė, ankstesnių kaltinamosios įvykdytų pažeidimų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio vairuojant automobilį, kontekste negali būti vienintelė ir lemiama, sprendžiant dėl tokio asmens patikimumo ar jo charakteristikos.

Teismo posėdžio metu apklausta U. G. nurodė, kad yra kaltinamosios dukra, su mama bendrauja labai artimai, kadangi gyvena viename bute. Mano, kad mamai gali daryti teigiamą įtaką, pasireiksiančią pokalbiais, patarimais.

Šioje byloje teismas, svarstydamas BK 40 straipsnio nuostatų taikymą, daro išvadą, kad taip pat nėra pagrindo pripažinti U. G. tinkama laiduotoja. Teismas atsižvelgia, kad U. G. yra neteista ir jos atžvilgiu nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų, tačiau praeityje ji ne sykį bausta administracine tvarka, turi galiojančias nuobaudas. Tai laiduotoją U. G. charakterizuoja neigiamai, kaip teisės aktų pažeidėją, nors pati U. G. jos įvykdytus administracinius nusižengimus, jų kiekį teisme vertino gana atsainiai, teigdama, kad jos padaryti nusižengimai yra smulkūs ir atsižvelgus į jos jauną amžių turėtų būti vertinami atlaidžiau. Teismas pažymi, kad asmuo, kuris pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, negali būti tinkamu pavyzdžiu ir autoritetu kitam asmeniui, taip pat linkusiam pažeidinėti įstatymų nustatytą tvarką. Be to, teismo posėdžio metu išklausius laiduotoja prašomos skirti U. G., kyla pagrįstų abejonių dėl jos galimybės daryti teigiamą poveikį savo mamai – kaltinamajai L. G.. Nors ji nurodė, kad nepateisina mamos elgesio, kuomet pastaroji, jai nežinant pasiėmė jos (U. G.) automobilį ir vairavo neblaivi ir mano, kad gali jai daryti teigiamą įtaką, tačiau laiduotoja nesugebėjo teismui konkrečiau ir detaliau paaiškinti, kokią objektyviai teigiamą įtaką ji gali daryti 28 metais vyresnei mamai. Nors U. G. teisme aiškino, kad jos su mama yra labai artimos, tačiau akivaizdu, kad ji nebuvo pastebėjusi, jog jos mama akivaizdžiai turi problemų dėl alkoholio vartojimo.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog U. G. galimybė daryti nuolatinę teigiamą įtaką kaltinamajai L. G. yra deklaratyvi, galimai nulemta formalaus siekio įgyvendinti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės (laiduotojo galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui) negali būti pakankamas pagrindas pripažinti U. G. tinkamu laiduotoju, kurios galimybė daryti teigiamą įtaką L. G. būtų akivaizdi. Nesant tinkamo laiduotojo, taip pat nėra pagrindo šioje byloje atleisti kaltinamąją L. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę L. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – neteista, bausta administracine tvarka, dirbanti, turinti legalų pragyvenimo šaltinį, kreditinius įsipareigojimus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad L. G. skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis, t. y. bauda, kurios dydis artimas minimumui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, L. G. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2020 m. vasario 20 d. 2.25 val. iki 2020 m. vasario 20 d., 10.10 val. (1 para) (b. l. 35-36).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamoji L. G. vairavo transporto priemonę (automobilį) neturėdama teisės vairuoti. Pažymėtina, jog nors kaltinamoji neturi teisės vairuoti transporto priemones, pagal teismų praktiką tokioje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis (ji) Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). L. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus neblaivumas (2,53 promilės). Taip ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Taip pat pažymėtina, kad praeityje L. G. yra bausta administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Esant tokioms aplinkybėms, L. G. nustatytinas minėtos baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas, atitinkantis tokios priemonės taikymo vidurkį, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad 1997 m. automobilio „Audi A4“ vidutinė kaina Lietuvoje sudaro 776 Eur be PVM (b. l. 9). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, priklauso ne L. G., o trečiajam asmeniui – jos dukrai U. G. (b. l. 8). Tai sudaro pagrindą iš L. G. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Audi A4“ (Valst Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančią 776 Eur sumą.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

nusprendžia:

L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, L. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jai skirti galutinę 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti L. G. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. vasario 20 d. 2.25 val. iki 2020 m. vasario 20 d., 10.10 val. išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, L. G. nustatyti dvylikos mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda (atsižvelgiant į laikiname sulaikyme išbūto laiko įskaitymą į paskirtą bausmę), kiekvieną mėnesį atliekant 133 Eur dydžio įmoką, o paskutinį mėnesį – 137 Eur dydžio įmoką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti L. G. baudžiamojo poveikio priemones:

· draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trims) metams,

· išieškoti konfiskuotino automobilio „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 776 Eur sumą į valstybės biudžetą.

L. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Išaiškinti L. G., kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį atliekant 133 Eur dydžio įmoką, o paskutinį mėnesį – 137 Eur dydžio įmoką, turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.