- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- 2A-1101-395/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01022-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- J. Š.
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovo atstovei Rūtai Trukanavičienei, atsakovei J. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-153-454/2011 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei J. Š. dėl skolos už buto nuomą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2701,14 Lt buto nuomos mokesčio, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso ieškovei. 1999-01-27 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi šis butas išnuomotas atsakovei, kuri ten yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. AB „City Service“, vykdydama Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugas, 2009-10-06 raštu Nr. 1381 informavo ieškovę, kad buto (duomenys neskelbtini), nuomininkė – atsakovė, nemoka buto nuomos mokesčio. Ieškovė per AB „City Service" 2009-09-11 priminimu dėl įsiskolinimo už buto nuomą priminė atsakovei, kad ji nevykdo įsipareigojimo mokėti buto nuomos mokestį bei pasiūlė per 15 dienų nuo priminimo gavimo dienos apmokėti įsiskolinimą. Tačiau atsakovė buto nuomos mokesčio įsiskolinimo nepadengė, mokesčio skola didėja. Pagal pateiktą patikslintą AB „City Service“ 2010-01-14 raštą Nr. 85 atsakovė skolinga už buto nuomą laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-12-01 2701,14 Lt. Gera valia mokesčiai už buto (duomenys neskelbtini), nuomą sumokėti nebuvo, todėl skola turi būti išieškota teismine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės J. Š. 2701,14 Lt įsiskolinimą, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2010-01-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Kauno miesto savivaldybei, taip pat 81,00 Lt žyminio mokesčio ir 14,40 išlaidų, susijusių su teismo šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimu valstybei.
Teismas sprendime nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimu Nr. T-458 „Dėl Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“ patvirtintas Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašas priimtas tinkamai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Daugiabučio namo butų savininkai kaupiamųjų lėšų mokestį renka konkretiems butų ir kitų patalpų savininkų sprendimams įgyvendinti. Savivaldybė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtė, šiems sprendimams įgyvendinti apmoka išlaidas proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje. Šias išlaidas savivaldybė apmoka panaudodama kaupiamąsias lėšas, surenkamas iš socialinio būsto nuomos mokesčio, kuris gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nustatyta tvarka mokamas nuolat. Kauno miesto savivaldybė, nustatydama tokį surenkamų lėšų panaudojimą, nepažeidžia, o tinkamai įgyvendina LR CK 4.82 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, kadangi surinktas už nuomos mokestį lėšas naudoja savo, kaip atitinkamų patalpų savininko, iš bendrosios dalinės nuosavybės kylančių pareigų įgyvendinimui. Nuomos sutarties sąlygos, suteikiančios teisę nuomotojui vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokestį arba reikalauti jo perskaičiavimo nepraėjus dvylikai mėnesių po nuomos sutarties sudarymo ar daugiau kaip vieną kartą per metus, negalioja. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinėje nuomos sutartyje konkretus nuomos mokesčio dydis nenustatytas, tačiau 2.2 punkte nustatytas nuomininko įsipareigojimas LR Vyriausybės nustatyta tvarka mokėti nuomojamo buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, o 4.5 punkte nustatytas įpareigojimas nuomotojui padidėjus ar sumažėjus buto ir komunalinių paslaugų mokesčių tarifams arba pastebėjus klaidų, nedelsiant tuos mokesčius perskaičiuoti. Kadangi sutartyje konkretus nuomos mokesčio dydis nenustatytas, o duodama nuoroda į jo apskaičiavimo tvarką, pasikeitus nuomos mokesčio dydžiui, ši sutartis, remiantis jos nuostatomis, neprivalo būti keičiama, o nuomininko pareiga mokėti nustatytą nuomos mokestį išlieka. Todėl teismas laikė, kad Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimu Nr. T-458, III skyriaus 6.1 punktas atitinka LR CK 6.583 straipsnio 6 daliai numatytai tvarkai. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472, 2.2 punkte numatytos išlaidos, į Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos apraše, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimu Nr. T-458, numatytą nuomos mokestį, nėra įtrauktos. Tokia galimybė numatyta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472, 6 punkte.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
1. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vienašalius sandorius, gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygų pakeitimą. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovas neprivalėjo suderinti su apeliante naujo nuomos mokesčio dydžio, kadangi savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nustato tik nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, o ne patį nuomos mokesčio dydį. Vadovaujantis CK 6.223 str. sutartis gali būti pakeista tik šalių susitarimu arba teismo sprendimu. Be to, Nuomos sutarties 6 punktas numato, kad ši sutartis gali būti pakeista tiktai nuomininkui, pilnamečiams jo šeimos nariams ir nuomotojui sutikus. Todėl bet koks Nuomos sutarties sąlygų pakeitimas turi būti tarp šalių iš anksto suderintas ir įformintas atitinkamu rašytiniu dokumentu, o nesant tokio dokumento, bet koks vienašalis nuomos sutarties sąlygų pakeitimas laikytinas negaliojančiu. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų apie iki 2008 m. sausio 1 d. apeliantės mokėtą nuomos mokesčio dydį, kuris buvo keletą kartų mažesnis, taip pat nepateikė aiškios išvados, kokiu pagrindu tarp šalių sudaryta sutartis buvo ieškovo vienašališkai pakeista. Apeliantės nuomone, bet koks Kauno miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nustatančio savivaldybės teisės akto pakeitimas laikytinas ir kiekvienos tuo metu galiojančios nuomos sutarties sąlygų pakeitimu, todėl privalo būti suderintas su kiekvienu nuomininku, atitinkamai pakeičiant iki naujo teisės akto pakeitimo galiojusias nuomos sutartis. Be to, ieškovo pareigą suderinti padidinto nuomos mokesčio dydį, atitinkamai pakeičiant su nuomininkais sudarytas nuomos sutartis, numatė ir paties ieškovo 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-458 3.4 punktas. Aplinkybę, kad padidintas nuomos mokesčio dydis turi būti suderintas su apeliante taip pat patvirtina faktas, kad vadovaujantis Aprašo 20 punkto nuostatomis, nuomininkui turi būti pateiktas suderinti Aprašo priede nurodytas Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas, kuris tampa neatskiriama gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalimi tik jį pasirašius ir su juo sutikus nuomininkui. Šis aktas apeliantei iki apeliacinio skundo padavimo dienos nebuvo pateiktas ir su ja nebuvo suderintas. Be to, pagal CK 6.583 str. 6 d. nuostatas, įstatymų leidėjas nuomos mokestį pripažįsta esmine nuomos sutarties sąlyga, kuri gali būti pakeista tik abipusiu šalių susitarimu, todėl net ir nuomos sutartyje ar apraše nustačius ieškovo teisę vienašališkai keisti nuomos mokesčio dydį, tokia sutarties sąlyga negaliotų, kadangi prieštarautų minėtai imperatyviai CK nuostatai. Todėl teismo argumentas, jog vien tai, kad konkretus nuomos mokesčio dydis nuomos sutartyje nebuvo nustatytas, ieškovas vienašališkai gali padidinti nuomos mokestį, laikytinas nepagrįstu.
2. Teismas netinkamai pritaikė teisės aktų galiojimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas teisėtai vadovavosi Aprašu ir juo vadovaudamasis perskaičiavo apeliantei mokėtiną nuomos mokestį. Nuomos sutartis su apeliantė buvo sudaryta iki Aprašo įsigaliojimo ir šioje nuomos sutartyje yra pateikta nuoroda į tuo metu galiojusią nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, todėl vadovaujantis LR CK 1.7 str. 2 d., LR Konstitucinio Teismo formuojama praktika bei teisės aiškinimo taisyklėmis, šis naujas Aprašas, kurio pagrindu ieškovas perskaičiavo apeliantei nuomos mokestį, negalėjo būti taikomas apeliantės mokėtinam nuomos mokesčiui perskaičiuoti. Be to, Aprašo 2 punkte yra nurodyta, jog aprašas taikomas „sudarant su nuomininkais gyvenamosios patalpos nuomos sutartį“. Šiuo atveju Nuomos sutartis su apeliante buvo sudaryta dar 1999 m. sausio 27 d., t. y. iki Aprašo įsigaliojimo. Tokia Aprašo nuostata tik dar kartą patvirtina išvadą, kad šis Aprašas gali būti taikomas tik naujai sudaromoms gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims.
Atsiliepimas
3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino ir nepasisakė atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktų argumentų dėl kaupiamojo mokesčio teisėtumo. Vadovaujantis CK 6.492 str. 1 d. nuostatomis nuomotojas privalo savo sąskaita daryti išnuomoto turto remontą jeigu ko kita nenumato įstatymas ar sutartis. Analogiška nuostata įtvirtinta ir tarp ginčo šalių pasirašytos Nuomos sutarties 4.2 punkte. Kadangi nuomos sutartis su apeliante įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pakeista, o nuomininko prievolė apmokėti kapitalinio remonto išlaidas nebuvo ir nėra numatyta nei nuomos sutartyje nei jokiame LR įstatyme, todėl vienašališkai nustatydamas kaupiamąjį mokestį, ieškovas neteisėtai perkėlė nuomotojo pareigas nuomininkui ir tokiu būdu iš esmės pažeidė apeliantės teises ir nuomos sutarties sąlygas. Tokiu būdu teismas nepagrįstai nesivadovavo LR CK 3.492 str. 1 d. nuostatomis, reglamentuojančiomis, jog nesant kitokių susitarimų sutartyje, būtent nuomotojas, o ne nuomininkas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto turto remontą. Be to, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netyrė ir neišsiaiškino kaupiamojo mokesčio ir jo nustatymo tvarkos prieštaravimo CK 4.82 str. 3 d. nuostatoms bei LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintiems Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniams nuostatams. Taip pat teismas neįvertino tos aplinkybės, jog ieškovas, nustatydamas kaupiamąjį mokestį, neatsižvelgė į nuomojamo savivaldybės būsto socialinę paskirtį, ir kad toks mokestis galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namas modernizuoti įstatyme apibrėžti socialinio būsto nuomos principams ir tikslams. Be to, apeliantė nesutinka ir su ieškovo apskaičiuotu kaupiamojo mokesčio dydžiu, kuris, apeliantės nuomone, yra ekonomiškai nepagrįstas. Vadovaujantis LR Aplinkos ministerijos užsakymu UAB „Sistela“ parengtoje „Daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo, nuolatinės techninės priežiūros ir kaupiamųjų įmokų nustatymo metodiniai klausimai" ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, įvertinus 5 aukštų daugiabučio gyvenamojo namo, konstrukcijų elementų atnaujinimo darbų kaupiamojo mokesčio vidutinius tarifus, pagal pastato konstrukcinius elementus (2008 m.) bendras vidutinis kaupiamojo mokesčio tarifas tesudarytų 1,245Lt/m2 (naudingo ploto). Apeliantės nuomojamam butui mėnesinis kaupiamasis mokestis įvertinus bendrą naudingą plotą (61,84 m2) sudarytų tik 76,99 Lt, kai tuo tarpu ieškovas nuo 2008 m. sausio 1 d. reikalavo mokėti 159,79 Lt dydžio mėnesinį mokestį. Ekonominei logikai taip pat prieštarauja kaupiamojo mokesčio dydžio apskaičiavimo formulėje naudojamos koeficiento K1 vertės, kurias taikant kaupiamojo mokesčio dydis geros būklės turtui yra didesnis, nei blogos būklės turtui. Taip pat ekonomiškai nepagrįstai formulėje naudojamas vietovės pataisos koeficientas Kv, kadangi kaupiamųjų lėšų poreikis patalpoms atnaujinti visiškai nepriklauso nuo to, kokioje Kauno miesto vietoje yra nuomojama patalpa.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neprivalėjo su apeliante suderinti naujo nuomos mokesčio, kadangi Sutartyje konkretus nuomos mokesčio dydis nenustatytas, o Sutarties 4.5 punkte nustatytas įpareigojimas nuomotojui (ieškovui) padidėjus ar sumažėjus buto ir komunalinių paslaugų mokesčių tarifams, nedelsiant tuos mokesčius perskaičiuoti. Teisę savivaldybei vienašališkai nustatyti nuomos mokesčių tarifus nustato 2001 m. balandžio 25 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 472. Apeliantė neginčijo nei Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos, nei jos nustatymo pagrindo.
2. Apeliantės argumentai, jog mokesčiai buvo paskaičiuoti ieškovo vienašališkai bei šalims nesusitarus dėl jų dydžio, o apie pasikeitusį mokesčių dydį neinformavus, paneigiami nuostatomis, kad mokesčiai, jų dydžiai bei tarifai už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nustatomi teisės aktuose, apie kurių priėmimą visuomenė informuojama viešai, o ne tokių paslaugų tiekėjo ir gavėjo susitarimais. Be to, atsakovė apie mokėtinų mokesčių dydžius bei tarifus buvo informuojama mokėjimo pranešimais, tačiau juos gaudama ir matydama padidėjusią sąskaitą už gyvenamosios patalpos nuomą, kurią sudaro ir kaupiamosios lėšos, šių dydžių neginčijo ir toliau naudojosi ieškovo nuomojamomis patalpomis.
3. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai vadovavosi 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtintu nauju Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašu. Minėto sprendimo 5 p. nustatyta, jog pagal patvirtintą savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašą Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio surinkimas ir administravimas pradedamas vykdyti nuo 2008 m. sausio 1 d., Savivaldybės administracijos direktoriui pasirašius sutartis su paskirtu Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administratoriumi. Todėl teismas teisingai pažymėjo, jog Kauno miesto savivaldybės taryba 2007-09-13 sprendimu Nr. T-458 patvirtino „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašą" nuo 2008-01-01 pakeitė nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvaiką, kuris taikomas visiems asmenims, gyvenantiems savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose. Be to, Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 16 d. administracinėje byloje Nr. 1-4-554/2009 nusprendė, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimu Nr. T-458 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos" patvirtinto Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašo IV skyrių „Kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo tvarka" pripažinti teisėtu, todėl apeliantė neturi pagrindo teigti, jog kaupiamojo mokesčio dydis yra ekonomiškai nepagrįstas. Kadangi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimas Nr. T-458 ir juo patvirtintas Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas yra galiojantis, nepanaikintas ir nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl juo privaloma vadovautis visiems Kauno miesto socialinio būsto nuomininkams. Taigi, minėto norminio teisės akto teisėtumo klausimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais jau tyrė Kauno apygardos administracinis teismas ir konstatavo, jog šis norminis teisės aktas neprieštarauja LR CK bei LR Vyriausybės nutarimu „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų punktams. Be to, bendrosios kompetencijos teismams nepriskirta nagrinėti bylas dėl norminių administracinių teisės aktų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams.
Šalies argumentai
4. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad Kauno miesto savivaldybė ginčijamą kaupiamojo mokesčio dydį nustatė vienašališkai, neturėdama atitinkamo patalpų savininkų sprendimo, todėl toks ieškovo sprendimas galimai prieštarauja 2001 m. gegužės 23 d. nutarimui Nr. 603. 2001 m. balandžio 25 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 472 patvirtintos Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos 3 p. numato, jog kaupiamųjų lėšų, kurių reikės savivaldybių nuomojamoms gyvenamosios patalpoms ir su jomis susijusiems namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, dydį savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai apskaičiuoja savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Taigi, šio mokesčio apskaičiavimo tvarka nustatyta remiantis aukštesnės galios teisės aktu - 2001 m. balandžio 25 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 472. Be to, apeliantė nenurodo, kodėl skaičiuojamas nuomos mokesčio dydis nelaikytinas nekomerciniu, nepateikia jokių perskaičiavimų, ar kitų įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti apeliacinio skundo motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo konkrečiu atveju nėra.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos ieškovė Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su 2010 – 01 – 20 ieškiniu, kuriame nurodo, jog atsakovė, t. y. apeliantė J. Š. vienašališkai nevykdo savo sutartinės prievolės pagal tarp šalių sudarytą 1999m. sausio 27 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį ir nemoka nuomos mokesčio. Kadangi dėl tokio netinkamo atsakovės sutartinių prievolių vykdymo laikotarpyje nuo 2008m. sausio mėn. iki 2009m. lapkričio mėn. už apeliantei išnuomoto buto nuomą susidarė 2071,14 Lt dydžio įsiskolinimas, kurį atsakovė gera valia sumokėti atsisako, ieškovas2009m. rugsėjo 11d. įspėjo J. Š. dėl galimų pasekmių, numatytų CK 6.611 straipsnyje. Ir tik po įspėjimo kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos už buto nuomą išieškojimo CK 6.583 straipsnio 2 dalies pagrindu. Išvardintų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegijos nuomone apeliantė be jokio teisinio pagrindo nurodo, jog ieškovė, t. y. Kauno miesto savivaldybė vienašališkai pakeitė gyvenamosios patalpos nuomos kainą ir, kad būtent atsakovei ginčo atveju CK 6.583 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytinos. Paneigiant šį apeliacinio skundo argumentą, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuomos mokestis atsakovei už buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomą pagrįstai buvo skaičiuojamas vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 – 09 – 13 sprendimu Nr. T – 458 “Dėl Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“ patvirtintu Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašu, kurio teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiu 2009 m. kovo 16 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu (b. l. 43 -51). Esant šioms aplinkybėms aukščiau paminėto Aprašo teisėtumo klausimas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nediskutuotinas, nes ginčo atveju turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Būtent nurodytų aplinkybių pagrindu negali būti pripažintas pagrįstu ir apeliacinio skundo argumentas dėl teismo išvadų neatitikimo CK 1.7 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nes aukščiau paminėtas Aprašas ne tik, kad nepakeičia tarp šalių sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.2 punkte nustatytos nuomos mokesčio tvarkos, bet įpareigoja ieškovę, kaip gyvenamosios patalpos nuomotoją vadovaujantis tos pačios sutarties 4.5 punktu perskaičiuoti mokesčius pasikeitus jų tarifams ( b. l. 7).
Teisėjų kolegija aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu sprendžia, jog ginčo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ne ieškovė, bet pati atsakovė, nemokėdama jai apskaičiuoto nuomos už gyvenamąją patalpą mokesčio arba mokėdama tik dalį šio mokesčio pažeidė sutarties sąlygas, ir teismas ginčo situacijoje CK 6.223 straipsnio nuostatų nepažeidė, nes teismo sprendimo išvadas patvirtina 2010 – 04 – 14 AB „City service“ pažymos Nr. 85 duomenys (b. l. 12). Tuo pačiu pažymėtina, jog jokiais patikimais įrodymais nepagrįstas ir apeliantės argumentas dėl kaupiamojo mokesčio neteisėtumo, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Kauno miesto savivaldybė būdama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra apeliantės nuomojamas butas Nr. 80, bendraturtė sutinkamai su CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, t. sk. ir daryti reguliarius atskaitymus kaupiant lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr.603 nustatyta tvarka. Kaip matyti iš apeliantės paaiškinimų ji pati pripažįsta, jog ši tvarka yra galiojanti, kaip kad galiojantis yra ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 – 09 – 13 sprendimas Nr. T – 458 „Dėl Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei ginčo atveju kaupiamasis mokestis paskaičiuotas pagrįstai (CK 6.487 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į nurodytas aukščiau aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju neturėjo pareigos tirti aukščiau paminėtų administracinių aktų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams ir pagrįstai patenkino Kauno miesto savivaldybės ieškinį CK 6.583 straipsnio ir 6.588 straipsnio 6 dalies pagrindu. Tuo pačiu pažymėtina, jog tenkindamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės įstatymines palūkanas, nes būtent ji praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę ieškovei (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kitus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija laiko teisiškai nereikšmingais, todėl dėl jų plačiau nepasisako.
Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.