Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.11.; 1.2.5.4.; 2.1.4.5.4.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.5.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 22 d.

R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, kaltinamojo tvirtinimu - registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 9 kartus: 1. 2000-11-24 pagal BK 225 str. 2 d. - l/a 1m. 6 mėn., taikytas BK 47¹ str. ir bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2. 2002-06-03 pagal BK 225 str. 2 d., BK 43 str. - l/a 1 m. 8 mėn.; 3. 2002-06-10 pagal BK 271 str. 1 d., BK 42, 43 str. - l/a 1 m. 9 mėn. PN; 4. 2006-06-19 pagal BK 284 str. 1 d. - l/a 4 mėn. PN; 5. 2010-02-09 pagal BK 284 str. 1 d. - l/a 6 mėn. PN; 6. 2013-01-15 pagal BK 140 str. 1 d. - l/a 3 mėn. PN; 7. 2013-02-08 pagal BK 140 str. 1 d., BK 63 str. 9 d. - l/a 6 mėn. PN; 8. 2015-07-30 pagal BK 140 str. 2 d., 64¹ str. – l/a 4 mėn., taikytas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 3 mėn.; 9. 2015-11-12 pagal BK140 str. 2 d. - laisvės atėmimu 7 mėnesiams, bausmė BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2015-07-30 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta - 10 mėn. l/at, taikytas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 1 m. ir 9 mėn. laikui, įpareigojant: per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo (praeiti visą gydymosi kursą); neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 1 d. apie 12.40 val., R. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu, be to, kad savo sugyventinę R. B. plūdo necenzūriniais žodžiais, tyčia šluota išdaužė virtuvės 6 vnt. ir kambario 6 vnt. lango stiklus, grasino nužudyti savo šeimos narį – sugyventinę R. B., tai yra pagriebęs peilį šaukė, kad ją papjaus, nupjaus galvą, dėl ko, dėl kaltinamojo veiksmų, nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino iš dalies. Prisipažino, kad 2016 m. sausio 1 d., parvežęs iš savo tėvų vaiką namo adresu (duomenys neskelbtini), išėjo iš namų ir vartojo alkoholį pas kaimynus. Būdamas girtas grįžo namo. Su sugyventine R. B. buvo apsipykę išvakarėse, todėl parėjęs jos atsiprašė ir vėl išėjo gerti. Apie 12.40 val., jo grįžusio R. neįleido į butą, todėl įpykęs, žinodamas, kad bute yra ir asmuo, vardu A., iškeikė savo sugyventinę R. B. necenzūriniais žodžiais, šluota išdaužė virtuvės ir kambario lango stiklus. Pripažįsta, kad kai buvo įėjęs į buto virtuvę, buvo atidaręs stalčių ieškodamas degtukų. Pripažįsta, kad galėjo šaukti ant sugyventinės, grasinti sugyventinę papjauti ir ji jo grasinimo galėjo išsigąsti. Nepripažino, kad sugyventinei grasino peiliu. Paaiškino, jog ranką į virtuvinį stalčių, kuriame buvo ir peiliai, kišo norėdamas pasiimti degtukų, peilio į rankas paėmęs nebuvo. Pripažįsta, kad ir šio įvykio išvakarėse, kuomet šventė pas jo tėvus namuose, sugyventinei ir jos dukrai grasino papjauti. Viskas įvyko dėl alkoholio, dėl kurio pasidaro nevaldomas. Nukentėjusiąją įvardina kaip ne melagę.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus nukentėjusiosios R. B. pareiškimą (I t., b. l .3) dėl to, kad R. Š. pagriebęs peilį grasino ją papjauti. Nupjauti jai ir jos dukrai K. galvą R. Š. grasino ir 2015-12-31 apie 19 val., būnant pas R. Š. tėvus. Ji bijo, kad grasinimas yra realus.

Iš pranešimo PK pažymos (I t., b. l. 125) matyti, kad nukentėjusioji 2016-01-01 12.43 val. paskambino į PK ir pranešė, kad sutuoktinis išdaužė namų langus, grasino smurtu.

Nukentėjusioji R. B. parodė, jog ji tvirtina, kad R. Š. jai grasino paėmęs peilį. Patvirtino, kad R. Š. buvęs jos sugyventinis. Naujųjų metų išvakarėse pas R. Š. tėvus tarp jos ir R. Š. taip pat buvo kilęs konfliktas. Ji R. Š. paprašė iš jos namų pasiimti savo daiktus. Buvo ir R. Š. draugai I. bei A.. Jai ir jos 9 metų dukrai K. R. Š. pagrasino nupjauti galvas. Dėl to dukra išsigando, ėmė verkti. Ji palikusi pas R. Š. tėvus jau miegojusį mažametį sūnų, su dukra išėjo namo. Kitą dieną, tai yra sausio 1 d., R. Š. parvedė sūnų namo. Kartu atvyko I. ir A.. Jie gėrė, o ji negėrė. Konfliktas kilo, kai į kambarį įėjęs rūkydamas R. Š. padėjo savo ranką jai ant galvos. Ji pasakė, kad jai skauda galvą, o R. Š. supyko ir pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, pagrasino suduoti ir atstatė į ją kumštį. Tada ji pasislėpė už A. nugaros. R. Š. atsidarė virtuvės stalčių ir paėmęs peilį pagrasino papjauti, nujauti jai galvą. Peilį jis buvo tik šiek tiek pakėlęs iš stalčiaus, bet iš stalčiaus visiškai ištraukęs nebuvo. Ji labai išsigando to grasinimo, grasinimas jai atrodė realus. I. ėmė R. Š. raminti, prašė eiti į lauką. R. Š. peilį padėjo atgal į stalčių ir su I. išėjo į lauką. Bijodama ji „automatiškai“ užsirakino bute. Bute buvo likęs A.. Mažasis sūnus miegojo. Tada R. Š. iš lauko ėmė daužyti buto langus. Ji rėkė A., kad jis imtų vaiką ir eitų į kitą kambarį. Vaikas atsibudo. R. Š. pareikalavo automobilio raktų, sakė, kad gali įlipti pas ją į butą. Išsigandusi ji padavė jam automobilio raktus. Nukentėjusioji nurodė, kad kai R. Š. yra neblaivus, ji jo bijo. Jis ne vieną kartą buvo prieš ją ir smurtavęs, už smurtavimą buvo nuteistas. Ji žino kiek ir už ką R. Š. buvo teistas. Nemato su juo bendros ateities. Po įvykio ji kvietėsi greitąją medicinos pagalbą, nes jai buvo šokas, visa drebėjo, buvo labai išsigandusi. Peilį išėmė policijos pareigūnai. Tvirtina, kad R. Š. jai grasino ir peiliu.

Liudytojas V. B. – policijos pareigūnas, paaiškino, kad budėtojo nurodymu kartu su porininku policijos pareigūnu L. T. nuvyko dėl pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje. Pasitikusi nukentėjusioji paaiškino, kad draugas vardu R. išdaužė buto langus, paėmęs peilį jai grasino. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi. Mažas vaikas tuo metu verkė. Asmens, vardu R., įvykio vietoje nebuvo. Įvykio vietoje buvo asmuo vardu A., jis, lyg, buvo neblaivus, bet su juo buvo galima susikalbėti, tačiau jis per daug nieko neaiškino. R. su kolega sulaikė kitame kaime – (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnė S. buvo atvykusi po jų.

Liudytoja N. S. – policijos pareigūnė, paaiškino, kad galimai 2016-01-01 vyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje. Juos pasitiko nukentėjusioji R.. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jai nukentėjusioji sakė, jog neblaivus sugyventinis R. Š. jai peiliu grasino papjauti, nupjauti galvą, dėl ko ji labai išsigando. Tvirtina, kad užrašė tą, ką jai sakė nukentėjusioji. Dėl įvykių gausos savo pačios parodymų nebeprisimena. Prisimena, kad įvykio vietoje matė išdaužytus langus.

Įvykio vietos apžiūros metu (I t., b. l. 10-15) fiksuota, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išdaužyti langų stiklai. Iš spintelėje esančio stalčiaus buvo paimtas ir apžiūrėtas 32 cm ilgio peilis, kurio ašmenų ilgis – 19,5 cm, o plotis - 3,6 cm, kuriuo galimai buvo grasinta, paimta šluota metaliniu kotu, kuria buvo išdaužti stiklai, apžiūrėti daiktiniai įrodymai perduoti saugojimui į Kėdainių r. PK (I t., b. l. 16-25).

R. Š. 2016-01-01 14.14 val. nustatytas 2.19 promilių girtumas (I t., b. l. 63).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tame tarpe ir paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2016 m. sausio 1 d. apie 12.40 val., R. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu, be to, kad savo sugyventinę R. B. plūdo necenzūriniais žodžiais, tyčia šluota išdaužė virtuvės 6 vnt. ir kambario 6 vnt. lango stiklus, grasino nužudyti savo šeimos narį – sugyventinę R. B., tai yra pagriebęs peilį šaukė, kad ją papjaus, nupjaus galvą, dėl ko, dėl kaltinamojo veiksmų, nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).

Kaltinamasis R. Š. prisipažino, jog konflikto metu jis savo sugyventinei galėjo grasinti ją papjauti. Buvo grasinęs papjauti sugyventinę bei jos dukrą ir įvykio išvakarėse. Suvokia, kad sugyventinė dėl to buvo išsigandusi. Viskas įvyko dėl alkoholio, kurį pavartojęs jis tampa nevaldomas. Nukentėjusiąją įvardino kaip ne melagę. Neigė grasinęs peiliu, tik buvo įkišęs ranką į stalčių, kuriame sudėti peiliai, nes iš ten norėjo pasiimti degtukų.

Nukentėjusioji R. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad neblaivus kaltinamasis, rankoje laikydamas peilį, grasino ją papjauti, nupjauti galvą, dėl ko ji labai išsigando, grasinimas jai atrodė realus. Nurodė, kad kuomet kaltinamasis yra neblaivus, ji jo bijo, nes jis ne kartą yra prieš ją smurtavęs, už ką buvo net nuteistas, be to, ji žino kiek ir už ką kaltinamasis buvo teistas. Po įvykio ji kvietėsi greitąją medicinos pagalbą, nes jai buvo šokas, visa drebėjo, buvo labai išsigandusi.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios R. B. parodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški. Kaltinamajam pageidaujant ir teismui perkaičius nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu tris kartus duotus parodymus (I t, b. l. 3, 28-29, 31), matyti, kad ji nuosekliai ir vienodai tvirtino, kad kaltinamasis grasino ją papjauti, nupjauti galvą paėmęs ir peilį.

Nukentėjusiosios parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir netiesioginių liudytojų parodymai. Liudytojai – policijos pareigūnai V. B. ir N. S. patvirtino, jog nukentėjusioji jiems pasakojo, kad jai sugyventinis grasino peiliu. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Teismas remiasi šių netiesioginių liudytojų parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to, juos patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame buvo fiksuoti ne tik išdaužyti buto langų stiklai, bet virtuvės stalčiuje buvo rastas vienas ir lengvai pasiekiamas peilis.

Nukentėjusiosios, įspėtos dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes nėra jokių duomenų, realaus pagrindo, dėl ko ji siektų apkalbėti kaltinamąjį, melagingai apkaltinti grasinus jai peiliu. Be to, pats kaltinamasis, nukentėjusiąją charakterizavęs kaip ne melagę, neneigė grasinęs nukentėjusiąją papjauti, pripažino, kad nukentėjusioji galėjo jo grasinimo išsigąsti, ko iš esmės ir pakanka kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 145 str. 1 d., ypač atsižvelgiant į nukentėjusiajai žinomą kaltinamojo kriminalinę praeitį ir jo agresyvų bei nevaldomą, ką pripažino ir pats kaltinamais, elgesį, kuomet šis būna neblaivus.

Esant tokiai situacijai, kaltinamojo neprisipažinimas grasinus nukentėjusiąją papjauti peiliu vertintinas kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kurioms esant nukentėjusiajai buvo išsakyti grasinimai, įvykio išvakarėse kaltinamajam grasinus papjauti ne tik nukentėjusiąją, bet ir jos mažametę dukrą, dėl ko jos skubiai pasišalino iš tos vietos, kurioje buvo kaltinamasis, į kaltinamojo būdą, tai yra į tai, kad ir anksčiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis yra smurtavęs prieš nukentėjusiąją, už ką buvo nuteistas, į kaltinamojo teistumų, apie kuriuos nukentėjusioji, būdama sugyventinė, žinojo, tai yra į tai, kad kaltinamasis praeityje 7 kartus teistas už nusikaltimus, susijusius su smurto naudojimu, tame tarpe ir prieš artimus žmones, į tai, kad alkoholio išgėręs kaltinamasis tapdavo agresyvus ir nevaldomas, ko jis pats neneigė, į tai, kad papjauti, tai yra nužudyti buvo grasinta į ranką paėmus peilį, kuriuo akivaizdžiai galima išsakytus grasinimus realizuoti, daro išvadą, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti kaltinamojo grasinimų, grasinimus suprato kaip realius. Taigi kaltinamasis savo veiksmais ir elgesiu ne tik siekė nukentėjusiajai sudaryti įspūdį, kad jo grasinimai realūs, siekė nukentėjusiąją įbauginti, siekė, kad ji kaltinamojo bijotų ir, kaip patvirtino nukentėjusioji bei pats kaltinamasis, savo tikslų pasiekė, nes nukentėjusioji išsigando, dėl to pablogėjusios sveikatos net kvietėsi sau greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo atlikti veiksmai, išsakyti grasinimai jį puikiai pažįstančiam asmeniui – sugyventinei, kaltinamojo elgesio priešistorė, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grasina nukentėjusiajai siekdamas jai sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės ir norėjo taip veikti.

Nustatyta, jog kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, anksčiau jau buvo kaltintas nusikaltimais, susijusiais su smurto naudojimu, kuriuos padarė būdamas neblaivus, todėl kaltinamas, prieš apsispręsdamas vartoti alkoholį, privalėjo įvertinti tai, koks jis tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis be nukentėjusiosios parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kurie buvo pakankamai išsamūs. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – grasinta fiziškai silpnesnei moteriai, namuose esant mažamečiams vaikams; į kaltininko asmenybę – teistas 9 kartus, iš jų 4 kartus už chuliganišką elgesį ir smurto naudojimą, 4 kartus tik už smurto panaudojimą, tame tarpe ir prieš tą pačią nukentėjusiąją, smurtą prieš savo tėvą, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laiku, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam jau buvo atidėtas du kartus (2015-07-30 ir 2015-11-12 teismo nuosprendžiais), teistumas neišnykęs, toliau vartoja alkoholį, 2015-11-03 baustas už naminės degtinės laikymą (b. l. 110), nors nuo potraukio alkoholiui teismo nuosprendžiu buvo įpareigotas gydytis. Iš bylos medžiagos matyti (b. l. 43, 113), kad 2014-08-13 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad kaltinamasis smaugė motiną.

Nors teismas paskutiniais nuosprendžiais ir suteikė kaltinamajam galimybę pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, kaltinamasis išvadų nepadarė, vėl, bausmės vykdymo atidėjimo laiku, būdamas neblaivus padarė nusikaltimą, savo elgesiu kelia pavojų savo šeimos nariams, todėl teismas mano, kad šį kartą bausmės tikslas neišnykusį teistumą turinčiam kaltinamajam gali būti pasiektas už nusikaltimą jam skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50, 56 str.), jos dydį, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, vadovaujantis teisingumo principu, paskiriant žemesnį, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, šiuo nuosprendžiu paskirtą ir 2015-11-12 teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu vadovaujantis BK 64 str., į laisvės atėmimo bausmę įskaitant laikiname sulaikyme išbūtą laiką pagal abu nuosprendžius (BK 66 str.), bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nebėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam dar gali būti pasiektas be neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės.

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-01-01 iki 2016-01-03 (I t., b. l. 67, 68). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b. l. 80), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir kaltinamojo sulaikymo.

Daiktiniai įrodymai. Peilis ir šluota (I t., b. l. 24-25), saugomi Kėdainių r. PK (2016-01-12 kvitas Nr. 0051567), priklausantys nukentėjusiajai, pastarajai pageidaujant juos atgauti, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai R. B., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Proceso išlaidos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 69,48 Eur (2016-02-09 pažyma Nr. NTP-7-1526 dėl gynėjo atstovavimo kaltinamajam iš kaltinamojo nepriteistinos atsižvelgiant į pastarojo sveikatos būklę (įrašytas į priklausomybės ligų priežiūros grupę), kuri, teismo įsitikinimu, būtų trukdžiusi kaltinamajam tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą, dėl ko teismas gynėjo dalyvavimą užtikrino savo iniciatyva (BPK 103-106 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 7,46 Eur, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę, turtinę padėtį ir to sąlygotą sudėtingą tokios nedidelės sumos išieškojimą, dėl ko valstybė patirs papildomas išlaidas - iš kaltinamojo šioje byloje nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą), ir nuteisti – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2015-11-12 Kėdainių rajono apylinkės teismo paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo sulaikymo laiką nuo 2015-07-25 iki 2015-07-26 ir nuo 2016-01-01 iki 2016-01-03 (1:1).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir R. Š. sulaikius – panaikinti.

Daiktinius įrodymus peilį ir šluotą, saugomus Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai R. B..

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.