- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- A20.-570-865/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00889-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- A. H. N., S. H. N., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius
- Advokatai
- Simona Jašmontaitė
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei Jūratei Stanulienei,
teismo posėdyje nuotoliniu būdu (per programą „Zoom“) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. H. N. bei S. H. N. atstovės advokatės Simonos Jašmontaitės prašymus dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo,-
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas A. H. N. bei S. H. N. atstovės advokatės Simonos Jašmontaitės prašymai dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo jos ginamiesiems. Pirmame prašyme (dėl A. H. N.) pareiškėja nurodo, jog prašytojas A. H. N. yra apgyvendintas (duomenys neskelbiami), nesuteikiant judėjimo teisės iki šiol, dėl jo apgyvendinimo VSAT nepriėmė jokio sprendimo, taip pat nesikreipė ir j teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (priedas Nr. 2). UTPĮ 140⁸ straipsnio 7 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
UTPĮ 118 str. numato, kad „Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal prieglobsčio prašytojo buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.“.
Įvertinus, kad VSAT nepriėmė sprendimo dėl asmens apgyvendinimo, pasikeitus jo statusui, taip pat nesikreipė i teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, prašymą teikia pats užsienietis.
Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir ekstremalioji situacija iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta. Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktas - alternatyvi sulaikymui priemonė - užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų - gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 140¹⁹ str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirma. 2022-05-05 LVAT nutartimi, priimta adm. b. Nr. A-2402-520/2022, konstatuota, kad vien neteisėtas atvykimas per ne pasienio punktą, net ir galiojant ekstremaliai padėčiai Lietuvos Respublikoje, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui turi ir toliau būti ribojama judėjimo laisvė Lietuvos Respublikos teritorijoje (žr. 40 p.). Taip pat nurodytoje byloje pacituota, jog „vien patekimas j Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad pareiškėjas nebendradarbiauja (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022; 2022 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; kt.).“.
Antra. LVAT jau yra išaiškinęs, kad „VSAT nurodytos aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką, ryšių Lietuvos Respublikoje neturėjimu ir pan. negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti pareiškėjo judėjimo laisvę, nes jų taikymas lemtų automatinį asmens judėjimo laisvės ribojimą, kuris pagal teisinį reguliavimą nėra leidžiamas.“ (žr. 2022-06-30 LVAT nutarti, priimta adm. b. Nr. A-3177-881/2022. 21 p.; nurodytoje byloje buvo sprendžiamas VSAT sprendimo teisėtumas, - nuspręsta panaikinti VSAT sprendimo dalyje, kuria asmeniui buvo ribojama judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje).
Žemesnės instancijos teismas
Trečia. Valstybės institucijoms priėmus sprendimą dėl asmens priverstinio išsiuntimo, jo joms negalint įvykdyti dėl tarpvalstybinių susitarimų su (duomenys neskelbiami) nebuvo, vykdant readmisiją, laikytina, kad objektyviai neegzistuoja aplinkybės, suponuojančios prielaidą dėl asmens pasislėpimo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Ketvirta. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė - viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).
Europos Sąjungos teisės aktų kontekste pažymėtina, kad sulaikymo sąvoka yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka, todėl apgyvendinimo vietų kvalifikavimas pagal valstybės narės teisę neturi jokios įtakos jos vertinimui. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punktą sulaikymo sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta. Tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas, kaip tai suprantama pagal minėtą direktyvos normą ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse nuostatas, yra prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje (2020 m. gegužės 14 d. Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos sprendimo F M S ir kt., C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU, EU:C:2020:367, 216, 223, 225 p.).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko (duomenys neskelbiami) ir iki šios dienos, t. v. beveik metus, yra ribojama jo judėjimo laisvė. nepaisant to, kad jo tapatybė nustatyta (priedas Nr. 3), jo buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, nebuvo gauta duomenų nei apie jo nebendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis, nei netinkamą elgesį, nei keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Penkta, taip pat būtina pažymėti, kad Pareiškėjo šeimos nariai, su kuriais jis atvyko ir gyvena Lietuvos Respublikoje, bei kurių prašymų suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, šiuo metu yra geresnėje padėtyje, t.y., Pareiškėjo tėvai, broliai ir seserys, tarp kurių yra ir pilnamečių, ir nepilnamečių asmenų, gali laisvai judėti Lietuvos Respublikoje - jiems pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė-apgyvendinimas PPC, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (žr. 2022-06-16 LVAT nutartį, priimtą adm. b. Nr. A-2961-822/2022 ir 2022-04-14 VMAT sprendimą, priimtą byloje Nr. An20.-324- 1058/2022).
Vadovaujantis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualia LVAT praktika, prašoma Pareiškėjui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (UTPĮ 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Prašyme Nr. 2 (dėl S. H. N.) pareiškėja nurodo, jog (duomenys neskelbiami)pilietė S. H. N. (toliau - Pareiškėjas) nebėra prieglobsčio prašytojas (priedas Nr. 1), yra apgyvendintas PPC, nesuteikiant judėjimo teisės iki šiol, dėl jo apgyvendinimo VSAT nepriėmė jokio sprendimo, taip pat nesikreipė ir į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (priedas Nr. 2).
UTPĮ 140⁸ straipsnio 7 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
UTPĮ 118 str. numato, kad „Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal prieglobsčio prašytojo buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.“.
Įvertinus, kad VSAT nepriėmė sprendimo dėl asmens apgyvendinimo, pasikeitus jo statusui, taip pat nesikreipė i teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, prašymą teikia pats užsienietis.
Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir ekstremalioji situacija iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta. Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktas - alternatyvi sulaikymui priemonė - užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų - gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 140¹⁹ str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirma. 2022-05-05 LVAT nutartimi, priimta adm. b. Nr. A-2402-520/2022, konstatuota, kad vien neteisėtas atvykimas per ne pasienio punktą, net ir galiojant ekstremaliai padėčiai Lietuvos Respublikoje, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui turi ir toliau būti ribojama judėjimo laisvė Lietuvos Respublikos teritorijoje (žr. 40 p.). Taip pat nurodytoje byloje pacituota, jog „vien patekimas j Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad pareiškėjas nebendradarbiauja (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022; 2022 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; kt.).“.
Antra. LVAT jau yra išaiškinęs, kad „VSAT nurodytos aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką, ryšių Lietuvos Respublikoje neturėjimu ir pan. negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti pareiškėjo judėjimo laisvę, nes jų taikymas lemtų automatinį asmens judėjimo laisvės ribojimą, kuris pagal teisinį reguliavimą nėra leidžiamas.“ (žr. 2022-06-30 LVAT nutarti, priimta adm. b. Nr. A-3177-881/2022. 21 p.; nurodytoje byloje buvo sprendžiamas VSAT sprendimo teisėtumas, - nuspręsta panaikinti VSAT sprendimo dalį, kuria asmeniui buvo ribojama judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje).
Žemesnės instancijos teismas
Trečia. Valstybės institucijoms priėmus sprendimą dėl asmens priverstinio išsiuntimo, jojoms negalint įvykdyti dėl tarpvalstybinių susitarimų su (duomenys neskelbiami) nebuvo, vykdant readmisiją, laikytina, kad objektyviai neegzistuoja aplinkybės, suponuojančios prielaidą dėl asmens pasislėpimo.
Ketvirta. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė - viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).
Europos Sąjungos teisės aktų kontekste pažymėtina, kad sulaikymo sąvoka yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka, todėl apgyvendinimo vietų kvalifikavimas pagal valstybės narės teisę neturi jokios įtakos jos vertinimui. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punktą sulaikymo sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta. Tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas, kaip tai suprantama pagal minėtą direktyvos normą ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse nuostatas, yra prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje (2020 m. gegužės 14 d. Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos sprendimo FMS ir kt., C-924/19 PPU irC-925/19 PPU, EU:C:2020:367, 216, 223, 225 p.).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko (duomenys neskelbiami) ir iki šios dienos, t. v. beveik metus, yra ribojama jo judėjimo laisvė, nepaisant to, kad viso jo tapatybė nustatyta (priedas Nr. 3), viso jo buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, nebuvo gauta duomenų nei apie jo nebendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis, nei netinkamą elgesį, nei keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Žemesnės instancijos teismas
Penkta, taip pat būtina pažymėti, kad Pareiškėjo šeimos nariai, su kuriais jis atvyko ir gyvena Lietuvos Respublikoje, bei kurių prašymų suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, šiuo metu yra geresnėje padėtyje, t.y., Pareiškėjo tėvai, broliai ir seserys, tarp kurių yra ir pilnamečių, ir nepilnamečių asmenų, gali laisvai judėti Lietuvos Respublikoje - jiems pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė-apgyvendinimas PPC, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (žr. 2022-06-16 LVAT nutartį, priimtą adm. b. Nr. A-2961-822/2022 ir 2022-04-14 VMAT sprendimą, priimtą byloje Nr. An20.-324- 1058/2022).
Vadovaujantis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualia LVAT praktika, prašoma Pareiškėjui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (UTPĮ 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės migracijos skyrius atsiliepime dėl A. H. N. nurodo, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyrius (toliau - Migracijos skyrius) pagal kompetenciją išnagrinėjo (duomenys neskelbiami) piliečio A. H. N., gim. (duomenys neskelbiami) (toliau - pareiškėjas) 2022-07-05 prašymą „Taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę“, kuriame pareiškėjas prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Migracijos skyrius susipažino su pareiškėjo prašymu ir teikia atsiliepimą j minėtą prašymą ir nesutinka su pareiškėjo prašyme išdėstytais motyvais bei argumentais, kad VSAT nepriėmė jokio sprendimo ir nesikreipė į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Pagal 2022-03-22 VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą 2022-03-24 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą Nr. A20.229-1017/2022 skirti alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2022-03-24, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
2021-10-20 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - MD) priėmė sprendimą Nr. 21S33150 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) pareiškėjui, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbiami), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Minėtą sprendimą pastarasis apskundė Migracijos departamento komisijai, prašydamas panaikinti skundžiamą sprendimą. Tačiau Migracijos departamento komisija 2021-11-10 sprendimu Nr. 6K-1343 užsieniečio skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022-01-19 išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies ir pakeitė MD sprendimą dėl išsiuntimo ir uždraudė A. H. N. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; kiti skundo reikalavimai buvo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
2022-02-18 MD priėmė sprendimą užsienietį įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022-03-02 nutartimi Nr. eA-1353-968/2022 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-01-19 sprendimą. Pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui Lietuvos Respublikoje, jis nėra prieglobsčio prašytojas, užsienietis neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu pareiškėjui buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, - 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2022-03-24, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas MD sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Tačiau, VSAT susipažinusi su prašyme išdėstytais argumentais, bei atsižvelgdama į laikotarpį, per kurį pareiškėjui buvo ribojama teisė judėti Lietuvos Respublikoje, neprieštarautų, kad (duomenys neskelbiami) piliečiui A. H. N., gim. (duomenys neskelbiami), būtų pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės migracijos skyrius atsiliepime dėl S. H. N. nurodo, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyrius pagal kompetenciją išnagrinėjo (duomenys neskelbiami) pilietės S. H. N., gim. (duomenys neskelbiami), 2022-07-05 prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Migracijos skyrius susipažino su pareiškėjos skundu ir teikia atsiliepimą į minėtą prašymą. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021-10-20 priėmė sprendimą Nr. 21S33153 ir nusprendė nesuteikti prieglobsčio (duomenys neskelbiami) pilietei S. H. N., gim. (duomenys neskelbiami), išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti j Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi“.
Pareiškėja su skundu kreipėsi į MD komisiją, prašydama panaikinti aukščiau minėtą sprendimą. MD komisija 2021-11-08 sprendimu Nr. 6K-1275 skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja su priimtu sprendimu nesutiko ir su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021-11-15 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priėmė sprendimą Nr. eI3-6064-595/2021, kuriuo uždraudė (duomenys neskelbiami) pilietei S. H. N. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbiami) pilietei S. H. N. pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atitinkamai pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 6K-1275 dalį. Minėtas teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Įsigaliojus Vilniaus apygardos administracinis teismo 2021-11-15 sprendimui Nr. eI3-6064- 595/2021, pasikeitė užsienietės teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, ji nėra prieglobsčio prašytoja ir neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje, todėl turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Atsižvelgiant į tai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktines Migracijos skyrius, įvertinęs visus byloje esančius dokumentus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „ Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ str. 7 d. nuostata, 2022-01-17 priėmė sprendimą Nr. MD- 66 apgyvendinti (duomenys neskelbiami) pilietę S. H. N., gim. (duomenys neskelbiami), Pabėgėlių priėmimo centre adresu: (duomenys neskelbiami), nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui iki 2022-07-17, bet neilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Pažymėtina, kad pareiškėja minėto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktines Migracijos skyriaus sprendimo neskundė, jis yra teisėtas ir galiojantis.
Tačiau, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, susipažinusi su prašyme išdėstytais argumentais bei atsižvelgdama į laikotarpį, per kurį užsienietei buvo ribojama teisė judėti Lietuvos Respublikoje, neprieštarautų, kad (duomenys neskelbiami) pilietei S. H. N., gim. (duomenys neskelbiami), būtų pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre adresu (duomenys neskelbiami), netaikant judėjimo laisvės apribojimo.
Pareiškėjų atstovė advokatė teismo posėdyje teikimą palaikė jame išdėstytais motyvais.
Suinteresuoti asmenys A. H. N. bei S. H. N. prašė Pareiškėjų teikimą tenkinti.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Teikimas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 115 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, iš kurių yra ir alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). To paties UTPĮ 5 dalyje nurodyta, kad alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.
UTPĮ 140¹⁹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Šio straipsnio 1 dalies 2 nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (UTPĮ 140¹⁹ straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai A. H. N. bei S. H. N. į Lietuvos Respubliką atvyko (duomenys neskelbiami) ir iki šios dienos, t. v. beveik metus, yra ribojama jų judėjimo laisvė. Jų buvimo Lietuvos Respublikoje laiką nebuvo gauta duomenų nei apie jų nebendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis, nei netinkamą elgesį, nei keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Pareiškėjų šeimos nariai, su kuriais jie atvyko ir gyvena Lietuvos Respublikoje, bei kurių prašymų suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, šiuo metu yra geresnėje padėtyje, t.y., Pareiškėjų tėvai, broliai ir seserys, tarp kurių yra ir pilnamečių, ir nepilnamečių asmenų, gali laisvai judėti Lietuvos Respublikoje - jiems pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė-apgyvendinimas PPC, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2022-06-16 LVAT nutartį, priimtą adm. b. Nr. A-2961-822/2022 ir 2022-04-14 VMAT sprendimą, priimtą byloje Nr. An20.-324- 1058/2022).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal 2022-03-22 VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą 2022-03-24 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą Nr. A20.229-1017/2022 skirti A. H. N. alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2022-03-24, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. 2021-10-20 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą Nr. 21S33150 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) pareiškėjui, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbiami), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Minėtą sprendimą A. H. N. apskundė Migracijos departamento komisijai, prašydamas panaikinti skundžiamą sprendimą. Tačiau Migracijos departamento komisija 2021-11-10 sprendimu Nr. 6K-1343 užsieniečio skundą atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022-01-19 išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies ir pakeitė MD sprendimą dėl išsiuntimo ir uždraudė A. H. N. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; kiti skundo reikalavimai buvo atmesti. 2022-02-18 MD priėmė sprendimą užsienietį įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022-03-02 nutartimi Nr. eA-1353-968/2022 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-01-19 sprendimą. Pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui Lietuvos Respublikoje, jis nėra prieglobsčio prašytojas, užsienietis neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu pareiškėjui buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, - 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2022-03-24, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas MD sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Be to, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021-10-20 priėmė sprendimą Nr. 21S33153 ir nusprendė nesuteikti prieglobsčio (duomenys neskelbiami) pilietei S. H. N., gim. (duomenys neskelbiami), išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi“. Pareiškėja su skundu kreipėsi į MD komisiją, prašydama panaikinti aukščiau minėtą sprendimą. MD komisija 2021-11-08 sprendimu Nr. 6K-1275 skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja su priimtu sprendimu nesutiko ir su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021-11-15 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priėmė sprendimą Nr. eI3-6064-595/2021, kuriuo uždraudė (duomenys neskelbiami) pilietei S. H. N. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbiami) pilietei S. H. N. pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atitinkamai pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 6K-1275 dalį. Minėtas teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Įsigaliojus Vilniaus apygardos administracinis teismo 2021-11-15 sprendimui Nr. eI3-6064-595/2021, pasikeitė užsienietės teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, ji nėra prieglobsčio prašytoja ir neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje, todėl turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į tai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius įvertinęs visus byloje esančius dokumentus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „ Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ str. 7 d. nuostata, 2022-01-17 priėmė sprendimą Nr. MD- 66 apgyvendinti (duomenys neskelbiami) pilietę S. H. N., gim. (duomenys neskelbiami), Pabėgėlių priėmimo centre adresu: (duomenys neskelbiami), nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui iki 2022-07-17, bet neilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Teismas sutinka su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės migracijos skyriaus atsiliepime išdėstyta pozicija, jog tikslinga (duomenys neskelbiami) piliečiui A. H. N., gim. (duomenys neskelbiami), pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų bei tikslinga (duomenys neskelbiami) pilietei S. H. N., gim. (duomenys neskelbiami), pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre adresu (duomenys neskelbiami), netaikant judėjimo laisvės apribojimo (UTPĮ 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, minėta alternatyvi sulaikymui priemonė bus proporcinga minėtiems asmenims. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2498-520/2022, 2022 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2595-602/2022).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsniu, 117 straipsniu, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsniu,
nutaria:
A. H. N. bei S. H. N. atstovės advokatės Simonos Jašmontaitės prašymus dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo tenkinti.
A. H. N. taikant Vilniaus miesto apylinikės teismo 2022-03-24 nutartimi paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – jo apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre nuo 2022-03-24 6 (šešiems) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.
S. H. N. taikant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2022-01-17 sprendimą Nr. MD- 66 ją apgyvendinant Pabėgėlių priėmimo centre 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui iki 2022-07-17, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.