Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-06-15 · Administracinė byla Nr. A-2961-822/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-15
Bylos Nr.
A-2961-822/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00477-2022-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vilija Mikuckienė, Rytis Krasauskas
Suinteresuotas asmuo
H. N. O., I. H. N.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnyba
Advokatai
Asta Astrauskienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2961-822/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00477-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 8.5.
(N)(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vilijos Mikuckienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,dalyvaujant užsieniečiams H. N. O. ir I. H. N.,užsieniečių atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei Jūratei Janulienei,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų H. N. O. ir I. H. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiams H. N. O., S. R. A., I. H. N., S. H. N., S. H. N., S. H. N.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus (toliau – ir Skyrius) teikimas, kuriuo prašoma Irako Respublikos piliečiams H. N. O., S. R. A., I. H. N., S. H. N., S. H. N., S. H. N. (toliau – ir užsieniečiai) 6 mėnesių laikotarpiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teikime nurodyta, kad VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje buvo sulaikyti užsieniečiai, kurie, pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, pėsčiomis, neteisėtai, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę ir/ar pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Sulaikymo metu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. 2021 m. spalio 20 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 21M34089 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) užsieniečiams ir išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką. 2021 m. lapkričio 8 d. Departamento sprendimu Nr. 6K-1282 2021 m. spalio 20 d. sprendimas paliktas galioti, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 27 d. sprendimu pakeitė Departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21M334089 ir Departamento Sprendimo Nr. 6K-1282 rezoliucinės dalies 3 punktą, jį išdėstant taip: „Uždrausti H. N. O. ir S. R. Ali atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, taip pat pakeitė rezoliucinės dalies 4 punktą, jį išdėstant taip „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl H. N. O. ir S. R. A. draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, Departamento 2022 m. vasario 2 d. sprendimais užsieniečiai buvo įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimu Departamento 2022 m. vasario 2 d. sprendimai palikti galioti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. galutine ir neskundžiama nutartimi paliko nepakeistą 2022 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Pasikeitus užsieniečių teisiniam statusui Lietuvos Respublikoje, jie nebėra prieglobsčio prašytojai, neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. VSAT nuomone, užsieniečiai piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvą atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdami jokių asmens tapatybės bei buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų ir tik sulaikyti pareiškė norą dėl prieglobsčio Lietuvoje. Užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl neskyrus alternatyvios sulaikymui priemones ir neribojant judėjimo laisvės, yra didelė tikimybė, kad užsieniečiai gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamo sprendimo dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Kartu su teikimu pateikti visi jame nurodyti užsieniečių atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai.

Šalies argumentai

3. Užsienietis H. N. O. teismo posėdyje nesutiko su teikimu, nurodė, kad nenori būti laikomas Pabėgėlių priėmimo centre be galimybės išeiti už teritorijos, taip pat nesutinka su sprendimu dėl išsiuntimo. Jeigu teismas suteiktų galimybę judėti už centro ribų, vaikai galėtų pradėti lankyti normalias mokyklas, jei valstybė padėtų, jis galėtų dirbti. Jie atvažiavo ne tam, kad pabėgtų, atvažiavo gauti prieglobstį. Visi jų dokumentai buvo atimti vedlio Baltarusijoje, bet jie dokumentų kopijas turi telefone. Šiuo metu jų poreikiai nėra užtikrinami, atkeliauja kai kurie jiems skirti daiktai, bet darbuotojai jų neperduoda, centro vadovybė į tai nereaguoja. Jis turi pinigų pragyvenimui.

Žemesnės instancijos teismas

4. Užsienietis S. R. A. teismo posėdyje nesutiko su teikimu, retoriškai klausė, kaip galima taip ilgai gyventi viename kambaryje 8 asmenims, kodėl vyrai afganai, jazidai gauna išėjimą į laisvę, o jų šeima ne, ar jie ne žmonės, gyvuliai? Nurodė, kad yra 2 suaugę ir 6 vaikai. Jų poreikiai centre nėra užtikrinami, jau daugybę kartų sakė, kad reikia drabužių, bet nedavė. Į savo šalį savanoriškai neišvyko, nes, jei būtų galėjusi grįžti į savo šalį, iš viso nebūtų čia atvažiavusi. Ji čia neatvažiavo dėl pinigų arba ekonominiais sumetimais. Dabar yra priversta kentėti ir metus, ir daugiau, nes negali grįžti. Apie tai kalba visos šeimos vardu. Nepilnamečiai vaikai centre lanko pamokas ir daugiau nieko neveikia, jie visą laiką verkia ir zyzia, klausia, kada galės išeiti į parduotuvę, prekybos centrą, nes yra pavargę nuo šios situacijos. Jie neturi nei giminių, nei artimųjų Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Šalies argumentai

5. Užsienietis I. H. N. teismo posėdyje nesutiko su teikimu, prašė atsižvelgti į jų padėtį, prašė įvertinti tai, kad 8-iese miega viename kambaryje. Jiems labai sunku gyventi viename kambaryje, tai tikrai pakankamai sudėtinga.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdyje VSAT palaikė teikime išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad Vilniaus pabėgėlių centre yra mokykla, būreliai vaikams ir suaugusiesiems, teikiama psichologo, medicininė pagalba, yra parduotuvėlė, atvažiuoja „Barbora“, yra galimybė lankytis streso valdymo programose. Vaikams yra ir formalus, ir neformalus mokymas, vyksta užsiėmimai suaugusiesiems, lietuvių kalbos, anglų kalbos kursai, šokių, sporto užsiėmimai, meno, rankdarbių terapijos. Ji neturi duomenų apie teikime nurodytų užsieniečių ir jų vaikų netinkamą elgesį centre. Konkrečiai kiek užtruks užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra pasakyti negalėjo, nurodė, kad konsulas atvyks po ramadano ir parūpins jiems dokumentus. Tai gali užtrukti 2-3 mėnesius, todėl prašo nustatyto alternatyvios sulaikymui priemonės terminą 6 mėnesiams. Jos duomenimis visi teikime nurodyti užsieniečiai gyvena viename kambaryje, tačiau jo kvadratūros nežino, kambariai skiriasi pagal juose gyvenančių asmenų kiekį.

7. Užsieniečių atstovas advokato padėjėjas A. Sakalauskas su teikimu nesutiko, teigė, kad jis nepagrįstas, nemotyvuotas ir neproporcingas siekiamam tikslui. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir Įstatymas) numato 5 skirtingas alternatyvias sulaikymui priemones. Akivaizdu, kad jos turėtų būti paskirstytos pagal sunkumą ir pagal rizikos laipsnį, šiuo atveju proporcijos nėra išlaikytos. užsieniečiams nebuvo taikyta jokia drausminė atsakomybė, jie turi tris nepilnamečius vaikus, tai socialiai pažeidžiama šeima. Patys užsieniečiai nurodė, kad nesiruošia niekur bėgti, galutinis jų tikslas buvo saugumas, čia yra saugu. Jie neturi asmens dokumentų, įrašyti į Šengeno informacinę sistemą, todėl judėjimas yra apsunkintas, bet koks bėgimas, bandymas slėptis nebūtų rezultatyvus. Įvertinus išvardintas aplinkybes, nėra aišku, kodėl prašoma pati griežčiausia priemonė – apgyvendinimas centre, leidžiant judėti tik centro teritorijoje. Įstatymo ir teikimo tikslai būtų pasiekti taikant švelnesnę, su judėjimo ribojimais nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę. Asmenys dokumentų neturi dėl objektyvios priežasties, jie buvo atimti. Ekonominių, socialinių ryšių su Lietuva jie taip pat negali turėti, nes atvyko čia pirmą kartą gyvenime. Turi pinigų pragyvenimui, institucija to nepaneigė. Prašė skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri nebūtų susijusi su judėjimo laisvės apribojimu.

II.

8. Vilniaus apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu VSAT teikimą tenkino iš dalies - Irako Respublikos piliečiams H. N. O., (duomenys neskelbtini), ir I. H. N., (duomenys neskelbtini), skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2022 m. balandžio 14 d., bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas Departamento sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; S. R. A., (duomenys neskelbtini), S. H. N., (duomenys neskelbtini), S. H. N., (duomenys neskelbtini), S. H. N., (duomenys neskelbtini), skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų – 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2022 m. balandžio 14 d., bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas Departamento sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

9. Teismas nustatė, kad galutiniu Departamento sprendimu, iš dalies pakeistu įsiteisėjusiais sprendimais, nuspręsta H. N. O., S. R. A., I. H. N., S. H. N., S. H. N., S. H. N. nesuteikti prieglobsčio teisės, H. N. O. ir S. R. A. uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Taigi, priėmus sprendimą nesuteikti užsieniečiams prieglobsčio, pasikeitė jų teisinė padėtis, jie neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir privalo palikti šalį. Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

10. Teikimo nagrinėjimo metu užsieniečiai yra apgyvendinti Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, kur jiems užtikrinamos minimalios būtinos gyvenimo ir higienos sąlygos, teikiamos įvairios paslaugos. Pasak VSAT atstovės, centre yra vykdomas formalusis ir neformalusis vaikų ugdymas, užsiėmimai suaugusiems, teikiama psichologo, medicininė pagalba, yra galimybė lankytis streso valdymo programose, nusipirkti būtinų prekių. Teisme apklausti H. N. O., S. R. A., I. H. N., užimtumo ar būtinų paslaugų trūkumu nesiskundė, tačiau savanoriškai grįžti į kilmės šalį atsisakė ir nesutinka su galutiniu sprendimu dėl jų išsiuntimo. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja rizika, jog netaikant judėjimo ribojimų visai užsieniečių šeimai, jie gali pasišalinti iš laikino apgyvendinimo vietos ir nebesugrįžti. Kita vertus, užsieniečių šeimoje yra 3 nepilnamečiai vaikai – S. H. N. (duomenys neskelbtini), S. H. N. (duomenys neskelbtini), Sami H. N. (duomenys neskelbtini), pagal Įstatymo 2 straipsnio 18² dalį nepilnamečiai yra laikomi pažeidžiamais asmenimis, kurių teisėtų interesų ir poreikių apsaugai turi būti teikiama ypatinga reikšmė.

Žemesnės instancijos teismas

11. Byloje nustatyta, kad užsieniečiai sulaikyti Lietuvos Respublikoje nuo 2021 m. liepos 1 d., nuo 2022 m. vasario 2 d. apgyvendinti Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant laisvės laisvai judėti, taigi, jau 10 mėnesių užsieniečių, įskaitant ir jų nepilnamečius vaikus, judėjimo laisvė yra esmingai suvaržyta. S. R. A. ir I. H. N. akcentavo apgyvendinimo sąlygas, teigdami, kad visa jų 8 asmenų šeima yra apgyvendinti viename kambaryje. Tokios aplinkybės nepaneigė ir VSAT atstovė, nurodydama, kad jos duomenimis užsieniečiams priklauso vienas kambarys. Logiška, kad skirtingo amžiaus ir lyties asmenims, net ir priklausantiems tai pačiai šeimai, labai ilgą laiką gyventi vienoje erdvėje, judėti ribotoje teritorijoje yra sunku tiek iš psichologinės, tiek ir iš fizinės pusės, toks ilgas izoliacijos laikotarpis gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečių savijautai, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi. Kaip paaiškino S. R. A., jos vaikai jau yra pavargę nuo visos susiklosčiusios situacijos. Be to, VSAT atstovė teisme negalėjo nurodyti kiek laiko užtruks užsieniečių išsiuntimo procedūra, vien naujų dokumentų pagaminimui nurodė reikalingą apie 2-3 mėnesių laikotarpį. Teismas vertino, kad toks judėjimo laisvės ribojimo neapibrėžtumas, įvertinus jau ir taip labai ilgą taikomų ribojimų laikotarpį, ypač nepilnamečių asmenų atžvilgiu yra neproporcingas ir neteisingas.

12. VSAT atstovė nurodė, kad neturi duomenų apie užsieniečių netinkamą elgesį, jų tapatybė nustatyta, nėra duomenų, kad užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teisme H. N. O. nurodė, jog turi pakankamai pinigų pragyvenimui (Departamento apklausos metu nurodė, jog išvykdami pardavė savo turtą). Atsižvelgiant į tai laikytina teisinga ir proporcinga 6 mėnesiams, bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas Departamento sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nepilnamečiams S. H. N., S. H. N., S. H. N. bei jų motinai S. R. A. skirti Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, likusiems šeimos nariams – H. N. O. ir I. H. N. skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktas). Diferencijuodamas tos pačios šeimos nariams alternatyvias sulaikymui priemones teismas įvertino tai, kad 2022 m. vasario 2 d. Departamento sprendime nurodyta, jog H. N. O. neteisėtai atvykęs į Lietuvą pranešė, jog atvyko ieškant kelio į Europą, vadinasi neturėjo konkretaus tikslo pasilikti Lietuvos Respublikoje, Departamentui nurodė klaidinančią informaciją apie išvykimo iš Irako Respublikos aplinkybes, nesutinka su sprendimu dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl egzistuoja reali tikimybė, kad sudarius judėjimo galimybę už centro ribų asmuo gali nebesugrįžti. Analogiška išvada seka ir dėl I. H. N. Šis asmuo jau yra pilnametis, todėl gali savarankiškai priimti sprendimus, įskaitant ir dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. Į Lietuvos Respubliką su kitais šeimos nariais pateko nelegaliai, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikymo metu, be to, iš 2021 m. spalio 20 d. Departamento sprendimo matyti, kad jis nėra įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą, todėl taip pat egzistuoja reali tikimybė, jog sudarius judėjimo galimybę už centro ribų gali į jį nebesugrįžti, o nustatyti jo buvimo vietą būtų dar sunkiau. Tuo tarpu nors S. R. A. į Lietuvos Respubliką atvyko tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir likusieji jos šeimos nariai, 2021 m. spalio 20 d. Departamento sprendimu į Šengeno informacinę sistemą yra įvestas perspėjimas dėl jai nustatyto draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Be to, įvertinus kilmės valstybės informaciją matyti, kad moteris pagal vietinius papročius yra pakankamai priklausoma nuo savo sutuoktinio, todėl šiuo atveju pastarajam nesuteikus judėjimo laisvės už centro ribų, mažėja ir S. R. A., S. H. N., S. H. N. pasislėpimo galimybė, tuo pačiu užtikrinamas proporcingas balansas tarp nepilnamečių vaikų interesų, šeimos intereso būti kartu bei tarp valstybės intereso garantuoti Šengeno erdvės integralumą, valstybės sienų apsaugą bei užkirsti kelią galimai nelegaliai migracijai.

III.

13. Užsieniečiai H. N. O. ir I. H. N. apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – taikyti visiems užsieniečiams vienodą alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinimą VSAT Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

14. Teigia, kad šiuo atveju, ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nukrypta nuo jau suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose, - tėvas ir sūnus priimtu teismo sprendimu iš esmės atskiriami nuo kitų šeimos narių, jiems ir toliau pratęsiant laisvės judėti ribojimą, nepaisant to, kad per visą jų buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, kurio metu ilgiau nei 10 mėnesių buvo ribojama jų judėjimo laisvė, nebuvo gauta duomenų nei apie jų nebendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis, nei netinkamą elgesį, nei keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

15. Teigia, kad pratęsiant taikomą priemonę apeliantui I. H. N., gim. 2003 m. gruodžio 16 d., susijusią su judėjimo apribojimu, neįvertinta, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką su tėvais atvyko dar nebūdamas pilnamečiu asmeniu, ir nuo 2021 m. liepos 1 d. (tuo metu dar buvo 17 metų) iki šiol yra ribojama jo judėjimo laisvė, t. y., asmuo pusę buvimo Lietuvos Respublikoje termino buvo nepilnamečiu asmeniu, vėliau sulaukus pilnametystės, nepaisant to, kad jis, kaip ir kiti jo broliai ir sesuo, Lietuvos Respublikoje daugiau nei 10 mėnesių neturėjo teisės judėti, teismo sprendimu, įvertinus, kad jis nebepripažįstamas nepilnamečiu, atskirtas nuo savo brolių, sesers bei motinos, ir vieninteliam šeimos vaikui toliau 6 mėnesiams pratęstas judėjimo laisvės apribojimas, kas objektyviai negali būti pripažinta pagrįsta ir proporcingai pritaikyta priemone.

Žemesnės instancijos teismas

16. Šiuo atveju kai apeliantų atžvilgiu nėra kitokių individualių aplinkybių, sietinų su pasislėpimo rizikos vertinimu, lyginant su kitais šeimos nariais, nebuvo pagrindo taikyti griežtesnės alternatyvios sulaikymui priemonės negu kitiems šeimos nariams.

17. Taip pat, pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantų situaciją (tėvo ir pilnamečio sūnaus) iš esmės pritaikė griežtesnio pobūdžio priemonę negu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. pritaikyta nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-2412-756/2022, vienišam Irako Respublikos piliečiui, kurio atžvilgiu taip pat buvo priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (tapo nelegaliu asmeniu), - šiam asmeniui, įvertinus, kad jo tapatybė nustatyta, nesant duomenų apie jo padarytus pažeidimus Centre, mėginimo pasislėpti faktorius, keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai bei įvertinus, kad asmens judėjimo laisvė jau buvo ribojama ilgiau nei 9 mėnesius, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad „skundžiamu sprendimu taikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė, nėra proporcinga ir būtina priemonė, skirta užtikrinti, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai“, ir pritaikė kitą alternatyvią sulaikymui priemonę, - apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Atsiliepimas

18. Atsakovas VSAT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame pareiškė, kad sutinka su Užsieniečių skundu ir neprieštarauja, kad Užsieniečių apeliacinis skundas būtų tenkintas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų pakeistas ir priimtas naujas sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino VSAT teikimą, kuriuo prašyta taikyti Užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant judėjimą tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

20. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 115, 116, 117, 140¹⁹, iš dalies tenkino VSAT teikimą - Irako Respublikos piliečiams Hussen Nader Omar, (duomenys neskelbtini), ir I. H. N., (duomenys neskelbtini), skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2022 m. balandžio 14 d., bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas Departamento sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitiems šeimos nariams S. R. A., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), S. H. N., (duomenys neskelbtini), S. H. N., (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų – 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2022 m. balandžio 14 d., bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas Departamento sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

21. Užsieniečių apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad priimta priemonė yra neproporcinga.

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantai į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 1 d. Užsieniečiai MIGRIS buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 2 d. Departamentas 2021 m. spalio 20 d. sprendimu nusprendė nesuteikti užsieniečiams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti juos į (duomenys neskelbtini), šis sprendimas buvo apskųstas, 2022 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu iš esmės nepakeistas Departamento sprendimas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartis paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą).

23. Departamentas 2022 m. vasario 2 d., priėmė Sprendimą įleisti H. N. O. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti juos Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. 2022 m. vasario 4 d. analogiškas sprendimas priimtas I. H. N. atžvilgiu. 2022 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu skundus dėl minėtų Departamento sprendimų atmetė (2022 m. kovo 2 d. LVAT nutartimi minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistu).

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

25. Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 140⁸ str. 10 d.), tačiau taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

26. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Vertintinų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

27. Alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d.). Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 3 dalį, Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo netaikomos.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą turi būti aiškinama taip, kad, nesant Įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties nuostatų, kuriose būtų nustatyta galimybė skirti prieglobsčio prašytojui alternatyvias apgyvendinimui, nesuteikiant judėjimo laisvės, priemones, teismas turi pripažinti savo jurisdikciją priimti sprendimą dėl tokio užsieniečio apgyvendinimo, nesuteikiant judėjimo laisvės, proporcingumo ir turi teisę skirti švelnesnes jo teisių ir laisvių ribojimo priemones, jeigu nustato, kad užsieniečio apgyvendinimas, nesuteikiant judėjimo laisvės, neatitinka proporcingumo principo.

29. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022 teisėjų kolegija (panašiai, kaip paaiškinta pirmiau) nurodė, jog galiojantis reglamentavimas alternatyvių apgyvendinimui priemonių taikymo nenustato. Nors ir nurodydama kitus motyvus, susijusius su taikytina teise, teisėjų kolegija nagrinėjo užsieniečio patiriamų ribojimų proporcingumą, t. y. sprendė, ar asmens teisės nebuvo pernelyg suvaržytos (šiuo klausimu žr. nutarties 23 punktą). Taigi nagrinėjamo klausimo sprendimas šioje ir apžvelgtoje byloje iš esmės nesiskiria. Šiomis aplinkybėmis kyla poreikis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo poziciją toliau plėtoti, aiškiai nurodant, kad tarptautinės apsaugos prašytojai teisme pagal nacionalinę teisę gali remtis argumentais dėl alternatyvių apgyvendinimui, nesuteikiant judėjimo laisvės, priemonių taikymo neproporcingumo.

30. VSAT teigia, kad neturi duomenų apie Užsieniečių netinkamą elgesį, jų tapatybė nustatyta, nėra duomenų, kad Užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Teisėjų kolegija vertina, kad Užsieniečių apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų, yra pakankama ir proporcinga priemonė. Darant tokią išvadą teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nebendradarbiavimo faktui nustatyti nepakanka to, kad užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tačiau turi būti nustatyta ir tai, kad užsienietis nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (t. y. rizikos veiksnio egzistavimui būtina nustatyti abi šias sąlygas kartu). Byloje nėra duomenų, kad Užsieniečiai būtų bandę bėgti ar būtų kitaip pažeidę gyvenimo laikino apgyvendinimo vietoje tvarką. Iš bylos medžiagos matyti, kad Užsieniečiai nėra pateikę asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tačiau šio fakto nepakanka Užsieniečių nebendradarbiavimo faktui nustatyti. Taigi, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Užsieniečiai nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas), taip pat jų veiksmuose nėra aplinkybių, nustatytų Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte, todėl pareiškėjams taikytina prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

31. Remiantis išdėstytu pareiškėjų apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas (ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečių H. N. O. ir I. H. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį dėl Užsieniečių H. N. O. ir I. H. N. panaikinti ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą bei taikyti Užsieniečiams I. H. N. ir H. N. O. apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasVilija MikuckienėSkirgailė Žalimienė