- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- 2S-103-425/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-01198-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- A. U.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-103-425/2013
Virginija Jurkštienė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01198-2011-3
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 18 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. U. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1133-205/2012 pagal pareiškėjos A. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-51-500/2012 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. U. pateikė prašymą atnaujinti procesą Pasvalio rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-51-500/2012, iškeltos pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Panevėžio Algimanto Banzos kūdikių ir vaikų globos namams dėl sprendimo panaikinimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo nepilnamečiam vaikui, neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, jog šioje byloje nesant pakankamai įrodymų, buvo priimtas jai nepalankus sprendimas. Nurodė, gavusi Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos medicininį pažymėjimą Nr. 289, patvirtinantį jog ji nėra psichikos sveikatos centro apskaitoje.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjos A. U. prašymo, atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-51-515/2007 procesą netenkino. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja jokių esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos civilinės bylos Nr. 2-51-500/2012 nagrinėjimo metu, teismui nepateikė. Pareiškėjos teismui pateiktas Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos medicininis pažymėjimas išduotas 2012-10-29, t.y. pasibaigus civilinės bylos Nr.2-51-500/2012 procesui. Kadangi prašymas atnaujinti procesą grindžiamas po civilinės bylos Nr. 2-51-500/2012 išnagrinėjimo atsiradusiomis aplinkybėmis, o pateiktas dokumentas negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, kurios pagrindu būtų galimas proceso atnaujinimas, teismas prašymo netenkino.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. U. atskiruoju skundu prašė panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-12-11 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-51-500/2012. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungti prie bylos rašytinius įrodymus. Pareiškėja pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nesuprato, kad po apeliacinio proceso susiklosto situacija, kuomet įsiteisėjęs apeliacinio teismo sprendimas gali būti peržiūrimas kasacine arba proceso atnaujinimo tvarka. A. U. atskirajame skunde nurodė, kad jos ieškinio reikalavimai yra nukreipti konkrečiam atsakovui – Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tačiau nagrinėjant bylą teismo posėdyje dalyvavo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos darbuotoja, kuri kalbėjo savivaldybės administracijos vardu ir nė karto nepaminėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Apeliantė teigė, kad tai šiurkštus proceso pažeidimas. Vaiko teisių apsaugos skyrius yra savivaldybės administracijos struktūrinis vienetas, tačiau savivaldybės administracija nei pakeičia, nei dubliuoja pavaldaus skyriaus funkcijas. CPK nenumato galimybės perimti savarankiško civilinio proceso subjekto teises ir pareigas teismo procese vien tuo pagrindu, jog jis yra pavaldus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad savivaldybės administracijos atstovės dalyvavimas civilinėje byloje yra pagrįstas Pasvalio rajono savivaldybės mero potvarkiu. Vien mero potvarkio paminėjimas nutartyje nereiškia tiesos juridiniu atžvilgiu. Be to, pareiškėja pažymėjo, kad būdama (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokytoja, ji taip pat yra pavaldi Pasvalio rajono savivaldybės administracijai, todėl administracijos atstovės dalyvavimas teismo posėdyje dubliavo pareiškėjos poziciją. Kadangi ieškinys buvo pareikštas Vaiko teisių apsaugos skyriui, o ne savivaldybės administracijai, savivaldybės administracijos atsiliepimas byloje yra neteisėtas. A. U. nurodė, kad nei Pasvalio rajono apylinkės teismas, nei Panevėžio apygardos teismas neprašė nei vieno Lietuvos Psichikos sveikatos centro duomenų apie ieškovės psichikos sveikatą. 2012-12-11 teismo posėdžio metu teismas atmetė jam teikiamus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad per teismo padarytas teisės klaidas ieškovė negalėjo gauti reikiamos informacijos iš Pasvalio pirminio asmens sveikatos priežiūros centro. Pirmosios instancijos teismas nurodė žinojęs, kad pareiškėja neturi sveikatos problemų, byloje nėra nei vieno psichiatro pasirašyto dokumento, kad esamuoju laiku pareiškėja sirgtų psichikos sutrikimais, ligomis. Teismas neįvertino aplinkybės, kad dokumentai atgaline data nerašomi, tuo tarpu bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, pareiškėjai informacija apie jos sveikatos būklę nebuvo teikiama. Apeliantė pažymėjo, kad atsakovas Vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė atsiliepimo ir neatvyko į teismo posėdį, todėl tai reiškia, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad civilinė byla būtų atnaujinta.
Atsiliepimas
Atsakovė Pasvalio rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė atmesti A. U. 2012-12-17 atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-12-11 nutarties kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą nėra pagrįstas nustatytais pagrindais. Pateiktas medicininis pažymėjimas negali būti pripažįstamas pagrindu skirti vaiko globėja. Atsakovė informavo, kad VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika atsisakė išduoti pareiškėjai pažymą, suteikiančią teisę tapti vaiko globėja. Proceso atnaujinimo institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ir vilkinti priimtų teismo sprendimų vykdymą. Atsakovė pažymėjo, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius yra Pasvalio rajono savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, Skyriui vadovauja Skyriaus vedėjas, kurį skiria ir atleidžia Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai atsako už įstatymų ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje, vadovauja savivaldybės administracijai, organizuoja jos darbą, todėl teiginys, jog Skyriui negali atstovauti administracijos direktoriaus įgaliotas kitas asmuo, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo gali atsirasti tokių aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir (ar) vykusio teismo proceso tinkamumo. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėja A. U. prašyme atnaujinti procesą kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodė Panevėžio rajono psichikos sveikatos centro 2012-10-29 Medicininį pažymėjimą Nr. 289, kuriame pažymima, jog A. U. nėra Panevėžio rajono psichikos sveikatos centro apskaitoje (b. l. 5). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šis dokumentas negali būti pripažįstamas naujai paaiškėjusia aplinkybe, kurios pagrindu būtų galima atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje ir Panevėžio apygardos teismo 2012-10-26 nutartimi baigtoje byloje. Byloje Nr. 2-51-500/2012, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, buvo nagrinėjamas A. U. reikalavimas paskirti ją vaikų namų auklėtinio globėja, įpareigoti leisti jai bendrauti su kitais vaikų namų auklėtiniais. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, jog A. U. nuo 1997 m. serga liga, kurios kodas pagal tarptautinį ligų klasifikatorių yra F25.1 (šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas), ir dėl to negali būti skiriama globėja, todėl ieškinio reikalavimai buvo atmesti. Vadovaujantis CK 3.268 str. 2 d. 2 p., asmuo norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), rajono (miesto) valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikia Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimą. Asmenų, norinčių tapti globėjais sveikata tikrinama vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“, Sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001-06-19 įsakymu Nr. 349/79 „Dėl norinčių tapti vaiko globėjų asmenų sveikatos pažymėjimo formos nustatymo“. Medicininį pažymėjimą (Forma Nr. 046/a) išduoti ir jį pasirašyti turi teisę tiek pažymėjimą išdavęs gydytojas, tiek gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkas. Tokias pažymas išduoda pirminiai psichikos sveikatos centrai, su kuriais šeimos klinikos yra sudariusios sutartis. VŠĮ Pasvalio PASPC 2012-04-12 rašte (civilinė byla Nr. 2-51-500/2012, T. 2, b. l. 24) nurodyta, kad A. U. yra Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) pacientė, kurio pacientus aptarnauja įstaigos struktūrinis padalinys Pasvalio PASPC Psichikos sveikatos centras (2 t., b. l. 24). Pareiškėjos kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė pateiktas 2012-10-29 Medicininis pažymėjimas yra išduotas Panevėžio rajono Psichikos sveikatos centro, tačiau apeliantė nėra Panevėžio rajono Psichikos sveikatos centro pacientė, kadangi pagal pateiktus duomenis, psichikos sveikatos priežiūros paslaugas jai teikia Pasvalio rajono PASPC psichikos sveikatos centras, todėl pažymą apie sveikatos būklę turi išduoti būtent šis centras. Civilinėje byloje Nr. 2-51-500/2012 pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vadovavosi VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro 2012-04-12 išduota pažyma, patvirtinančia, kad A. U. serga liga, žymima kodu F25.1 ir į tai atsižvelgę, priėmė atitinkamą sprendimą. Aplinkybė, kad A. U. nebuvo Panevėžio rajono psichikos sveikatos centro apskaitoje, buvo žinoma ir bylos Nr. 2-51-500/2012 nagrinėjimo metu, kadangi, kaip jau minėta, psichikos sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjai teikia ne Panevėžio rajono, o Pasvalio rajono psichikos sveikatos centras. Kadangi apeliantės pateiktas dokumentas negali būti pripažintas naujai paaiškėjusia aplinkybe, jis negali būti pagrindu atnaujinti procesą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo.
Apeliantė nurodo, kad teismai klaidingai atsisakė priimti jos ieškinį dėl sveikatos priežiūros įstaigų atsisakymo suteikti jai informaciją, motyvuodami tuo, kad A. U. gali kreiptis į LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Apeliantė teigia, kad minėta komisija nurodžiusi, kad tokių ginčų nenagrinėja. Pažymėtina, kad iš apeliantės pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėja į teismą bei į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją kreipėsi su skirtingais prašymais – į komisiją pareiškėja kreipėsi ne su prašymu įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą suteikti jai reikalingą informaciją, bet su prašymu atlyginti padarytą neturtinę žalą (b. l. 60), o komisija neturtinės žalos pareiškėjai nenustatė, tačiau nieko nepasisakė apie apeliantės teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo suteikti informaciją. Remiantis šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, jog dėl teismų kaltės jai buvo sutrukdyta gauti medicininę pažymą.
Atskirajame skunde teigiama, kad Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus negalėjo atstovauti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas atstovas. Toks apeliantės argumentas yra nepagrįstas. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius yra Pasvalio rajono savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys. Jis savarankiško civilinio procesinio veiksnumo neturi, tai nėra atskiras juridinis asmuo, tačiau vykdo jam įstatymais, vietos savivaldos institucijų įsakymais ir kitais aktais pavestas funkcijas, tame tarpe ir prižiūri globėjų bei rūpintojų skyrimą. Kadangi Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius įgyvendina Pasvalio rajono savivaldybės administracijos funkcijas, o Savivaldybės administracija prižiūri ir organizuoja šio skyriaus darbą, esant reikalui, tinkamai įgaliotas Pasvalio rajono savivaldybės administracijos atstovas turi teisę atstovauti Pasvalio rajono savivaldybės administracijai byloje, kurioje ieškinys ar kitokiu procesiniu dokumentu suformuluoti reikalavimai reiškiami vienam iš administracijos padalinių. Pasvalio rajono apylinkės teisme Pasvalio rajono savivaldybės administraciją atstovavo savivaldybės mero tinkamai įgaliotas asmuo (b. l. 24), todėl apeliantė nepagrįstai abejoja atstovavimo tinkamumu. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-51-500/2012 tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendime ir nutartyje atsakovu nurodyta Pasvalio rajono savivaldybės administracija, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, jog šioje byloje atsakovu yra ir teisę pateikti atsiliepimą turi Vaiko teisių apsaugos skyrius. Taip pat pareiškėjai A. U. paaiškintina, kad jos užimamos pareigos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje nagrinėjamoje byloje neturi jokios teisinės reikšmės ir nėra susijusios su jos asmeniškai reiškiamais pageidavimais globoti ar rūpintis vaikų namų auklėtiniais, o savivaldybės administracijos atstovų užimama pozicija byloje keliamais klausimais nėra pareiškėjai privaloma.
Prašyme atnaujinti procesą nenurodyta jokių pagrįstų išskirtinių aplinkybių, darančių įtaką užbaigtoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų teisiniam pagrįstumui. Įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-51-500/2012 yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.