Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-18 · Civilinė byla Nr. e2S-328-587/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-18
Bylos Nr.
e2S-328-587/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20314-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Atsakovas
I. G.
Ieškovas
V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-328-587/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20314-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.6; 3.3.2.4; 3.3.2.3 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3714-717/2019 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu iš atsakovės prašė priteisti 20 273,40 Eur skolą, 5 068,35 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2019 m. rugsėjo 11 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu ieškinys tenkintas pilnai.

Šalies argumentai

3. Atsakovė 2019 m. spalio 14 d. pateikė apeliacinį skundą. 2019 m. spalio 16 d. nutartimi teismas atmetė atsakovės prašymą visiškai ją atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo teikiant apeliacinį skundą ir įpareigojo atsakovę nustatytu terminu sumokėti 570 Eur žyminį mokestį arba sumokėti dalį žyminio mokesčio ir kartu pateikti įrodymus, patvirtinančius sudėtingą atsakovės turtinę padėtį.

4. 2019 m. lapkričio 26 d. atsakovė pateikė teismui duomenis apie tai, kad apeliacinį skundą apmokėjo 20 Eur žyminiu mokesčiu bei pateikė jos vardu banke Swedbank, AB atidarytos sąskaitos išrašą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsakovės I. G. apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui bei pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti atsakovei 20,00 Eur žyminį mokestį. Teismas konstatavo, jog:

5.1. atsakovės pateiktas jos sąskaitos išrašas patvirtina, kad apeliantės sąskaitos likutis 2019 m. lapkričio 22 d. yra 13 066,54 Eur. Teismas sprendė, jog tai neįrodo apeliantės sunkios turtinės padėties ir leidžia manyti, kad apeliantė turi galimybę sumokėti visą byloje mokėtiną 570,00 Eur žyminį mokestį. Teismas sprendė, jog atsakovė nustatytu terminu nepašalino apeliacinio skundo trūkumo, todėl apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė I. G. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:

6.1. skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai nėra pakankami atsisakyti priimti apeliantės pateiktą apeliacinį skundą. Likusi 550 Eur žyminio mokesčio dalis nebuvo sumokėta dėl sunkios atsakovės finansinės padėties. Apeliantės banko sąskaitos išraše nurodyta kredito apyvarta nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad atsakovė neturi finansinių išteklių sumokėti visą žyminį mokestį, nes kredito apyvartos suma atspindi ne šiuo metu egzistuojančią realią finansinę padėtį, o apyvartą ilgalaikėje perspektyvoje, t. y. mažiausiai vienerių metų laikotarpiu. Prašo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios finansinės padėties. Nurodė, kad neturi kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti, pateikė duomenis apie gaunamą darbo užmokestį. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina jos sunkią turtinę padėtį, dėl kurios ji neturi galimybių sumokėti žyminio mokesčio teikiant apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria byloje jos pateiktą apeliacinį skundą nutarta laikyti nepaduotu.

9. Apeliantė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3714-717/2019 pateikė apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde ji išreiškė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą dėl sunkios turtinės padėties. Nurodė, kad gauna atlyginimą, artimą minimaliam darbo užmokesčiui, kurio ženklią dalį privalo išleisti paskolai ir palūkanoms grąžinti. Pateikė pažymą apie gaunamą darbo užmokestį, kuria nustatyta, kad apeliantė per mėnesį gauna 447,52 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat duomenis apie tai, kad apeliantei yra suteiktas vartojimo kreditas, jam grąžinti kas mėnesį apeliantė mokama periodines 81,50 Eur sumos įmokas.

10. 2019 m. spalio 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas išaiškino, jog pagal galiojantį reglamentavimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo galima atleisti tik iš dalies, CPK nenumato galimybės visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas konstatavo, jog apeliantė pateikė tik duomenis apie gaunamą darbo užmokestį ir sudarytą vartojimo kredito sutartį, tačiau pilnai nepagrindė savo turtinės padėties. Teismas netenkino apeliantės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio, konstatavo, kad apeliacinis skundas, neapmokėjus jo įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, yra paduotas su trūkumais. Nustatė terminą ištaisyti apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti 570 Eur žyminį mokestį arba sumokėti dalį žyminio mokesčio ir kartu pateikti įrodymus, pagrindžiančius sunkią apeliantės turtinę padėtį. Išaiškino, jog nustatytu terminu nepašalinus nutartimi nustatyto trūkumo, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu. Konstatuotina, kad paminėta nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė alternatyvų būdą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, suteikdamas apeliantei galimybę nutartimi nustatytus trūkumus pašalinti pasirinktu jai priimtinu vienu iš teismo nutartyje nurodytų būdų.

11. Vykdydama šią nutartį, apeliantė sumokėjo dalį – 20,00 Eur – žyminio mokesčio, pateikė tai patvirtinantį mokėjimo nurodymą, taip pat pateikė jos vardu AB Swedbank atidarytos banko sąskaitos išrašą. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi nurodydamas alternatyvų būdą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti dalį žyminio mokesčio ir kartu pateikti įrodymus, pagrindžiančius sunkią apeliantės turtinę padėtį – nenustatė konkrečios (minimalios) žyminio mokesčio dalies, kurią būtina sumokėti paduodant apeliacinį skundą. Tokiu būdu buvo sudaryta galimybė pačiai apeliantei įvertinti ir sumokėti jos finansines galimybes atitinkančią žyminio mokesčio dalį bei apsunkinta galimybė teismui nuspręsti, ar 2019 m. spalio 16 d. nutartis buvo įvykdyta tiksliai pagal teismo nurodymus. Apeliacinės instancijos vertinimu, byloje susiklostė faktinė situacija, jog, apeliantei įvykdžius 2019 m. spalio 16 d. teismo nutartį – sumokėjus dalį žyminio mokesčio ir pateikus jos vardu atidarytos banko sąskaitos išrašą, teismas turėjo pagrindą iš naujo įvertinti apeliantės turtinę padėtį bei spręsti apie jos finansines galimybes sumokėti visą už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį, o ne iš karto taikyti procesines pasekmes ir konstatuoti fakto, jog nebuvo pašalintas apeliacinio skundo trūkumas.

12. Teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turi atsižvelgti į tai, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Tokią nuostatą patvirtina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95)5 „Dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“, kurių 1 straipsnyje pažymėta, kad iš principo šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, visais atvejais svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir taip nulemti bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka nesudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523-969/2018).

13. Esant nutarties 11 punkte nurodytoms aplinkybėms apeliantės teisės į teisminę gynybą ribojimas negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 5 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, išplaukianti tiek iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, tiek iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019). Ši teisė negali būti ribojama formaliais pagrindais.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nustačius terminą ir alternatyvų būdą pašalinti apeliacinio skundo trūkumą, bet nenustačius konkrečios minimalios už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, apeliantei gali susiformuoti lūkestis, jog ji pati gali nuspręsti, kokią minimalią žyminio mokesčio dalies sumą teikiant apeliacinį skundą bus pakankama sumokėti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, prieš pritaikydamas procesines pasekmes (laikydamas apeliacinį skundą nepaduotu), turėjo įvertinti byloje naujai paaiškėjusias aplinkybes, susijusias su apeliantės turtine padėtimi, ir, atsižvelgiant į tai, nauja nutartimi suformuluoti nurodymą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, susijusius su mokėtino žyminio mokesčio dydžiu, išaiškinti tokios nutarties apskundimo terminą bei nurodyti, jog nepašalinus trūkumo pagal teismo nurodymus, bus taikomos procesinės pasekmės.

15. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Atsižvelgiant į tai, kad spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su apeliantės prašymu atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 315 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su banko sąskaitos išraše nurodytos kredito apyvartos vertinimu, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti.

I. G. apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Žemaitienė