Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 30 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. skirta galutinė 20 (dvidešimties) MGL, t. y. 1000 (tūkstančio) eurų, bauda.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir V. K. skirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto ir 37 (trisdešimt septynių) MGL, t. y. 1850 (tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimties) eurų, bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. K. į arešto bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. sausio 9 d., 14.00 val., iki 2018 m. sausio 10 d., 13.00 val., tai yra 1 para, ją prilyginant vienai arešto parai. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, arešto bausmę nustatyta atlikti poilsio dienomis.

A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 75 MGL bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir A. K. paskirta galutinė bausmė – 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų, bauda.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė 0,034 g, ir, sėdėdamas automobilyje „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį laikė savo striukės dešinės pusės kišenėje iki 2018 m. sausio 30 d., apie 19.45 val., kai šią psichotropinę medžiagą, jam būnant (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, radę paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio policijos pareigūnai.

2. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos MDMA, kurios masė 0,315 g, kurią, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo vilkimos striukės kišenėje, sėdėdamas priekinėje keleivio sėdynėje automobilyje „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame Kaune, prie (duomenys neskelbtini) pastato, iki 2018 m. sausio 30 d., apie 19.45 val., kai šią psichotropinę medžiagą ant minėto automobilio priekinės keleivio sėdynės rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. K. ir A. K., konstatavo, jog V. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, A. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir jiems paskirtos bausmės.

Motyvuojamoji dalis

4.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, pagrįstai A. K. ir V. K. pripažino kaltais, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau neteisingai paskyrė bausmes.

4.2. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, A. K. skirdamas švelniausią bausmės rūšį – baudą ir nustatydamas recidyvistui mažesnį baudos dydį nei numatytas jos vidurkis, neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, įtvirtinto BK 41 straipsnyje. Įvertinus A. K. asmenybę, tai, jog anksčiau jis yra ne kartą teistas, paskutinį kartą – už labai sunkų, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą nusikaltimą, ir šiuo metu jo atžvilgiu atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, matyti, kad A. K. sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės, o darydamas nusikalstamas veikas, realizuoja save. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau sukelianti labai žalingus padarinius: žmonių sveikatos žalojimą, dažnai ir jų mirtį, kartu atsiranda ir kitų neigiamų pasekmių – padaroma žala įvairiems visuomeniniams santykiams, ekonominėms, dorovinėms ir kitoms socialinėms vertybėms, pažeidžiama valstybės nustatyta valdymo bei ūkininkavimo tvarka, dažnai susijusi su kitų nusikaltimų padarymu. Prokurorės įsitikinimu, analizuojamu atveju, reikšmingos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės buvo atskleistos, įvertintos, tačiau neadekvačiai adaptuotos parenkant bausmės rūšį, nustatant jos dydį. Prokurorės manymu, nors pirmosios instancijos teismas skirtos baudos dydį grindžia nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu (padarytas vienas nusikaltimas), kaltės forma, nusikalstamos veikos motyvais ir tikslais, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančiomis aplinkybėmis, tačiau bausmės tikslai gali būti pasiekti tik A. K. paskyrus griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis būtų didesnis nei numatytas vidurkis.

4.3. Skunde taip pat nurodoma, kad V. K. paskirtos bausmės rūšis ir jos dydis parinkti tinkamai, tačiau subendrinus paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta neteisingai, t. y. paskirtą 20 MGL (1000 eurų) dydžio baudą, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinus visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto ir 37 MGL bauda, vietoje 36 MGL dydžio baudos.

5. Atsiliepimų į prokurorės skundą negauta.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistasis V. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą dėl V. K. paskirtos bausmės tenkinti. Nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą dėl A. K. paskirtos bausmės atmesti.

7. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

8. Prokurorė apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyto A. K. ir V. K. veikų kvalifikavimo, jų padarymo aplinkybių neginčija, tačiau nesutinka su nuteistajam A. K. paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu bei V. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės (baudos) dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl A. K. paskirtos bausmės

9. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

10. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas A. K. už šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 75 MGL baudą, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, sumažino vienu trečdaliu.

11. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, skirdamas nuteistajam A. K. bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nesunkų baigtą nusikaltimą A. K. padarė veikdamas tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (teistas, nedirba) ir pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naują nusikaltimą A. K. padarė neišnykus teistumui dėl tyčinių nusikaltimų, kuriuos jis padarė būdamas pilnametis (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, sprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta prokurorės skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. šią švelniausią BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį bei nustatydamas mažesnį baudos dydį nei BK 47 straipsnyje už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatytas jos vidurkis, neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, įtvirtinto BK 41 straipsnyje, bei pažeidė aptartus baudžiamojo įstatymo reikalavimus.

12. Sprendžiant dėl A. K. skirtinos bausmės, svarbu pažymėti, jog anksčiau jis teistas septynis kartus (1 t., b. l. 58–67), nusikaltimus nuteistasis pradėjo daryti būdamas nepilnametis, jiems būdingas smurtinio ir turtinio pobūdžio veikų modelis. Pažymėtina, kad 2005 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu dėl plėšimo ir kito žmogaus gyvybės atėmimo dėl savanaudiškų paskatų, iš pataisos namų dėl minėtų nusikaltimų padarymo jis buvo išleistas 2017 m. sausio 6 d., tačiau, teistumui neišnykus, vėl darė naujas nusikalstamas veikas – jis dėl naujų nusikalstamų veikų darymo buvo pripažintas kaltu Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu bei Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu. A. K. anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, jis ir toliau sistemingai vykdė nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog švelnesnėmis bausmėmis bei taikoma probacija BK 41 straipsnyje numatyti tikslai jam nėra pasiekiami.

13. A. K. nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, prasmingo užimtumo nesiekia, už administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas paskirtų baudų nemoka, todėl pagrindo manyti, jog šiuo atveju jam už nesunkaus nusikaltimo padarymo paskyrus baudą, ji bus efektyvi, nėra. Pažymėtina, kad, remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. K. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarimu nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl to, kad jis eismo įvykio metu apgadino du automobilius ir, nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Be to, atsižvelgiant į tai, kad A. K. nagrinėjamoje byloje apylinkės teismo pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, itin kritiškai vertintina tai, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarimu jis buvo nubaustas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, vairavo ne jam priklausantį automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino vairuojamą transporto priemonę. Pažymėtina, kad aptariamus administracinius nusižengimus nuteistasis įvykdė jau po nusikalstamos veikos, inkriminuotos nagrinėjamoje byloje, padarymo, taigi, netgi pradėtas baudžiamasis procesas bei paskirta kardomoji priemonė nebuvo pakankamos sulaikyti A. K. nuo priešingų teisei veiksmų. Šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti, jog jo delinkventinės nuostatos susiformavo dar iki nusikaltimo nagrinėjamoje byloje padarymo ir yra jo pasirinkto gyvenimo būdo, kuris, kaip minėta, švelnesnėmis bausmėmis efektyviai nekoreguojamas, pasekmė.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaip pagrįstai pažymėjo prokurorė apeliaciniame skunde, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo parinkta švelnesnės rūšies bausme – bauda bausmės tikslai nebus pasiekiami ir tik paskirta realaus laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti A. K. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasi bausmių individualizavimo principu, sprendžia, kad nuteistajam A. K. skirtina straipsnio sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į aptartas nuteistąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nustatytinas didesnis nei BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis.

Dėl V. K. paskirtos subendrintos bausmės

15. Prokurorės apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog nuteistajam V. K. subendrinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta neteisingai.

15.1. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. K. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskyrė vienu trečdaliu sumažintą 20 MGL dydžio baudą. Be to, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino su Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis – 40 parų arešto ir 16 MGL dydžio bauda, ir V. K. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 40 parų arešto ir 37 MGL (1850 Eur) baudą. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę sudėdamas visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme, padarė aritmetinę klaidą ir, vietoje A. K. skirtinos 36 MGL (1 800 Eur) baudos, neteisingai skyrė 37 MGL (1850 Eur) baudą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, pasirinkęs visiško bausmių sudėjimo bendrinimo sudėdamas skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas baudas padarė aiškią aritmetinę klaidą, ji ištaisytina, nurodant, kad V. K. paskirta 36 MGL, tai yra 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio bauda.

16. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas pripažino A. K. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. BK 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tyčinė nusikalstama veika, už kurią baudžiamasis įstatymas numato didžiausią trejų metų laisvės atėmimo bausmę, laikoma nesunkiu nusikaltimu. BK 259 straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų. Dėl šios priežasties A. K. inkriminuota nusikalstama veika vertinama ne kaip baudžiamasis nusižengimas, kaip nurodyta skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, o nesunkus nusikaltimas, todėl šis nuosprendžio rezoliucinės dalies netikslumas ištaisytinas.

17. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendis keistinas dėl nuteistajam A. K. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Dėl V. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės – baudos dydžio padaryta aritmetinė klaida ir netikslumas, susijęs su A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos rūšies nurodymu rezoliucinėje dalyje, ištaisytini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 308¹ straipsniu bei 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Prokurorės apeliacinį skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 75 MGL dydžio bauda, kurios dydis, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintas vienu trečdaliu ir paskirta 50 MGL dydžio bauda.

A. K. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirti 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies trečioje pastraipoje padarytą aritmetinę klaidą ir nurodyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. K. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto ir 36 (trisdešimt šešių) MGL, t. y. 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio bauda.

Ištaisyti netikslumą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies septintoje pastraipoje ir nustatyti, kad A. K. pripažintas kaltu padaręs ne baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, o nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.