Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarimo A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė : I.

Kadangi minėtos publikacijos nebuvo tinkamai pažymėtos, A. Z., kaip viešosios informacijos rengėjo ar platintojo vadovas, pažeidė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio bei 2009 m. kovo 13 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) sprendimo Nr. 64 „Dėl politinės reklamos žymėjimo periodinės spaudos leidiniuose tvarkos“ 9-10 punktų nuostatas. Be to, kadangi minėtos publikacijos buvo publikuotos pirmuose dienraščio puslapiuose, A. Z. pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas. A. Z. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 207⁹ straipsnio 1 dalies pažeidimą, t. y. už tai, kad jis, būdamas UAB „Naujasis aitvaras“ direktoriumi, neužtikrino, jog Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu dienraštyje „Vakaro žinios“ nebūtų atspausdinta tinkamai nepažymėta politinė reklama. Apeliantas savo kaltę neigia iš esmės motyvuodamas tuo, kad atspausdinti vaizdai ir užrašai nėra politinė reklama, piešinių turinys nėra aiškus, nesuteikia konkrečių žinių. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis – protokole nurodytų piešinių, nuotraukų ir užrašų turiniu buvo siekiama sumenkinti vieną iš kandidatų. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nurodyta, jog politinė reklama – valstybės politiko, politinės partijos, jos nario, politinės kampanijos dalyvio vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar kitokį atlygį arba kaip auka viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu siekiama propaguoti politinę partiją, jos narį ar kandidatą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-657/2011). Įvertinus protokole nurodytų dienraščiuose atspausdintų piešinių, nuotraukų bei užrašų turinį, akivaizdu, jog šių straipsnių tikslas buvo paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant prieš kandidatę D. G.. Pažymėtina, kad kiekviename paveiksle esantys užrašai („Vienintelė kandidatė Nr. 1 į „Miss publika“ – Nominacija už tai, kad, būdama Briuselyje, nieko gero nepadarė Lietuvai“; „Vienintelė kandidatė Nr. 1 į „Mis korupcija“ – Nominacija už beprotišką milijardų švaistymą, būnant Lietuvos finansų ministre“; „Vienintelė kandidatė Nr. 1 į „Miss vienybė“ – Nominacija už „Visų šalių proletarų bei oligarchų suvienijimą“; „Vienintelė kandidatė Nr. 1 į „Miss paslaptis“ – Nominacija už viešumo vengimą ir bėgimą nuo žurnalistų bei visuomenės“; „Vienintelė kandidatė Nr. 1 į „Miss tolerancija“ – Nominacija už tradicinės lietuviškos šeimos „įvairinimą“; „Obuolys nuo obels netoli rieda – kas galėtų paneigti, kad norint kovoti su oligarchais iš pradžių juos reikia artimiau pažinti?“; „Obuolys nuo obels netoli rieda – Kas sieja šiuos piliečius: abejonės dėl trejų metų, pragyventų Lietuvoje, ar importavimas į Lietuvos prezidentus iš užsienio?“; „Obuolys nuo obels netoli rieda – D. R., buvęs Teisingumo ministerijos klerkas, nesistebi, kodėl žurnalistams visus klausimus reikia derinti raštu“; „Obuolys nuo obels netoli rieda – Du statytiniai: viena – Briuselio, kitas – R. B. iš „Verslo žinių“ – Stokholmo“; „Obuolys nuo obels netoli rieda – Ar neprimena ši nuotrauka „Williams“ aferos?“ ir kt., b. l. 4), pateikti kartu su D. G. nuotraukomis yra aiškiai nukreipti būtent prieš šią kandidatę, nurodant tikrą ar tariamą, aiškiai vienpusišką informaciją apie tam tikrus faktus, tokiu būdu siekiant formuoti neigiamą rinkėjų nuomonę. Tokio pobūdžio paveikslai, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytini satyra, todėl jie pagrįstai pripažinti politine reklama. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nurodyta, kad politinė reklama turi būti teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2009 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 64 „Dėl politinės reklamos žymėjimo periodinės spaudos leidiniuose tvarkos“ 9-10 punktuose (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nurodyti reikalavimai, kokiu būdu turėtų būti pažymėta politinė reklama spaudoje. Be to, Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) draudžia viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams skleisti politinę reklamą pirmame periodinio spaudos leidinio puslapyje. Tuo tarpu piešiniai, kuriuose vaizduojamos „matrioškos“, turinčios D. G. veido bruožus ir prierašas „Kam Lietuvai Briuselio matrioškos“ bei D. G. nuotrauka su užrašu „Kodėl D. G. traukiasi iš rinkimų kovos“ buvo spausdinami pirmuose dienraščių puslapiuose. Todėl darytina išvada, kad teisės aktuose numatytų reikalavimų politinei reklamai laikytasi nebuvo, todėl A. Z., būdamas UAB „Naujasis aitvaras“ direktoriumi, pagrįstai patrauktas atsakomybėn. Taip pat pažymėtina, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl apelianto nurodytas apylinkės teismo nutarimas jokios reikšmės vieningai teismų praktikai neturi. Įvertinus tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas. Naikinti skundžiamo nutarimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarimą A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.