- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- 2-53-892/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-303773-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- N. T.
- Trečiasis asmuo
- SB „Dobilas“, Š. L., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė
dalyvaujant ieškovui J. A.
ieškovo atstovui advokatui A. U.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui N. T. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretysis asmuo SB „Dobilas“, išvada teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, bei atsakovo N. T. patikslintą priešieškinį ieškovui J. A. dėl statinių griovimo bei žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys Š. L., SB „Dobilas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas 2015 m. spalio 16 d. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą N. T. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą garažą vietoje buvusio garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skirti atsakovui 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną ieškovo naudai, jei atsakovas per teismo sprendime nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovas yra gretimo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovo sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, ieškovo ir atsakovo žemės sklypai ribojasi ties taškais 2-3-4-5-6-7. Ieškovo žemės sklype esantis pastatas, žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „MN“ yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas (sandėliukas). Atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype pastatyto pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto simboliais „MN 5.33“, galinė siena iki jį nugriaunant ieškovui priklausančio šiltnamio buvo nutolusi 20 cm., tarp ieškovo šiltnamio ir atsakovo garažo buvusiame tarpe buvo pakabintas šiltnamio lietaus latakas (lietvamzdis), minėto pastato (garažo) išmatavimai buvo tokie: ilgis – 5,05 m., plotis 3,55 m., aukštis 2.10 m., plotas – 17,93 kv.m. Atsakovas 2014 metais jam priklausantį garažą nugriovė ir toje vietoje pradėjo statyti naują pastatą – garažą. Atsakovas statybas vykdė pažeisdamas ieškovo teises, nes perkėlė žemės sklypus skyrusią tvorą į ieškovo žemės sklypo pusę ir ieškovo žemės sklype išliejo naujus pamatus. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas pradėjo statyti naują garažą arčiau ieškovo žemės sklypo ribos nei anksčiau šioje vietoje stovėjęs garažas, nes tarp anksčiau stovėjusio atsakovo garažo ir ieškovo šiltnamio buvo apie 20 cm tarpas, tuo tarpu naujai statomas garažas yra prie pat ieškovui priklausančio šiltnamio, atsakovas naujai statomo garažo galinę sieną perkėlė arčiau ieškovo žemės sklypo ribos, visai prie pat ieškovui priklausančio šiltnamio, į tarpą tarp naujojo garažo sienos ir šiltnamio pripurškė izoliacinės medžiagos (putų), kurios pradėjo veržtis į ieškovo šiltnamį ir besiplėsdamos ėmė laužti šiltnamio sienas, be to, naujasis garažas yra aukštesnis nei buvusysis, atsakovas taip pat nuardė ieškovo ūkinio pastato stogo dangos dalį ir vieną iš naujojo garažo sienų pradėjo statyti (mūryti) ant ieškovui priklausančio ūkinio pastato (sandėliuko) sienos. Ieškovas teigė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad naujai atsakovo statomas garažas yra ilgesnis (6,56 m vietoje buvusių 5,05 m), platesnis (3,75 m vietoje buvusių 3,55 m) bei aukštesnis (3,40 m vietoje buvusių 2,10 m). Atsakovo statomas garažas laikytinas I grupės nesudėtingu statiniu, todėl nepaisant to, ar statinys laikytinas nauja statyba ar naujo statinio rekonstrukcija, minėtiems statybos darbams arčiau nei 3 metrai iki žemės sklypo ribos atlikti turėjo būti gautas ieškovo sutikimas (1 t. b. l. 90-95).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus rajono apylinkės teisme 2014 m. sausio 31 d. buvo priimtas ieškovo J. A. ieškinys atsakovui N. T., kuriuo ieškovas prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovo žemės sklypo Nr. 159 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pusės nukelti tvorą pagal UAB “Geo2” parengto ir patvirtinto ieškovo žemės sklypo plano nustatytas ir iki teisės pažeidimo buvusias ribas ir pašalinti iš ieškovo žemės sklypo Nr. 159 ribų atsakovo neteisėtai išlietus pamatus, uždrausti atsakovui vykdyti bet kokius statybos darbus ieškovo žemės sklypo ribose, skirti atsakovui baudą už teismo sprendimo nevykdymą (2 t. b. l. 3-5). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies reikalavimų, tai yra reikalavimo uždrausti vykdyti statybos darbus, likusioje dalyje ieškinį tenkino visiškai. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi buvo panaikinta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo dalis civilinėje byloje Nr. 2-348-723/2015, kuria patenkintas ieškovo J. A. ieškinys atsakovui N. T. dėl atsakovo įpareigojimo nukelti tvorą ir pamatus iš ieškovo žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav. Bezdonių sen. Šakiškių k. Debesijos g. 4, atsakovui skirta bauda ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovo J. A. ieškinys atsakovui N. T. dalyje dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti iš ieškovo žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav. Bezdonių sen. Šakiškių k. Debesijos g. 4, atsakovo neteisėtai išlietus pamatus bei skirti atsakovui baudą už kiekvieną pradelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną paliktas nenagrinėtu, likusioje dalyje kreiptasi dėl bylų sujungimo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 16 d. nutartimi bylos buvo sujungtos (2 t. b. l. 88-89). Reikalavimo dėl tvoros nukėlimo faktiniu pagrindu ieškovas nurodė aplinkybes, kad žemės sklypų ribos yra aiškios, nustatytos kadastriniais matavimais, kurie įregistruoti VĮ „Registrų centras“, laikantis žemės sklypo plane pažymėtos ribos tarp šalių sklypų buvo pastatyta tvora, tačiau atsakovas, nugriovęs garažą savo sklype bei pradėjęs naujo garažo statybas, nukėlė žemės sklypus skiriančią tvorą į ieškovo žemės sklypo pusę (2 t. b. l. 3-5).
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į 2015 m. spalio 16 d. patikslintą ieškovo ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkantis, prašė bylą nutraukti, nes yra išnagrinėta tapati byla. Pažymėjo, kad faktinių aplinkybių konstatavimas jame nurodytu laikotarpiu 2015 m. rugsėjo 23 d. – 28 d. atliekamas nebuvo, UAB „GEO 2“ atlikti kadastriniai matavimai yra negaliojantys, nes apie jų atlikimą atsakovas nežinojo, juose nedalyvavo, kvietimo negavo, sodininkų valdybos 2014 m. rugpjūčio 14 d. protokolas jam nebuvo įteiktas. Atsakovas teigė, kad jam priklausančio žemės sklypo plotas turi būti didesnis nei 6 arai, dalį jam priklausančio ploto pasisavino ieškovas bei kaimyninio sklypo Nr. 158 savininkas. Atsakovas nurodė, kad gavo 2012 m. gegužės 17 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą bei matavimų schemą, iš kurios matyti, kad pamatai yra atsakovui priklausančio žemės sklypo teritorijoje, šiltnamį bei ūkio pastatą ieškovas pastatė be atsakovo sutikimo, tokio sutikimo nedavė ir buvęs sklypo savininkas M. S.. Atsakovas teigė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, atsakovas ne vykdo naujas statybas, bet rekonstruoja buvusį statinį jį stiprinant, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 m. birželio 23 d. atsakyme nurodyta, kad atsakovo rekonstruojamas statinys priklauso nesudėtingų statinių grupei, todėl vykdomiems darbams nei ieškovo sutikimas, nei leidimas nėra reikalingas (1 t. b.l. 101 – 104).
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) įpareigoti ieškovą nukelti metalinio karkaso stiklinį 6,78 m ilgio ir 4,64 m pločio šiltnamį ne arčiau 3 m iki atsakovo žemės sklypo Nr. 161 ribų ir plytinį 4,25 m ilgio ir 2,5 m pločio sandėliuką ne arčiau 3 m iki atsakovo žemės sklypo Nr.161 ribų; 2) išimti po atsakovo žeme nuo taško A iki taško B ieškovo savavališkai įkastą 4,5 m ilgio plastmasinį vandentiekio vamzdį, nutiestą iš šiltnamio į daržą (priede pažymėtą Nr. 3 taškais A-B); 3) nustatyti ieškovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)ir atsakovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)ribą pagal geodezininko (duomenys neskelbtini)pridedamą planą; 4) pripažinti negaliojančiais Š. L. 2009-11-30, 2012-10-12 ir 2016 metų sudarytus ieškovo sklypo planus; 5) įpareigoti ieškovą nuimti 6 metrų ilgio vielos tinklą savavališkai ištiestą tarp 2016-04-11 pateiktuose planuose taškų skaičiais 2 ir 3 pažymėtų koordinačių. Atsakovas nurodė, kad ieškovas prie atsakovo garažo galinės sienos savavališkai pristatė betoniniais pamatais ir metaliniais rėmais savo šiltnamį, prie šoninės garažo sienos – sandėliuką, nuosavybės teisės į minėtus pastatus neįregistruotos VĮ „Registrų centras“, tačiau dėl minėtų ieškovo veiksmų genda ir pūva atsakovo garažas, kurio sienos negali išdžiūti, nes kritulių vanduo nuo ieškovo šiltnamio ir sandėliuko teka ant atsakovo garažo, dėl nuolatinės drėgmės garažo sienose įsiveisė pelėsis ir grybelis, todėl atsakovas buvo priverstas atlikti garažo rekonstrukciją, griauti drėgmės pažeistas garažo sienas. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas atlieka savavališką naujo garažo statybą, nes yra vykdoma ne naujo garažo statyba, bet seno garažo remontas ir rekonstrukcija atsakovui nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Atsakovas teigė, kad garažo pamatai yra buvusio baseino betoninės sienos, kurios pastatytos daugiau nei prieš 15 metų, dar prieš atsakovui įsigyjant sklypą, atlikdamas garažo rekonstrukciją atsakovas palieka tuos pačius pamatus bei tą pačią apatinę esamos garažo sienos dalį, prie kurios pristatytas ieškovo sandėliukas. Atsakovas teigė, kad ieškovas ūkinį pastatą bei šiltnamį, esančius mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo atsakovo žemės sklypo ribos pastatė be atsakovo sutikimo, o 4,5 metrų plastmasinį vandentiekio vamzdį atsakovo žemėje iš ieškovo šiltnamio į ieškovo daržą prasikasė slapčia. Atsakovas teigė, kad ieškovas savo veiksmais pažeidė jo nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, todėl turi įrodyti, kad jo veiksmai teisėti. Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovas ir matininkas Š. L. pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes matininko padedamas ieškovas naudojasi didesniu plotu nei kiti sodų bendrijos nariai, ieškovo sklypas neatitinka sodų bendrijos „Dobilas“ projekto, sodų bendrijos įkūrimo normatyvinių aktų, 1979 metų ir ankstesnių bei vėlesnių sodų bendrijos „Dobilas“ generalinių planų, nes sodų bendrijos narių sklypų plotai turi būti 6 arų ploto, stačiakampio formos, turintys lygias 30 metrų ir 20 ploto kraštines, ieškovas savavališkai užėmė 79,59 kv. m atsakovui priklausančio žemės sklypo Nr. 161 plotą bei 222 kv. m valstybinės žemės plotą ir neteisėtai ja naudojasi. Atsakovo pastatyti sandėliukas ir šiltnamis pavaizduoti atsakovo 2016 m. balandžio 11 d. planuose, su priešieškiniu pateikti planai, sudaryti pagal ieškovo pateiktą planą, rodo tuos pačius taškus kaip ir ieškovo pateiktas planas, tačiau atsakovo pateiktas planas sudarytas kitu masteliu, todėl atsakovo pateiktuose planuose aiškiau matomas ieškovo savavališkai vykdytos statybos bei užimtas žemės sklypo plotas, atsakovo sudaryti planai yra LKS-1994 koordinačių sistemoje, kurią atsakovas yra įsidiegęs savo kompiuteryje, atsakovas taip pat pažymėjo, kad turi aukštąjį programuotojo išsilavinimą. Atsakovas prašė nustatyti jo ir ieškovo žemės sklypo ribas pagal (duomenys neskelbtini)sudarytą planą taškuose 3,4,5 esant atstumui tarp koordinačių 3 ir 4 taško 11,95 m, atstumui tarp koordinačių 4 ir 5 taško – 19.15 metrai. Nurodė, kad ieškovas savo sklypo šiaurinę ribą, pažymėtą taškais 3-4 (pagal atsakovo pateiktą 2016 m. balandžio 11 d. planą taškai 12 ir 11) savavališkai 2,95 metrus perkėlė į šiauriai esantį atsakovo sklypą taip užimdamas 2,95 m pločio ir 11,95 m ilgio žemės plotą, rytinę sklypo ribą, pažymėtą koordinačių taškais 4 ir 5 (pagal atsakovo pateiktą 2016 m balandžio 11 d. planą taškai 11 ir 10) savavališkai perkėlė į rytus užimdamas 2,45 m ilgio ir 19,15 m ilgio atsakovo žemės juostą, todėl iš viso ieškovas nepagrįstai naudojasi 79,59 kv. m žemės plotu. Atsakovas teigė, kad pagal sodininkų bendrijos „Dobilas“ projektą, generalinius planus ir žemėtvarkos dokumentus ieškovui priklausantis žemės sklypas turi ribotis su trikampio formos 3,75 a ploto valstybinės žemės sklypu, turinčiu tikslinę paskirtį – vaikų žaidimo aikštelei įrengti. Atsakovas teigė, kad dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, sodininkų bendrijai „Dobilas“, Vilniaus žemėtvarkos skyriui pažeidžiant ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą yra padedama ieškovui savintis atsakovo ir valstybinę žemę, nes valstybinė žemė gali būti parduoti tik aukciono tvarka, iš ieškovo neteisėtų veiksmų – atsakovui priklausančio žemės sklypo dalies bei valstybinės žemės neteisėto užėmimo negali kilti nuosavybės teisė, todėl ieškovo neteisėtai vykdomas žemės pasisavinimas bei atsakovo garažo gadinimas savavališkai prie atsakovui priklausančio garažo pristatant šiltnamį ir sandėliuką laikytinas tęstiniu atsakovo teisių pažeidimu, kuriam negali būti taikoma senatis. Atsakovas taip pat nurodė, kad matininko Š. L. parengti planai negali būti laikomi teisėtais, nes jie nėra suderinti su atsakovu, nei su kaimyninių žemės sklypų savininkais, matininkas peržengė kompetencijos ribas, nes turima licencija jam suteikia teisę ruošti dokumentus bei žemės sklypo planus žemės savininkams, matininkas turi teisę ruoštis žemės sklypo ribų projektą, nustatyti žemės sklypo ribų jis neturi teisės, 2009 m. lapkričio 30 d., 2012 m. spalio 12 d. ieškovo žemės sklypo ribų matavimai atlikti nebuvo, sklypų ribos nebuvo nustatinėjamos, atsakovas bei kiti kaimynai į matavimą nebuvo kviečiami, todėl nežinia kur ir kada matininkas Š. L. paruošė ieškovui priklausančio žemės sklypo planą, kuris pateiktas teismui, kuris nėra galiojantis bei įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Atsakovas teigė, kad pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad teismas pripažintų negaliojančiais Š. L. 2009 m. lapkričio 30 d., 2012 m. spalio 12 d. bei 2016 metais nematuojant sudarytus tendencingus ieškovo žemės sklypo planus su klaidingais kadastriniais duomenimis, jis neprivalo nurodyti teisės normų, kuriais grindžia savo reikalavimus, atsakovo išdėstytų reikalavimų faktinis pagrindas pakankamai aiškus – atsakovo interesus pažeidžiantys savavališkas žemės užėmimas, žemės sklypo ribų nustatymas bei šiltnamio, sandėliuko ir vandentiekio nukėlimas (4 t. b. l. 64-68).
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas žemės sklypą 1998 metais įsigijo iš M. S., žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, iš kurių matyti, kad žemės sklypo plotas yra 530 kv. m bei ne stačiakampio formos, žemės sklypo formą ir konfigūraciją nulėmė ta, kad ieškovas ir ankstesnis žemės sklypo savininkas M. S. bendru sutarimu 1988-1991 metais kartu statėsi statinius – ieškovas ūkinį pastatą (ieškinyje įvardijamas sandėliuku) ir šiltnamį, o M. S. – garažą (tą patį garažą, kurį atsakovas nugriovė ir jo vietoje stato naują) bei šiltnamį. Aplinkybes dėl bendro sutarimo bei ankstesnio žemės sklypo savininko sutikimo patvirtina M. S. parašas sodo sklypo plane Nr. 161. Ankstesnio žemės sklypo Nr. 161 savininko parašas yra ir ieškovui priklausančio žemės sklypo Nr. 159 plane, tai patvirtina, kad ankstesnis žemės sklypo savininkas sutiko su tokia žemės sklypo forma ir konfigūracija, kokia yra šiuo metu. Pažymėjo, kad atsakovo reikalavimai dėl žemės sklypo ribų nustatymo negali būti tenkinami, nes nėra nuginčyti ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių atsakovas neginčija tik deklaratyviai teigdamas, kad matavimai pažeidžia teisės aktus. Neginčijant kadastrinių matavimų, reikalavimai pripažinti Š. L. ruoštus ieškovo žemės sklypo planus nesukels teisinių pasekmių. UAB „Geo2“ matininko Š. L. paruošta 2016 m. vasario 17 d. statinio, įsiterpusio į gretimą sklypą geodezinė kontrolinė nuotrauka yra tik įrodymas, patvirtinantis ieškovo nurodomas aplinkybes dėl atsakovo statomo garažo įsiterpimo į ieškovui priklausantį žemės sklypą, todėl negali būti pripažinta negaliojančia. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas pagal jo pateiktą UAB „ITR grupė“ žemės sklypo geodezinę kontrolinę nuotrauką faktiškai valdo 572 kv. m, tai yra daugiau nei įgijo pirkimo sutartimi, nustačius žemės sklypo ribas atsakovo prašomu būdu, jo plotas dar labiau padidėtų. Ieškovas nurodė, kad atsakovo prašomas pašalinti 4,5 m. vandentiekio vamzdis, nutiestas iš šiltnamio į daržą yra ne atsakovo, bet ieškovo žemės sklype. Atsakovo reikalavimas dėl 6 metrų ilgio vielos tinklo nuėmimo nėra aiškus, nes iš paties reikalavimo neįmanoma identifikuoti, kokį ir kokioje vietoje esantį vielos tinklą atsakovas prašo nuimti, neaišku, kokį planą atsakovas pateikė 2016 m. balandžio 11 d., atsakovas taip pat nenurodo, kokia ieškovo tvora pažeidžia statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų statymo reikalavimus.
6. Tretysis asmuo Š. L. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai buvo atliekami vadovaujantis Žemės ūkio ministro patvirtintais nekilnojamo turto kadastro nuostatais, 1994 m. kovo mėnesio sodų bendrijos „Dobilas“ generaliniu planu, tuo tarpu matininko D. P. parengtas atsakovo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planas yra neteisingas, nes kerta trijų žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, kurios yra įregistruotos VĮ „Registrų centras“ bei neatitinka sodų bendrijos „Dobilas“ generaliniame plane suprojektuoto sklypo Nr. 161. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad ieškovo prašymu atliko atsakovo statomo garažo geodezinę kontrolinę nuotrauką, iš matavimų matyti, kad atsakovo statomo garažo pamatas, pažymėtas skaičiais 1-8, yra įsiterpęs į atsakovo sklypo plotą 0,95 kv. m. Pažymėjo, kad matininko D. P. parengto žemės sklypo plano pastaboje, kad „žemės sklypo ribos pažymėtos 2010 m. balandžio 7 d. VĮ „Registrų centras“ duomenis“ yra neteisingos ir klaidinančios teismą (4 t. b.l. 95).
7. Tretysis asmuo sodininkų bendrija „Dobilas“ atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovas 1998 m. birželio 18 d. sutartimi įsigijo 5,3 arų žemės sklypą, tuo tarpu ieškovas sodo namą pradėjo statyti 1980 metais ir baigė 1987 metais, trys šiltnamiai ir ūkinis pastatas pastatytas 1988-1991 metais, todėl atsakovo argumentai dėl neteisėtos statybos nepagrįsti, pažymėjo, kad sodų bendrijoje yra ne vienas sklypas, kurio plotas viršija 6 arus, kaip ir yra sklypų, kurių plotas mažesnis nei 6 arai, atsakovo nurodomos aplinkybės, kad dabartinės jo žemės teritorijoje buvo numatyta vaikų žaidimo aikštelė neatitinka tikrovės (4 t. b.l. 78-79).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė visiškai, prašė jį tenkinti bei prašė atsakovo priešieškinio reikalavimus palikti nenagrinėtais dėl to, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių, reikalavimus dėl žemės sklypo ribų palikti nenagrinėtais ir tuo pagrindu, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta byla dėl tapačių reikalavimų.
9. Atsakovas N. T. į teismo posėdį neatvyko. Atsakovo atstovas advokatas A. R. prašė bylos nagrinėjimą atidėti, nurodė, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį dėl sveikatos būklės. Teismo posėdžio metu prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo atmestas dėl to, kad nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovo N. T. neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Atmetus prašymą dėl posėdžio atidėjimo, atsakovo N. T. atstovas advokatas A. R. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė negalintis teismo posėdyje atstovauti atsakovo N. T., nes nežino jo pozicijos dėl taikos sutarties, priešieškinio bei ieškinio reikalavimų (5 t. b.l. 73). Pateikęs minėtus paaiškinimus, atstovas paliko teismo posėdžių salę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai. Dalyje priešieškinio reikalavimų byla nutrauktina, kitoje dalyje reikalavimai paliktini nenagrinėtais
Dėl atsakovo procesinių prašymų atidėti bylos nagrinėjimą
10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, kurį grindė aplinkybe dėl atsakovo sveikatos būklės. Teismo posėdyje atstovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jo nurodomas atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Iki teismo posėdžio Liteko sistemoje nebuvo registruota iš atsakovo gautų prašymų. Teismui išėjus į pasitarimo kambarį nustatyta, kad teisme elektroniniu paštu yra gauti atsakovo 2018 m. lapkričio 1 d. 19:17 teismui išsiųsti dokumentai – pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo bei teismo posėdžio atidėjimo bei medicininiai išrašai. Analogiškas atsakovo prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo gautas 2018 m. lapkričio 15 d.
11. 2018 m. spalio 31 d. surašytame prašyme atsakovas nurodė informuojantis teismą, kad dėl sveikatos priežasčių negali dalyvauti teismo posėdžiuose iki 2019 m. kovo mėnesio, gal ir ilgiau, nes 2018 m. rugsėjo 20 d. būdamas savo sklype ant nebaigto garažo stogo prarado pusiausvyrą ir nukrito iš 3,5 metrų aukščio, VšĮ Respublikinės ligoninės ortopedas nenustatė kaulų lūžių briaunų, tačiau išsivystė kraujo krešulių liga, atsakovas negalėjo vaikščioti, jam svaigo galva, pykino, 2018 m. spalio 18 d. atsakovas buvo hospitalizuotas VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikoje, kur jam nustatyta diagnozė bei paskirtas pirmo etapo gydymas.
12. Remiantis VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2018 m. rugsėjo 21 d. išrašu nustatyta, kad atsakovas į gydymo įstaigą kreipėsi 2018 m. rugsėjo 20 d. dėl kairio klubo bei kairės krūtinės pusės skausmų, traumos aplinkybės – krito, bendra paciento būklė – patenkinama, ikistacionarinė pagalba nesuteikta, specialioji būklė – apžiūrint aiškios patologijos nematyti, pacientas vaikšto, mina pilnu svoriu, pacientas yra nedarbingas, gydymo rekomendacijos – kontrolinės rentgenogramos ir traumatologo konsultacija po 7-10 dienų, analgetikai, šaltis lokaliai, tausojantis režimas, būklei pablogėjus kreiptis į gydymo įstaigą (5 t. b. l. 92-94). VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2018 m. spalio 25 d. išraše nurodyta siuntimo bei pagrindinė diagnozė – plaučių embolija, plaučių arterijų trombinė embolija, išrašant pacientą nurodytos gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos – atitinkami medikamentai, lėtinių ligų gydymas bei gydytojų specialistų konsultacijos šių metų lapkričio mėnesio pabaigoje bei kitų metų kovo mėnesį.
13. Remiantis CPK 162 ² str., 246 str., teismas atideda bylos nagrinėjimą, jei atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbumą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Šioje byloje pradiniai ieškovo reikalavimai teisme gauti 2015 m. spalio 8 d., atsakovas teikė priešieškinius byloje, kurie neatitiko procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, buvo nustatomi terminai procesinių dokumentų trūkumams šalinti (3 t. b. l. 84-85, 4 t. b. l. 7-8) ir dėl to teismo posėdžiai atidėti (4 t. b. l. 7-8, 4 t. b. l. 58-60). 2018 m. balandžio 23 d. teismo posėdis atidėtas dėl to, kad atsakovas pareiškė teisėjai nušalinimą, tačiau prašymas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi pripažintas nepagrįstu. Pasikeitus teismo sudėčiai 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti iš esmės teismo posėdyje 2018 m. spalio 8 d., tačiau 2018 m. spalio 4 d. gavus atsakovo atstovo prašymą dėl užimtumo kitoje byloje (5 t. b. l. 57), teismo posėdis atidėtas iki 2018 m. lapkričio 2 d. (5 t. b. l. 65-66). Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str.). Įvertinus bylos eigą, atsakovo bei teismo procesinius veiksmus, aplinkybę, kad atsakovas yra atstovaujamas profesionalaus atstovo (advokato), kuris atvyko į teismo posėdį, o taip pat atsakovo pateiktus medicininius išrašus, iš kurių nėra pagrindo išvadai, kad dėl sveikatos atsakovas būklės negalėtų dalyvauti teismo posėdyje, nes paskiausiame VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2018 m. spalio 25 d. išraše nėra duomenų apie tai, kad atsakovas negalėtų judėti, būtų nedarbingas, jam būtų skirtas tausojantis režimas ir pan., aplinkybę, kad, kaip nurodo atsakovas, jis galėtų dalyvauti teismo posėdyje tik kitų metų kovo mėnesį, galimai ir tik vėlesniu metu, teismas daro išvadą, kad išėjus į pasitarimų kambarį nustatytos aplinkybės, kad atsakovas elektroniniu paštu pateikė dokumentus, pagrindžiančius neatvykimo į teismo posėdį priežastis, nesudaro pagrindo žodinę nutartį, kuria buvo atmestas prašymas atidėti teismo posėdį laikyti nepagrįsta ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes atsakovo pateikti medicininiai išrašai nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, be to, atsakovas yra atstovaujamas advokato, su kuriuo turėjo galimybę suderinti procesinius veiksmus bei būti tinkamai atstovaujamu (CPK 3 str. 7 d., 7 d., 162 str. ², 246 str.).
Dėl ieškovo reikalavimų nukelti tvorą, nugriauti statomą garažą bei skirti baudą
14. Remiantis ieškovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, tai yra nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, šalių žemės sklypų planais, ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinės bylos duomenimis, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais nustatyta, kad šalys yra besiribojančių žemės sklypų žemės sklypų, esančių sodų bendrijoje „Dobilas“ bendrasavininkai: ieškovui J. A. nuosavybės teise priklauso 0,0846 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).; atsakovui N. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su A. T. priklauso 0,0530 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklausantis žemės sklypas suformuotas 2012 m. lapkričio 12 d. UAB „Geo2“ matininko Š. L. kadastrinių matavimų, įregistruotų VĮ „Registrų centras“ nuo 2013 m. kovo 28 d., pagrindu. Atsakovui priklausantis žemės sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus. Atsakovui priklausančiame žemės sklype yra pastatytas pastatas – sodo pastatas, pastatas – šiltnamis, pastatas – garažas, pastatų kadastro duomenų nustatymo data – 1998 m. birželio mėnuo. Minėtas aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (4 t. b.l. 70-74).
15. Atsakovas atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinio reikalavimus grindė aplinkybe, kad ieškovo prašomas nugriauti garažas yra atsakovui priklausančiame žemės sklype nurodydamas, kad jis vykdo ne naujo garažo statybą, bet seno garažo rekonstrukciją stiprinant garažo sienas, garažo pamatai yra buvusio baseino, pastatyto atsakovui įsigyjant žemės sklypą, tai yra prieš 15 metų, betoninės sienos, darydamas garažo rekonstrukciją atsakovas palieka tuos pačius pamatus ir tą pačią esamos garažo sienos dalį, prie kurios pristatytas ieškovo sandėliukas, darbai atliekami atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, todėl jiems nėra reikalingas ieškovo sutikimas. Procesiniuose dokumentuose atsakovas taip pat teigė, kad ieškovas ir kadastrinius matavimus atlikęs matininkas Š. L. pažeidė teisės aktų reikalavimus nustatančius privatizavimo bei naudojimosi žeme tvarką dėl ko ieškovas naudojasi žymiai didesniu žemės sklypu nei jam teisėtai priklausytų, ieškovas savo žemės sklypo Nr. 158 šiaurinę ribą savavališkai perkėlė į atsakovo žemės sklypą Nr. 161 užimdamas 2.95 m pločio ir 11,95 m ilgio atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį, rytinę ribą savavališkai perkėlė 2,45 kv. m į rytus tokiu būdu užimdamas 2,45 kv. m pločio ir 19,15 m ilgio atsakovui priklausančio žemės sklypo dalį, iš viso ieškovas neteisėtai naudojasi 79,59 kv. m žemės sklypu, priklausančiu atsakovui, atsakovo nurodomas aplinkybes be kitų įrodymų patvirtina UAB „IRT“ žemės sklypo geodezinė kontrolinė nuotrauka (1 t. b. l. 108-111, 3 t. b. l. 64-68).
16. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. spalio 31 d. buvo išnagrinėta civilinė byla (Nr.2-686-608/2017) pagal ieškovų N. T. ir A. T. ieškinį atsakovams Vilniaus rajono sodininkų bendrijai „Dobilas“, J. A., A. R., M. B., V. J., R. S., Š. L., uždarajai akcinei bendrovei „Žemės matavimų grupė“, uždarajai akcinei bendrovei „Geo 2“, kuriuo ieškovai prašė nustatyti ieškovo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, kurių koordinatės ieškovo pridedamame plane pažymėtos šiais raudonais skaičiais: 1, 14, 2, 13, 12, 11, 16, 15, 10, 8, 9; pripažinti negaliojančiais sklypų, kurių Nr. 158 ir 162 kadastrinius matavimus, atliktus uždarosios akcinės bendrovės „IVNT“ bei sklypo Nr. 159 kadastrinius matavimus, atliktus S. Lukausko individualios įmonės, kaip atliktus pažeidžiant teisės aktų bei taisyklių nuostatas (šios bylos 3 t. b. l. 70-70-72). Minėtoje byloje N. T. prašė nustatyti žemės sklypo ribas pagal UAB „ITR grupės“ matininko D. P. planą (šios bylos 3 t. b. l. 7). N. T. reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti, teismo sprendimas įsiteisėjęs. Teismas konstatavo, kad ieškovų (N. T. ir A. T.) pateiktos uždarosios akcinės bendrovės „ITR grupė“ 2015 m. lapkričio 28 d. parengtos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), geodezinės kontrolinės nuotraukos matyti, kad ieškovai faktiškai naudojasi didesniu žemės plotu nei jiems priklauso nuosavybės teise, t. y. 572 kv. m, nors ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 530 kv. m ploto žemės sklypas. Prie ieškovų faktiškai valdomo ploto pridėjus ieškinyje nurodytus plotus, kuriuos ieškovai laiko nepagrįstai ir neteisėtai atitekus atsakovams, ieškovų valdomo žemės sklypo plotas būtų 772 kv. m (572 kv. m + 119 kv. m + 38 kv. m + 43 kv. m). Tokio ploto žemės sklypo nuosavybės teise ieškovai nėra įgiję, todėl ieškovų reikalavimas nustatyti jų valdomo žemės sklypo ribas, kurių koordinatės ieškovo pridedamame plane pažymėtos skaičiais: 1, 14, 2, 13, 12, 11, 16, 15, 10, 8, 9, nepagrįstas ir atmetamas. Nustačius ieškovų valdomo žemės sklypo ribas pagal ieškovų reikalavimą, ieškovai nepagrįstai įgytų teisę į didesnio ploto žemės sklypą, nei jį įsigijo nuosavybės teise pagal 1998 m. birželio 18 d. Žemės sklypo ir sodo namo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. S-204. Paminėtoje byloje nepagrįstais bei neįrodytais laikyti N. T. argumentai, jog J. A. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei N. T. kaip besiribojančio žemės sklypo savininko teises. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog J. A. žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o taip pat ir ieškovų N. T. ir A. T. kaip besiribojančio žemės sklypo savininkų teisių. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime taip pat konstatuota, kad N. T. ieškinyje nepagrįstai teigia, jog atsakovui J. A. nuosavybės teise priklauso tik 600 kv. m ploto žemės sklypas ir, kad atsakovas neteisėtai ieškovo įgijo 246 kv. m ieškovui ir valstybei priklausančios žemės. Aplinkybės dėl šalių žemės sklypų ribos yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl jos bei teismo išvados dėl ieškovo nuosavybės teisių į 846 kv. m. žemės sklypą, matininko UAB „Geo2“ matininko Š. L. atliktų J. A. kadastrinių matavimų, įregistruotų VĮ „Registrų centras“ teisėtumo, žemės sklypo ribų nustatymo pagal UAB „ITR grupė“ 2015 m. lapkričio 28 d. planą turi prejudicinę reikšmę šioje byloje (CPK 182 str.), todėl pakartotinai paminėtos aplinkybės netirtinos.
17. Šioje byloje atsakovas jo nurodomas aplinkybės dėl ieškovo neteisėtų veiksmų savavališkai užimant jam priklausančią žemės sklypo dalį bei atsakovo teisių pažeidimo, argumentus dėl ieškovo nurodomų aplinkybių nepagrįstumo grindė paties nubraižytais žemės 2016 m. balandžio 11 d. sklypų planais (4 t. b. l. 16-19), tačiau atsakovo nurodomos nurodytos aplinkybės dėl šalių žemės sklypų ribų, yra paneigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 178 str., 182 str., 185 str.), todėl laikytinos neįrodytomis. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo nurodomą aplinkybę, kad atsakovas neteisėtai užėmė jam priklausančią žemės sklypo dalį perstumdamas tvorą bei statybos darbų išdavoje pakeitęs jam priklausiusio garažo matmenis (CPK 178 str., 185 str). Tokia išvada grindžiama šiais argumentais. Visų pirma, įsiteisėjusiu teismo sprendimu paneigti atsakovo argumentai dėl UAB „Geo2“ matininko Š. L. atliktų geodezinių matavimų nepagrįstumo. Ieškovo pateiktoje 2016 m. vasario 17 d. UAB „Geo 2“ geodezinėje kontrolinėje nuotraukoje matyti, kad atsakovo garažas įsiterpia ir užima ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį (3 t. b. l. 76). Atsakovas ginčijo, kad Nacionalinės žemės tarnybos atlikto žemės sklypų naudojimo patikrinimo metu paneigtos ieškovo nurodomos aplinkybės dėl jo žemės sklypo užėmimo, tačiau į bylą atsakovas pateikė tik prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl žemės sklypo naudojimosi patikrinimo (4 t.b.l. 38, 3 t. b. l. 126), kuris turėjo būti atliekamas 2016 m. balandžio 18 d. (4 t. b. l. 34), tačiau minėto patikrinimo rezultatų nepateikta. Tuo tarpu 2012 m. gegužės 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM patikrinime akte Nr. 48ŽN-(14.48.73)-59 (1 t. b. l. 105 – 106, 4 t. b. l. 30-31) nurodytos aplinkybės nėra aktualios, nes, kaip matyti iš VĮ „Registrų centras “ išrašo, ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys atlikti 2012 m. lapkričio 12 d., įregistruoti 2013 m. kovo 28 d., tai yra, 2012 m. gegužės 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM akte buvo remtasi preliminariais ieškovui priklausiusio žemės sklypo matavimais, kurie šiuo metu nėra galiojantys, nes nuo 2013 m. kovo 28 d. yra įregistruoti kadastriniai matavimai (3 t. b.l. 70-75, CK 4.262 str.). Atsakovas savo argumentus grindė jo paties atliktais brėžiniais pagal geodezinę kontrolinę nuotrauką (4 t. b. l. 19), tačiau minėtas atsakovo įrodymas yra paneigtas viešo registro duomenis (CK 4.262 str.). Atsakovo argumentai dėl žemės sklypų ribų pagal UAB „ITR grupė“ matininko D. P. 2015 m. lapkričio 28 d., 2016 m. gegužės 5 d. sudarytus planus paneigti kitoje byloje priimtu sprendimu (CPK 182 str.2 p.), papildomai pažymėtina, kad vizualiai matyti, jog atsakovo pateikiamuose UAB „ITR grupė“ matininko D. P. 2015 m. lapkričio 28 d., 2016 m. gegužės 5 d. planuose (3 t. b. l. 7, 4 t. b. l. 16-19, 100) nurodomos žemės sklypų ribos konfigūracija neatitinka pirminių šalių žemės sklypų ribos konfigūracijos (4 t. b. l. 39, 88), tai papildomai paneigia atsakovo argumentus dėl šalių žemės sklypų ribų bei ieškovo veiksmų neteisėtumo. Atsakovas savo argumentus grindžia ir sodų bendrijos generalinių planų nuotraukų ištraukomis, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių sodų bendrijos „Dobilas“ generalinių planų ištraukų, atsakovas remiasi 1979 m. generalinio plano, kuris 1996 m. kovo 18 d. buvo pakeistas, ištrauka (4 t. b. l. 21 -22), taigi, negaliojančiu generaliniu planu, todėl pateiktas įrodymas nesudaro pagrindo laikyti atsakovo nurodytas aplinkybes įrodytomis bei nepaneigia Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. spalio 31 d. sprendimu padarytų išvadų. Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių dėl jo nuosavybės teisių į dalį žemės sklypo pažeidimo, kurias patvirtina byloje esančių įrodymų visuma (CPK 178 str., 185 str.).
18. Antra, remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu, atsakovo vardu yra registruotos nuosavybės teisės į pastatą – garažą, kurio statybos metai – 1992 m., statybos plotas – 17,93 kv. m. (kadastro duomenų nustatymo data – 1998 m. birželio 1 d.)-(4 t. b. l. 72). Remiantis atsakovui priklausančių pastatų kadastrinės bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 1998 m. birželio 1 d. duomenis atsakovui priklausančio garažo (pastato indeksas 4G1/p, statybos metai 1992) ilgis yra 5,05 m, plotis – 3,55 m, aukštis – 2,10 m, plotas – 17.93 kv. m (1 t. b. l. 155, 156). Atsiliepime atsakovas nurodo, kad jo rekonstruojamo garažo ilgis yra 6 m., plotis yra 3,2 m, plotas – 19,2 kv. m, taigi, pastato matmenys skiriasi nuo kadastro duomenų bazėje įregistruotų, atsakovas pripažįsta, kad savo veiksmais pakeitė (padidino) pastato matmenis - ilgį bei plotą. 2015 m. rugsėjo 23 d. antstolio G. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad tarp ieškovui priklausančio sandėliuko plane pažymėtu ženklu „MN“ ir gretimame (atsakovo) žemės sklype esančio garažo su duobe plane pažymėtu ženklu „MN 5.33“ nėra jokio tarpo, sienos pastatytos greta viena kitos, ant šiltnamio stogo palei statomo garažo, plane pažymėto sutartiniu ženklu „MN 5.33“ sienos plotį, plane pažymėtą žalia spalva, nėra dalies stiklo, apžiūrėjus sandėliuko, plane pažymėto sutartiniu ženklu „MN“ stogą nustatyta, kad greta statomo garažo, plane pažymėto sutartiniu ženklu „MN 5.33“, viena siena, plane pažymėta oranžine spalva, yra uždėjusi ant sandėliuko stogo, faktinių aplinkybių konstatavimo metu išmatavus šalia pareiškėjui priklausančio sandėliuko, plane pažymėto sutartiniu ženklu „MN“, statomą garažą, plane pažymėtą sutartiniu ženklu „MN 5.33“ nustatyta, kad jo sienos, plane pažymėtos žalia spalva, ilgis yra apie 3.75 m., sienos, pažymėtos oranžine spalva, ilgis yra apie 6.56 m., garažo aukštis nuo žemės yra apie 3,40 m., o aukštis nuo išlietos perdangos yra apie 2,70 m (1 t. b. l. 64-76). Taigi, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad atsakovo garažo matmenys, tai yra tiek ilgis, tiek plotis, tiek aukštis bei plotas yra didesni nei jie yra užfiksuoti 1998 metais kadastrinių matavimų metu bei įregistruoti VĮ „Registrų centras“. LR CPK 635 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Antstolių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. Pagal kasacinio teismo praktiką aiškinant CPK 635 straipsnio 4 dalį antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią tik tada, kai jis surašytas vykdant teismo pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nebuvo surašytas teismo pavedimu, tačiau įvertinus tai, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinys surašytas antstolio, kurio kompetencija bei nešališkumu nėra pagrindo abejoti, minėtam įrodymui suteiktina aukštesnė įrodomoji nei atsakovo, kuris suinteresuotas bylos baigtimi, paaiškinimams, todėl teismas laiko byloje pakankamai įrodytu bei nustatytu, kad atsakovo atliktų garažo statybos darbų išdavoje pakito visi jam priklausančio statinio parametrai, tai yra ilgis, plotis, aukštis bei plotas, dėl ko atsakovo statinys viena siena įsiterpė, kita – labiau nei anksčiau priartėjo prie ieškovo žemės sklypo ribos (CPK 178 str., 185 str.). 2018 m. liepos 24 d. antstolių G. P. ir A. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad statybos vyksta (5 t. b. l. 29-34), taigi, paminėtos aplinkybės per bylos nagrinėjimo laiką nepasikeitė. Atsakovas nurodė, kad antstolis laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. rugsėjo 28 d. neatliko faktinių aplinkybių konstatavimo, nes atsakovas buvo žemės sklype ir jo nematė. Tačiau vien ta aplinkybė, kad atsakovas antstolio nurodomu metu buvo jam priklausančiame žemės sklype ir nematė antstolio, savaime nesuponuoja išvados, kad antstolis neatliko faktinių aplinkybių konstatavimo, taigi, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jo buvimo žemės sklype faktinių aplinkybių konstatavimo metu nepaneigia antstolio nurodytų veiksmų atlikimo fakto (CPK 3 str. 7 d., 178 str.).
19. Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015 ir kt.). Negatorinis ieškinys pareiškiamas tada, kai savininkas nepraranda daikto, tačiau jam trukdoma naudotis, disponuoti turtą ar jį valdyti. Pareiškus negatorinį ieškinį nėra reikalaujama, kad ieškovas įrodinėtų atsakovo kaltę, nes nurodomos tik faktinės aplinkybės. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014 ir kt.). Atsakovo garažo statybos darbų atlikimo metu (nuo 2014 m. sausio 1 d.) galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje buvo numatyta, kad statyba – veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (13 punktas), statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo)-(15 punktas), naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį (17 dalis), statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan. (18 dalis), statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.)-(19 dalis), statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (20 dalis). Taigi, pagal minėtas nuostatas statinio remontas – statybos darbų rūšis, kuria nekeičiami statinio išorės matmenys. Byloje nustačius, kad atsakovas pakeitė statinio išorės matmenis, atmestini atsakovo argumentai, kad jis vykdė statinio remonto darbus. Tuo tarpu pagal aukščiau paminėtas nuostatas, tiek naujo pastato statyba, tiek jo rekonstrukcija buvo laikoma statybos rūšimi, kurią atliekant neypatingo statinio atveju statybą leidžiantys dokumentai nebuvo privalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Darbų atlikimo metu galiojusio LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. buvo numatyta, kad sodo sklype pastatai turi būti statomi ne mažiau kaip 3 metrų atstumu iki žemės sklypo ribos, tokia nuostata galioja ir šiuo metu. Taip pat pagal 2014 metais ir šiuo metu galiojančias LR Statybos įstatymo nuostatas statinio rekonstravimas yra statybos darbai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal LR Statybos įstatymo nuostatas vietoje, kurioje jau yra pastatytas ir įregistruotas statinys ir jis nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas, nugriautas naujo statinio statyba pagal įstatymo nuostatas nėra įmanoma (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-829-590/2017), tačiau ir tokiems darbams, jeigu juos atliekant mažinamas atstumas iki žemės sklypo ribos buvo reikalingas kito žemės savininko sutikimas (2014 m galiojusio STR 1.07.01:2010 33.2 punktas, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio STR 1.05.01:2017 STR 7 priedo 8 punktas). Taigi, sutiktina su ieškovo argumentu, kad atsakovas, atlikdamas šioje byloje nustatytus garažo statybos darbus, privalėjo gauti ieškovo rašytinį sutikimą. Pažymėtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. gegužės 20 d. rašte Nr. (23.2)2D-12338 į 2015 m. gegužės 3 d. skundą nurodyta, kad ieškovo nurodomas atsakovo ūkinis pastatas priskiriamas I grupės statiniams, kuriems naujos statybos ar rekonstrukcijos atveju nėra privalomas supaprastintas statybos projektas, kaip statybą leidžiantis dokumentas yra būtinas besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas, kai statinį numanoma statyti arčiau nei numato teisės aktai (LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas)-(1 t. b. l. 77-78). Bylos duomenys, tai yra faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad atsakovui priklausantis garažas buvo arčiau nei 3 metrai iki ieškovo žemės sklypo ribos, tačiau atsakovo atliktų statybos darbų išdavoje minėtas atstumas dar labiau sumažėjo, tokiems darbams atlikti nebuvo gautas ieškovo rašytinis sutikimas, todėl pripažintina, kad atsakovo atlikti garažo statybos darbai neatitiko LR Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nuostatų, LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. reikalavimų, poįstatyminių aktų (Statybos techninių reglamentų STR 1.07.01:2010, STR 1.05.01:2017) reikalavimų, taigi, minėti darbai pripažintini savavališka statyba (LR Statybos įstatymo 2 str. 46 d.). Nustačius savavališkos statybos faktą, yra pagrindas taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančias teisės normas (LR CK 4.103 str. 1 d., 3 d., Statybos įstatymo 2 str. 46 d., Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 9 d. bei 11 d.).
20. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas pradėjęs statybos darbus perkėlė šalių žemės sklypus skyrusią tvorą į ieškovo žemės sklypo pusę, minėtoms aplinkybėms patvirtinti pateikė nuotraukas (2 t. b. l. 12-18). Teismas pažymi, kad atsakovas iš esmės neginčijo tvoros perkėlimo į ieškovo žemės sklypo pusę fakto, apeliaciniame skunde pripažino perstatęs stulpą per 36 cm (2 t. b. l. 48), nurodė, kad jam priklauso didesnė dalis žemės sklypo, todėl jis teisėtai naudojasi užimta teritorija. Įvertinus bylos duomenis dėl šalių žemės sklypų teisėtos ribos, ieškovo paaiškinimus dėl tvoros perkėlimo, byloje esančias nuotraukas, teismas laiko įrodyta ieškovo nurodomą aplinkybę, kad atsakovas perkeldamas šalių žemės sklypus skiriančią tvorą užėmė dalį ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (CPK 185 str.).
21. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad ieškovo reikalavimai dėl pažeistų teisių gynimo yra pagrįsti byloje esančių įrodymų visuma bei teisės aktų nuostatomis, todėl tenkintini. Įvertinus šiuo metu galiojančias Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 9 d. nuostatas, aplinkybę, kad atsakovo atliekami pastato (garažo) statybos darbai nėra baigti, be to, su ieškovo teisėmis yra susijęs tik dvi iš keturių garažo sienų, atsakovas įpareigojamas: 1) savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra išardyti pastatytas naujas vietoje buvusių garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sienas, kurios ribojasi su ieškovo J. A. žemės sklypu ar yra į jį įsiterpusios ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę; 2) savo lėšomis per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovo J. A. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusės nukelti tvorą iki UAB „Geo2“ žemės sklypo plano, įregistruoto VĮ „Registrų centre“ nustatytų ieškovo ir atsakovo žemės sklypų ribų (CPK 185 str., CK 4.98 str., 4.103 str., LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 9 d. bei 11 d.). Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, suponuojančią išvadą dėl itin konfliktiškų šalių santykių, taikytinos CPK 273 str. 3 d. nuostatos ir tenkintinas ieškovo reikalavimas skirti atsakovui 28,90 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną ieškovo naudai, jeigu atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendime numatytų įpareigojimų (CPK 2 str., 3 str. 7 d.).
Dėl priešieškinio reikalavimų
22. Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė: 1) įpareigoti J. A. nukelti metalinio karkaso stiklinį 6,78 m. ilgio ir 4,64 m. pločio šiltnamį ne arčiau 3 m. iki N. T. žemės sklypo Nr. 161 ribų ir plytinį 4,25 m. ilgio ir 2,5 m. pločio sandėliuką ne arčiau 3 m. iki N. T. žemės sklypo Nr. 161 ribų; 2) išimti po N. T. žeme nuo taško A iki taško B J. A. savavališkai įkastą 4,5 m. ilgio plastmasinį vandentiekio vamzdį, nutiestą iš šiltnamio į daržą (priede pažymėtą Nr. 3 taškais A-B); 3) nustatyti J. A. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)ir N. T. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribą pagal geodezininko (duomenys neskelbtini) pridedamą planą; 5) pripažinti negaliojančiais Š. L. 2009-11-30, 2012-10-12 ir 2016 metų sudarytus J. A. sklypo planus; 6) įpareigoti J. A. nuimti 6 m. ilgio vielos tinklą savavališkai ištiestą tarp 2016-04-11 pateiktuose planuose taškų skaičiais 2 ir 3 pažymėtų koordinačių.
23. Ieškovas atsakovui neatvykus į teismo posėdį be pateisinančių priežasčių prašė ieškinį palikti nenagrinėtu. Taip pat dalį atsakovo reikalavimų prašė palikti nenagrinėtais tuo pagrindu, kad yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas tarp šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
24. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, į teismo posėdį atsakovas neatvyko, konstatuota, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių, atsakovo atstovas atmetus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pasišalino iš teismo posėdžių salės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, jo atstovas teismui atmetus prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo nurodė nežinantis atsakovo pozicijos dėl priešieškinio reikalavimų, pasišalino iš teismo posėdžių salės ir nagrinėjant bylą nedalyvavo, ieškovui prašant palikti ieškinį nenagrinėtu, siekiant nepažeisti Civilinio proceso kodekse įtvirtinto dispozityvumo principo, nepaisant to, kad priešieškinys teisme priimtas dar 2016 m. birželio 3 d., nuo to laiko buvo atlikta nemažai procesinių veiksmų, pasiruošta bylos nagrinėjimui esmės, konstatuotina, kad yra pagrįsta tenkinti ieškovo prašymą ir palikti priešieškinį nenagrinėtu (CPK 13 str., 155 str. 2 d., 246 str. 1 d., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-470-450/2017 25 punktas).
25. Ieškovo atstovas taip pat prašė palikti priešieškinio reikalavimus nenagrinėtais tuo pagrindu, kad dalis tapačių reikalavimų buvo išnagrinėti kitoje byloje. Šiame sprendime pasisakyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. 2-686-608/2017 pagal ieškovų N. T. ir A. T. ieškinį atsakovui J. A. dėl žemės sklypų ribų (šios bylos 3 t. b. l. 70-72, 5 t. b.l. 18-23). Ieškovų reikalavimai minėtoje atsakovui J. A. buvo grindžiami tapačiais pagrindais kaip ir šioje byloje, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą bylą pagal N. T. priešieškinio reikalavimą dėl J. A. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)ir N. T. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)ribų nustatymo pagal geodezininko (duomenys neskelbtini)pridedamą planą bei reikalavimą pripažinti negaliojančiais Š. L. 2009-11-30, 2012-10-12 ir 2016 metų sudarytus J. A. sklypo planus nutraukti (CPK 293 str., 3 p.). Taip pat pažymėtina, kad bylą pagal priešieškinio reikalavimus dėl Š. L. 2009-11-30 ir 2016 metų sudarytų J. A. sklypo planų yra pagrindas nutraukti ir tuo pagrindu, kad tokių reikalavimų tenkinimas nesukurs jokių teisinių pasekmių, nes, kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ išrašo, ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti 2012 m. spalio 12 d. UAB „Geo2“ matininko Š. L. sudaryto plano pagrindu (1 t. b. l. 26-29), tuo tarpu 2009 m. lapkričio 30 d. plano pagrindu (3 t. b. l. 136) ieškovo žemės sklypo ribos nėra nustatytos ir įregistruotos VĮ „Registrų centras“, 2016 m. matininkas sudarė tik kontrolinę nuotrauką, kuri yra vienas iš įrodymų byloje, taigi, minėtų planų (brėžinių) panaikinimas jokių teisinių pasekmių nesukels (CPK 2936 str. 1 p.). Atsižvelgiant į išdėstytą, byla pagal atsakovo priešieškinio reikalavimus ieškovui nustatyti J. A. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. T. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)ribą pagal geodezininko (duomenys neskelbtini) pridedamą planą bei pripažinti negaliojančiais Š. L. 2009-11-30, 2012-10-12 ir 2016 metų sudarytus J. A. sklypo planus nutrauktina, likusioje dalyje priešieškinio reikalavimai paliktini nenagrinėtais (CPK 293 str. 1 p., 3 p., 296 str. 1 d. 4 p.). Išaiškintina, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str.). Tuo tarpu palikus reikalavimus nenagrinėtais suinteresuotas asmuo vėl gali kreiptis su pareiškimu į teismą bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).
27. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo iš viso 1 152,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 t. b.l. 77), kurias sudaro: 1) išlaidos, nurodytos ieškovo 2015-04-07 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – 175,22 Eur sumai (2 t. b. l. 32-34); 2) 83,98 Eur žyminis mokestis (2 t. b. l. 2); 3) išlaidos, nurodytos 2015-01-05 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – 332 Eur sumai (31 Eur žyminis mokestis, 121 Eur faktinių aplinkybių konstatavimas, 180 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų)-(1 t. b. l. 89, 133-137); 4) išlaidos, nurodytos 2015-02-22 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – 200 Eur sumai (120 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, 80 Eur už geodezinę kontrolinę nuotrauką)-(3 t. b.l. 79-80); 5) 2018-10-31 prašyme nurodytos 445,22 Eur bylinėjimosi išlaidos (105,22 Eur laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidos, sumokėtos antstoliui G. P., 100,00 Eur sumokėtos antstoliui G. P. už faktinių aplinkybių konstatavimą 2018 metais, 240 Eur už teisinę pagalbą advokatui)-(5 t. b. l. 77-85). Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio byloje pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ar konsultacijas, kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212219/2015), todėl prašymas dalyje dėl ieškovo teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš atsakovo 175,22 Eur sumai už UAB „Justicija“ teisines paslaugas atmestinas (2 t. b. l. 32-34), kitoje dalyje prašymas tenkintinas. Taigi, tenkinus ieškinį visiškai, ieškovo patirtos 977,22 Eur (1 152,44 Eur – 175,22 Eur) bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).
28. Atsakovas už patikslintą 2016-04-04 priešieškinį 2016-03-16 ir 2016-05-03 pavedimais iš viso sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio (4 t. b. l. 15, 69), kuris remiantis CPK 87 str. 1 d. 3 p., grąžintinas atsakovui. Taip pat atsakovas 2015-10-26 sumokėjo 41,71 Eur už atskirąjį skundą (3 t. b. l. 91), todėl pagal atsakovo rašytinį prašymą 41,71 Eur žyminis mokestis grąžinamas atsakovui (3 t. b. l. 90)-(CPK 80 str. 2 d.). Iš viso atsakovui grąžintinas 82,71 Eur žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 p.).
29. Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 64,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 92 str., 96 str.).
30. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (2 t. b.l. 19-20) paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo reikalavimus tenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovą N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra išardyti pastatytas naujas vietoje buvusių garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sienas, kurios ribojasi su ieškovo J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypu ar yra į jį įsiterpusios ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę.
Įpareigoti atsakovą N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovo J. A. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusės nukelti tvorą iki UAB „Geo2“ žemės sklypo plane, įregistruoto VĮ „Registrų centre“, nustatytų ieškovo ir atsakovo žemės sklypų ribų.
Skirti atsakovui N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 28,90 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 90 ct) baudą už kiekvieną pradelstą dieną ieškovo J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, jeigu atsakovas N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo.
Bylą dalyje dėl priešieškinio reikalavimų nustatyti J. A. žemės sklypo Nr. 4107-0903-0159 ir N. T. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)ribą pagal geodezininko (duomenys neskelbtini)pridedamą planą bei pripažinti negaliojančiais Š. L. 2009-11-30, 2012-10-12 ir 2016 metų sudarytus J. A. sklypo planus nutraukti.
Kitoje dalyje priešieškinio reikalavimus palikti nenagrinėtais.
Priteisti iš atsakovo N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 977,22 Eur (devyni šimtai septyniasdešimt septyni Eur, 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 64,12 (šešiasdešimt keturis eurus, 12 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Grąžinti atsakovui N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 82,71 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 71 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2015-10-26 AB Lietuvos pašte ir 2016-03-16 bei 2016-05-03 banko pavedimais. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.