Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-720-166/2014

Teisėja Lilija Tarčevskaja Teisminio proceso Nr. 17-1-02674-13

2014 m. spalio 31 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 1 d. (du nusikaltimai) ir nuteistas:

pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal LR BK 178 str. 1 d. (2014-03-07 epizodas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal LR BK 178 str. 1 d. (2014-03-30 epizodas) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Paskirtos bausmės LR BK 63 str. 1 ir 4 d. pagrindu subendrintos jų dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta T. V. galutinė subendrinta vienerių metu ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Taikytant LR BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki dešimties laisvės atėmimo mėnesių.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikymo trukmę nuo 2014-01-22 iki 2014-01-23.

R. J. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, taip pat pagrobė svetimą turtą (dvi nusikalstamos veikos):

jis, 2013-10-29, nuo 14.30 iki 17.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, apgaule įsibrovęs į rakinamas UAB ,,duomenys neskelbtini“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į kurias pašalinių asmenų patekimas yra ribojamas, iš virtuvėlės pagrobė įmonei UAB ,,duomenys neskelbtini“ priklausantį 901 Lt vertės ,,Zinzino“ kavos aparatą;

jis, 2014-03-07, apie 15.56 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš UAB „duomenys neskelbtini“ serverinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo palangės pagrobė UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį 2300 Lt vertės nešiojamą kompiuterį „DELL XPS17“;

jis, 2014-03-30, apie 14.39 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš parduotuvės ,,duomenys neskelbtini“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo prekystalio pagrobė nenaują R. J. mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S3“ (naujo telefono vertė – apie 2500 Lt) su 5 Lt vertės SIM kortele.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas.

Nuteistasis T. V. iš esmės neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų bei jų kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės klausimas. Nuteistasis pateiktu apeliacinius skundu prašo įpareigoti jį gydytis nuo narkomanijos. Nors nuteistasis T. V. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga, adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, nuteistojo asmenybei todėl jos keisti ir švelninti nėra pagrindo.

Skirdamas bausmę už T. V. padarytas nusikalstamas veikas apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – T. V. padarė tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d., 4 d.).Taip pat teismas skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas nustatė T. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. T. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, į tai, kad T. V. praeityje eilę kartų teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, daug metų yra priklausomas nuo narkotikų, įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą nuo 2004-10-11, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus. Priklausomybės sindromas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydėsi nuo 2000-10-13 iki 2000-10-20, be to neturi teisėto pragyvenimo šaltinio. Išdėstytų aplinkybių visetas apygardos teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, sąžiningu būdu uždirbti pragyvenimui, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra per griežta.

Nors nuteistasis prašo T. V. prašo įpareigoti jį gydytis nuo narkomanijos, tačiau pažymėtina, kad baudžiamasis kodeksas nenumato, kad už nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas priverstiniu gydymu ir teismas negali priversti asmens gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ar narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms. Teismas tik gali įpareigoti nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka, bet tik tuo atveju, kai teismas nusprendžia, kad bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir priemonių bausmės tikslams pasiekti negalima neatsižvelgti į tai, kad T. V. praeityje ne kartą teistas, tame tarpe ir analogiškus nusikaltimus, padaryti nusikaltimai tyčiniai, be to jis eilę kartų baustas administracine tvarka. Kaip jau buvo minėta nuteistasis praeityje teistas, tačiau ankstesni teistumai teigiamų išvadų nepadarė, kas rodo, jog jis nepateisina lūkesčių, kad jo elgesys gali pozityviai keistis. Nagrinėjamuoju atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad bausmės tikslai T. V. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pastebėtina, jog tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė abstinencijos būsenoje, tikslu įgyti pinigų narkotikams, jokiu būdu nelengvina jo teisinės padėties. Kolegijos nuomone, tokiu pasiteisinimu, jog nusikalstamos veikos buvo daromos dėl to, kad nuteistasis vartoja narkotikus, bandoma dalį kaltės perkelti žalingiems įpročiams. Iš tiesų, byloje yra duomenų, jog nuteistasis T. V. gydosi nuo priklausomybės narkotikams ir į tai teisėjų kolegija atsižvelgia bei vertina teigiamai. Tačiau vis tik byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių taikyti BK 75 str. nuostatų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kiekvienas įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nuteistajam T. V. paskyrė tinkamą laisvės atėmimo bausmę. Priešingai nei teigia nuteistasis apeliaciniame skunde, paskirta bausmė atitinka LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Nepagrįsti nuteistojo T. V. teiginiai, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai ir nevisapusiškai. Byloje esančių duomenų visuma neabejotinai patvirtina nuteistojo kaltę dėl vagysčių. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visapusiškai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad T. V. padarė LR BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 1 d. (dvi veikos) numatytus nusikaltimus. Nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, esminių pažeidimų nenustatyta.

Taip pat nepagrįstas nuteistojo T. V. apeliacinio skundo argumentas, jog teisme jo neatstovavo advokatas, kad teismas turėjo jį informuoti kreiptis dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos, tačiau to nepadarė. Kaip matyti iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo, T. V. buvo išaiškintos jo, kaip kaltinamojo, procesinės teisės, tame tarpe ir dėl gynėjo dalyvavimo, tačiau apeliantas nurodė, jog gynėjas jam nereikalingas. Šiuo atveju nuteistojo T. V. teisės pažeistos nebuvo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė, paskirta bausmė teisinga, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.